Lietuvoje yra apie 2000 augalų rūšių. Iš jų valgomų yra, tarkime, 40. Taigi iš visų augalų tik pora procentų valgomų. Miške valgomų augalų irgi yra nedaug. O štai tradiciniame sode valgomi būna visi augalai. Kaip manote kiek procentų valgomų augalų turėtų būti miško sode?
Apsibrėžkime kas yra valgomas augalas. Valgomas augalas, tai toks, kurio gali rimtai pavalgyti. Mėlynė, avietė, obuolys, garšva, dilgėlė, varnalėša yra tokie augalai. O štai pušis, beržas, alksnis – nevalgomi. Nors pušies valgomos ir sėklos, ir spyglius galima vartoti maistui, ir brazdą vartodavo badmečiu, tačiau šių dalykų rimtai nepavalgysi, todėl nelaikykim to valgomu. Kitas dalykas, pušis, beržas yra netiesiogiai valgomi, t.y. ant jų auga grybai. Todėl reikėtų ir juos sodinti miško sode, nors jie ir netiesiogiai valgomi. Nelaikykim valgomais ir vaistažolių arba augalų iš kurių galime pasigaminti arbatos. Nes jei pasigilintume, tai arbatos galim išsivirti iš visų visų augalų. Ir kiekvienas ką nors gydo. Taip pat valgomais nelaikykime prieskoninių augalų. Pavyzdžiui, čiužutės sėklos labai skanios, primena česnakus ir naudojamos kaip prieskonis. Bet jos sėklų rimtai nepavalgysi. Tik šiek tiek, kaip prieskonio.
Jau rašiau, sode būna visi valgomi augalai. Gamtinėje žemdirbystėje pridedam dar pagalbinių kultūrų – gėlių, kad žydėtų ir viliotų naudingus vabzdžius, azotą fiksuojančių augalų, šešėlį sudarančių augalų ir kt. Kiek jų turėtume pridėti? Jei norime būti panašūs į gamtą, tai galbūt reikėtų hektare devyniasdešimt arų pasodinti nevalgomų augalų ir tik vieną arą valgomų? Kodėl taip daro gamta? Gal todėl, kad tik taip susikuria ekosistema?
Pasaulyje yra įvairių miško sodų. Vienur vien tik valgomos kultūros auginamos, kitur kažkoks procentas nevalgomų. Tačiau dar neteko girdėti apie tokį, kuris prilygtų miškui savo nevalgomų augalų skaičiumi.
Žinoma, miškas miškui nelygu. Dabar pas mus visi miškai sodinti, priedo „menkaverčiai“ augalai šalinami. Auginama dėl medienos, o ne dėl pavalgymo, todėl pas mus miškuose mažiau ką valgyti. Mačiau miškus Rusijoje kalvotose vietovėse kur sunku privažiuoti technikai ir kur ilgą laiką miškai buvo natūralūs ir tik dabar pradėti kirsti. Ten valgomų augalų skaičius žymiai didesnis. Jei pažiūrėtume sunkiai prieinamas vietas Lietuvoje – šlaitus – tai irgi pamatytume, kad valgomų augalų įvairovė ten didesnė, nei medienai auginamame miške. Tačiau vis tiek apie devyniasdešimt procentų augalų ten bus nevalgomi.
Kaip darysite savo miško sode?
|
