Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Pir Rgs 24, 2018 5:58 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 33 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Šeš Kov 23, 2013 5:17 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 23, 2013 3:56 pm
Pranešimai: 2
Sveiki.

Vis suku galvą, kaip pasielgti protingai.
Turim sodybą. Daug metų žemė nejudinama. Viskas apaugę. Problemų kaip ir nebūtų, jei tai būtų tik žolės ir pavieniai medeliai. Bet priaugę krūmų, krūmynų, įvairių medžių. Ką su jais daryti? Kažkaip pjaut, raut labai kraupiai skamba, bet visko palikt irgi neišeina, nes atrodo nepralendamas šabakštynas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Kov 23, 2013 8:40 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Sunku įsivaizduoti iš tokio trumpo aprašymo. Gal galėtumėt įdėti nuotraukų iš sklypo. Ir aprašyti savo tikslus, norus, poreikius, ko tikitės ir norit iš to sklypo?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Kov 24, 2013 8:00 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 23, 2013 3:56 pm
Pranešimai: 2
Neturiu nuotraukų pakolkas :(
Kažkaip artimiausiu metu nelabai planavau tokiais dalykais užsiimti, bet giminės užsimanė išnuomuot tą žemę (ji mano senelių), o ūkininkas, kuris nuomuotūsi, viską galvoja puršk raundapu. Taip ir sustojo guzas gerklėj išgirdus. Prisiprašiau, kad man leistų naudotis ta žeme.
Senelis kokie 5-7 metai kaip minimum neūkininkauja. Kai kuriose vietose, kur buvo ganyklos, žemė nejudinta ir 10-15 metų. Viskas apleista ir apaugę. Krūmai, medžiai gautūsi kokių 3 metų. Bet jie visame sklype. Žemės 4ha.

Planuose, labai labai noriu kuo įvairesnių grūdų/kruopų savam naudojimui užsiauginti. Daržovių visiems metams. Uogų kas be ko. Sodas didžiulis yra, kuris iš vis belenkiek laiko neliestas. Derlius nestebuklas, bet tikrai kiek žinau dar veda bent obelys. Svajonė ir siekiamybė būtų, kad iš vis nereiktų eiti į parduotuvę.

Mulčiuoju, derinu augaliukus, sėju sideratus trys metai (prie savų namų). Ne GŽ aišku, bet vistiek jaučiu mielesnius jausmus, nei tradicinei žemdirbystei. Todėl ir kilo noras draugaut su gamta kitaip.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Kov 25, 2013 9:10 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Nemačius sunku įsivaizduoti. Gamtinės žemdirbystės daržas - kūrybinis procesas. Reikia prisiderinti prie vietos ir aplinkos sąlygų, o ne keisti jas. Jei auga koks krūmas, tai galima ne kirsti jį, o panaudoti. Krūmai yra pirma augalų banga. Po krūmų ateina antra banga - medžiai. Jei medį pasodini į pievą, tai jis sunkiai augs, o jei pasodini į krūmyną, tai jis augs puikiai. Tą galite išnaudoti savo sklype. O daugeliui daržovių reikės saulės apšviestos vietos.

Jei norite prasimaitinti iš daržo kiaurus metus, tai reikėtų šalia jo gyventi. Ne dėl darbo kiekio, bet dėl priežiūros, kurią reikia atlikti tam tikru metu. Jei nepadarai reikiamą savaitę, tai paskui užsikrauni darbo kelioms savaitėms. O jei būni visada darže, tai pastebi tą reikiamą momentą ir darbo sumažėja stipriai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Kov 25, 2013 9:17 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Pabandykim paimprovizuoti.

Jei norite užsiauginti visas daržoves jums reikės keturių ar dešimties arų neapaugusios krūmais žemės. Gal rasit tokį plotelį? Būt gerai, kad jis būtų arti namo arba arti tos vietos kur būnat, atvažiuojat, susidedat įrankius.

Uogakrūmiai gali derėti jau pirmais metais. Jie augs ir tarp krūmų. Parinkite vietas, kad jiems būtų saulėta, užuovėja.

Medžiai reikalauja šiek tiek mažiau priežiūros, tai juos galima sodinti toliau nuo tos vietos kur jūs dažnai būnate. Priedo, jei turit pakankamą kiekį obelų, tai jų sodinti jau nebereikės.

Šiem dalykam užteks hektaro. O visą likusį plotą galit apleisti mišku.

Štai taip suskirsčius zonas, jau galima paskui pradėti konkretizuoti ir gilintis į kiekvieną elementą atskirai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Kov 25, 2013 10:54 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Gamtinės žemdirbystės daržą rekomenduojama aptverti krūmais. O jeigu sklype pučia stiprūs vėjai, tada ne tik daržą apsodinti, bet ir pačio daržo plotą dar suskaidyti krūmais. Svarbu sustabdyti vėją. Vėjas išpučia CO2 - labai reikalingą medžiagą iš daržo. Todėl daržą reikėtų daryti prie namų. Ir apsodinti jį krūmais, nes šie neužstoja saulės, o vėją sulaiko. Prie namų sodinti krūmus, kuriuos reikia dažnai lankyti - sausmedžius, serbentus, agrastus, medlievas, avietes, o tuos krūmus kurių nereikia kasdien tikrinti ar jau uogos prinoko - toliau nuo namo (lazdynai, gudobelės, aronijos, svarainiai). O medžius sodinti irgi aplink daržą, tik kiek tolėliau, kad šviesos neužstotų. Jie irgi gerai sulaiko vėją, tik reikia žiūrėt, kad netamsiotų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bal 03, 2013 12:27 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Tre Bal 03, 2013 12:13 pm
Pranešimai: 12
Sveiki, turiu dideli galvos skausma :) Isigijau 50 a daug metu nedirbtos zemes, pagrinde pieva. Zeme - priemolis. Sia ziema joje buvo iskastas 3a gilus prudelis, o iskasta zeme paskleista gan dideliu plotu aplink. Suprantu kad sodinti i tokia zeme, kuri gulejusi 2 ar 3 metru gylyje yra beprasmis reikalas, bet ... Minciu turiu tokiu, kad kai pradzius, reikes isdrapakuoti, uzvezti meslo, ant virsaus sieno, gal dar kokiu pelenu pabarstyt ir kai atsils, bandyti sodinti ar bulves, ar kopustus. Galbut visiskai nusisnekejau? :) Patirties iruosiant zeme nuo nulio turiu nedaug ir nesekmingos :(


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bal 03, 2013 3:52 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Čia priklauso nuo to ką toje vietoje norite padaryti. Ką ten įsivaizduojate? Sodas bus, gyvensite ten, norit užsiauginti su laiku visą maistą? Norit tik pabandyt vieną lysvelę? Poilsio zona gal ten bus. Žodžiu, nuo tikslo priklauso ir kaip tą žemę tvarkyti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bal 03, 2013 4:15 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Tre Bal 03, 2013 12:13 pm
Pranešimai: 12
Tame plote bus dalis darzo su stambiomis darzovemis, uzsiauginti ziemai sau ( 2 zmonem) ir augintinams ( ozka, kelios avys, kelios vistos...) Prudelis su karosais, likusi dalis - pieva (ganykla) gyvensim nuo rudens nuolatinai visai salia to sklypo. Ten jau yra nedidelis darzas, siltnamiukas ir daug daug pievos mulcui :) Sklypas turi nedideli nuolydi i pietu puse, apacioje sklypo buvo nuolatinai slapia vieta, todel ir buvo nuspresta iskasti ten prudeli.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Bal 04, 2013 8:42 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Jau truputį aiškiau. Stambias daržoves gerai, kad nusprendėt auginti toliau nuo namų, o kasdien valgomas ir "greitas" daržoves reikia kuo arčiau namų sodinti.

Gamtinė žemdirbystė stengiasi viską padaryti kuo gamtiškiau. Todėl ir šį jūsų variantą turėtume priartinti prie gamtos. Gamta mūsų klimate stengtųsi visą sklypą paversti mišku. Tą turėtume ir mes daryti. Tačiau nė vienas dar nemokame išgyventi miške, taigi pasiliekam kiek norime atvirų saulėtų vietovių, kuriose galėtume auginti daržoves ar žolę gyvuliams. Aš tai apsodinčiau bent sklypo perimetrą medžiais (galima ir vaismedžiais), o daržą krūmais. Tas sustabdo vėją, o vėjas išpustytų CO2 ir drėgmę, kas yra pagrindinis augalų maistas.

Dabar apie tą žemę kur reikia įdirbti. Visos jos daržu neapsodinsit, nes ten pas jus išstumdyta kokia dešimt arų, o dalis prūdo pakrantėje. Tai siūlyčiau pasiskaičiuoti kiek jums ir gyvuliams reikia ploto stambių daržovių auginimui ir ten įrengti daržą, tarkime penkis arus. O likusią žemę apsėti žole. Būtų gerai, kad žolės plotai būtų šalia daržo. Tada nereikia tąsyti mulčio. Vietoje papjovei, pernešei šiek tiek ir viskas.

Dabar ten žemė kaip suprantu sutrombuota, nes važinėjo buldozeris ar pan. Tai tokiu atveju geriau sudrapakuoti, jei norima pirmus metus sodinti. Jei nenorima, tai galima ir nedrapakuot. Ir ne visur jums dėl prūdo sudrapakuos, liks vietelių, kur nedrapakuota. Tai nieko tokio, ten ir taip atsistatys dirva, o drapakuoti verta tą vietą kur daržas bus. Drapakavimas papurens dirvą, ji bus orui laidesnė. Sudrapakavus reikia pasėti ir užmulčiuoti. Visą dabar išstumdytą žemę reikia padengti nestoru mulčio sluoksniu. Ir ten kur daržas, ir ten kur bus pieva. Tas duos drėgmę. Augalai patys pradės sėtis, jūsų pasėti augalai dygs. Taip pat organika duos ir derlingumą. Su šienu atnešite ir sėklų, ir mikroorganizmų. Jie skaidys tą šieną ir duos maisto augalams, purens dirvą.

Mėšlą, žinoma, galima panaudoti, jei jo yra ir nėra kur jo dėti. Mėšlas irgi yra organika, o bet kuri organika bus maistas mikroorganizmams ir didins derlingumą. Tačiau mėšlo negalima užkasti, nes gamtoje jis neužkasamas. Jį reikia dėti ant dirvos paviršiaus. Ten kur pieva, galima išbarstyti mėšlo, o kur daržas, nelabai noris, nes ten reikės kišti savo rankas. :) Na, nebent jūs kalbat apie ožkos ir avies spirus. Tada toks mėšlas nėra bjaurus. Priedo mėšlas su lietumi gali nutekėti į jūsų prūdelį. Reikėtų taip susiplanuoti sklypą, kad nereikėtų mėšlo tąsyti ten ir atgal. Ne tokia žmogaus paskirtis, kad mėšlą tąsyti. Todėl gyvuliai turėtų būti tokie, kurie visą laiką praleidžia lauke ir ten palieka savo mėšlą. O jei negalim tokių gyvulių turėti ir parsivedam į tvartą, tada žiūrėti, kad jie kuo daugiau būtų lauke ir mėšlą naudoti kuo arčiau tvarto, kad vėlgi reikėtų kuo mažiau jį tąsyti.

Žodžiu, jeigu mėšlo turit, tai žinoma jį panaudokit, o jei norit kažkur nusipirkti ir užsivežti vien dėl derlingumo padidinimo, tai neverta. Daugiau įdėsit vargo, nei gausit naudos. Mulčias garantuos jums augimą. Gamtinėje žemdirbystėje mes stengiamės ne juodžemį padaryti, o sukurti biodinaminį derlingumo procesą, nes tikras derlingumas yra būtent tai, o juodžemis yra joks ne maistas augalams. Maistas yra kai mikroorganizmai valgo organiką ir iš karto paduoda šviežią suskaidytą organiką su mineralais augalų šaknims. O juodžemyje yra maisto likučiai, kurių nesuvalgė augalai. Ir jie yra užkonservuoti. Ir reikia daug energijos, kad atkonservuoti iš juodžemio maisto medžiagas. Tas įmanoma, bet neefektyvu. Jei norit derlingumo, tada reikia palaikyti dirvos aktyvumą, t.y. kaip gamtoje - visada turi būti organikos ant žemės paviršiaus, kurią skaidys mikroorganizmai.

Pelenų pilti irgi nebūtina. Visų mineralų žemėje yra. Svarbu ne tai, kiek jų yra ir ar jų yra, svarbu, kad juos sugebėtų paimti augalai. O paima jie per tą patį aktyvų dirvos procesą, mikroorganizmų veiklą. Todėl pelenų nereikia pilti. O jei turit atliekamų pelenų, tada juos geriausia pilti po medeliais, nes pelenai juk gavosi iš medžio, tai tą medžiagą ir reikėtų ten gražinti. Tik aišku vėlgi ne dideliais kiekiais reikia. Jei net gaisras gamtoje kyla, tai nebūna ant žemės penkių centimetrų pelenų sluoksnio. Pievoje išvis mizeris būna, miške gal kiek didesnis sluoksnelis. Tą ir turėtume daryti - šiek tiek pabarstyti. Bet vėlgi, pelenai dedami tradicinėje žemdirbystėje dėl mineralų trūkumo. Gamtinėje žemdirbystėje mineralų trūkumo nėra, todėl ir pelenų pilti nereikia. Gamtoje juk niekas jų nepila, o viskas auga.

Šilnamiukas ne GŽ, bet jei yra tai galima naudot. Prūdelis kątik iškastas, todėl yra gera proga įleisti į jį ne tik žuvų, bet ir augalų. Atsineškite įvairovę. Ji lengvai prigis, nes nėra konkurencijos. O jei neatsinešit įvairovės, tai užžels keliomis tai vietai būdingiausiomis žolėmis.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Bal 04, 2013 9:32 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Tre Bal 03, 2013 12:13 pm
Pranešimai: 12
Aciu, Laimi. Viskas daug aiskiau pasidare. Ir labai gerai kad meslas nebutinas, nes ji reiketu pirkti, taciau gimines ir artimieji tvirtina, kad be jo niekaip tokioje zemeje niekas neaugs :D Praeitais metais pievoj buvau padariusi ireminta, pakelta lysve, uzklojau plota kartonu, pridejau daug pradejusio irti sieno, uzpyliau nederlinga zeme (is apatinio zemes slioksnio), pasejau ir uzmulciavau... Tai agurkeliai buvo agrasto dydzio, burokeliai irgi panasiai... Perskaiciusi jusu temas supratau, kad greiciausiai ant sieno buvo per didelis sluoksnis zemiu (geras sprindis) ir per mazai mulcio ant virsaus. Dabar darysiu pagal tai, kaip parasete ir tikiu kad viskas bus gerai :) Aciu labai uz patarimus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Bal 04, 2013 9:59 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
taciau gimines ir artimieji tvirtina, kad be jo niekaip tokioje zemeje niekas neaugs


Jei užvešit juodžemio, komposto ar mėšlo, tai aišku, kad geriau augs. Tradicinėje žemdirbystėje be to ir neįmanoma. Todėl labai gerai sako giminės ir artimieji. Tačiau jie nežino apie mulčiavimą ir gamtinę žemdirbystę, todėl jiems taip ir atrodo. Turbūt sunkiausia gamtinėje žemdirbystėje yra aplinkinių požiūris. :) O visa kita padaroma.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Bal 05, 2013 7:27 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Praeitais metais pievoj buvau padariusi ireminta, pakelta lysve, uzklojau plota kartonu, pridejau daug pradejusio irti sieno, uzpyliau nederlinga zeme (is apatinio zemes slioksnio), pasejau ir uzmulciavau... Tai agurkeliai buvo agrasto dydzio, burokeliai irgi panasiai...


Tai ką čia padarėte aš nevadinčiau gamtine žemdirbyste. Jūs užkasėte šieną. Gamtoje visa organika - šienas, mėšlas, šakelės, lapai - yra ne užkasami, o dedami ant dirvos paviršiaus.

Aš nežinau kodėl pas jus gavosi maži agurkėliai ir burokėliai, tačiau spėčiau, kad tai buvo nuo drėgmės trūkumo. Pakeltoje lysvėje visada šilčiau ir mažiau drėgmės. Galvoju, kad uždėjus kartono ir ant viršaus šiaudų gavosi sausas sluoksnis. Ir gavosi tarsi auginimas vazonėlyje. Kartonas galbūt nesupuvo ir šaknys iki žemės nenuėjo?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Bal 05, 2013 2:52 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Maža pastabėlė: ten kur iškasta žemė kasant kūdrą ir jį sulyginta - kol kas ten bus vadinamas šaltžemis. Ten daržovės augs prastai. Todėl, kad reikia laiko, kol žemė prisipildys organikos, mikrobų. Tokia žemė būna dirvos paviršiuje apie 0,5 metro. Iš gyliau iškasta žemė dar turi praeiti dirvožemio formavimosi stadijas. Jei yra vietos, geriau daržoves augint kitur, o ten leisti želti pievai. Tą žemei gal pagreitintų situaciją šiaudų įterpimas, ar kitos organikos. Bet ją reikėtų dėt į vagas ir kad stirotų į dirvos paviršių. Šiaudus skaidantiems mikrobams teikia oro.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Bal 05, 2013 3:54 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Tre Bal 03, 2013 12:13 pm
Pranešimai: 12
Hm... tai kad augs prasciau viskas aisku, na bet vis tiek reiks isbandyt savo kailiu :D juolab kad visa didziule stirta pernykscio sieno, o ir nesienautos pievos salia dar koks hektaras, tai bandysiu lysvems patala padaryti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bal 24, 2013 10:42 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Bal 19, 2013 9:06 am
Pranešimai: 6
Pernai dariau panašiai, kaip šiame pav :)

Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bal 24, 2013 1:18 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Blogai. Čia kompostinė lysvė. Galima tokias naudoti ekologinėje žemdirbystėje, o ne gamtinėje. Reikėtų sakyti - "turiu ekodaržą", o ne "užsiimu gamtine žemdirbyste".

Kompostas ir mėšlas turėjo jums duoti nitratų perteklių. Jei ir kitais metais taip darysite, tai išsitirkit prašau nitratus. Man dėl įdomumo. Galėsiu duoti testukų, pamokinti kaip tirti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Bal 29, 2013 10:34 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Tre Bal 03, 2013 12:13 pm
Pranešimai: 12
Laimis Žmuida rašė:
Sudrapakavus reikia pasėti ir užmulčiuoti. Visą dabar išstumdytą žemę reikia padengti nestoru mulčio sluoksniu. Ir ten kur daržas, ir ten kur bus pieva. Tas duos drėgmę. Augalai patys pradės sėtis, jūsų pasėti augalai dygs. Taip pat organika duos ir derlingumą. Su šienu atnešite ir sėklų, ir mikroorganizmų. Jie skaidys tą šieną ir duos maisto augalams, purens dirvą.



Uzklojau dali ploto pernyksciu sienu ( jis buvo sukrautas i stirtas) ir suabejojau... viduje stirtos sienas slapias, pradejes puti, vietomis lyg papelyjes, pajudinus kyla baltas dumas... Gal sakau negerai? ar neuznesiu kokiu ligu su tokiu sienu? :oops:


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Bal 29, 2013 2:05 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Nebijokite jokių mistinių ligų. Pelėsis tik tuo blogai, kad neleis veistis kai kurioms bakterijoms, bet jis irgi skaidytojas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Bal 29, 2013 5:53 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Jei dulka, tai ne pelėsis, o geroji šieno lazdelė. Ji kaip tik pageidautina darže, o ne priešingai. Kaip tik galima paimti šieno, kalkių ir pavirti. Palikti keletui dienų ir paviršiuje bus nusistovėjusi plėvelė. Tai - šieno lazdelės. Probiotikas. Su juo ir ligas gydo. Ir daržui gerai. Jos labai ėdrios, bet nevalgo gyvų audinių. O grybeliai sugeba valgyti ir gyvus audinius.

Taigi, pažiūrėkime kaip viskas vyksta ant daržovės lapo. Tiek grybeliai, tiek lazdelės skraido ore. Jeigu šieno lazdelių populiacija sveika, stipri, jų daug, tai jos nusėdę ant lapų ir suvalgę viską kas valgoma. Jei nėra maisto, tada nueina miegoti ir laukia kol maisto atsiras. Į tokią terpę nusileidžia grybelis. Nėra ko valgyti ir jis žūna arba skrenda kitur. O tarkime, kad vietovėje mikrobiologinis mikroklimatas dėl taršos ar panašių dalykų sugadintas. Kaip mieste, pavyzdžiui. Ant lapų atsiranda maisto. Šieno lazdelių trūkumas. Jos nesuvalgo to maisto. Atskrenda kiti valgytojai - grybeliai. Jie suvalgo visas atliekas ant lapo. Bet, kai maistas baigiasi, tai jie neužmiega ir niekur nenueina. Jie sugeba valgyti ir gyvą organiką, reiškia, pradeda valgyti lapą.

Panašiai veikia ir Efektyvūs mikroorganizmai (EM preparatai). Nupurškei augalus ir grybinės ligos nėra.

Tačiau jeigu palaikyti gerą mikrobiologinį foną sode ir darže, tai šieno lazdelių ir kitų gerų bakterijų užteks ir taip. Ir nereikės pilti jokių EM preparatų. Ir ligų nebus protrūkių. Sveikų augalų ligos nepuola. Gamtinėje žemdirbystėje stengiamės auginti sveikus augalus su gera mikrobiologine aplinka. Tokie augalai neserga ir nereikia bijoti ligų. Ligų sukėlėjai skraido visur ir visada. Tačiau sveikų augalų jie nepaima.

Todėl GŽ nenaudojami nei EM preparatai, nei apsauga nuo ligų, purškalai ir pesticidai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 33 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007