Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 10:38 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 207 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ... 11  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Ant Bal 08, 2014 11:22 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Tre Kov 27, 2013 10:36 pm
Pranešimai: 197
Cituoti:
Grėbojasi lengvai

Man kažkodėl sunkiai. Gal čia nuo dirvožemio priklauso?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Ant Bal 08, 2014 12:47 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Nuo augalijos gal priklauso. Salierinė pieva lengvai grėbojasi. Jei nebūna gervuogių priaugę. :) Dar gal ir nuo grėblio priklauso. Mano grėblys lengvas, plastmasiniu galu su retais dantimis. Bet pakankamai stangrus. Tai lengvai grėbia.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Ant Bal 08, 2014 11:42 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
Taip, priklauso nuo žolių, man varpučiai visai nesigrėbia, o dilgėlės puikiai. Dar labai įdomu grėbti papuvusį šienelį nuo pernai vasaros, atsidengia puroka žemelė, tiesioginis mulčiavimo naudos nupūdant velėną įrodymas :) Nors tik keli mažučiai lopinėliai.
Kai svarainiai ir agrastai išsišakoję į visas puses, tai pirštinės nelabai ir pagelbsti, veidą apdrasko norint prieit nuraut kokią aukštą žolę, išstypusią krūmo viduryje :)
Pavasarį mulčius tikrai deficitas, tikiuosi, kad vasarą jo bus tiek, kad visiems užteks :)

O tuose penkiuose centimetruose prie medelio kamieno juk pradės augti žolės, jei neužmulčiuota bus? Bet jei 4-5 metų medeliams pelės didelės žalos nepadarys, tai gal tada glausti tą mulčių prie kamieno...

Šiaip būtų labai įdomu pamatyti kokių nuotraukų, kaip atrodo teisingai užmulčiuoti medžiai, krūmai. Iš arti :) Geriau kartą pamatyti, nei dešimt perskaityti :) Šitam forume tokios aiškios pavasarį prasikalusių augalų nuotraukos su pavadinimais vertesnės nei kokie nors žinynai, kur pamačius augalo paveikslėlį labai sunku atpažinti jį gamtoje...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Sek Bal 13, 2014 12:45 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
Laimis Žmuida rašė:

Ketvirtas, nepagrindinis mulčiavimo kriterijus yra mulčio sudėtis. Jei dėsite prastą mulčią, kuris savyje neturi mineralų ar kitų reikalingų medžiagų, tai augalas jų ir negaus. Naudokite pilnavertį, gerą, visas medžiagas savyje turintį mulčią. Šiaudai iš nualintų laukų nėra pilnavertis mulčias. Kasmet šienaujama tame pačiame plote žolė taip pat nėra pilnavertis mulčias. Taip yra todėl, kad kasmet su derliumi arba su žole kartu išnešami iš dirvos ir mineralai. Ir paskui kai jau mineralų trūksta dirvoje, tai jų pradeda trūkti ir augaluose, t.y. toje medžiagoje iš kurios susidarys mūsų mulčias. Mulčias turi būti turtingas.


Hm, tai kaip savo sklype gauti turtingą mulčią, jei turi daržą, sodą ir nedidelę pievą: aplink medžius šienaujama žolė - medeliams mulčiuoti, iš pievos ir nuo takelių - daržui, bet tai juk ir bus kasmet šienaujama žolė? Tai negi kasmet važiuot kur nors žolės pasišienaut - juk prieštarautų kitiems GŽ principams? :) Kaip dar kaip nors praturtinti mulčią?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Sek Bal 13, 2014 7:12 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Na, jei žmogus turi šešis arus ir visur kur tik nestovi namas yra kas dvi savaitės pjaunama veja, tai tikrai nėra iš kur paimti turtingo mulčio. Bet kas sako, kad mes turime gyventi šešiuose aruose, apsiriboti šio dydžio sklypuku ir visa kita jau yra iš išorės ėmimas? Šeimai šešių arų yra mažai. Maisto užsiauginti galima, bet žmogui reikia ne tik maisto, bet ir kuro, drabužių, pastogės, daiktų įvairių, rekreacinės erdvės ir šešiuose aruose to jau nepasidarysi. Šeimai, jeigu ji nori būti daugiau mažiau autonomiška reikia didesnio ploto. Apie hektarą ar du dydžio. Jei bus daugiau, tai vėlgi neapeisi tiek ir teks samdyti žmones iš pašalies arba įkinkyti riaumojančią techniką, kuri irgi pinigus ryja, o tai reiškia galą autonomijai.

Tai jei kalbėsime apie GŽ dydžio sklypus, tada hektare tikrai rasime gero mulčio. Žinoma, dar reikia ne tik atitinkamo dydžio, bet ir atitinkamo gyvenimo būdo. Yra hektaro dydžio turizmo sodybų, kurios apsodintos tujomis ir kitais dekoratyviais medeliais, o visame likusiame plote skutama trumpa žolytė. Tokiu atveju irgi gero mulčio nerasi. Bet, jeigu gyvenama proto ribose, tada turtingo mulčio yra.

Pievutė priešais namą nėra būtinas dalykas. Bet jei žmogus daro pievutę ir dar labai didelę, tai čia vėlgi nurašom į nuostolius ir nereikalaujam, kad atitiktų GŽ standartus. Negalim juk išsiasfaltuoti pusę sklypo ir sakyti - nu iš kur man turtingo mulčio paimti?

Bet tarkime turime situaciją proto ribose. Nedidelė pievutė aplink namus, šienaujami takeliai, medeliai ir apie hektarą ploto. Mulčio kokybė prastėja, jeigu nuolatos išnešame iš tos vietos ir nieko negražiname. O juk galime gražinti. Virtuvės atliekos, tualeto atliekos, buitinės atliekos... Visa tai reikia kažkur padėti. Dedam po medeliais ir tai puiki trąša jiems. O iš po medelių imame žolę ar lapų dalį ir jais mulčiuojame daržus. Iš daržų paimam daržoves, jas suvalgome ir vėl atiduodame medeliams. Valgome obuolį į pievą metam graužtuką - jau kažkiek gražinome į pievą. Nereikia tiksliai skaičiuoti. Maždaug tik. Gamta nėra karjeras iš kurio iškasei žvyrą ir baigėsi. Gamta gyva, ten visokie mikroelementai transportuojami iš vienos vietos į kitą. Tą daro vabzdžiai, kiti gyvūnai, taip pat augalai. Medis paima iš giliai mikroelementus ir užkelia juos aukštai, paskui numeta su lapais ant dirvožemio paviršiaus. Auga pakraščiais žolė, kuri pati šaknimis nepasiekia gilių žemės sluoksnių, bet ji valgo tą, ką medis užkėlė. Sliekas ar kitas kirmis valgo lapą ir paskui savo kūną ir jo tūrį nuneša tolyn. Vėlgi medžiagos transportuojamos. Tą daro įvairūs vabzdžiai, kurių tiek dirvožemyje, tiek ore apstu. Bet dideliame ariamame lauke ši transportacija nevyksta. Nes vabzdžiai skrenda netoli, kai kurie trisdešimt metrų, varlės šoliuoja netoli, sliekai šliaužia netoli, paukščiukų irgi nėra lauke. Ir ten elementų migracija nevyksta. O sodyboje kur ir krūmai yra, ir gyvubės daug, ši migracija stipriai vyksta. Todėl šienaujamais keliukais nė rūpintis nereikia. Iš jų paimame, bet jie siauri ir iš pašalies ten medžiagos gražinamos automatiškai. Jei turime didesnį plotą - pievutę, tai jau galima ja specialiai pasirūpinti - gražinti šiek tiek organikos kuria nors forma. Taip pat galima sodinti giliašaknius augalus, kurie vėlgi iš giliai užkels reikalingus elementus iš gilių dirvožemio sluoksnių. Galima pašienauti vienais metais vienoje vietoje, kitais - kitoje ir mulčių naudoti daržui. Žodžiu, išeičių visada yra, reikia tik spontaniškai vietoje pamąstyti ir rasti toje situacijoje tinkantį sprendimą. O esmė trumpa - neišnešinėti nuolatos arba gražinti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Sek Bal 13, 2014 1:16 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
6 arai - žinoma, labai mažai, bet mieste 30-40 visai pakanka, yra ką veikti ir kol tuos apeini, yra vietos ir pievai, kurią nespėji nušienauti :) Beje, iš tokio ploto pokario laikais nedidelė šeimyna pramisdavo ir gyvuliams užtekdavo.
Hm, tada peršasi išvada, kad vertingesni medžiai nei pieva, jei tik jie iškelia visus mikroelementus (na, jei ne visus, tai daugiausia). Tada reik daugiau medžių prisodint :)
Jei jau apie obuolius užsiminta, tai ką daryt su krintančiais papuvusiais ir pūvančiais, ir sukirmijusiais, ir neprinokusiais obuoliais, kurie byra iki pat rudens? Po medžiais nesinori palikti, nes paskui nematai, kurie šviežiai nukrito, o ir vaikščioti per juos labai nesmagu... Į krūvą versti - negamtiška, po kuo nors barstyti - rūgština žemę...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Sek Bal 13, 2014 2:31 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Na, gyvuliams 30 arų niekaip neužtenka. Turbūt šieną, grūdus ir miltus pirkdavo iš pašalies.

Užkelia mikroelementus ne tik medžiai, bet ir giliašakniai augalai - saulėgrąžos, liucernos, nakvišos, varnalėšos, builiai, kiaulpienės ir kiti. Bet nebūtina kelti. Jei aplinkoje tų elementų ir taip yra, o tu juos suvalgai ir paskui gražini į aplinką, tai nieko ir nereikia pridėti papildomai. Tiesiog gyveni. Rūpintis geru mulčiu ir gražinti elementus reikia tik nualintuose laukuose, tradicinėje ar ekologinėje žemdirbystėje, ten kur išnešama, bet neįdedama. Anksčiau išnešdavo grūdus, bet gražindavo mėšlą ir daug maž gerai būdavo. O dabar ekologiniai gyvulių nelaiko, tai mėšlo negražina ir žemė vien nuo ėmimo ėmimo ir negražinimo vis prastėja.

Bet esmė - jei pas jus nebuvo ariamas laukas ir nėra nualintas dirvožemis, ir ateityje nesiruošiate nieko dideliais kiekiais išnešinėti, tai nereikia rūpintis ir mikroelementų pakėlimu iš gilesnių sluoksnių, nes jų ir taip aplinkoje jau pakanka.

Neprinokusius ir papuvusius obuolius truputį toliau pamėtėti, kad nesipainiotų ir būtų patogu surinkti geruosius. Ir tegu guli du-tris metrus nuo obels. Jei nebegražiai atrodo, tai užmesti šieno ant jų. Jei apskritai medelis ne ilgoje žolėje auga, o skustoje pievutėje, tada sunkiau paslėpti. Tada tiesiog surinkti ir pamėtyti po krūmais visur. Svarbu didelės krūvos nedaryti, o pavieniai obuoliai tai jau trąša bet kuriam medeliui ir pavieniai rūgštingumo nedidina.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Pir Bal 14, 2014 11:24 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
Porai paršelių, vištoms, ožkai tokio nedidelio sklypelio visai užteko, miltus tik duonai pirkdavo, sunkūs laikai buvo... bet gamtiškesni :) O šiaip įdomu, kiek GŽ puoselėtojų valgo savo išaugintų grūdų duoną..?

Daržo dirvožemis paalintas, nes buvo daugiau išnešama nei grąžinama, o pievą senokai retkarčiais pašienaujama, bet nieks neišnešama. Tai jei dabar pradės žolė iš jos eiti mulčiui, teks galvoti, ką jai grąžinti... matyt, supuvusius obuolius teks mėtyti :D


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Ant Bal 15, 2014 6:51 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Daržo dirvožemis paalintas, nes buvo daugiau išnešama nei grąžinama


Ne tik dėl to žemė alinama. Ji degraduoja ir kai žemė ariama, neturi struktūros. Tada daug elementų tiesiog nubėga žemyn su vandeniu ir išsiplauna, arba išpustoma vėjo. Bet jei laikė gyvulius, tai galėjo gražinti jiems mėšlą, maisto atliekas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Tre Bal 16, 2014 1:35 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
Kai laikė gyvulius (prieš 30 metų), tada tręšė visą plotą ir jis visas buvo užsodintas. O dabar didelė dalis likusi pievai, o nedidelėje jau senokai tradicinis kasamas daržas. Tai va tas plotas ir nualintas. Nors tradiciškai ir patręšiamas. Hm, tradicinėj žemdirbystėj lysvės išeina iškilusios po kasimo, o gamtinėj - jos nuo mulčiavimo irgi pakyla?
Beje, prieš pusę mėnesio uždėtame mulče jau kalasi žolės, tokios plonytės varpinės, uždėjau dar mulčio, bet galvoju, kaip toliau bus, ar geriau rauti (skabyti) žoles, ar dėti dar mulčio? Jau nelabai bėra ką graboti, teks laukti naujos žolės šienavimui...
Ir dar vienas klausimėlis - po statybų traktorius išstumdė ir suslėgė pievos žemę, ar reik ką nors daryti, norint tai pievai pagelbėti atsistatyti, ar ji pati natūraliai apaugs žolėmis ir atsikurs struktūrą?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Tre Bal 16, 2014 9:11 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Hm, tradicinėj žemdirbystėj lysvės išeina iškilusios po kasimo, o gamtinėj - jos nuo mulčiavimo irgi pakyla?


Iš esmės tai nepakyla gamtinėje žemdirbystėje lysvės, tačiau praktikoje visko būna. Jeigu tiek pat išnešam kiek paduodam atgal, tai neturėtų pakilti, ane? Bet kas ten gali apskaičiuoti kiek išneša ir kiek gražina? Jei tai morkos, burokai, pastarnokai, tai išneši po 20 t/ha, o jei ten augo špinatai, salotos, pupelės, česnakai, tai išneši po vieną, dvi tonas iš hektaro. Į morkas ir burokėlius gražiname dvidešimt kartų daugiau mulčio? Nemanau. :) Bet šis įnešimo ir išnešimo kiekio faktorius realiai nesimato, kad didintų ar mažintų žemės kiekį. Vis tiek realybėje šiek tiek judiname žemę kasdami šakniavaisius arba skutame dirvos paviršių ir po to sulyginame grėbliu, jei reikia sėti smulkias sėklas, arba, jei gerai nupuvę, tai su ranka pasižarsto žemės. Visos šios intervencijos kiek pajudina žemę, pastumdo ją į ten kur mažiau ar daugiau ir ji susilygina ir nesimato pokyčio. Jei ūkininkaujate be žaliuojančių daugiamečių tarpulysvių, tai ir nepastebėsit, kad kas nors pasikeitė.

Tačiau jei yra žolė tarpulysviuose arba skutama žolytė aplink medelius, tada per keletą metų galima pamatyti dirvožemių aukščio skirtumą. Bet ne dėl to, kad įnešam ir išnešam nevienodai, o dėl to, kad žolė lieka savo natūraliame lygyje, o ten kur mulčias, ji užlipa ant viršaus, sutvirtina tą mulčią ir ten apsigyvena. Pasidaro nauja velėna, kuri yra aukščiau nei įprastas velėnos lygis. Tai štai dėl to velėninėse vietose atsiranda aukščio skirtumai. Bet jei neduoti įsitvirtinti ant mulčio naujai žolei arba ūkininkauti ne varpinėje velėnoje, tada aukščio skirtumai neatsiranda.

Jei neaiškiai nupasakojau, tai perklauskit. :)

Cituoti:
Beje, prieš pusę mėnesio uždėtame mulče jau kalasi žolės, tokios plonytės varpinės, uždėjau dar mulčio, bet galvoju, kaip toliau bus, ar geriau rauti (skabyti) žoles, ar dėti dar mulčio?


Greičiausiai tai yra varputis. Aš tai nuimčiau su grėbliu mulčią ir prasieičiau su plokščiapjove ar kauptuku, ir vėl gražinčiau mulčią. Kiti variantai - ravėti arba dusinti nauju mulčio sluoksniu, bet mulčio neturit naujo, o ravėti sunku, be to, nusiraus tik viršūnėlės, o šaknys liks ir greitai ataugs. O prasiėjus su kauptuku, tai varputis ne taip greitai ataugs ir bus lengviau ūkininkauti.

Cituoti:
Ir dar vienas klausimėlis - po statybų traktorius išstumdė ir suslėgė pievos žemę, ar reik ką nors daryti, norint tai pievai pagelbėti atsistatyti, ar ji pati natūraliai apaugs žolėmis ir atsikurs struktūrą?


Galima daryti, galima nedaryti. Žemės žaizda gali automatiškai užsitraukti pati, bet galima ir padėti jai. Suarta žemė paprastai apauga pirmūnais - kiečiais, balandomis ir pan. Tai tuos pirmūnus galima reguliariai šienauti, kad vietoje jų per keletą metų atsirastų švelnios žolelės. Kitas būdas, įsėti norimas kultūras. Nusipirkti dobiliukų ir pievos žolių mišinį ir įsėti. Trečias būdas, jei iškasta vasarą, tai vasaros gale galima pašienauti kokioje gražioje pievoje ir susinešti pas save tą šieną. Ir plonai paskleisti. Iš to šieno išbyrės sėklos ir pradės formuotis panaši į atneštos pievos augalija. O šienas padės susilaikyti drėgmei ir sėkloms sudygti, taip pat veiks kaip maistas augalams. Galima ir įsėjus šiek tiek pamulčiuoti šienu. Arba tiesiog jei molinga žemė, sausa, tai ten kur bus pamulčiuota, tai greičiau atsiras žolė, o ten kur plika palikta, ten vėliau atsiras. Na, priklauso dar ir nuo to, kokia ten pas jus žemė.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Tre Bal 16, 2014 5:31 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
Turbūt turėtų pakilti dėl to, kad mulčius purus, t.y. nesuslėgtas, tai jis labiau iškilęs. Kai supūva - sukrenta. O blogai leisti velėnai įsitvirtinti ant mulčio?
Varpučio temoj skaičiau, kad varputis švelni žolytė, galima ją ir palikti - nenorėčiau sutikti, kaip tik varputis pjauna rankas raunant, šaknys tokios, kad eina kelis metrus, o daigai tokie aštrūs, smailūs kaip adatos, pro visur prasikala :) Pro mulčią man lenda kitokia, švelnesnė žolytė, tik nežinau, kaip vadinasi (naudinga tema būtų tiesiog augalų nuotraukų su pavadinimais, nes vienos nuotraukos prie valgomų, kitos prie dygstančių augalų... Nežinau, ar kam įdomu, bet man labai įdomu sužinoti pavadinimus tų augalų, kuriuos tiek metų matau ir dažnai vadinu taip, kaip močiutė pavadinimus išgalvojo, pvz., garšvas vadindavo penkialapiais :) ). Manau, tikrai geriausias variantas būtų nuėmus mulčią prakaupent tą lendančią varpinę žolę.
Pieva gal tikrai pati atžels, ji nesuarta, o tik žemės sluoksnis ant viršaus užstumtas, jau lenda šakninės žolės, gaila, kad kaip visad pavasarį nusėta asiūklių "grybais" :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Tre Bal 16, 2014 7:44 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Turbūt turėtų pakilti dėl to, kad mulčius purus, t.y. nesuslėgtas, tai jis labiau iškilęs. Kai supūva - sukrenta.


Mulčius tiesiog guli ant žemės ir paskui jis suvirškinamas, ir jo nelieka. Lieka lygi žemė be iškilimo.

Cituoti:
O blogai leisti velėnai įsitvirtinti ant mulčio?


Na, gi mes negalime sėti į velėną, reikia žemę įdirbti. Ją įdirbame ir tada sėjame. O jei ant mulčio užauga vėl velėna, tai vėl neturime kur sėti. Tai jei norime turėti kur sėti, tada reikia neleisti velėnai įsitvirtinti ir palaikyti purų mažai piktžolėtą dirvožemį.

Cituoti:
Varpučio temoj skaičiau, kad varputis švelni žolytė, galima ją ir palikti - nenorėčiau sutikti, kaip tik varputis pjauna rankas raunant, šaknys tokios, kad eina kelis metrus, o daigai tokie aštrūs, smailūs kaip adatos, pro visur prasikala :)


Palyginus su dilgėlėmis ir stagarynais, tai tikrai švelni žolytė. :) Čia žiūrint kas iš kokių pozicijų žiūri.

Cituoti:
Pro mulčią man lenda kitokia, švelnesnė žolytė, tik nežinau, kaip vadinasi (naudinga tema būtų tiesiog augalų nuotraukų su pavadinimais, nes vienos nuotraukos prie valgomų, kitos prie dygstančių augalų...


Augalų pažinimui rekomenduoju labai gerą knygą "Lietuvos žaliasis rūbas". Ten jau viskas nufotografuota ir pakomentuota. Tereikia imti ir naudotis. O man būtų per sunku visus augalus nufotografuoti ir įdėti į forumą. Gal verčiau padarykime taip. Fotografuojate jūs augalą kurio nežinote, dedate į temą "atspėk augalą" ir mes pasakom kas tai per augalas. Bus lengviau sudėti tik tuos augalus, kurių tikrai reikia, o ne visus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Ket Bal 17, 2014 12:51 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
Tai jei lieka lygi žemė be iškilimo, kai suvirškinamas mulčius, tuomet joje vėl gali augti piktžolės? Įsivaizdavau, kad kai mulčius susislegia ir diduma jo apvirškinama, ant viršaus vėl reik dėti naują sluoksnį ir taip mulčiuota lysvė visada būna prikilusi?
Su tom žolėm kaip pradinukei labai sunku susivokti, kada jos gerai, kada blogai :) Kad ir tas pats varputis, tai jis neaukštas ir nieko tokio, tai per jį nebeturime kur sėti, nes padaro velėną :)
Nemažai knygų apie augalus turiu, bet kai bevartant apraibsta akys, sunku atskirti konkretų augalą, o dar jie skirtingais metų laikais skirtingai atrodo... Turėjau minty, kad neblogai būtų čia jau esančias nuotraukas sukelti kažkur į vieną vietą, nes jos įvairiose temose ir pamiršus sunku atrasti. Vakare pamačiau snaputį, įsidėmėjau pavadinimą, o rytą pamiršau ir visą dieną sukusi galvą visą vakarą naršiau forumą, kurgi jo nuotrauka buvo :) Neprisimenant pavadinimo paieška nepasinaudosi :D
Taip, audžiu ir aš mintį nufotografuoti ir įkelti tuos augalus, kurių pavadinimus kažin kiek metų norėjau sužinoti, bet galvoju, gal jie kurioje nors temoje jau parodyti...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Ket Bal 17, 2014 7:41 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Tai jei lieka lygi žemė be iškilimo, kai suvirškinamas mulčius, tuomet joje vėl gali augti piktžolės?


Piktžolių augimas nuo to ar yra žemės iškilimas, ar nėra nepriklauso. Jos gali augti ir ten, ir ten. Arba neaugti ir ten, ir ten. Žolių yra visokių - silpnų ir stiprių. Vienas lengvai uždusinsi dešimties centimetrų mulčiumi, kitos prasikals ir pro trisdešimt centimetrų. Piktžolių pamažės, jeigu nuolatos jų antžeminę dalį pašalinsime ir jos nespės subrandinti šaknų. Tada jos mirs. O jeigu subrandins, tada kad ir kiek mulčio dėsi, bet jos jau pasiruošusios žiemai ir puikiai peržiemos. Čia daugiametės taip. O į vienmetes mulčiuotame darže beveik nereik kreipt dėmesio, jos problemų nesudaro, nes mulčias trukdo joms atsirasti ir augti.

Taigi, jeigu stipriai ravėsime ir mulčiuosime, tai galime gauti visai nepikžolėtą plotą. Ypač, jeigu ūkininkaujame be žolės tarpulysviuose. Jei tarp lysvių auga žolė, tai ji iš ten leis šaknis į lysvę ir atsiras vis naujų piktžolių. Prancūzė Hazelip darydavo stipriai pakeltas ir takuose neaugdavo žolė. Tai pas ją piktžolių po kurio laiko visai nelikdavo. Ūkininkauti tada labai lengva, bet - mažai gamtos. Šiltnamyje su hidroponika irgi piktžolės neauga. Bet negi imsime auginti dabar visi daržoves ant vandens. Mums gi svarbu kokybė, o kokybę duoda gamta. O gamta ir yra tos piktžolės ir visi, kurie su tom piktžolėm "santykiauja" vabzdžiai, mikroorganizmai, kita fauna ir flora. Todėl mes darome, kad daugemečių piktžolių kaupinys augtų prie pat lysvės. Nors ir sunkiau ravėti, bet paskui mažiau problemų su ligomis. Kai paklausau kartais žmonių, kad burokėlius užpuolė amarai ar panašių istorijų, tai net akys ant kaktos iššoka, nes tokių dalykų nematęs ir net neįsivaizduoju savo darže.

Cituoti:
Įsivaizdavau, kad kai mulčius susislegia ir diduma jo apvirškinama, ant viršaus vėl reik dėti naują sluoksnį ir taip mulčiuota lysvė visada būna prikilusi?


Žemės lygis visada toks pat išlieka, o mulčias visada ant viršaus. Tai taip, vizualiai lysvė atrodo visada pakilusi. Bet ne kaip pas kaimiečius, kur žemė pakelta. Čia žemė lygi. Augalai sodinami į žemę ir tik apklojami mulčiu kaip kaldra.

Cituoti:
Su tom žolėm kaip pradinukei labai sunku susivokti, kada jos gerai, kada blogai :) Kad ir tas pats varputis, tai jis neaukštas ir nieko tokio, tai per jį nebeturime kur sėti, nes padaro velėną


Pagrindinis dėsnis yra, kad piktžolės yra mūsų draugai ir šalinam jas tik tokiu ateju, jeigu pradeda užstoti šviesą mūsų augalams. Štai toks dėsnis, o paskui elgiamės pagal situaciją. Štai varputis yra žemas ir nekenkia, jeigu sodiname jame pomidorus, dumplainius, pupas ir pupeles, t.y. aukštus augalus. O jei reikia sėti smulkias sėklas, tai varpučio velėna mums maišosi. Štai tas pats varputis, o skirtingose situacijose mums sukelia skirtingą kiekį nemalonumų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Ket Bal 17, 2014 7:49 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Taip, audžiu ir aš mintį nufotografuoti ir įkelti tuos augalus, kurių pavadinimus kažin kiek metų norėjau sužinoti, bet galvoju, gal jie kurioje nors temoje jau parodyti...


Dėl šito lieku prie savo nuomonės. Visos piktžolės yra knygoje "Žaliasis Lietuvos rūbas". Jei reikia, tai susirandi ten. O kelti visas Lietuvos žoles į vieną vietą forume būtų bereikalingas darbas, nes ne visos jos domina žmones. Todėl siūlau kelti tik tas, kurios tikrai žmogų domina, t.y. tas, kurias jis pats nufotografuoja ir įdeda į forumą.

Žolės rūpi Fleitutei, tai Fleitutė tegu kelia jas į atskirą temą. Gal dar kas prisidės. Aš ir kiti moderatoriai sumesime esamas žolių nuotraukas į tą temą.

Tokį katalogiuką būtent dažniausių daržo žolelių būtų gerai turėti, bet tai didelis darbas. Ir jo nenorėčiau daryti, kol neįsitikinsiu, kad to kažkam tikrai reikia. Tai jei Fleitutė parodys pavyzdį ir sukels bent dvidešimt nuotraukų, tada prisidėsiu prie šios idėjos ir aš. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Pen Bal 18, 2014 1:16 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
Man tikrai įdomu. Pasistengsiu po Velykų prisėst. Tolimesnė svajonė - su tų pačių augalų nuotraukomis įvairiais metų laikais - ankstyvą, vėlyvą pavasarį, vasarą, rudenį... Galima pasvajot :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Pen Bal 18, 2014 2:06 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 606
Miestas: Kaunas
O grįžtant prie mulčio temos, jei medžiai iki šiol augo pievoj, tai turbūt prieš juos mulčiuojant reikėjo pirmiau apskusti velėną, kad ne taip greit prasikaltų? Šiandien bandžiau nuėmusi mulčią paravėt tą besikalančią žolę, tai mulčias jau gerokai papuvęs ir pilna sliekų po juo, o kur buvo apravėta prieš dedant mulčią - ten jis apačioj šlapias, bet nepapuvęs.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Pen Bal 18, 2014 6:24 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Man tikrai įdomu. Pasistengsiu po Velykų prisėst. Tolimesnė svajonė - su tų pačių augalų nuotraukomis įvairiais metų laikais - ankstyvą, vėlyvą pavasarį, vasarą, rudenį... Galima pasvajot


Aš kažkada galvojau, kad reikia padaryti augalų nuotraukų duomenų bazę kaip jie atrodo kiekvieną dieną. Tada gali matyti visas stadijas ir netgi laiką per kurį kalasi, sprogsta ir auga. Galvojau net kreiptis į Google Inc., kad padėtų įgyvendinti šį nuostabų projektą, bet... :) Daug darbo. Aš už, kad fotografuoti ir visais metų laikais, gamtos pažinimas yra pirmas žingsnis atgal į gamtą. Bet kažkas turi tą didelį darbą atlikti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mulčias
StandartinėParašytas: Pen Bal 18, 2014 6:33 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
O grįžtant prie mulčio temos, jei medžiai iki šiol augo pievoj, tai turbūt prieš juos mulčiuojant reikėjo pirmiau apskusti velėną, kad ne taip greit prasikaltų? Šiandien bandžiau nuėmusi mulčią paravėt tą besikalančią žolę, tai mulčias jau gerokai papuvęs ir pilna sliekų po juo, o kur buvo apravėta prieš dedant mulčią - ten jis apačioj šlapias, bet nepapuvęs.


Apskusti būtų gerai, bet tai yra didelis darbas, tai niekada to ir nedarom. :) Jei medis sodinamas naujas, tai galima plačiau pakasinėti ir pamulčiuoti, nes tai lengva, o jei jau auga pievoje, tai apsiribočiau mulčiavimu.

Nelabai supratau tik jūsų eksperimento. Pagal aprašymą suprantu, kad sliekų buvo ir mulčius pradėtas virškinti tik ten kur neravėta, o kur žolės nurautos, tai nieko nevyksta? Kažkaip įsivaizdavau, kad turėtų būti atvirkščiai. Arba nesuprantu, kas turėta omenyje. Gal galima kitais žodžiais tą patį? Medeliai buvo pievoje ir prie vienų nurovėt žolę, o prie kitų ne. Abu užmučiavote tokiu pat mulčiu, ir dirvožemis toks pats, ir tą pačią dieną maždaug taip padarėt ir gavosi skirtingi rezultatai? O tą nuravėtą žolę palikot po mulčiu?


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 207 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ... 11  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 4 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007