Cituoti:
Hm, tradicinėj žemdirbystėj lysvės išeina iškilusios po kasimo, o gamtinėj - jos nuo mulčiavimo irgi pakyla?
Iš esmės tai nepakyla gamtinėje žemdirbystėje lysvės, tačiau praktikoje visko būna. Jeigu tiek pat išnešam kiek paduodam atgal, tai neturėtų pakilti, ane? Bet kas ten gali apskaičiuoti kiek išneša ir kiek gražina? Jei tai morkos, burokai, pastarnokai, tai išneši po 20 t/ha, o jei ten augo špinatai, salotos, pupelės, česnakai, tai išneši po vieną, dvi tonas iš hektaro. Į morkas ir burokėlius gražiname dvidešimt kartų daugiau mulčio? Nemanau.
Bet šis įnešimo ir išnešimo kiekio faktorius realiai nesimato, kad didintų ar mažintų žemės kiekį. Vis tiek realybėje šiek tiek judiname žemę kasdami šakniavaisius arba skutame dirvos paviršių ir po to sulyginame grėbliu, jei reikia sėti smulkias sėklas, arba, jei gerai nupuvę, tai su ranka pasižarsto žemės. Visos šios intervencijos kiek pajudina žemę, pastumdo ją į ten kur mažiau ar daugiau ir ji susilygina ir nesimato pokyčio. Jei ūkininkaujate be žaliuojančių daugiamečių tarpulysvių, tai ir nepastebėsit, kad kas nors pasikeitė.
Tačiau jei yra žolė tarpulysviuose arba skutama žolytė aplink medelius, tada per keletą metų galima pamatyti dirvožemių aukščio skirtumą. Bet ne dėl to, kad įnešam ir išnešam nevienodai, o dėl to, kad žolė lieka savo natūraliame lygyje, o ten kur mulčias, ji užlipa ant viršaus, sutvirtina tą mulčią ir ten apsigyvena. Pasidaro nauja velėna, kuri yra aukščiau nei įprastas velėnos lygis. Tai štai dėl to velėninėse vietose atsiranda aukščio skirtumai. Bet jei neduoti įsitvirtinti ant mulčio naujai žolei arba ūkininkauti ne varpinėje velėnoje, tada aukščio skirtumai neatsiranda.
Jei neaiškiai nupasakojau, tai perklauskit.
Cituoti:
Beje, prieš pusę mėnesio uždėtame mulče jau kalasi žolės, tokios plonytės varpinės, uždėjau dar mulčio, bet galvoju, kaip toliau bus, ar geriau rauti (skabyti) žoles, ar dėti dar mulčio?
Greičiausiai tai yra varputis. Aš tai nuimčiau su grėbliu mulčią ir prasieičiau su plokščiapjove ar kauptuku, ir vėl gražinčiau mulčią. Kiti variantai - ravėti arba dusinti nauju mulčio sluoksniu, bet mulčio neturit naujo, o ravėti sunku, be to, nusiraus tik viršūnėlės, o šaknys liks ir greitai ataugs. O prasiėjus su kauptuku, tai varputis ne taip greitai ataugs ir bus lengviau ūkininkauti.
Cituoti:
Ir dar vienas klausimėlis - po statybų traktorius išstumdė ir suslėgė pievos žemę, ar reik ką nors daryti, norint tai pievai pagelbėti atsistatyti, ar ji pati natūraliai apaugs žolėmis ir atsikurs struktūrą?
Galima daryti, galima nedaryti. Žemės žaizda gali automatiškai užsitraukti pati, bet galima ir padėti jai. Suarta žemė paprastai apauga pirmūnais - kiečiais, balandomis ir pan. Tai tuos pirmūnus galima reguliariai šienauti, kad vietoje jų per keletą metų atsirastų švelnios žolelės. Kitas būdas, įsėti norimas kultūras. Nusipirkti dobiliukų ir pievos žolių mišinį ir įsėti. Trečias būdas, jei iškasta vasarą, tai vasaros gale galima pašienauti kokioje gražioje pievoje ir susinešti pas save tą šieną. Ir plonai paskleisti. Iš to šieno išbyrės sėklos ir pradės formuotis panaši į atneštos pievos augalija. O šienas padės susilaikyti drėgmei ir sėkloms sudygti, taip pat veiks kaip maistas augalams. Galima ir įsėjus šiek tiek pamulčiuoti šienu. Arba tiesiog jei molinga žemė, sausa, tai ten kur bus pamulčiuota, tai greičiau atsiras žolė, o ten kur plika palikta, ten vėliau atsiras. Na, priklauso dar ir nuo to, kokia ten pas jus žemė.