GamtosVaikas rašė:
1. Gal galima plačiau apie tai? Ar tai susiję su tuo, jog paukščių organizmuose vyksta tam tikri procesai, kurie paveikia sėklą (ištirpina sėklą dengiantį apvalkalą ir pačią sėklą apfermentuoja), ar tai dėl pačių paukščių išmatų, ar dar dėl ko?
Įvairios sėklos turi įvairių apsaugos mechanizmų. Kai kurios sėklos nesudygsta tamsoje. Ir tai yra gerai, nes jos nesudygsta žmogaus virškinimo trakte. Kai kurios sėklos turi kietą apvalkalą, kurį įveikia tik stipri sieros rūgštis. Paukščių virškinimo trakte labai žemas pH, tai jie įveikia tokį kietą apvalkalą ir sėkla gali gauti oro ir sudygti. Sodininkai jei nori pasėti tokias sėklas, tai pamirko sieros rūgštyje arba nutrina su šveispopieriu, arba sumaišo su paukščių išmatomis (pvz., kaime vištų išmatų labai lengva gauti). Kartais verdančiu vandeniu užpila sėklas. Išmatos yra ką tik praėjusios pro virškinamąjį traktą, tai jose yra visokių fermentų ir kitų medžiagų, kurių yra virškinamajame trakte, tai kartais nebūtina, kad paukštis sulestų uogą, o galima tik išmatose palaikyti.
Kai kurios sėklos mėgsta paukščių organizmus, kai kurios kitų gyvūnų. Čia trumpai apie sėklų pomėgius:
https://en.wikipedia.org/wiki/Seed_dispersalhttps://en.wikipedia.org/wiki/Seed_dispersal_syndromeCituoti:
1.1. Kokių medelių (vaismedžių) sėkloms be jau paminėtų medlievų ir kukmedžių galėtume taikyti šitą principą?
Konkretaus sąrašo dabar nepateiksiu. Bet jis turi būti internete. Reikia paieškoti, dabar taip greitai nerandu.
Jei reikia praktikoje ką nors sėti, tai visada siūlau nueiti į pfaf.org ir suvesti to sėjamo medelio lotynišką pavadinimą ir ten bus parašyta ko reikia, kad sėkla sudygtų.
Cituoti:
2. Kalbant apie kiekybinius dalykus, taip, su uogom pasodinti smidrai sudygo lėčiau nei pasodinti be uogų. O jei pakalbėtume apie kokybę? Gal tie su uoga pasodinti smidrai ar kiti vaisiai užaugę bus geresni, ištvermingesni, skanesni ir vertingesni, nors kiekio prasme jų sudygs ir užaugs mažiau? Ar tai daugiau retorinis klausimas?
Taip giliai dar mokslininkai nekapsto.
Kiekybę jiems lengva ištirti, o kokybė jau suponuoja tam tikrą subjektyvumą. Mokslininkai gali ištirti kiek tokie smidrai bus ištvermingesni, pamatuoti vitaminų kiekį, bet negali pasakyti ar tai bus geriau, skaniau, vertingiau, nes šie dalykai turi subjektyvumo atspalvį. Nebent gali duoti paragauti tūkstančiui žmonių ir jei šešiasdešimt procentų pasakys, kad skaniau, tai reiškia skaniau. Bet vėlgi, jei jiems skaniau, tai dar nereiškia, kad tau konkrečiai bus skaniau.
Žodžiu, galima padaryti tokius tyrimus, bet niekas dar nedarė. Imk ir padaryk. Išdaigink tokius ir tokius ir paragauk, nunešk į laboratoriją ir ištirk vitaminų kiekius.
Bet kam to reikia? Jei nori kuo gamtiškiau, tai pats turėtum nesėti, o palikti gamtai. Tegu ji sėja. Vėjo vaidmens tiksliai nepakeisi. Vis tiek pasėsi kitaip nei vėjas, paukščiai ar kiti gamtos padarai.
Cituoti:
3. Kokios yra tos sąlygos? Pvz., turime pievą, joje užauga pirmūnai (čia kitas klausimas, kodėl būtent jie užauga, jeigu pieva nieko neįsileidžia) ir kokias sąlygas tie pirmūnai sukuria, kad galėtų visi likę nepirmūnai pasisėti? Ar tai dėl pirmūnų šaknų sistemos kuri praardo velėną, ar dėl jų numetamų lapų, ar dėl to, jog jie iš gelmių traukia medžiagas, kurių prireiks nepirmūnams?
Pirmūnus pieva įsileidžia, bet irgi ne visada. Apsižvalgom ir matom, kad pieva stovi dvidešimt metų ir nei pušų, nei beržų neįsileidžia. O šalimais lygtais tokia pat pieva, o jau apaugus pušelėm ar berželiais. Reikalas sudėtingas, nes vienu metu veikia įvairūs skirtingi mechanizmai. Vienas jų yra, kad pieva tvirta ir neįsileidžia sėklos, bet kažkur prabėgo gyvūnai ir padarė skylutes velėnoje, prakniso kurmis, o kitur neprakniso. Vienur ir praknisus nepasisėjo sėklos, nes sėklos turėjo atskristi, o netoliese nėra motininio medžio platinančio sėklas. Arba gyvūnai neatnešė sėklų, nes automobilių stovėjimo aikštelė juos gąsdina savo šviesomis. Ar drėgmės konkrečiai tais metais pritrūko. Žodžiu, daug čia aplinkybių, o mes galime stebėti tik kai kuriuos dėsnius ir juos bandyt panaudoti savo praktikoje.
Pirmūnai sukuria kitokias sąlygas, bet vėlgi visokių pirmūnų yra ir visokių jie sąlygų prikuria. Bet jei bendrais bruožais, tai nueini į mišką ir nueini į pievą ir pažiūri koks ten skirtumas. Pievoje matysi velėną, o miške velėnos nėra. Pirmūnai velėną panaikina ir jau gali pasisėti kai kurie medžiai, kurie negali pasisėti velėnoje. Miške šešėlis visada, drėgmė oro kitokia, mažiau šalnų, kitokie paukščiai, kitoks mikrobiologinis fonas, kitokie gyvūnai, vėjo nėra, dirvožemio temperatūra žemesnė ar aukštesnė, dirvožemis padengtas kitomis medžiagomis, jis puresnis, kitokia jo sudėtis, drėgmės režimas... Tiesiog reikia nueiti ten ir ten, ir pažiūrėti.
Bet vėlgi, kam to reikia? Atkartoti gamtą galime ir nežinodami gilių subtilybių, kurias gali ištirti tik mokslininkai per mikroskopus. Mes savo akimis, be mikroskopų galim stebėti gamtą, daryti panašiai ir gausis panašūs rezultatai. Nebūtina žinoti kiek medžio žievėje yra heteroauksino.