Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Šeš Gru 15, 2018 3:21 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 21 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Ket Kov 07, 2013 3:17 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Gamtinėje žemdirbystėje žemė neariama ir nekasama. Suarus žemę sugriaunama dirvos struktūra, sunaikinama terpė gyventi mikroorganizmams ir kitiems dirvožemio gyviams. Todėl arti ir kasti nerekomenduojame.

Tačiau pasitaiko taip, kad žmonės įsigyja suartą sklypą, arba yra nekantrūs ir nori pradėti kuo greičiau. Tokiu atveju galima kasti. Tačiau reikia suprasti, kad pirmais metais gausite mažesnius derlius ir ne tokius kokybiškus kaip teisingai pradėjęs daržus. Dirvos struktūra sugriauta ir žemei atsistatyti reikės dviejų, trijų, ketverių metų. Tik po tiek laiko gausite įprastus gamtinei žemdirbystei derlius ir kokybę. Taigi, niekur nepriskubėsi, geriau pūdyti velėną ir jau pirmais metais gauti kokybiško maisto.

Kaip nupūdyt žr. čia:
viewtopic.php?f=12&t=48

Kaip įrengti mulčiuotą daržą ant velėnos žr. čia:
viewtopic.php?f=12&t=24

Tačiau jei gavot sukastą sklypą arba nutarėt sukasti, tai irgi ne bėda. Teisingai mulčiuojant jau pirmais metais galima gauti kažką panašaus į gamtinės žemdirbystės produktus. Ir kasimas bus atliktas tik pirmais metais. Antrais metais jau turėsit įdirbtą dirvą ir kasti nebereikės.

Taigi, turime suartą ar sukastą dirvą. Ką darom?

Jei tai didelis laukas, tai nusibraižykite ant dirvos lysves. Palikite vietas praėjimui tarp lysvių. Į lysves sėkite taip, kaip paprastai sėja visi žemdirbiai. Skirtumas tik toks, kad jūs pasėjus numulčiuosite daržus. Į tarplysvius irgi sėkite. Sėkite natūralios žolės mišinį. Arba galite nesėti, o kai pridigs piktžolių nuolatos jas nupjaukite ir su laiku susiformuos žolė tarp lysvių, kuria galėsite patogiai vaikščioti, kuri duos jums papildomo mulčio jūsų daržui ir kuri "bendraus" su jūsų pasėtais kultūriniais augalais ir padės jiems augti, apsisaugoti nuo ligų ir sukaupti visas reikiamas medžiagas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Kov 07, 2013 4:08 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Vas 21, 2013 4:12 pm
Pranešimai: 70
Miestas: Molėtų r. Ridvoniškiai
Pateiksiu krastutini atveji (na buna ir blogiau, bet daug maz...). Dirva priemolis per pora metu sutrombuotas automobiliu. Nuo vasaros iki rudens toje vietoje stovejo sieno kupeta ir nupuvo velena. Nusprendziau ten irengti darziuka siems metams. Is patirties zinau, kad uzpluktame priemolyje mulcas savo purentojo darba atlieka, bet letai, keliu metu reik. Nusprendziau supurenti dirva bent jau mechaniskai is rudens ir uzdeti mulciu, kad lietus maziau uzplaktu... Kaip tavo nuomone Laimi geriau daryti tokiu atveju? Kurdiumovas su Kuznecovu prisibendrave tai i priemolio-molio dirvas visu pirma rekomenduoja primaisiyti smelio arba zvyro ir dargi visokios organikos (saku ir zieves nuolauzu ir t.t.), tam kad pagerinti dirvos struktura greitai. O jau tada sodinti, mucliuoti ir mulca intensyviai laistyti gamtinias EM, kad fermentacijos procesai paimtu virsu.

As pats tai visaip galvoju. Na matau pas Gintares tevus darzus priemolyje dar riebesniam - jie tradiciskai suaria, ispurena ir tada seja. Dirva per vegetacijos perioda ten pas juos vel sutankeja, bet augalai tai speja isisaknyti ir savo aplinka lyg ir apsitvarko, nes derlius tai geras buna (kiekybes prasme zinoma), saknys ilgos. Nors aplink juos tai kieta dirva pasidarius.

Zinoma geriausia tai kai augalai su vabalais, sliekais, kurmiais ir pelem ispurena, tada struktura islieka. Po mulciu tai vyksta intensyviau. Bet tokias vietas kaip buvusius kelius, stovejimo aiksteles ar bent jau transporto vezes pievoje tai gerai butu sakem pakedenti? Pievoj kur pravaziuota sunkios technikos pas mane tai du-tris metus vezes matosi: zole zemesne, gruntas kietesnis, kitoki augalai auga...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Kov 07, 2013 10:46 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Kodėl sukasta dirva yra blogai? Nėra struktūros, t.y. nėra sliekų, šaknelių, vabaliukų ir kitų gyvų organizmų padarytų kanalėlių. Tik sukasus dirva būna puri, tačiau su laiku suslūgsta, ypač po lietaus, paviršiuje susidaro pluta ir į dirvą nepatenka oras.

O kodėl suplūkta, technikos suspausta dirva yra blogai? Irgi todėl, kad neprieina oras.

Ir ten, kur suplūkta technikos yra kelis kartus blogiau, nei ten kur suarta ar sukasta. Kodėl? Todėl, kad sukastoje dirvoje iš karto pradeda augti piktžolės ir jūsų pasodintos daržovės. Jų šaknys iš karto pradeda struktūruoti žemę ir kitais metais arba po dviejų metų toje vietoje jau bus struktūruota žemė su visais reikiamais kanalėlais. O suplūktoje žemėje piktžolės net neauga. Ir nėra šaknų, ir nėra kam atstatyti dirvos struktūrą.

Todėl tau, Tadai, geriau tą suplūktą žemę sukasti ir ji pati pradės struktūruotis, apeis piktžolėmis...

Žiūrint kiek ten molio. Jei lengvas priemolis, tai nieko daryti nereikia - sukasei, pasėjai ir mulčiuoji. O jeigu sunkus priemolis ar molis, tai galima įterpti smėlio ar žvyro kaip Kurdiumovas siūlo. Tas duos kvėpavimą. O būtent to mums šiuo atveju ir reikia!

Arba kitas variantas - galima daryti pakeltą lysvę, t.y. atnešti 10-15 cm žemės, supilti ją ant to molio viršaus ir toje žemėje auginti.

Trečias variantas - daržą padaryti kitur, o molyje pasodinti krūmų ar medžių. Krūmai ypatingai gerai sutvarko žemę. Pas mane Kaune buvo sunkus molis suplūktas su statybinėmis atliekomis. Žemė apsėta žole. Bet ji nepagerėjo per 20 metų. Kastuvo neina įkasti kaip kieta. O ten kur krūmai - minkšta žemė.

Po kurio laiko, tarkim po penkerių metų galima šalinti krūmus arba persodinti į kitą vietą, o ten kur jie jau atliko savo darbą - padaryti daržą. Man trečias variantas labiausiai patinka, nes, pirma, palyginus mažiausiai darbo, antra, panaudoji savo protą, nes juk protinga yra ant molio sodinti molį mėgstančius augalus, o ant smėlio - smėlį mėgstančius. Daržą ištremi kitur, o ten pasodini obelį ar kriaušę, ar kokį krūmą.

Dabar dėl organikos įterpimą į dirvą. Jei pažiūrėti į gamtą, tai ten pusė organikos yra virš žemės - šakos, kamienai, lapai, žolstiebiai, o kita pusė po žeme - šaknų pavidalu. Todėl natūraliai gali kilti mintis užkasti medienos, šakų ar šiaudų, kad imituoti gamtą. Miške juk po žeme daug medienos pakišta šaknų pavidalu. Pievoje pakišta žolinių augalų liekanų. Bet... reikia nesuklysti. Visos tos šaknys - medžių, krūmų ir žolių, turi susisiekimą su oru. Bet kuri šaknis išeina į paviršių per šaknies kaklelį arba kitaip - ten kur kamienas prasideda, arba kur žolės stiebas prasideda. Visa organika išlindus į paviršių.

Todėl norėdami teisingai imituoti gamtą, turime daryti panašiai. Negalima tiesiog užkasti medienos ar šiaudų. Ne. Gamta taip nedaro. Jei nori įmaišyti šiaudų ar šakelių į dirvą, tai reikia padaryti taip, kad kiekvienas šiaudas ar šakelė išeitų į paviršių. Tik taip jiems suirus per likusius tuneliukus nusileis oras, iškris rasa. O jeigu tiesiog užkasime medieną, tai oras iki jos neprieis ir natūralaus efekto negausime.

Smėlio, lengvo priesmėlio dirvožemyje gal ir galima nepalikti iškištų galiukų, o molyje tas būtina. Nes jau vien 5 centimetrus molio uždėjai ant viršaus ir oras nepraeis iki šakelės. O be oro tai ji ne tik, kad nepus, bet dar ir užsikonservuos.

Bet šis būdas dirbtinis. O pasodinus krūmą pasieksim panašaus rezultato, tik su mažiau darbo ir natūraliai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Kov 08, 2013 10:23 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Truputį paantrinsiu. Jei norime gana greitai sunkią žemę padaryti struktūruota, puria. Taip elgdavosi mano tėvai, senobiniai kaimiečiai: aria su arkliuku dirvą, o iš paskos einama ir dedama į vagą šiaudus. Storai dedama, užverčiant vagą lauke kišo gerokos šiaudų barzdos. Kas atrą vagą dar dedama bulvių. Jei šiaudų nepagailima, tai jau kitais metais turima puikią dirvą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Kov 30, 2013 10:45 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 30, 2013 3:38 pm
Pranešimai: 73
O kaip man geriau pasielgti. Yra molinga žemė vienoje vietoje aukščiau sausesnė, kitoje žemumoje šlapia - pavasarį reikia ilgai laukti kol pradžius. Po moliu (tik žemumoje) apie 30cm šlynas (balta masė) ir dar paviršiniai šaltiniai prateka. Dabartinė situacija - viskas aparta rudenį. Žemė be velėnos, keli metai buvo šis bei tas sodinta, sėta. Nuo ko man dabar geriau pradėti, kad auginti daržovių įvairovę (jei įmanoma) G.Ž. būdu? Ačiū.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Kov 31, 2013 7:17 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Nematau kokio ten riebumo molis pas jus, kiek giliai vandenys ir kiek pavasarį tas vanduo stovi žemumoje, tačiau, jeigu ten auginote daržoves kelis metus, reiškia kažkas išaugdavo, nes kitaip būtumėt nesėję antrus, trečius metus. Ir, jeigu išaugdavo, reiškia ten galima auginti.

Permakultūristai tokie kaip Zepp Holzer ir kiti, tai galiu kirsti lažybų, kad rekomenduos jums žemumoje iškasti prūdą. Tas nusausins žeme žemumoje ir dar vietomis pridės papildomos žemės, taigi sklypas pasikels. O gamtinėje žemdirbystėje reikėtų stengtis nieko nekeisti. Reikėtų prisiderinti prie esamos aplinkos ir išnaudoti esamą situaciją. Juk augalai auga toje vietoje. Reikia tik parinkti, kuriuos sodinti į žemumą, o kuriuos ant kalvelės.

Dabar žemė suarta, tai tiesiog sėjate, sodinate į tą žemę kaip tradiciniu būdų ir mulčiuojate. Viskas.

Aišku reikia susiplanuoti daržą, išdėstyti protingai lysves, nuspręsti ar daryti tarpulysvius ir kokio dydžio, jei reikia įsėti žolę į tarpulysvius, pagalvoti iš kur gausit mulčio daržų pradžiai ir iš kur gausit vasarą, apsodinti daržą krūmais ir medžiais ir pan. Galim bandyt kartu apgalot kiekvieną elementą, tik turėsit suteikt papildomos informacijos apie sklypą. Geriausia nuotraukomis. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Kov 03, 2014 8:25 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Va kas būna nuo tradicinės žemdirbystės ir ko nebūna nuo gamtinės žemdirbystės.

Cituoti:
Viršutinis dirvožemio sluoksnis, palyginus su apatine dirvodarine uoliena, yra vidutiniškai netekęs dviejų trečdalių kalcio ir magnio, pusės kalio, natrio, vario ir nikelio kiekio. Jame nebėra ir trečdalio geležies, aliuminio, arseno, chromo ir vanadžio kiekio. Tai rodo, kad Lietuvos dirvožemis yra skurdinamas, o intensyviai žemės ūkio veiklai naudojamus dirvožemius tenka papildomai gerinti.

Taip pat nustatyta, kad viršutiniame dirvožemio sluoksnyje kaupiasi cheminiai elementai – žmogaus ūkinės veiklos produktai, patenkantys į dirvą su trąšomis, augalų apsaugos priemonėmis ar pernešami su užterštomis pramoninėmis emisijomis. Pavyzdžiui, kadmio kiekiai viršutiniame dirvožemio sluoksnyje yra 2,17 karto didesni nei žmogaus veiklos ar natūralių procesų nepaveiktoje apatinėje dirvodarinėje uolienoje, gyvsidabrio – 1,63 karto, švino ir fosforo – 1,45 karto, sieros – 4 kartus.


Šaltinis:
http://www.ekonaujienos.lt/naujienos/ga ... kurdinamas


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Kov 10, 2014 12:33 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 08, 2014 7:37 am
Pranešimai: 20
Jei žemė suarta, bet nekultivuota (senos pievos gabalai visur) ar iškart bandyt lysves formuoti ar pirmą nukultivuoti (kaimyno patarimai, bet kažkaip man atrodo geriau nekultivuoti, aišku darbo daugiau, bet), kaip geriau iš tikrųjų?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Kov 10, 2014 8:37 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Vienaip ar kitaip reikia išlyginti. Dabar kai suarta, tai nelabai svarbu su kuo lyginti. Svarbu paskui atstatinėti arimo žalą - mulčiuoti. Galima tarpulysvius apsėti kuo nors.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Kov 19, 2014 7:45 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 08, 2014 7:37 am
Pranešimai: 20
Bandau suskirstyti daržą suartoje žemėje. Yra suartas plotas 8x40m. Trečdalis ploto būna pusiau pavėsyje. Pagal gamtą projektuojant tai reikėtų kuo didesnius tarplysvius, tai galvoju, gal daryti 4 lysves 1m pločio su tarplysviais beveik 1,5 m, arba 5 lysves 1m ir tarplysvius beveik 1m. Ar kai toks plotas gan nedidelis,tie dideli ar maži tarplysviai mažai daro įtakos ekosistemai? Jei darant didelius tarplysvius, ir jei mažai vietos būtų (realiai net neįsivaizuoju kaip tilps viskas ką planuoju, ar tilps ar liks vietos ir išvis kiek čia reikėtų tų lysvių savam maistui plius minus, sunkiai sekasi skaičiuoti, protingame darže ar kažkur skaičiau, kad šeimai (5 asmenys) užtenka 1 tonos, kurį užauga 90 m^2=180m siaurų lysvių(tranšėjų)=2,7a, tai jei darau 4 po 1m tai gaunasi 40 m^2 lysvių, gan daug, teoriškai 2-3 žmonėms) tai galima būtų daryti kitas lysves ant senos velėnos kažkur netoliese ar kur nors kitur, arba tiesiog sumažinti sodinamų augalų kiekį.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Kov 19, 2014 8:05 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Ekosistema yra sudėtingas organizmas ir, manau, neįmanoma paskaičiuoti kas yra geriau - metro dydžio tarpulysviai ar pusantro metro. Ekosistemos vystosi. Šiemet tarpulysviuose bus vienokios žolės, kitais metais - jau šiek tiek kitokios. O jau apie nesuskaičiuojamus saryšius tarp drugelių, vabzdžių, augalų, mikroorganizmų ir kt., tai visai nešneku.

Trumpai tariant ar darysi vienokio dydžio tarpulysvius ar kitokio, tai ant daržo nepajausi. Nepasimatys. Nebus jokio skirtumo.

Tačiau rekomenduočiau daryti pusantro metro tarpulysvius, nes juose lengviau apsisukti su dalgiu (kaip juos pjausi?). Taip pat mulčio nereikės atsinešti iš toli. Jis bus čia pat vietoje - tarp lysvių. O jei ploto pasirodys mažai, tai kaip ir sakei - galima vėliau daigus sodinti į velėną.

Aš pradėjau nuo dviejų lysvių po dvidešimt metrų. Kitais metais dvigubinau, paskui dar dvigubinau ir tik gal po keturių metų įvaldžiau tokį plotą, kokį tu planuoji. Žinoma, aš statybose buvau ir kituose reikaluose. Žmogus gali ir iš karto tiek apsiimti. Ir apsiima ir padaro. Bet tai nėra maži plotai ir daugiau nesiūlyčiau užsigriebti. Na, šiais metais pavyks, tai kitais metais bus galima padauginti. Dar vienas argumentas už didelius tarpulysvius. Daržo plotas pakankamai didelis kaip pradžiai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Kov 19, 2014 8:32 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
O tie Kurdiumovo skaičiukai čia tikslūs pateikti? Šiaip tona neturėtų užaugti are. Turėtų užaugti penktadalis tonos, pusė tonos. Šiaip pas Kurdumovą žymiai geresnis klimatas ir dirvožemis geresnis, tai gal pas juos ir užauga tona are. Bet pas mus ne. :)

Mūsų daržovių derlingumas yra surašytas čia:
viewtopic.php?f=44&t=290

Galima pasiskaičiuoti kiek realiai Lietuvoje galima užauginti tokiame plote, kurį pasirinkai. Ir atkreipiu dėmesį, kad kokios morkos yra dešimt kartų derlingesnės už kokias pupas ar javus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Kov 20, 2014 9:11 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 08, 2014 7:37 am
Pranešimai: 20
"Protingas daržas" 6 skyrius "Vaizdas iš viršaus"
Mano šeima- aistringa daržovių valgytoja, galinti misti jomis nuolat. Jei paviršutiniškai paskaičiuosiu, atsižvelgdamas į didžiulį poreikį(beveik viena tona per metus penkiems
šeimos nariams!), tada netgi esant kukliam, visiškai mažam derliui, šeimai pakaks 90 kvadratinių metrų arba 180 metrų siaurų lysvių(tranšėjų) paskirstytų 2,7a žemės. Turėdami omenyje, kad iš organinių lysvių gautas derlius gali būti didesnis ir kad lysves galima išnaudoti daug racionaliau, juk ne visiems reikia tiek daug daržovių,- vidutinį daržą galite daryti dvigubai mažesnį: 90 metrų siaurų lysvių, suformuotų 45m2 aikštelėje ir paskirstytų 1,5a sklype. Ar neverta pamėginti?.. Galima truputį ir pasvajoti. Pavyzdžiui, kaip nuostabu būtų užauginti tokių daržovių, kokias užaugino Dž.Dausonas iš Kalifornijos universiteto, paskaičiuodamas kiek ir kokių daržovių reikės vienam valgytojui per vasaros sezoną. Jis išsiaiškino, kad reikės 8 krūmų pupelių, vijoklinių dar 3, 2 gūžinių kopūstų, paprikos ir baklažanų- po 2 krūmus, po 12 krūmų bulvių, po 2 krūmus agurkų ir aukštų pomidorų, 3 melionų, 2 moliūgų, 10 burokėlių ir 15 morkų, 3 krūmų salotų per savaitę, ir dar po 10 ridikėlių. 12 svogūnų, tiek pat česnakų ir prieskoninių augalų. Ar atrodo nedaug? Pabandžiau paskaičiuoti. Visiems metams reikėtų keturiskart tiek daržovių. Jeigu daržovės standartinės, tai nuo tokio kiekio galima persivalgyti! Taigi kokio didumo(ilgų siaurų lysvių) daržas jums išeis? Manau, kad dabar jūs tiesiog suglumote: o ką daryti su likusia žeme?! Nesikankinkite. Drąsiai užveiskite likusioje sklypo dalyje veją ir gėlynus. Galima uogynų pasodinti: iš patirties žinau, kad jų visuomet būna maža. 4-8 aruose viską protingai įrengsite.

PS: pas jį derlingumo lentelę paanalizavau, tai žymiai didesnis derlingumas, kai kurių dvigubai, na bet skaičiai lieka skaičiais.

Prieš tai skaičiavau, tai persiskaičiavau, tai dabartiniais skaičiavimais pas mane 3,2a plote telpa apie 120m2 lysvių, tai čia jau tikrai rimtas reikalas, o pradžiai dar galvojau, kad bus mažai. Drauge iš turgaus rekomenduoja sėti daugiau, vistiek taip ar taip jau darbo reikės įdėti, kas liks (perteklius) galėsiu nunešt į turgų parduoti, bet kažkaip nežinau, kažin ar taip paprastai imasi ir parsiduoda, be jokių popierizmų ir tuo labiau pirmi auginimo metai, realiau gal būtų kitiems metams planuotis kažką parduoti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Kov 20, 2014 1:52 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Na, gal sakau pas Kurdiumovą Kubanėje ir kitoks derlingumas. Be to, ten pateikiami profesionalų skaičiai. O pradinukams užauga mažiau. Plius dešimt procentų išsimeta, nes pasiima gamta. Kai kurių daržovių reikia dar dalį pasilikti sėklai, pavyzdžiui, bulvių. Ir dar dalis sugenda sandėliuojama. Be to, Kurdiumovas mėgėjas pagražinti ir prirašyti to, ko nėra. :)

Todėl reikėtų imti realų lietuvišką derlingumą ir skaičiuotis.

Parduoti likučius galima. Tik nereikia į turgų nešti. Internetu, per pažįstamus. Mokesčių mokėti nereikia kol maži kiekiai, jokių dokumentų nereikia. Bet gal čia tiksliau Eimutė parašys. Gal ūkininko pažymėjimo reikia. Ir legaliai galima pardavinėti.

Bet esmė - užauginti, užsiauginti sau. O tada jau likučius galima parduoti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Kov 21, 2014 3:14 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Viena popieriuje ir svajonėse, kitą praktikoje. Jei jus, Justai, dar pradedate, tai pirmiausiai reikės prisikaupti praktikos. Visų subtilybių nei aprašyti, nei išmokti neišeina. Dirbant pajaučiama. O pirmųjų metų gamtiniame darže didelių derlių nereikėtų tikėtis. Procesas užsikūria lėtai. Paguodžia, kad vėliau bus geriau.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Kov 29, 2014 7:54 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 01, 2014 10:02 am
Pranešimai: 107
Sveiki, Kaip geriausiai panaudoti juodžemį? - turim po statybų sustumtus 2 didelius juodžemio kalnus. Galvoju ar geriau jį į daržo vietą ar sodo vietą stumdyti? kažkaip ant daržo nesinori, nes dabar visai smagi ir puri daržo žemelė apaugusi dilgelėmis. Gal storesnis juodžmio sluoksnis sodui reikalingas? Kažkaip nesinori išvis stumdyti, o paskui maknoti po purvynus....Vieną kalną gal apauginsim ir paliksim vaikams žaisti su pilim ant viršaus... :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Kov 29, 2014 10:41 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Juodžemis tiks ir sodui, ir daržui. Ten daug apvirškintų ir jau paruoštų valgymui medžiagų yra. Tai jums spręsti kur padėsit šį juodąjį auksą. Visur tiks. Žiūrėkit kur jums patogu, kur norisi, kur racionalu būtų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Kov 30, 2014 2:36 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 01, 2014 10:02 am
Pranešimai: 107
Na, juodzemi panaudoti vaiku zaidimams gal ir neracionaliausia :) manau pataupysim ji rudeniui - pavasari su sodu nespejam, tai rudeni ir zemes paskleisim ir medzius sodinsim. Dar kai kuriose vietose pasidarysiu i pietus orientuotas slaitines lysves, bet ar darbas atsipirks neisivaizduoju, nors siaip ar taip darbo neisvengsim :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Kov 30, 2014 4:32 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
O kas yra šlaitinės lysvės?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Kov 30, 2014 7:30 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 01, 2014 10:02 am
Pranešimai: 107
Turiu omeny suformuosiu nuolydi link pietu :D. zodziu siaurinej pusej auksciau, o pietinej zemiau, nediduka nuolydi.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 21 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007