Na, juodžemis yra per šimtus metų besiformuojantis turtas, kuris duoda iš karto derlingumą. Iš esmės tai gamtinė žemdirbystė sako, kad juodžemis ne esmė ir galime apsieiti be jo. Tas tiesa. Hidroponikoje gi pomidorus, salotas ir kitus augalus augina ant vatos arba išvis tiesiai ant vandens tik į tą vandenį trąšų pripila. Ir jokio juodžemio! Ir užauga, ir vitaminų šiek tiek yra. Gamtinės žemdirbystės vienas pagrindinių išskirtinumų yra mitybos būdas. Mes orientuojamės, kad augalai gautų šviežią maistą, t.y. mikroorganizmai suskaido organiką ir duoda jos likučius augalams. Tokia mityba augalų yra pagrindinė ir ji vyksta visur vasarą net ir ten kur visiškai nėra juodžemio. Jeigu augalai nespėja suvalgyti to maisto, kurį prigamino mikroorganizmai, tai tas maistas pavirsta į juodžemį. Ir paskui, kad išimti tą maistą iš juodžemio reikia daug energijos. Mikroorganizmai turi vėlgi daug dirbti, kad išimti maistą iš juodžemio. O kad dirbti, tai jiems reikia daug valgyti. Todėl reikės daugiau mulčio dėti, nes reikia pamaitinti ne tik augalus, bet ir mikroorganizmams reikia duoti maisto. Žodžiu, neefektyvu užkonservuoti ir paskui vėl atkonservuoti ir duoti augalams. Pigiausia yra maitinti šviežiai - išardai organiką ir iš karto paduodi augalams tiesiogiai, be sandėliavimo juodžemyje. Gamtinė žemdirbystė sako, kad taip ir turėtume daryti. Ir teisingai, taip auga visos džiunglės, duoda didžiausius pasaulyje prieaugius ir jokio juodžemio.
Problema tik tame, kad užtikrinti šį mitybos būdą nėra taip paprasta. Štai pamulčiavo žmogus ir galvoja, kad jau GŽ. Ne. GŽ nėra mulčiavimas. GŽ yra teisinga augalų mityba. O jei padėjai mulčio, o jis neveikia ir augalai vis tiek maitinasi iš juodžemio, tai čia ne GŽ, čia tiesiog mulčias guli dėl grožio. O gamtinėje žemdirbystėje mulčias turi ne tik gulėti, bet ir maitinti. Jis turi būti uždėtas teisingai. Tada ir ant smėlio galima auginti. Svarbu teisingai mulčiuoti.
Bet kaip jau rašiau - nė vienas tobulai neužtikrinam teisingo mulčiavimo. Numetam mulčią ir tiek. Dar kiti bent teisingą kiekį deda, geriau prižiūri, o didžioji dauguma juk tik numeta ir tiek. Ir kas tada vyksta? Jei mulčias neveikia ir nėra naujai susidarančio maisto iš mulčio skaldymo? Tada augalai ima iš juodžemio. Tam išnaudojama daugiau energijos, bet užtat tas veikia be žmogaus priežiūros. Tuo naudojasi tradiciniai žemdirbiai. Jie pila juodžemį ir viskas gerai auga. Žinoma, gerai auga. Bet tai yra didžiulis resursų švaistymas. Nes kaip rašiau - maisto išėmimui iš juodžemio reikia daug energijos. Ir po keleto metų jie vėl pila juodžemį naują. Atsiveža jo iš kitos vietos, t.y. kažkur gamtą sunaikina, kad užsiaugintų sau daržovę. Šis principas suveikia ir gamtinių žemdirbių daržuose. Jei tik baigėsi teisingas mulčiavimas, tai augalai pradeda maitintis iš juodžemio. Ir koks rezultatas gaunasi? Jei pasėjome smėlyje ir baigėsi geras mulčiavimas, tai augalai neturi iš kur paimti ir skursta. Jei juodžemyje baigėsi teisingas mulčiavimas, tai augalai pereina prie atsarginio mitybos būdo ir auga toliau. Matote skirtumą? Štai todėl kiekvienas diedukas jums sakys, kad be juodžemio niekas neauga ir todėl juodžemyje ir gamtiniams žemdirbiams viskas augs geriau. Nes teisingai mulčiuoti mažai kas moka, o net ir mokantys neturi tiek laiko, kad sušokinėti ir kiekvieną mulčio plotelį prižiūrėti.
Todėl patarčiau rinktis gerą žemę, t.y. juodą. Stengtis jos nesugadinti kaip tai daro tradiciniai žemdirbiai ar ekologiniai ūkiai. Stengtis teisingai mulčiuoti, kad juodžemis nenyktų, o pasitarnautų tik kai nesužiūrit mulčio, kaip atsarginis variantas, bet auginti ant juodžemio. Bus ramiau, ir tradiciniai žemdirbiai iš jūsų nesityčios, kad kažkas neužaugo. Ir teisingai, nes jie patys, tai renkasi kuo juodesnę žemę ir dar trąšų privaro, tai sunku pakonkuruoti, jei pats pasirenki smėlį ir ten bandai ką nors užauginti. Bet tiems, kurie net smėlyje užaugins gerus derlius (tas įmanoma) duosiu medalį. Nes juodžemyje gali užauginti visi, iššvaisto brangius resursus ir užaugina, o smėlyje, nors ir įmanoma užauginti, bet tas nėra paprasta. Čia jau reikia meistriškumo, profesionalumo, papildomo darbo, priežiūros.
Taigi, reziumuojant. Rinkitės ir daržams, ir medeliams gerą žemę, juodą žemę, bet nealinkite jos, taip kaip daro tradiciniai žemdirbiai ir ekologiniai ūkiai. Tausokite juodžemį. Tegu jis bus tik atsarginis derliaus variantas, o ne pagrindinis mitybos šaltinis.
Juodžemis nėra vien tik juodžemis. Yra dar jame ir pusiau juodžemio, t.y. dar nepavirtusių juodžemiu medžiagų. Štai tos medžiagos ir daro stebuklus. Tai - apvirškinta organika. Ji gali būti staigiai suvirškinta ir patiekta augalams. Dėl šios organikos esančios juodžemyje, jis yra šiek tiek puresnis, tačiau taip pat išlaiko drėgmę. Todėl ant juodžemio saugiau ūkininkauti, nei ant smėlio, nes drėgmės nepritruks. Taip pat saugiau nei ant molio, nes jis puresnis už molį ir drėgmės nebus perdaug.
O vaismedžiai nemėgsta tik aukšto gruntinio vandens. Jei jis yra penkiasdešimt centimetrų gylyje, metro gylyje. Tada vaismedžiams blogai, o jei pusantro metro gylyje, tai jau gerai. Tai tik tiek tereikia žiūrėti.
|