Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 12:50 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Sėja gamtoje
StandartinėParašytas: Tre Rgs 28, 2016 5:13 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Kaip patartumėte sodinti vaisių ir uogų sėklas duotuoju metų laiku, t.y. rudenį? Tai yra pirmas kartas, kai lauke mėginu "lauko sąlygomis" sodinti vaisių sėklas. Kadangi gyvenu miesto gale, tai šalia pilna pievų, miškelių, kalnelių ant kurių auga be žmogaus pagalbos užauginti vaismedžiai:

obuoliai, kriaušės, šaltalankiai, putinai, šermukšniai, erškėčiai.

------------------------------------------------------------------
Norėčiau sužinoti iš pačio praktikos ir patirties kokiu būdu "pasėti" vaisiai turi didesnę tikimybę sudygti ir užaugt, ar:
1. Lengvai sutrinti su pėdomis ar pirštais ir išmėtyti keliolikos metrų perimetru?
2. Tiesiog išmėtyti keliolikos metrų perimetru?
3. Lengvai sutrinti ir negiliai užkasti į žemę?
4. Tiesiog užkasti į žemę?
5. Atskirti nuo minkštimo ir tik pačias sėklas pasėti negiliai į žemę?
6. Kiti būdai?
------------------------------------------------------------------

Na pvz., imkime kriaušę. Kriaušmedis sunokina vaisius, juos numeta, per šaltąjį sezoną jie sudūla vietoje su daugybe sėklų, kurios įtarpsta į dirvą, bet nuo to neatsiranda aplinkui kriaušmedį daugiau kriaušmedžių. Galima daryt išvadą, kad kriaušmedis trukdo savo sėkloms sudygti aplinkui jį tam tikru perimetru, kadangi jaunieji kriaušmedžiai būtų kliuviniais motininiam kriaušmedžiui (dėl saulės ir maisto medžiagų trūkumo). Ar teisingai? Jeigu taip, tuomet problemą būtų galima išspręst pasodinus sėklas/vaisius atokiau nuo esančios kriaušės. Dėl to ir kyla klausimas, kokiu būdu tai geriausia daryt. Tai liečia, ir kitus vaismedžius.

Žiūrint į gamtą, sėklas išnešioja paukščiai su gyvūnais ir vėjas. Šiuo atveju, atliksiu vėjo vaidmenį, be mėšlo :)


Pirma, sėklų apyvaisis stabdo dygimą:
viewtopic.php?f=42&t=425

Minkštimas esantis aplink sėklą turi inhibitorių, t.y. dygimą stabdančių medžiagų. Ir tai yra labai gerai. Įsivaizduokite, kad prieinate prie obels nusiskinti obuolio, o obuolys jau visas su šaknimis, neįmanoma valgyti. Labai gerai, kad vaisiai ir uogos palaukia kol kas nors juos suvalgys ir tik po to leidžia šaknis.

Antra, kai kurių medelių rūšių sėklos dygsta geriau praėję pro paukščių organizmą, pavyzdžiui, medlievų, kukmedžių.

Trečia, dauguma medelių pasisėja tik miške. Yra tik keletas pirmūnų - beržai, alksniai, karklai, pušys - kurie patys mielai eina į pievas ir jose pasisėja. O visi kiti medeliai sėjasi po pirmūnų, kai šie sukuria palankias pasisėjimui sąlygas. Pušis miške išvis nepasisėja ir neauga. Kiti pirmūnai gali augti ir pievoje, ir miške. Kai kuriems pirmūnams reikės drėgnesnės vietos - karklams ir alksniams, o pušims tiks ir smėlynas.

Ketvirta, pieva neįsileidžia medelių, o jei įsileidžia, tai paskui juos smaugia. Pirmūnams tas negalioja. Bet be pirmūnų dar pasisėja pievose, pavyzdžiui, naminės obelys, kriaušės, bet jos auga labai prastai, nes žolė joms trukdo savo išskyromis ir kitaip. Žiūrint kokia pieva. Stipri pieva taip suaugus, kad nėra vietos kur pasisėti sėklai, o retoje silpnoje pievoje daug žemės plotelių matosi kur gali įkristi sėkla ir sudygti. Salierinėje pievoje irgi matosi daug juodos žemės, o varpinėje pievoje nesimato žemės. Kad sėklos sudygtų ir augtų reikia pievą pradraskyti. Tą gamtoje daro gyvūnai, pavyzdžiui, šernai, lapės, stirnos, briedžiai.

Gamta pribarsto milijardus sėklų ir iš jų sudygsta tik keletas. Jei mes norime, kad iš mūsų išmėtytų sėklų išdygtų didesnis procentas, tai reikia joms padėti.

Pirma, reikėtų išimti sėklas iš vaisiaus. Tada reikėtų pažeisti velėną, pavyzdžiui, su kastuvu iškasti velėną ir į tą vietą pasėti sėklą. Paskui velėna vėl bandys užsitraukti ir smaugti medelį, tai reikėtų vėl kaip nors šalinti velėną, pavyzdžiui, mulčiavimu.

Kriaušės, obelys, net jei sudygs velėnoje ar iškastoje duobutėje, bet jei jas smaugs žolė, tai jos savo genetiką pastums link laukiniškumo, t.y. bus mažesniais vaisiais, rūgštesniais, turės sutraukiančių burną medžiagų... Ir jei nebus velėnos aplink sodinuką pirmus dešimt metų, tai genetika pasistums į pietietišką pusę - vaisiai didės, saldės, kultūringės... Taip rašė Mičiūrinas, kad geras sąlygas suteikus obelys ir kriaušės savo genetiką pastumia į pietietišką pusę. Gudobelėms, erškėčiams, šaltalankiams tai nelabai svarbu, bet ant obelų ir kriaušių tas labai matosi. Pas mus sklype yra pasisėjusių obelų ir kurios pateko į skurdesnes sąlygas, tai ne tokios valgomos kaip pasisėjusios į geresnę žemę. Vieta beveik ta pati - nėr vėjo, saulės atokaita, karšta, bet vienos gavo juodą dirvožemį ir salierinę pievą, o kitos gavo sausą smėlio dirvožemį ir varpinę pievą. Skirtumas akivaizdus.

Tiesiog išmėčius labai mažas procentas išdygs. Reikėtų pradraskyti velėną ir pasėti išimtas iš vaisiaus sėklas. O obelis ir kriaušes dar reikėtų ir pirmus keletą metų prižiūrėti tinkamai, kad jos būtų skanios.

Šermukšniai ir putinai pievoje nepasisėja. Juos geriau į mišką mėtyti. O šaltalankis miške neauga, tai jį geriau į pievą mėtyti. Bet vėlgi, pradraskyti pievą ir nuvalgyti minkštimą aplink sėklą. O jei gerai prižiūrimi, tai beveik visi vaismedžiai geriau derės saulėtoje vietoje, o ne miške.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sėja gamtoje
StandartinėParašytas: Tre Rgs 28, 2016 5:20 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Lengviau yra pasidaryti medelyną, jame paauginti medelius ir paskui paleisti į laisvę. Bet tas jau ne taip gamtiška. :) Kita vertus, mums ne visada reikia gamtiško. Gamtiškas kriaušes sunkoka valgyti šviežias. Vis dar esam įpratę prie kultūrinių ir vien su gamtinėm sunkoka išgyventi. :) Bet jei yra noras kuo gamtiškiau, tada pirmyn, sveikintinas žingsnis.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sėja gamtoje
StandartinėParašytas: Tre Rgs 28, 2016 7:13 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Tre Rgs 28, 2016 4:43 pm
Pranešimai: 10
Miestas: Vilnius
Laimis Žmuida rašė:
Cituoti:
Antra, kai kurių medelių rūšių sėklos dygsta geriau praėję pro paukščių organizmą, pavyzdžiui, medlievų, kukmedžių.

1. Gal galima plačiau apie tai? Ar tai susiję su tuo, jog paukščių organizmuose vyksta tam tikri procesai, kurie paveikia sėklą (ištirpina sėklą dengiantį apvalkalą ir pačią sėklą apfermentuoja), ar tai dėl pačių paukščių išmatų, ar dar dėl ko?

1.1. Kokių medelių (vaismedžių) sėkloms be jau paminėtų medlievų ir kukmedžių galėtume taikyti šitą principą?


Laimis Žmuida rašė:
Cituoti:
Pirma, sėklų apyvaisis stabdo dygimą:
http://gz.home.lt/viewtopic.php?f=42&t=425

2. Kalbant apie kiekybinius dalykus, taip, su uogom pasodinti smidrai sudygo lėčiau nei pasodinti be uogų. O jei pakalbėtume apie kokybę? Gal tie su uoga pasodinti smidrai ar kiti vaisiai užaugę bus geresni, ištvermingesni, skanesni ir vertingesni, nors kiekio prasme jų sudygs ir užaugs mažiau? Ar tai daugiau retorinis klausimas?


Laimis Žmuida rašė:
Cituoti:
Trečia, dauguma medelių pasisėja tik miške. Yra tik keletas pirmūnų - beržai, alksniai, karklai, pušys - kurie patys mielai eina į pievas ir jose pasisėja. O visi kiti medeliai sėjasi po pirmūnų, kai šie sukuria palankias pasisėjimui sąlygas

3. Kokios yra tos sąlygos? Pvz., turime pievą, joje užauga pirmūnai (čia kitas klausimas, kodėl būtent jie užauga, jeigu pieva nieko neįsileidžia) ir kokias sąlygas tie pirmūnai sukuria, kad galėtų visi likę nepirmūnai pasisėti? Ar tai dėl pirmūnų šaknų sistemos kuri praardo velėną, ar dėl jų numetamų lapų, ar dėl to, jog jie iš gelmių traukia medžiagas, kurių prireiks nepirmūnams?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Sėja gamtoje
StandartinėParašytas: Ket Rgs 29, 2016 7:11 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
GamtosVaikas rašė:
1. Gal galima plačiau apie tai? Ar tai susiję su tuo, jog paukščių organizmuose vyksta tam tikri procesai, kurie paveikia sėklą (ištirpina sėklą dengiantį apvalkalą ir pačią sėklą apfermentuoja), ar tai dėl pačių paukščių išmatų, ar dar dėl ko?


Įvairios sėklos turi įvairių apsaugos mechanizmų. Kai kurios sėklos nesudygsta tamsoje. Ir tai yra gerai, nes jos nesudygsta žmogaus virškinimo trakte. Kai kurios sėklos turi kietą apvalkalą, kurį įveikia tik stipri sieros rūgštis. Paukščių virškinimo trakte labai žemas pH, tai jie įveikia tokį kietą apvalkalą ir sėkla gali gauti oro ir sudygti. Sodininkai jei nori pasėti tokias sėklas, tai pamirko sieros rūgštyje arba nutrina su šveispopieriu, arba sumaišo su paukščių išmatomis (pvz., kaime vištų išmatų labai lengva gauti). Kartais verdančiu vandeniu užpila sėklas. Išmatos yra ką tik praėjusios pro virškinamąjį traktą, tai jose yra visokių fermentų ir kitų medžiagų, kurių yra virškinamajame trakte, tai kartais nebūtina, kad paukštis sulestų uogą, o galima tik išmatose palaikyti.

Kai kurios sėklos mėgsta paukščių organizmus, kai kurios kitų gyvūnų. Čia trumpai apie sėklų pomėgius:
https://en.wikipedia.org/wiki/Seed_dispersal

https://en.wikipedia.org/wiki/Seed_dispersal_syndrome

Cituoti:
1.1. Kokių medelių (vaismedžių) sėkloms be jau paminėtų medlievų ir kukmedžių galėtume taikyti šitą principą?


Konkretaus sąrašo dabar nepateiksiu. Bet jis turi būti internete. Reikia paieškoti, dabar taip greitai nerandu.

Jei reikia praktikoje ką nors sėti, tai visada siūlau nueiti į pfaf.org ir suvesti to sėjamo medelio lotynišką pavadinimą ir ten bus parašyta ko reikia, kad sėkla sudygtų.

Cituoti:
2. Kalbant apie kiekybinius dalykus, taip, su uogom pasodinti smidrai sudygo lėčiau nei pasodinti be uogų. O jei pakalbėtume apie kokybę? Gal tie su uoga pasodinti smidrai ar kiti vaisiai užaugę bus geresni, ištvermingesni, skanesni ir vertingesni, nors kiekio prasme jų sudygs ir užaugs mažiau? Ar tai daugiau retorinis klausimas?


Taip giliai dar mokslininkai nekapsto. :) Kiekybę jiems lengva ištirti, o kokybė jau suponuoja tam tikrą subjektyvumą. Mokslininkai gali ištirti kiek tokie smidrai bus ištvermingesni, pamatuoti vitaminų kiekį, bet negali pasakyti ar tai bus geriau, skaniau, vertingiau, nes šie dalykai turi subjektyvumo atspalvį. Nebent gali duoti paragauti tūkstančiui žmonių ir jei šešiasdešimt procentų pasakys, kad skaniau, tai reiškia skaniau. Bet vėlgi, jei jiems skaniau, tai dar nereiškia, kad tau konkrečiai bus skaniau.

Žodžiu, galima padaryti tokius tyrimus, bet niekas dar nedarė. Imk ir padaryk. Išdaigink tokius ir tokius ir paragauk, nunešk į laboratoriją ir ištirk vitaminų kiekius.

Bet kam to reikia? Jei nori kuo gamtiškiau, tai pats turėtum nesėti, o palikti gamtai. Tegu ji sėja. Vėjo vaidmens tiksliai nepakeisi. Vis tiek pasėsi kitaip nei vėjas, paukščiai ar kiti gamtos padarai.

Cituoti:
3. Kokios yra tos sąlygos? Pvz., turime pievą, joje užauga pirmūnai (čia kitas klausimas, kodėl būtent jie užauga, jeigu pieva nieko neįsileidžia) ir kokias sąlygas tie pirmūnai sukuria, kad galėtų visi likę nepirmūnai pasisėti? Ar tai dėl pirmūnų šaknų sistemos kuri praardo velėną, ar dėl jų numetamų lapų, ar dėl to, jog jie iš gelmių traukia medžiagas, kurių prireiks nepirmūnams?


Pirmūnus pieva įsileidžia, bet irgi ne visada. Apsižvalgom ir matom, kad pieva stovi dvidešimt metų ir nei pušų, nei beržų neįsileidžia. O šalimais lygtais tokia pat pieva, o jau apaugus pušelėm ar berželiais. Reikalas sudėtingas, nes vienu metu veikia įvairūs skirtingi mechanizmai. Vienas jų yra, kad pieva tvirta ir neįsileidžia sėklos, bet kažkur prabėgo gyvūnai ir padarė skylutes velėnoje, prakniso kurmis, o kitur neprakniso. Vienur ir praknisus nepasisėjo sėklos, nes sėklos turėjo atskristi, o netoliese nėra motininio medžio platinančio sėklas. Arba gyvūnai neatnešė sėklų, nes automobilių stovėjimo aikštelė juos gąsdina savo šviesomis. Ar drėgmės konkrečiai tais metais pritrūko. Žodžiu, daug čia aplinkybių, o mes galime stebėti tik kai kuriuos dėsnius ir juos bandyt panaudoti savo praktikoje.

Pirmūnai sukuria kitokias sąlygas, bet vėlgi visokių pirmūnų yra ir visokių jie sąlygų prikuria. Bet jei bendrais bruožais, tai nueini į mišką ir nueini į pievą ir pažiūri koks ten skirtumas. Pievoje matysi velėną, o miške velėnos nėra. Pirmūnai velėną panaikina ir jau gali pasisėti kai kurie medžiai, kurie negali pasisėti velėnoje. Miške šešėlis visada, drėgmė oro kitokia, mažiau šalnų, kitokie paukščiai, kitoks mikrobiologinis fonas, kitokie gyvūnai, vėjo nėra, dirvožemio temperatūra žemesnė ar aukštesnė, dirvožemis padengtas kitomis medžiagomis, jis puresnis, kitokia jo sudėtis, drėgmės režimas... Tiesiog reikia nueiti ten ir ten, ir pažiūrėti.

Bet vėlgi, kam to reikia? Atkartoti gamtą galime ir nežinodami gilių subtilybių, kurias gali ištirti tik mokslininkai per mikroskopus. Mes savo akimis, be mikroskopų galim stebėti gamtą, daryti panašiai ir gausis panašūs rezultatai. Nebūtina žinoti kiek medžio žievėje yra heteroauksino.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 14 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007