Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Tre Gru 19, 2018 7:59 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 34 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pir Kov 24, 2014 10:30 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Fleitutė rašė:
skaitydama apie medelių sodinimą supratau, kad svarbiausia išguiti varpinius augalus iš daržo, kad nebūtų velėnos... Ir po dideliais medžiais velėna negerai, ar tik jauniems kenkia?
Įdomiausias variantas - medis-krūmas-medis-krūmas :) Bet ar galima apsieiti be tų techninių krūmų ir susodinti, pvz., serbentus, avietes...? Vienam kampe panašiai auga, tai medžiams gerai, o krūmai nedera, erkutės kažkokios užpuolė, ar kas... Ar gali derėt ir tie, ir tie? Kokiu atstumu reiktų sodinti medžius nuo krūmų, kad abeji draugautų?
Jei stambesnes šakas geriau sukūrenti, tai tada gal bent pelenus žemei grąžinti? :)


Laimis Žmuida rašė:
Cituoti:
Darže į tokią lygiuotis nenorėčiau :D O jei rimtai, tai skaitydama apie medelių sodinimą supratau, kad svarbiausia išguiti varpinius augalus iš daržo, kad nebūtų velėnos... Ir po dideliais medžiais velėna negerai, ar tik jauniems kenkia?


Didelis medis yra didelis organizmas ir jam jau pakenkti sunkiau, jis gali pakelti varpinės žolės poveikį. Bet jei pažiūrėti į mišką, tai ten ir dideli medžiai auga be varpinės žolės aplink jų šaknis. Todėl jei norim kuo gamtiškiau tai reikėtų daryti kaip miške.

Cituoti:
Įdomiausias variantas - medis-krūmas-medis-krūmas :) Bet ar galima apsieiti be tų techninių krūmų ir susodinti, pvz., serbentus, avietes...?


Taip, galima ir valgomus, ir techninius. Tik valgomus paskui reikės persodinti kai medelis užaugs ir mes šešėlį, o techninius krūmus tiesiog išpjauni ar jie patys numiršta ir negaila, o valgomų kai kuriems žmonėms gaila, tai jie renkasi šalia sodinti techninius krūmus. O funkciją atlieka tą pačią tiek techniniai, tiek valgomi - naikina žolę, purena dirvožemį, balansuoja pH, stabdo vėją, meta šešėlį ant žemės, sulaiko šilumą ir drėgmę arba sulaiko šaltį ir kt.

Cituoti:
Vienam kampe panašiai auga, tai medžiams gerai, o krūmai nedera, erkutės kažkokios užpuolė, ar kas... Ar gali derėt ir tie, ir tie? Kokiu atstumu reiktų sodinti medžius nuo krūmų, kad abeji draugautų?


Problema, kad pas mus nei krūmai natūralūs, nei medeliai. Todėl gaunasi, kad vieni su kitais negali laimingai augti. Dar viena problema, kad žmogui labai reikia kuo didesnio derlingumo, o ne kokybės. Šviesoje beveik visos daržovės ir vaismedžiai, vaiskrūmiai derės geriau. Ypač žmonių išmutantinti. Naminės obelys net pasisėja varpinėse pievose, o miškinė nepasisėja. Mūsų augalai taip sukultūrinti, kad net kai kurie negali augti gamtinėse sąlygose, todėl reikia pačiam protauti ir bandyti atrasti viduriuką tarp kuo daugiau gamtos ir kuo geriau kultūriniam augalui. Ir bandyti pereiti prie tų krūmų, kurie auga po medžiais, kurie natūralūs ir mažiau sukultūrinti. Atstumų nėra, reikia kiekvienoje situacijoje tam tikrus atstumus sugalvoti pačiam. Pagal situaciją. Nes ir medžiai ne vienodo dydžio, ir krūmai, ir šviesos poreikis nevienodas, ir dirvožemis, reljefas ir t.t. Bet preliminarius atstumus galima sužinoti apsilankius gamtoje. Tiesiog pavaikštinėti ir pažiūrėti kokiais atstumais auga medžiai ir kokiais krūmai po jais. O paskui bandyti pritaikyti tuos dalykus pas save sklype.

Cituoti:
Jei stambesnes šakas geriau sukūrenti, tai tada gal bent pelenus žemei grąžinti? :)


Taip, viską reikia gražinti žemei. Pelenus irgi. Tik ne dideliais kiekiais, papudruojant šiek tiek. Ir geriau tai tiks medeliams ir krūmeliams, o ne daržui. Nors kartais ir daržui trūksta mikroelementų ar makroelementų, kurie iš dirvos išnešti ir pelenais galima juos sugražinti. Bet pelenai stiprus dalykas ir nereikėtų persistengti su jais.



Cituoti:
Žinau, kad reikia stengtis viską daryti kaip gamtoj, bet juk žmogus, kad ir gamtiškai, bando prisitaikyt prie savo poreikių, ir žolytę šienauja, nors gamtoj nešienaujama, tai įdomu, ar gamtinėj žemdirbystėj medžiai genimi, kad pernelyg tankios šakos neužstotų šviesos vaisiams? O nugenėjus - kaip ir galima būtų tom šakom medžius pamulčiuoti, tik nekrausi juk krūvos po medžiais, kažin kada susivalgys, reiktų kažkaip smulkint, bet kirvuku - labai jau daug darbo atrodo


Štai čia išvardinta kas nėra gamtinė žemdirbystė ir ko nereikėtų daryti. Genėjimas yra vienas iš išvardintų atvejų:
viewtopic.php?f=7&t=42

Ne visi žmonės šienauja žolytę. Yra daug tautų, kurios gyvena iš gamtos, o žolytės nešienauja. Žolytės šienavimas atsirado neseniai, kai buvo išrastas metalas. Iki tol niekas žolės nešienavo. Ir gyveno žmonės tūkstančius metų nepjaudami žolės. Tai negali sakyt, kad žmogus turi poreikį šienauti. Reikėtų sakyti dabartinis žmogus, modernus žmogus negali nešienauti. O gamtinėje žemdirbystėje bandome keisti savo gyvenimo būdą, išmokti naujo gyvenimo būdo, kur nereikia šienauti, genėti, skiepyti, arti, tręšti, laistyti, pirkti sėklų ar įrankių, eikvoti kuro ir be reikalo dirbti.

Gamtoje medžiai auga ir jų niekas negeni ir vaisius jie duoda. Ir obelys, ir kriaušės. Iš esmės jų genėti nereikia. Nes jos auga pagal gamtos dėsnius ir vandens bei mitybinės energijos teka šakomis natūraliomis vagomis. O jei žmogus paskiepyja medelį, išveda negamtišką veislę ar pradeda genėti, tada visi syvai pradeda tekėti nebe natūraliai. Masanobu Fukuoka sakė, kad jei nors vieną šakelę, nors vieną pumpurą nulauži, tai medelis auga nebe natūraliai ir teks jį visados prižiūrėti. Tai štai ir reikia rinktis - ar turėti obelį, kuri sveika ir dera tris šimtus metų be priežiūros ar sodinti skiepytą obelį, kuri derės trisdešimt metų ir dar kas keletą metų reikės genėti pačiam ar kviestis specialistus ir duoti jiems pinigų. Gamtinėje žemdirbystėje bandom atrasti būdus, kad nereikėtų genėti, bet pilvas būtų toks pat sotus.

Jeigu susidaro negyvų šakų, tai jų irgi nereikėtų naikinti ar naudoti mulčiui. Apie medienos panaudojimo strategiją rašoma čia:
viewtopic.php?f=8&t=181&p=3277&hilit=strategija+mediena#p3277

Natūraliame miške trečdalis medžių yra gulsti, t.y. nuvirtę. Negyvos medienos yra daug ir ją gamta ne iš karto paguldo. Keletą metų nudžiūvęs medis stovi ir būna maistu kirmėlytėms ir vabzdžiams, drugelių namai, kirmėlyčių ieško geniai, bukučiai, lipučiai ir kiti paukštukai. Jei nepaliksime negyvos medienos, nebus kirmėlyčių, nebus paukštukų. Štai prie ko priveda medelių genėjimo ar prašviesinimo ritualas. Jis kenkia įvairovei. Nėra įvairovės, tada turime medelių ligas ir dar daugiau nudžiūvusių šakų, kurias vėlgi tvarkome, deginame. Įsisukame į nesibaigiantį uždarą ratą. O gamtoje vyksta priešingas procesas.

Kad šakų krūvos nepadarysi prie medelio, nes tai neva trukdys prieiti prie medelio ir susirinkti obuolius nesutinku. Sukrauk krūvą po medeliu ir devyniasdešimt procentų lajos bus laisva - galėsi prieiti. Jei ne viena obelis, o keletas, tai krauni krūvą tarp jų. Jos šaknimis visos pasiekia krūvoje susidariusias maisto medžiagas, o prieiti gali visur kitur kur nėra krūvos. Krūva neužima visos lajos. Be to, krūva yra ne tik maistas mikroorganizmams, bet ir būstas ežiukams ar kitai faunai. Vėlgi ilginame mitybines grandines, reiškia - stabilizuojame ekosistemą, kuri saugos mūsų medelius nuo ligų. Geriausia palikti kaip miške - nieko nedaryti, šakos tegu mėtosi kur joms papuola, bet jei modernus žmogus to negali, tai mažiausią žalą padarys, jei sukraus jam besimaišančias šakas į krūvas prie medelių. Jei ir to negali, na, tai tada galima susmulkinti šakas ir naudoti kaip mulčią medeliams. Čia jau prastesnis užsiėmimas, labiau kenkiantis gamtai, bet vis geriau nei sudeginti šakas. Kiekvienas savame lygyje, tačiau reikėtų bent orientuotis gamtos link.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Pir Kov 24, 2014 11:35 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Medžiams, o ir vaismedžiams, būtina pūvanti mediena po laja. Neseniai teko pasiklausyti arboristo - sumedėjusių augalų priežiūros specialisto. Nudžiugau, kad dabartinės priežiūros technologijos yra artimos gamtinei žemdirbystei. Jau parkuose nesistengiama viską sugriebti ir išvežti, nudžiuvusius medžius stengiamasi palikti bioįvairovei. Jei neįmanoma pūdyti šakų po medžiais, tai jos suvežamos į tam tikrą vietą, kelis metus pūdoma, o vėliau gražinamos medžiui padarius gręžinukus dirvoje po medžių lajomis. Taip vargstama dar todėl, kad visuomenės grožio supratimas dar kertasi su medžio sveikata ir gamtos grožiu.

Geriau negenėti. Bet nieko blogo ir genėti. Nugenėtas šakas pasmulkinti taip, kad jos nesišakotų į visas puses, kad galima būtų sukrauti į kompaktišką krūvą. O dar geriau - paskleisti po vaismedžiais. Krūvelės šakų sode yra labai gerai. Jos be trąšos medžiui, dar gerokai padidins bioįvairovę. Ten glausis ežiai, rupūžės, borūžės, kirstukai ir kt. Tai puiki erdvė žiemojimui labai naudingiems organizmams.

Ko didesnė sodo ir daržo bioįvairovė, to sveikesnis sodas ir mažiau minčių apie kažko išnaikinimą :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Ant Kov 25, 2014 1:21 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Ačiū už atsakymus! Gerai, kad Eimutės bent kiek švelnesnis :)
Čia ir bėda, kad tos krūvos po medžiais, ypač jei tie medžiai per porą metrų nuo namo - nekaip atrodo :) Vaikai akis išsibadys po jas belaipiodami :)

Įdomu tie gręžinukai po medžių lajomis, bet ar čia nėra tiesiog užkasimas? Tai tada jau nebe GŽ?

Turint hektarą ar kelis, kai daržas arti, sodas toli - nieko tokio tos krūvos, sutinku, bet nedideliam sklypely, kai medžiai šalia namo, praktiškai kieme? Kaip tada maitint kieme augančius medžius, kai ir žolytės norisi trumpesnės vaikams bėgioti?

Turim dar kitą bėdą - sklypo gale aukštos įtampos stulpą, ar šalia jo galima ką nors valgomo augint, vaismedžius, krūmus? Ar tas elektros laukas padarys juos kenksmingus?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Ant Kov 25, 2014 9:27 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Gamtinė žemdirbystė yra kelias gamtos link. Kiekvienas esame savame lygyje. Vienas negali be šiltnamio, kitas negali krūvų daryti pomedžiais, trečias negali nekasti ar nepurkšti, bet turėtume bent judėti link savo tikslo.

Iš tiesų yra labai daug baimių įvarytų tradicinės žemdirbystės ir moderniosios kultūros. Vaikai tikrai akių neišsibadys į krūvas. :)

Cituoti:
Įdomu tie gręžinukai po medžių lajomis, bet ar čia nėra tiesiog užkasimas? Tai tada jau nebe GŽ?


Miške yra daug medienos užkastos po žeme (šaknys), bet dažniausiai ji turi kaklelį (kelmą) kuriuo susisiekia su oru. Per tą kaklelį patenka viskas kas reikia - drėgmė, oras, grybų sporos, gyvūnai ir mikroorganizmai. Užkasti negerai, bet jei grežinukus tik užpildysime medienos atliekomis ir neužkasime, o tik sulyginsime su žemės paviršiumi, tada ganėtinai gamtinis procesas vyks. Kita vertus, gamtinė žemdirbystė susideda ne tik iš dirvodaros, bet ir iš gyvenimo būdo. Tai yra, jeigu ekologiškus medienos "čipsus" pagamino kinijoje ir atvežė į Europą ir jūs jų nusipirkote ir teisingu būdu pamulčiavote savo krūmelius, tai, nors ir vyksta gamtinis procesas dirvoje, tačiau nelaikyčiau to gamtine žemdirbyste, nes gaminant tuos medienos "čipsus" buvo išeikvota daug energijos ir resursų, kas Žemę užteršė. O mes juk bandome saugoti Žemę. Reikėtų ją saugoti ne tik savo sklype, bet žiūrėti ir, kad savo veikla neužterštumėme kitų planetos vietų.

Cituoti:
Turint hektarą ar kelis, kai daržas arti, sodas toli - nieko tokio tos krūvos, sutinku, bet nedideliam sklypely, kai medžiai šalia namo, praktiškai kieme? Kaip tada maitint kieme augančius medžius, kai ir žolytės norisi trumpesnės vaikams bėgioti?


Naudokite tuos gręžinėlius, taip pat susikalkite lysves aprėmintas, spirales pasistatykite, yra labai daug įvairių permakultūros praktikų, kurios tinka būtent miesto teritorijoms. Jas naudoja ir amerikiečiai ir anglai savo mažiukuose sklypukuose. O jie labai rūpinasi "estetika" ir vaikų "saugumu". Jums turėtų tikti.

Cituoti:
Turim dar kitą bėdą - sklypo gale aukštos įtampos stulpą, ar šalia jo galima ką nors valgomo augint, vaismedžius, krūmus? Ar tas elektros laukas padarys juos kenksmingus?


Aš tai manau, kad geriau jau savo turėti po elektros laidais, nei pirkti iš kitur. Žinoma, geriau, kad surastumėt būdą ir kaip nepirkti, ir kaip ne po laidais pasisodinti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Ant Kov 25, 2014 12:06 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Arti elektros stulpų nereikėtų ko nors labai sodinti, ypač daugiamečių. Ne dėl kenksmingumo, bet dėl to, kad prie stulpo anksčiau ar vėliau norės prieiti elektrikas. Kartais net su technika. Čia perspėjimas iš mano vyro retorikos, kuris nemažai reikalų turėjęs su stulpais. Be to medžiai, krūmai po stulpais ūgtelna, o iki laidų turi būti reikiamas atstumas. Tada jums bus lėpta nusigenėti ar net nupjauti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Tre Kov 26, 2014 2:11 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Vis dėlto nelabai įsivaizduoju, kaip tuos gręžinėlius po medžiais daryt - kiek galima įkast, kad nebūtų pažeistos medžio šaknys?
Vyresnioji karta šiandien labai nustebo, kad nieko nedeginsim ir neišnešim už kelio, bet susitaikė :) Tik visas šias teorijas laiko tinginių pasakom :D
Štai čia pirmąkart paskaičiau, kad nereik kasti dirvos:
http://www.aseja.lt/lt/patarimai/dirvos ... principas/
Ir staiga išaugo didelis susidomėjimas gamtine žemdirbyste :) Bandysim iš tradicinio pereiti į gamtinį daržą, bet čia rašo, kad reikia supurenti viršutinį sluoksnį šakėmis prieš sodinant. Spėju, kad dabar reik, o paskui, kai jau bus daržas mulčiuotas, struktūruotas, tada nebereiks? Beje, kai mamai užsiminiau apie nekasimą, tai ji prisiminė, kad ir močiutė su šakėm daržą purendavo, nekasdavo... Dabar švarios sukastos žemės turbūt nereik mulčiuot, tegu įšyla? O mulčiuot jau pasėjus? Ar kai išdygs? Nes pasėjus ir užlyginus sunkoka atskirti, kurioj ten vietoj pasėta :)
Rėmintos lysvės per daug vargo, gamtinė žemdirbystė nereikalingo vargo nemėgsta :D
O kas tos spiralės?
Vis dėlto smagu keisti mąstyseną, kai tai, kas atrodė priešai, tampa draugais :) Paukščiai, nulesantys trešnes, žolės, iš pievos lendančios į daržą, kurmiai, skruzdėlės...
Tai, kaip suprantu, po stulpu geriausia palikti pievą biologinei įvairovei...


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Tre Kov 26, 2014 6:45 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Vis dėlto nelabai įsivaizduoju, kaip tuos gręžinėlius po medžiais daryt - kiek galima įkast, kad nebūtų pažeistos medžio šaknys?


Medelio šaknys yra visur po laja ir sunku nepataikyti į ją. Manau, tie minimi žmonės tiesiog daro skylutes bet kur ir nesibaimina, kad keletą šaknų pažeis. Medis išgyvena ir be keleto šaknų. Arba galima daryti skylutes už medžio lajos. Ten šaknų dar nėra, bet jos ten greitai ateis, nes medelių šaknys eina maždaug ten kur laja. Kitas variantas, jei jau smulkinate iki tiek, kad įkišti į skylę, tai gal tie "čipsai" susmulkinti yra visai gražūs ir jų nebūtina užkasinėti? Gal tiesiog kaip mulčią paberti po medžiais. Kartais jis atrodo labai gražiai ir tinka miesto teritorijoms. Padėti ant žemės geriau, nei užkasti. Ir šaknys nepažeidžiamos.

Cituoti:
Vyresnioji karta šiandien labai nustebo, kad nieko nedeginsim ir neišnešim už kelio, bet susitaikė :) Tik visas šias teorijas laiko tinginių pasakom :D


Tai dabar turėsite gerai ūkininkauti, kad tikrai pavyktų.

Cituoti:
Bandysim iš tradicinio pereiti į gamtinį daržą, bet čia rašo, kad reikia supurenti viršutinį sluoksnį šakėmis prieš sodinant. Spėju, kad dabar reik, o paskui, kai jau bus daržas mulčiuotas, struktūruotas, tada nebereiks? Beje, kai mamai užsiminiau apie nekasimą, tai ji prisiminė, kad ir močiutė su šakėm daržą purendavo, nekasdavo...


Nelygu kokį pirminį dirvožemį turime - velėną ar jau seną sukastą daržą - skirtingai ir elgiamės su juo. Velėną teks sukasti, o seną daržą galima vien šakėmis papurenti. Abejais atvejais tai darome tik pirmais metais, o kitais metais žemė jau puri ir nei kasti, nei su šakėmis purenti nereikia. O yra variantas kada išvis nereikia kasti nei pirmais metais. Pavyzdžiui, mūsų daržai yra nekasti. Tiesiog ant velėnos sudėjome nušienautą žolę ir ta uždengta vieta "nupuvo". Velėnos nelikos, gavosi puri žemė į kurią ir pasėjome, pasodinome viską. Daugiau apie dirvožemio įdirbimą skaitykite čia:
viewtopic.php?f=51&t=403

Cituoti:
Dabar švarios sukastos žemės turbūt nereik mulčiuot, tegu įšyla? O mulčiuot jau pasėjus? Ar kai išdygs? Nes pasėjus ir užlyginus sunkoka atskirti, kurioj ten vietoj pasėta :)


Mulčiuota žemė šaltesnė, todėl pradinukams rekomenduočiau nemulčiuoti. Tegu įšyla. Tada pasėti, palaukti kol išdigs ir tada apmulčiuoti. O mes darome kitaip. Sėjame eilutėmis ir iš karto užmulčiuojame tarp eilučių. Paskui, kai sudygsta sėklos ir augalai paauga tiek, kad nebijotų mulčio - sustumiame mulčią arčiau jų. Svarbu lapų neuždengti, o stiebus galima apmūturiuoti, mulčias turi liestis prie augalo, visa žemė turi būti nuklota mulčiu. O jeigu sėklos didelės - pupos, žirniai - tai galima iš karto ir ten kur sėklos uždėti šiek tiek mulčio. Jos prasikala pro mažiuką sluoksnį. Keleto centimetrų.

Cituoti:
O kas tos spiralės?


Ai, tokia žemių krūva į kurios viršų gali užlipti lipdamas aplinkui. Ir gaunasi spiralė. Dėmesio nevertas dalykas. Jei išsiverčiat be to, tai ir nenaudokit. :)

Cituoti:
Tai, kaip suprantu, po stulpu geriausia palikti pievą biologinei įvairovei...


Nešienauta pieva yra labai gerai. Anglai jau palieka daug nešienautos pievos. Bet pas mus dar seni standartai, vaikšto su policija ir liepia nusišienauti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Ket Kov 27, 2014 5:14 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Kokie jau čipsai - tiesiog kirvuku pasmulkintos medžių šakelės, didesnes sukūrensim, mažesnes irgi būtų galima, tik ar geriau kūrent, ar po medžiais kraut, gal po medžiais daugiau naudos, nes deginant labai menkai šilumos jos teduoda...
Bet kaip sunku įsivaizduoti, kad niekad nekasta žemė gali būti puresnė už iš rudens sukastą!.. Bus labai įdomu patikrinti :)
Turim ir tradicinį daržą, o norint plėstis šalia - traktoriaus suplūkta, išstumdyta žemė, nukasta kasant namui duobę, tai viskas sumaišyta, suplūkta, po apačia velėna ir daug medžių šaknų (namas stovi buvusio sodo vietoje, tai iš ten ta žemė pervežta prie daržo). Būčiau kasusi ir visas šaknis išrinkusi, bet ko gero, geriau jas palikt, tegu pūva sau pamažu :)
Įdomios tos spiralės, negirdėtas nematytas dalykas :)
Nešienauta pieva ir man visada patikdavo... nes visada pristigdavo laiko jai nušienauti... Visada kas nors žydi... Bet visiems ji kelia pasibaisėjimą, ypač styrantys dvimetriniai kiečiai... O jei tos pievos dalyje norėtume sodinti medelius, tai kaip padaryti, kad jiems būtų neliūdna ir neskurstų pievoje, kad būtų panašiau į mišką? Ir jei jauniems medeliams žolė siekia "iki pažastų" - reik ją trumpinti? Po obelim, kriaušėm žolė tikrai nelabai auga, bet po vyšniom - aukštutėlė.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Ket Kov 27, 2014 8:39 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
tik ar geriau kūrent, ar po medžiais kraut, gal po medžiais daugiau naudos, nes deginant labai menkai šilumos jos teduoda.


Visada stengiamės rūpintis didesniu. Medienos panaudojimo strategija čia:
viewtopic.php?f=8&t=181&p=3277&hilit=strategija+mediena#p3277

Mikroorganizmai yra žemiausioji grandis. Jiems vis tiek anksčiau ar vėliau atiteks viskas. Todėl pirmiau kūrename ar ką kita darome iš medienos - įrankius, baldus, krūvas ežiukams ir kiaunėms, augalų žymeklius - bet ką, o kai tai atitarnaus vis tiek atiteks tiems patiems mikroorganizmams. Tai yra, mes prailginsime medienos gyvenimą ir tarsi panaudosime ją du kartus tą pačią.

Smulkios šakelės duoda tiek pat šilumos kiek ir stambios, tik degimo principas kitoks. Jos dega staigiai ir energiją atiduoda staigiai. Šeimininkės mėgsta mažas šakeles ypač vasarą, kai šilumos nereikia namuose, o reikia ką nors greitai užvirti. Nereikia laukti kol susidarys žarijos, liepsna labai kaitri ir greitai užverda. Verdama ne ant žarijų, o ant liepsnos.

Žinoma, reikia naudoti tik sausas šakeles. O jei smulkios ir neapsimoka turimais įrankiais apdoroti, tada geriau po medeliais mesti, nes darbas irgi yra resursas ir atlikinėdami nenaudingą ar neefektyvų darbą mes teršiame planetą. Netiesiogiai. Taip yra todėl, kad iššvaistome jėgas, laiką, o paskui vis tiek turėsime pamaitinti savo kūną ar aprengti, sušildyti ir kai tai darysime jau naudosime neekologiškus sprendimus, nes mes taip įpratę.

Cituoti:
Bet kaip sunku įsivaizduoti, kad niekad nekasta žemė gali būti puresnė už iš rudens sukastą!


Taip bus ne iš karto. Iš karto suarta žemė yra puri. Bet palyja lietutis ir ji susiplūkia. Per savaitę, per mėnesį. Ir viskas - likusį metų laiką ji stovi susiplūkusi ir nepuri. O nupūdyta žemė visada puri, nes ji nesusiplūkia. Lietus nuteka joje esančiais kanalėliais ir puri struktūra išlieka. Ir dirvožemio gyventojai pridaro dar naujų kanalėlių. Ir tai vyksta visus metus. Todėl žemė visada puri. O suartą žemę juk nuolatos reikia purenti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Ket Kov 27, 2014 8:45 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
O jei tos pievos dalyje norėtume sodinti medelius, tai kaip padaryti, kad jiems būtų neliūdna ir neskurstų pievoje, kad būtų panašiau į mišką?


O ganėtinai nuodugniai paaiškinta čia:
viewtopic.php?f=51&t=384

ir čia:
viewtopic.php?f=51&t=385

Pirma perskaitom, o jei ir po to kils klausimų, tada mielai atsakysim. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Sek Kov 30, 2014 2:58 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
O garšvų šaknų raizgalynas kenkia jauniems medeliams ir krūmeliams? Jas reiktų nupūdyti, kaip velėną?
Ar galima dabar mulčiuoti pernykšte žole ir šakelėm nedidelius krūmelius? Ar netrukdys žemei po mulčium įšilti? Ir dar - jei keli nedideli krūmeliai skurdo pievelėj, neaugo, ar galima juos atgaivinti apmulčiavus? Ar iškirsti ir naujus sodinti? Jie tokie mažuliukai ir apkerpėję... Beje, ir dideli serbentų krūmai apkerpėję - sakėt, kad dėl to, jog neauga. Ar tai netrukdo krūmui? Ar nebūna prastesnė serbentų, užaugusių ant kerpėtų šakų kokybė? Ar čia jau rodo, kad krūmas neauga ir nebeaugs, ir jo galas artinasi? :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Sek Kov 30, 2014 9:46 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
O garšvų šaknų raizgalynas kenkia jauniems medeliams ir krūmeliams?


Na, tiksliai nežinau, tyrimų nemačiau, bet garšvos turėtų nekenkti. Kenkia varpinė žolė, tokia kur varpas užaugina. O varpinė žolė su laiku vis derlingėja derlingėja ir ateina laikas, kai pradeda vietoje jos augti aukštesnės žolės, pavyzdžiui, garšvynas. O garšvynas jau paruošia žemę krūmams ir medeliams. Tai lygtais nekenkia garšvos medeliams. Ir visi lapiniai augalai, o ne varpiniai turėtų nekenkti. Ir tokį metodą nagrinėjam kaip pašalinti varpinę velėną - apsodini medelius lapiniais augalais - gėlėmis, moliūgais, ugniažolėm, gauromečiais ir pan.

Cituoti:
Ar galima dabar mulčiuoti pernykšte žole ir šakelėm nedidelius krūmelius? Ar netrukdys žemei po mulčium įšilti? Ir dar - jei keli nedideli krūmeliai skurdo pievelėj, neaugo, ar galima juos atgaivinti apmulčiavus? Ar iškirsti ir naujus sodinti? Jie tokie mažuliukai ir apkerpėję... Beje, ir dideli serbentų krūmai apkerpėję - sakėt, kad dėl to, jog neauga. Ar tai netrukdo krūmui? Ar nebūna prastesnė serbentų, užaugusių ant kerpėtų šakų kokybė? Ar čia jau rodo, kad krūmas neauga ir nebeaugs, ir jo galas artinasi?


Dėl kokybės tai nežinau. Bet su mulčiumi galima atgaivinti krūmelius ir jaunus medelius. Rezultatai dažnai pasimato jau po pirmų metų. Žemė po mulčiu vėsesnė, bet nestipriai, įtakos nesijaučia.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Pir Kov 31, 2014 1:27 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Varpinei žolei derlingėjant ji visai sunyksta? Kad ją pakeičia garšvos? Įdomu :)
O kodėl būtent varpinė žolė kenkia? Savo raizgiom šaknim ar dar kuo nors? :)
Dar apie atstumą paklausiu, nors apie juos niekad aiškių atsakymų nebūna :) Kokiu spinduliu reiktų mulčiuoti krūmelius ir nedidelius medelius, kad jiems ta varpinė žolė nekenktų? Jei medelių šakos tiesiai aukštyn žiūri, ne į šonus? O krūmeliai tai irgi nedidukai, į šonus nežiūri :) Juk varpinės žolės gali būti į šoną nuleidusios šaknis, o lapus kitoj vietoj iškišusios, tai gal net ir per metrą apmulčiavus, jos gali kenkti medeliui?

Kelis kartus skaičiau čia, forume, kad lysvės rėminamos dėl to, kad lenda pieva į daržą. O mulčiuojant ir pakraštį tarp lysvės ir takelio ta velėna nenupūva? Vis dar lenda daržan?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Pir Kov 31, 2014 7:59 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Varpinei žolei derlingėjant ji visai sunyksta? Kad ją pakeičia garšvos? Įdomu :)


Taip, čia biologijos pradžiamokslis. Raktinis keiksmažodis sukcesijos. Varpinę keičia salierinė pieva, salierinę - krūmai, krūmus medžiai, medžius - geresni medžiai kol pasiekiama galutinė stadija -klimaksinis miškas, kuris toks pats gali augti labai ilgai.

Cituoti:
O kodėl būtent varpinė žolė kenkia? Savo raizgiom šaknim ar dar kuo nors? :)


Pirma, augalai išskiria įvairias medžiagas per šaknis, stiebus ar lapus. Ir greičiausiai jomis kenkia. Antra, kenkia ne pačios žolės, bet medeliams toks atviras oras nepatinka. Medeliai auga miške, o ten visada šešėlis, santykinė oro drėgmė kitokia, vėjo nėra, skraido kitokie mikroorganizmai ir vabzdžiai - viso to nėra pievoje. O aukšta salierinė pieva jau yra kažkas panašaus. Vėjas metro aukštyje jau nepučia, drėgmė kitokia, šešėlis metro aukščio... Tai jau metrinis miškas. :)

Cituoti:
Dar apie atstumą paklausiu, nors apie juos niekad aiškių atsakymų nebūna :) Kokiu spinduliu reiktų mulčiuoti krūmelius ir nedidelius medelius, kad jiems ta varpinė žolė nekenktų? Jei medelių šakos tiesiai aukštyn žiūri, ne į šonus? O krūmeliai tai irgi nedidukai, į šonus nežiūri :) Juk varpinės žolės gali būti į šoną nuleidusios šaknis, o lapus kitoj vietoj iškišusios, tai gal net ir per metrą apmulčiavus, jos gali kenkti medeliui?


Mulčiuojam kuo didesniu spinduliu. Geriausia numulčiuoti visą sodo plotą. Bet to negalime padaryti dėl to, kad turim per mažai mulčio, kad estetiką griauna toks vaizdas, kad daug darbo ar pan. Todėl mulčiuojam kiek galim daugiau. Pagrindas - pamulčiuoti ten kur baigiasi laja, nes ten daugiausiai yra smulkių šaknelių, kurios ir priima maistą iš aplinkos. Taigi mulčiuojame po laja ir dar šiek tiek. Jei dar lajos nėra, tai maždaug įsivaizduojame kur tokių krūmelių ir medelių šaknys yra ir mulčiuojame ten. Ir kaip jau sakiau - varpinė žolė kenkia ne tik savo syvais, bet ir sudarydama atvirą oro erdvę, kas blogai medeliams. Yra galimybė tankiai susodinti medelius ir krūmus, kad jie sudarytų miškelį. Tada nereikės mulčiuoti visai.

Cituoti:
Kelis kartus skaičiau čia, forume, kad lysvės rėminamos dėl to, kad lenda pieva į daržą. O mulčiuojant ir pakraštį tarp lysvės ir takelio ta velėna nenupūva? Vis dar lenda daržan?


Žiūrint kokio stiprumo žolė auga. Pas mus dvimetrinė žolė auga, tai ji prasikala net pro trisdešimt-keturiasdešimt centimetrų mulčią. Tai - builiai, gurgždžiai, dilgėlės, usnys, vingiorykštės, nendrės, barščiai. Jie visi labai stiprūs, daugiamečiai ir prasikala pro bet kur. O yra velėnų silpnų, ypač ant molynų. Žolės tik kupsteliai, o tarp jų matosi plika žemė. Tai tokią velėną lengva uždusinti mulčiu. Jei tarpinis variantas tarp šių dviejų aprašytų, tada ir pajėgumų apriboti žolės veržimąsi iš tarpulysvių yra atitinkamai sunkiau. Beje, žolės eis ne tik iš tarpulysvio. Jos augs net jei išasfaltuosite aplinkui. Jos augs tiesiog lysvėje. Nes gamta stengiasi visur iškelti savo žalumą. Taigi, vis tiek reikės ravėti. Galime kalbėti tik apie ravėjimo kiekį. Rėmintas lysves irgi reikia ravėti. O kartais net ne taip patogu, nes žolės užlenda po lentom ir sunkiai išsitraukia.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Pir Kov 31, 2014 11:05 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Fleitutė klausė: Beje, ir dideli serbentų krūmai apkerpėję - sakėt, kad dėl to, jog neauga. Ar tai netrukdo krūmui? Ar nebūna prastesnė serbentų, užaugusių ant kerpėtų šakų kokybė? Ar čia jau rodo, kad krūmas neauga ir nebeaugs, ir jo galas artinasi? :)
Kerpės nekenkia nei krūmui ar medžiui, nei jo derliui. Tik kerpės ant šakų parodo, kad tai sena šaka. Kerpės auga labai lėtai, po vieną kitą milimetrą į metus, tai jei jų užauga ženkliai ant šakų - rodo šakos senos. Genint tokias šakas verta išpjaustyti ir atjauninti krūmą. Yra tokia taisyklė: kokio senumo šakos krūme, tokio senumo ir storosios šaknys. Jei nukerpame apkerpėjusias šakas, auga jaunos. Lygiai su šakomis atnaujinamas šaknynas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Pir Kov 31, 2014 11:27 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
O kaip atnaujinamas šaknynas? Šaką tai suprantu - nupjauni ir viskas. O kas atsitinka su šaknimis? Žūna senos storos šaknys ir vietoje jų atsiranda smulkios? Nemanau. Manau lieka tos storos. Ir dėl to krūmo augimas vienoje vietoje nėra amžinas. Galima atjauninti tik šakas ir krūmas atrodys jaunai, o, kad atsinaujina šaknys tai nemanau. Kaip ten iš tikrųjų? Kokie argumentai rodo, jog šaknys atsinaujina?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Pir Kov 31, 2014 7:57 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Gru 05, 2013 12:08 am
Pranešimai: 345
Miestas: Vilniaus raj. Riešė/Širvintų raj. Jauniūnai
Serbentams reikėtų išgenėti tik tas šakas, kurios nulinkę iki žemės, o jei norite pasidauginti krūmą reikėtų tas nulinkusias šakas apkaupti žemėmis ir išaugs naujos šakelės su šaknelėmis iš senos šakos.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Pir Kov 31, 2014 9:25 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Laimis Žmuida rašė:
O kaip atnaujinamas šaknynas? Šaką tai suprantu - nupjauni ir viskas. O kas atsitinka su šaknimis? Žūna senos storos šaknys ir vietoje jų atsiranda smulkios? Nemanau. Manau lieka tos storos. Ir dėl to krūmo augimas vienoje vietoje nėra amžinas. Galima atjauninti tik šakas ir krūmas atrodys jaunai, o, kad atsinaujina šaknys tai nemanau. Kaip ten iš tikrųjų? Kokie argumentai rodo, jog šaknys atsinaujina?

Žinoma aš nekasiau žemių ir nežiūrėjau, kas ten darosi su tomis šaknimis. Bet šito mokė mane ne vienas mokytojas. Ir iš tikrųjų nupjaustant senas šakas, krūmas atsijaunina, tampa vešlesnis, uogos didesnės, geriau dera, krūmas sveikesnis


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Pir Kov 31, 2014 10:47 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Kad viršutinė krūmo dalis atsinaujina, tai sutinku. Uogų daugiau, medienos prieaugiai didesni, atsijaunina krūmas, didesnės uogos, bet aš tą paaiškinčiau taip: krūmas turėjo daug šaknų ir daug šakų. Nupjovus šakas šaknys liko didelės ir turinčios tokį pat maitinimo potencialą. Kadangi šakų neliko, tai tas pats potencialas skiriamas naujoms šakoms. Todėl jos taip greitai auga ir derliai didesni.

O kad šaknys atsinaujina, tai kontraargumentas būtų, jog galima būtų turėti amžinus medžius ir krūmus. Tiesiog nupjauni krūmą ar medį, o jis vis atauga ir atauga. Amžina obelis. Amžinas sodas. Bet tokių nebūna lygtais? Kitas kontraargumentas, kad nupjovus kokį medelį ar krūmelį ir jam ataugus kai persodiname jį, tai matome, kad jis turi daug šaknų. Štai palei kelią išpjauna lazdynus ir jie atželia. Kai mažiukus ir jie turi mažai šaknų, o kartais užsirauni ant tokio, kuris turi daug šaknų. Pasižiūri prie kelmo - aha, nupjautas buvo. Matosi pjūvio vieta. Šaknys vis tiek didelės, nors krūmelis atrodo nedidelis.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Darbai
StandartinėParašytas: Ant Bal 01, 2014 3:21 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Kov 21, 2014 4:22 am
Pranešimai: 603
Miestas: Kaunas
Girdėjau, kad serbentų šaknys gali gyvuoti apie 50 metų, tai tiek laiko turbūt galima genėti šakas ir atnaujinti viršutinę dalį :)
Plonas apkerpėjusias šakeles išgenėjau, storų buvo gaila, bet kai sužinojau, kad serbentai taip gerai atauga ir atsijaunina, pjausiu ir tas :)
Hm, o dar sakėt, kad genėjimas negamtiškas dalykas :)
Šiandien dar išgirdau, kad mulčiuok nemulčiavęs, o velėna tokia gaji, kad jos niekaip nenugalėsi... ir daržą bent kas ketverius metus reik aparti...

Ko gero jau vertėtų pereiti į balandžio "Darbų" temą :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 34 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007