Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Sek Rgs 22, 2019 6:31 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 61 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3, 4  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pir Vas 18, 2013 11:08 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Čia pateikiu vieną iš galimų variantų kaip įsirengti daržą nuo nulio. Nuo nulio reiškia, kad jūs turite tuščią nesuartą ir nesukastą sklypą apaugusį žole.

Kovo-balandžio mėnesiais su grėbliu prisigrėbojate sklype sausos žolės. Ją sudedate ant žemės ir suformuojate lysves. Tris-keturias lysves padarote bulvėms, vieną moliūgams, cukinijoms, patisonams, vieną kopūstams ir agurkams, vieną pomidorams. Kiekius galima keisti pagal savo nuožiūrą. Viso gausis apie aštuonios lysvės. Čia auginsime tokias kultūras, kurios pakelia didelį mulčio kiekį. Didelis mulčio kiekis reikalingas tam, kad per metus laiko nupūdytume velėną ir kitais metais galėtume sėti į žemę ką tik panorėsim. Tačiau, kad mulčias negulėtų metus laiko tuščiai, tai priedo jame dar paauginsim ir daug mulčio pakeliančias aukščiau išvardintas daržoves.

Taigi suformuojame aštuonias lysves minėtoms daržovėms. O vieną lysvę susikasam. Čia galėsime sėti viską ko negalime sėti į velėną: morkas, burokėlius, mangoldus, žirnius, svogūnus, česnakus ir visa kita ką norite.

Iš sukastos lysvės išimam velėną, išpurtome ją gerai ir iš tos velėnos suformuojame dar vieną puslysvį pusmetrio aukščio. Bus kitiems metams šiltlysvė.

Taigi rezultate pavasarį turime aštuonias mulčio lysves, vieną sukastą ir pusę lysvės šiltlysvės kitiems metams.

Į sukastą sodiname tada kada reikia atskiroms kultūroms, nuo balandžio iki rudens. Aštuonios mulčio lysvės stovi iki gegužės-birželio ir "pūdo velėną". Iki gegužės-birželio namuose ruošiamės daigus - pomidorų, kopūstų, galima agurkų. Gegužę pakišam bulves po mulčiu. Taip pat praskyrę mulčių susodinam į žemę kopūstus ir pomidorus. O kitos lysvės stovi iki birželio. Birželį praskėčiam šieną, tačiau nesodiname įžemę kaip tai darėm su pomidorais ir kopūstais, o pripilam dar žemės į padarytas mulčiuje ertmes. Ši žemė bus šiltesnė, nes ji pakelta aukščiau nei žemės lygis. Čia sėsim moliūginius ir agurkus. Galima ir pupeles. Tik kadangi žemė pakelta, tai ji gali išdžiūti, todėl reikia stebėti, kad augalai nenudžiūtų.

Viskas. Kitų metų pavasarį jau turėsite devynias įdirbtas lysves ir jose galėsite sėti ką tik norite. Nes žemė jau bus įdirbta. Jei trukslysvių, tai vėlgi naujoje vietoje galite pasidaryti mulčio lysvių su pomidorais, agurkais, kopūstais ir bulvėmis, o šias įdirbtas naudoti smulkiems dalykėliams - morkoms, burokėliams, pastarnokams ir kt.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Vas 18, 2013 11:40 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 11:25 am
Pranešimai: 1
Teoriškai skamba gražiai, bet praktiškai...
Visų pirma, pernykštės žolės aštuonioms lysvėms uždengti reikės laaabai daug - tikrai nepakaks to plotelio, kuris bus dengiamas. Antra, ta pernykštė žolė po kelių savaičių sukris ir reikės dengti papildomai, taigi dengiamosios medžiagos poreikis pasirodys didesnis, nei planuota. Trečia, jei pieva buvo laukinė, joje greičiausiai bus įsigalėjusios daugiametės piktžolės su galingomis šaknimis, kurioms ir pusmetrinis sausos žolės sluoksnis didelio įspūdžio nedaro. Rezultate antroje vasaros pusėje bus aštuonios lysvės su klestinčiom piktžolėm (mulčias visiems patinka). Gera žinia tik ta, kad po mulčiu žemė minkšta ir tos piktžolės raunasi lengviau, nei tradiciniame darže.
Jei daryti nuo nulio - pirmiausia paklojus kartono, viskas labai supaprastėja. Ir velėna pūdosi, ir sluoksnio storiui ne tokie reikalavimai, ir gal net daugiametės neišlįstų. Tik kartono reikėtų nemažai arba neplono. Trijų sluoksnių kartono (koks naudojamas stambiai tarai gaminti) iki vasaros vidurio nelieka nė prisiminimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Vas 18, 2013 1:53 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Teisingai, nėra viskas taip paprasta kaip parašyta. Stengiausi surašyti esmę, kuo trumpiau, todėl visko nesurašiau. O visas papildomas smulkmenas galime aiškintis eigoje.

krislas rašė:
Visų pirma, pernykštės žolės aštuonioms lysvėms uždengti reikės laaabai daug - tikrai nepakaks to plotelio, kuris bus dengiamas.


Taip, reikės žymiai didesnio ploto nei daržo plotas. Priklausomai nuo to kokia žolė pas jus augo jos reikės surinkti iš keturis-penkis-šešis kartus didesnio ploto, nei skiriama daržui.

Cituoti:
Antra, ta pernykštė žolė po kelių savaičių sukris ir reikės dengti papildomai, taigi dengiamosios medžiagos poreikis pasirodys didesnis, nei planuota.


Šitaip greitai pernykštė žolė sukrenta vasarą kai stipri mikroorganizmų veikla. Pavasarį, t.y. kovo-balandžio mėnesiais ji gulės nepaliesta. Gegužę ją dar pajudinsit besodindami. O birželį jį pradės greitai skaidytis. Taip, tada reikės dar dadėti. Bet nereikia pergyventi. Visų pirma bus dideli tarpulysviai ir iš jų reikės šalinti žolę, po to praaugs šiek tiek piktžolių, kurias reikės nurauti ir jas vietoje sumulčiuoti ir, jeigu truks, pašienauti kur nors gabaliuką ir atnešti papildomo mulčio. Arba tiesiog daryti didesnius tarpulysvius, kad nereikėtų nešioti mulčio iš toliau. Priedo, priklausomai nuo to, kokį mulčią turite. Jei stambūs stagarai, tai jie kompostuosis lėčiau, reikės rečiau papildyti mulčio sluoksnį.

Cituoti:
Trečia, jei pieva buvo laukinė, joje greičiausiai bus įsigalėjusios daugiametės piktžolės su galingomis šaknimis, kurioms ir pusmetrinis sausos žolės sluoksnis didelio įspūdžio nedaro. Rezultate antroje vasaros pusėje bus aštuonios lysvės su klestinčiom piktžolėm (mulčias visiems patinka). Gera žinia tik ta, kad po mulčiu žemė minkšta ir tos piktžolės raunasi lengviau, nei tradiciniame darže.


Taip, piktžolių bus. Jas reikės nurauti. Tačiau pro mulčio sluoksnį prasikala tik nedidelė dalis stiprių piktžolių: nendrės, vingiorykštės, usnys, builiai, dilgėlės, barščiai ir pan. Ir labai gerai, kad prasikala, nes jos atlieka labai geras funkcijas, t.y. struktūruoja žemę lysvėje savo šaknimis, užkelia mineralus iš gilių sluoksnių, pačios tampa mulčiu, bendrauja su mūsų kultūriniais augalais pridėdamos jiems kokybės ir gamtiškumo. Tačiau mulčiavimo esmė ne nužudyti visas piktžoles, o tik suardyti velėną. Iš po didelio mulčio jau išsikals tik dešimt stipriausių augalų į metrą, kai paprastai išsikala šimtas ar du šimtai. Mums svarbu suardyti velėną, o kad liks piktžolių, tai ne bėda.

Cituoti:
Jei daryti nuo nulio - pirmiausia paklojus kartono, viskas labai supaprastėja. Ir velėna pūdosi, ir sluoksnio storiui ne tokie reikalavimai, ir gal net daugiametės neišlįstų. Tik kartono reikėtų nemažai arba neplono. Trijų sluoksnių kartono (koks naudojamas stambiai tarai gaminti) iki vasaros vidurio nelieka nė prisiminimo.


Taip, kartonas supaprastina priežiūrą, sumažina darbo kiekį, tačiau, kaip minėjau aukščiau - nelieka piktžolių, tai iš karto krenta kokybė. Žmogui reikia pačiam pasvarstyti naudoti kartoną ar nenaudoti.

Vietoje kartono galima naudoti stambius lapus, pvz., klevo. Jie gerai sugula ir padaro plutelę panašią į kartono. Tačiau, žinoma, lapus bus sunkiau sukontroliuoti nei kartoną, bet užtat didesnė produktų kokybė.

Kitas dalykas, gamtinėje žemdirbystėje svarbus dalykas yra gyvenimo būdas, (žr. atskirą forumo skiltį Teorija/Gyvenimo būdas). Kartono naudojimas neveda į nepriklausomybę. Jūs jo turite gauti, atsivežti, nulupti nuo jo lipnią juostą, metalokabutes, lipdukus... O reikėtų stengtis susikurti tokius įgūdžius ir gyvenimo būdą, kad nereikėtų imti medžiagų iš pašalies. Pavyzdžiui, konkrečiai mes kartono niekada nenaudojom, išsiverčiame ir be jo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Bal 06, 2013 3:45 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Antra daržo įrengimo strategija:

Šią strategiją naudojome ir mes pradėdami savo daržą. Mes miestiečiai ir visai nieko nemokėjome auginti. Todėl pradėjome nuo dviejų 18 metrų ilgio ir metro pločio lysvių. Tiesiog nušienavau žolę, ji ten dviejų metrų aukščio ir suguldžiau į lysves. Padėjau bulvių. Kitais metais į ten jau kiek nupuvusią žemę sėjau smulkias daržoves, o šalia padariau dar dvi tokias pat lysves. Kitais metais dar dvi, dar dvi, ir taip iki šiandienos kai užsiauginom beveik visą maistą.

Tokia daržo įrengimo strategija tiks tik pradedantiems. Yra ką veikti ir dviejose lysvėse, ypač kai ant galvos namo statyba, bitės, medelių sodinimas ir visa kita. Nereikia skubėti. Išmoksti ant dviejų lysvių, paskui lengvai padidini lysvių skaičių. Geriau nei iš karto padaryti penkiolika lysvių, nesugebėti prižiūrėti ir negauti jokio derliaus dėl savo nemokšiškumo. Išmoksti ant mažo kiekio, o paskui daugini lysves.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Bal 06, 2013 3:47 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Trečia strategija tiems, kurie moka auginti daržoves, tačiau atsikraustė į naują sklypą ir statosi namą, ir šiais metais daržams neturi laiko, o kitais metais jau turės.

Tai tiesiog numulčiuoti tą vietą kur bus daržai. Pakišt bulvių. Vasarą dar pridėti mulčio, praraut piktžoles. O jau kitų metų pavasarį jau turėsit įdirbtus daržus ir galėsit sėti viską ko tik reikia ir kiek reikia.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Bal 27, 2013 10:21 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Bal 25, 2013 7:05 pm
Pranešimai: 12
Laimis Žmuida rašė:
Taip, reikės žymiai didesnio ploto nei daržo plotas. Priklausomai nuo to kokia žolė pas jus augo jos reikės surinkti iš keturis-penkis-šešis kartus didesnio ploto, nei skiriama daržui.

Žiū, o tai metai iš metų šienaujant tam tikrą plotą dėl žaliosios masės daržui, jis sekinamas ar ne? Kokios rekomendacijos, kaip geriausia elgtis su tais šienaujamais plotais?

Nepykit, jei apie tai jau kažkur diskutavote, neseniai prisijungiau prie forumo ir dar visko neperskaičiau..


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Bal 27, 2013 10:48 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Žiū, o tai metai iš metų šienaujant tam tikrą plotą dėl žaliosios masės daržui, jis sekinamas ar ne? Kokios rekomendacijos, kaip geriausia elgtis su tais šienaujamais plotais?


Taip, sekinama. Nestipriai, bet sekinama. Na, tiesiog mažiau sekinkit. :) Vienais metais vienur pašienaukit, kitais metais kitur. Aplink pasodinkit medžių, jie gražins pievai medžiagas savo lapais nukritusiais. Taip pat įneškit į pievą kokios nors organikos. Pavyzdžiui, praėjusios pro žmogaus organizmą ar kitos organikos, kurios nesinori dėti ant daržo.

Augalai paima dalį medžiagų iš oro ir vandens, ir tik mažą dalį iš žemės. Ir kai paima iš oro, tai mums atrodo, jog ne paėmė, o sukūrė. Todėl sakom - augalai kuria pridėtinę vertę. Būtent todėl iš dykumos su laiku pasidaro pieva, krūmynai, o paskui miškas. Bet labai lėtai. Augalai palieka daugiau organikos po savęs, nei buvo prieš tai. Tai jei paimti tik tą dalį žolės, kuri sukurta iš oro, tada organikos kiekis pievoje nesumažėja. Bet reikia paimti labai mažai. Tiesiog neprisidės organikos. Ne alinama bus, bet stovės organikos balansas ant nulio. Nei blogės, nei gerės. Tačiau mineralinės medžiagos bus, deja, išnešamos. Didžiuma jų paimamos iš dirvožemio, o ne iš oro. Todėl mineralinių medžiagų prasme dirvožemis alinsis. Na, tai reikia gražinti. Kaip sakiau - medžių lapais ar pan. Bet jei įsirengti lysves prie šienaujamo ploto arba dar geriau - tarp šienaujamo ploto, tada nieko gražinti nereikės. Vistiek viskas dirvožemyje maišysis. Vanduo, gyviai išnešios vėl po pievą tas medžiagas, kurias tu surenki su šienu ir padedi ant lysvės. Ir dar priedo pliusas - jei lysvės šienaujamoje pievoje, tada nereikia tąsyt mulčio po visą sklypą. Pagrėbiai, koja pastūmei ir vsio. ;)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Bal 30, 2013 7:09 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 3:35 pm
Pranešimai: 1
Sveiki, teoriskai kai ka zinau, bet praktiskai nulis ,neuzsiiminejau net tradicine zemdirbyste ,esu miestiete kuri ruosiasi gyventi kaime, ir turiu begalini nora ismokti gamtines zemdibystes . Turime siek tiek zemes kurioje pernai augo rapsai, rudeni juos nupjovus zeme taip ir palikta nearta, visas pavirsius padengtas smulkiais rapsu siaudais ir styranciais sausais pagaliukais. Noreciau pasodinti bulviu ir gal moliuginiu darzoviu.pasimokymui,manau kad su jusu pagalba ka nor ir uzsiauginsiu :D


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Bal 30, 2013 8:00 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Aš irgi pradėjau nuo nulio. Esu asfalto vaikas ir net kaimo neturėjau. Visiškas nulis buvo prieš kokius devynerius metus. Dabar užsiauginam beveik visą maistą. Pradėt niekada nevėlu.

Bulves kas pėda sudėkite ant žemės arba, dar geriau, užkaskite tiek, kad bulvės paviršius būtų lygus su žemės paviršiumi. Taip jų neras nei peliukai, nei visokie vabaliukai ir odelė liks lygi. Tada uždėkite šiaudų ar šieno su stambiais stagarais penkiolika centimetrų. Vasarą teks dar dadėti.

Moliūgus arba sėjat į žemę ir išdygusį daigelį mulčiuojat, arba sukraunat šiaudų klombą, praskiriat per vidurį, pripilat žemių ir į tas žemes sodinat. Toks pakėlimas duos šiltesnę dirvą. Tačiau kartu ir sausesnę. Tai nepraganykit daigų. Jei bus sausa, teks palieti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Geg 20, 2013 4:18 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Bal 25, 2013 2:46 pm
Pranešimai: 26
Šiais metais pasodinau 'standartišku' budu... bet kitais metais planuoju auginti keliose ekpresimentinėse mulčiuotose lysvėse. Šiais metais 'mulčiuojamos' žoliapjovės turinį iškratau į 20-30 aukščio eiles ant nupjautos su dalgiu velėnos.. Ar ne per storas šviežios smulkios (nes mulčiavimo peilis žoliapjovėje) žolės sluoksnis? Tikiuosi nupūdyti veleną ir kitais metais turėti paruoštas lysves.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Geg 20, 2013 10:36 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Mulčiuojant žolelės iš žoliapjovės galima dėti tik kokius tris-penkis centimetrus. Ne daugiau. Nes kitaip žolė pradės pūti. Dvidešimt-trisdešimt centimetrų galima dėti tik išdžiūvusios žolės, t.y. šieno.

Mulčiavimo kriterijai čia:
viewtopic.php?f=11&t=30

Jei dėti žalios žolelės dvidešimt centimetrų, tai oras neprieis ir prasidės anaerobinis procesas. Tokio proceso metu veikia visai kitos bakterijos ir išsiskiria toksinės medžiagos. Jos gali patekti į auginamus augalus. Pas jus situacija kiek kitokia, nes augalų šiemet neauginsite. Taigi, jei ir išsiskirs šiemet toksinės medžiagos, tai, didelė tikimybė, kad jų kitiems metams neliks, nes gamta susitvarko su viskuo, tik reikia laiko. Velėna taip uždengta turėtų nupūti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Bir 18, 2013 9:51 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Dar viena strategija kaip atkovoti žemę nuo velėnos. Pievos ar miško stiprumas priklauso nuo jų dydžio. Todėl galima pievą suskaidyti į dvi mažesnes, lengviau įveikiamas pievas, t.y. per vidurį pievos pasodinti medžių ar krūmų juostą arba įrengti mulčiuojamus daržus. Gausis dvi pievutės, kurios bus silpnesnės nei augdamos abi kartu viena šalia kitos. Toks dirvožemio atkovojimas iš velėnos gali būti naudojamas kai neturi daug mulčio, laiko ar kitų resursų, kad vienu ypu įveikti velėną. Tai ją pirmais metais suskaidai, susilpnini. O kitais metais pribaigi.

Lengviau kovoti su pieva pradedant nuo jos krašto, nes ten ji irgi silpna. Pavyzdžiui, jei pieva baigiasi ties pastatu ar ties gyvatvore, tai ten įrengti lysvę daug lengviau nei vidury pievos, nes pieva tokią lysvę puls tik iš vienos pusės ir tai nestipriai. Iš kitos pusės juk bus pastatas ar kitas dalykas kur nėra velėnos ir ta kita pusė nė kiek nepagelbės pievai kovoje. Todėl lysves verta daryti atsiremiant į kokį nors nežolinį objektą.

O jei suskaidome pievą į dvi dalis, tada jos silpnų vietų padaugėja, t.y. atsiranda dar viena kraštinė nuo kurios galima vėlgi atsiremti ir įveikinėti pievą.

Nežinau kiek aiškiai išsireiškiau. Gal kokį paveiksliuką nupiešt reikia. Arba klauskit kas neaišku.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bir 19, 2013 6:46 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 8:53 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Vilnius/Širvintų raj. Totoriškis
Laimis Žmuida rašė:
Dar viena strategija kaip atkovoti žemę nuo velėnos. Pievos ar miško stiprumas priklauso nuo jų dydžio. Todėl galima pievą suskaidyti į dvi mažesnes, lengviau įveikiamas pievas, t.y. per vidurį pievos pasodinti medžių ar krūmų juostą arba įrengti mulčiuojamus daržus. Gausis dvi pievutės, kurios bus silpnesnės nei augdamos abi kartu viena šalia kitos. Toks dirvožemio atkovojimas iš velėnos gali būti naudojamas kai neturi daug mulčio, laiko ar kitų resursų, kad vienu ypu įveikti velėną. Tai ją pirmais metais suskaidai, susilpnini. O kitais metais pribaigi.


Įsivaizduoju, kad reiktų derinti labai tanku krūmų ir medžių sodinima, arba mulciuoti ta juosta, kad išeitų atskirti, kitokiu atveju gan daug metu reikts laukt to.

Man kyla klausimas, kuom pasireiškia tas pievos susilpnėjimas?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bir 19, 2013 10:29 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Taip, toje juostoje velėnos turi nelikti, t.y. jei sodinam medžius, tai juos stipriai mulčiuojam. Ir gaunasi juosta be velėnos. Ir kitais metais jau galima į ją atsiremti. T.y. kitais metais dedi vėl juostą šalia tos praeitų metų juostos. Ir naująją juostą velėna puola jau tik iš vienos pusės ir mulčiui tokį puolimą jau lengviau atlaikyti nei būti puolamam iš abiejų pusių.

Pažiūrėjus prie pastato, prie gyvatvorės ar prie medžio velėna yra silpnesnė, t.y. išretėjus. Ją daug lengviau įveikti. Su tokiu pat kiekiu mulčio galima įveikti didesnį plotą velėnos esantį prie tokių objektų, nei esantį viduryje pievos kur velėna stipresnė.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Lie 07, 2013 9:28 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Lie 07, 2013 9:25 pm
Pranešimai: 1
Laba diena,
Sakykite, o kaip pasiruošti šiltnamį? Kada mulčiuoti?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Lie 08, 2013 7:19 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Laba diena,

viskas apie šiltnamius čia:
viewtopic.php?f=7&t=108


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Lie 23, 2013 4:22 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Lie 23, 2013 2:47 pm
Pranešimai: 2
Laba diena,
esu visiska naujoke darze, prasau profesionalu pamoku.
Turiu gabaleli senos pievos, kurioje auga grazus laukiniai augalai. Priemolis su skruzdelynais:) Noreciau atsargiai pabandyti uzsiauginti kazka skanaus. Pernai pameginau toje vietoje pasodinti avieciu, nieko nesigavo:( Avietes rodos buvo prigije, bet kazkas jas sunaikino (gal zoles nustelbe, gal skruzdeles sugrauze:(...
Kaimynas zada atvezti arkliu meslo patresimui. Kaip tureciau elgtis su savo kupstuota pieva, kuri netgi siuo metu yra slaite (vienas krastas auksciau, kitas leidziasi zamyn prie vandens) - ar ja sukasti islyginant reljefa, po to pilti mesla, ar...? Labai noriu bent jau avieciu:)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Lie 23, 2013 8:13 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Šiaip nereikia jokio mėšlo. Bet jei neįmanoma išvengti jo atvežimo tada galima jį visą sudėti ant aviečių. Tik ne aparti, o sudėti ant žemės paviršiaus. Avietės labai mėgsta bet kokią organiką.

Patarimų kaip įdirbti žemę turėtumėt rasti forumo skyriuje DIRVOS ĮDIRBIMAS:
viewforum.php?f=12

Pabandykite paskaitinėti, gal rasit sau atsakymus. Jei nerasit, tai klauskit vėl. Stengsimės atsakyt.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Spa 25, 2013 2:10 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Spa 25, 2013 10:41 am
Pranešimai: 15
Ar galima kažką daryti jau šiemet, kad kitais metais greičiau įsirengti daržą. Turiu pievos plotą. Jei jį uždengčiau tarkim dar šiemet šienu, būtų naudos ar nelabai?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Spa 25, 2013 5:27 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Ta ką galite padaryti rudenį, jau nereiks atlikti pavasarį. O jei ruduo užsitęs, o šieno sluoksnis bus ne mažas, jau ir mikroorganizmai kažką veiks.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 61 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3, 4  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007