Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Sek Rgs 22, 2019 7:24 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 119 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3, 4, 5, 6  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Sek Bal 14, 2013 8:47 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 8:53 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Vilnius/Širvintų raj. Totoriškis
Ar kas nors bandot sodinti miško sodą pagal Geoff Lawton metodiką?
Kolkas težinau tik 2 medžių rūšis , kurios turetų gumbelius su azuotą fiksuojančiom bakterijom ir nebūtų skaitomis egzotinėmis lietuvoje,juodalsnį ir šaltalankį, gal žinot daugiau medžių ar krūmų su jais?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Sek Bal 14, 2013 9:05 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Dar yra sausakrūmis. Jis ne visai lietuviškas, bet laisvai plinta miškuose, tad galima sakyti lietuviškas. :)

O kodėl norit sodinti tik lietuviškus medžius? Miško sode juk sodinsite daug vaismedžių, kurie yra ne vietiniai, tai kodėl nepasodinus ir nevietinių pupinių šeimos medžių? Pavyzdžiui, akacijos. Akacija - tai ir žiedadulkės, medus ir valgomi žiedai. Tokių introdukuotų, bet laisvai augančių Lietuvoje yra nemažai - karagana, žirnmedžiai ir pan.

Kitas dalykas, jei Lietuvoje nėra azotą fiksuojančių, tai gal jų mūsų platumose ir nereikia sodinti į miško sodą. Pupiniai daugiausia auga tropikų ir subtropikų zonose.

Cituoti:
Ar kas nors bandot sodinti miško sodą pagal jo metodiką?


Pagal Geoff Lawton metodiką reikia iš pradžių viską suarti ar netgi ekskavatoriais sustumdyti žemes į pylimus ir kanalus. Tai nelabai gamtiška. Mes bandom atrasti būdus kaip pasodinti miško sodą nepažeidus velėnos.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Sek Bal 14, 2013 9:39 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 8:53 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Vilnius/Širvintų raj. Totoriškis
Na, todel, kad nevietinius medelius reiktų pirkti, o jei iš sėklų užsiaugint , tai užtruks gan nemažai laiko,o vietinius galima rasti kokiam miškely ar prie kelio. Šiuo metu tiek piniginiai resursai,tiek laikas skiriami vaismedžiams gaut.

Galbūt ir nereikia mūsų platumose, bet būtų visai įdomu pastebėti jų poveikį sodui, jeigu jis būtų pastebimas ir efektyvus, tada galėtume kažką mąstyti tokio auginimo.

Kas dėl metodikos , tai turejau daugiau omeny, ar kas bandote vaismedžius apsodinti pupinių šeimos augalais, tiek medžiais ar krumais , tiek daržovėm , ir ar pastebėjot kažką neįprasto augimo atžvilgiu.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Pir Bal 15, 2013 7:37 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Tokiu atveju akacija irgi tiks. Jos galima rasti pakelėse, ypač prie miestų. Ji nemokama.

Na, kadangi tų pupinių augalų Lietuvoje nėra, tai aš netikiu ir jų poveikiu. Jei gamta nenaudoja, reiškia jie nereikalingi. Bet jei jau iškilo tema, tai reikės pasidomėti konkrečiau ir aprašyti visą azoto fiksacijos mechanizmą.

Ne tik pupiniai azotą fiksuoja dar yra kitų šeimų augalai. Taip pat azotą fiksuoja kai kurios laisvos bakterijos. O be to azotas gaunamas nebūtinai iš oro. Kiekviename augale yra azoto, taip pat ir gyvūnuose, mikroorganizmuose. Ir yrant organikai tas azotas patenka į augalus.

Bandymą atlikti su pupiniais būtų sunkoka. Reikėtų vienoje vietoje auginti augalus kartu su jais, o kitoje vietoje kaip kontrolę - be jų. Ir lyginti. Geriausia pabandyti su žoliniais augalais. Eksperimentas truktų tik kelis metus.

Konkrečiai mes pupinių aplink medžius nesodinam. Bet galima nueiti ten kur auga alksniai, akacijos, žirnmedžiai, šaltalankiai, sausakrūmiai ir apžiūrėti aplinkinius augalus. Bet greičiausiai pamatysime atvirkštinį efektą. Po akacija niekas neauga, o šaltalankiai po niekuo neauga, bijo tamsos. Sausakrūmiai auga sausuose pušynuose, bet nepastebėjau, kad kas aplink pradėtų geriau augti. Pievose būna pupinių augalų. Bet aplink juos jei pažirėsime, tai irgi nematau, kad kas geriau vystytųsi. O štai mulčio uždėjimo efektą pastebėjau. Padidėja prieaugiai medžių, suveši žolės.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Pir Bal 15, 2013 8:18 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cha, o visgi sako, kad veikia azotą fiksuojantys medžiai kitus medžius. Štai eksperimento nuotraukos:
http://academic.reed.edu/biology/Nitrogen/Nfix3.html


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Pir Bal 15, 2013 10:48 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Aš bandysiu sodinti paprastosios karaganos krūmus šalia vaismedžių ir vaiskrūmių. Karaganos sėklos lengvai sudygsta. Be to tikiuos jos sėklomis palesinti ir vištas, aišku jai jom jos patiks :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Pir Bal 15, 2013 12:17 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Karagana ir kiti pupiniai dar labiau padės sodui savo žiedais, nei azoto fiksavimu. Pupinius labai mėsta vabzdžiai, o paskui tie patys vabzdžiai puola mūsų sodų kenkėjus. Taip sistema stabilizuojasi. Reikia daryti, kad visokie augalai nuolatos vieni po kitų žydėtų sode. Tada bus sveika ekosistema.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Ant Bal 16, 2013 7:00 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Lawrell, age, ar bandysit sodinti miško sodą pas save? Jei taip, tai papasakokit smulkiau iš ko, kokio ploto, kokie medžiai, kokia įveisimo strategija. Labai įdomu, nes Lietuvoje dar niekas to nedaro.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Ant Bal 16, 2013 9:10 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Bandysiu tik nežinau ar gausis miško sodas ar tiesiog sodas :) Ten yra plotas maždaug 50 arų, daug atviros erdvės. Buves sodas su senomus obelimis kriaušėmis, nebederantys agrastai serbentai, nemažas aviečių plotas ir labai daug pridygusiu slyvu, vietomis garšvos, o vietomis varpinės žolės, nemažai pridyge ažuoliukų. Tas plotas apsuptas subrendusiais medžiais, tarp kurių beržai, eglės, gudobelės, klevai, lazdynai, šermukšniai, putinai, pušis, liepos, uosiai. Pernai pasodinau agrastų ir serbentų, padaugintų iš tame pačiame sode rastų, dabar ketinu šalia jų sodinti karagana ir šeivamedį, Šiemet galvoju daryti taip: sodinti didesnius medžius (pirksiu iš medelyno žieminiu kriaušių, abrikosų, sodiniu šermukšnių) kas 6 metrus, kaip rekomenduoja Robert Hart ir tarp ju mažesnius (aronija, ir maždaug žmogaus ūgio vyšnios) o tarp jų krūmus, dar tiksliai nežinau kokius, dauginuos iš sėklų įvairius, bet nedaug kas sudygo :) Tiksliau tik karaganos ir dygliuotasis ožerškis :) Dar dauginu rabarbarus ten pat rastus. Ir dar ten grybai irig jau auga, berods guotės.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Ant Bal 16, 2013 9:28 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Dar kadangi ten obelys senos kažkada genėtos o dabar priauge vilkūglių persipynusiomis šakomis tai galvoju šiemet kai genėsiu (žinau,kad genėjimas ne gamtinė žemdirbsytė, bet tokiu atveju juk kitaip medžiai žus) ir nugenėtas šakas dėsiu i krūvas paskui kitais metais tas šakas galvoju pasmulkinti ir dėti po jaunais medeliais, o jos vietoje turėtu būti nupuvus velėna ir ten pasėsiu žydinčių augalų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Ant Bal 16, 2013 11:21 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Krūvos labai gerai. Ten gali apsigyventi visokiausi gyvūnai.

Mano taisyklės tokios. Iš pradžių medieną naudoju statyboms. Jei netinka arba jau atitarnavo statyboms, tada malkoms, jei netinka malkoms, per smulkios, tada formuoju krūvas gyvūnams ir tik galiausiai viskas atitenka mikrobams.

Mikrobai šiaip ar taip viską suvalgys anksčiau ar vėliau, todėl rūpinuosi, kad tarnavimo grandinė būtų kuo ilgesnė. Kaip ir gamtoje - kuo ilgesnė mitybinė grandinė, tuo ji stabilesnė. Galima medieną iš karto atiduoti mikrobams, o galima dar perleisti per kelis panaudojimo ratus ir tik po to sušert mikrobams.

Genėjimas ne GŽ, skiepytų sodinukų pirkimas irgi ne GŽ, bet tai nereikia persistengti ir stačiai galva įpulti į kokį kraštutinumą. Tikslas turi būti artėjimo prie gamtos, bet po truputį, nepersistengiant. Jei persistengsim ir kentėsim, tai irgi bus ne GŽ. :)

Tačiau siūlyčiau vieną ar dvi obelis palikti negenėtas ir pažiūrėti kas bus. Paskui sulyginti jas su apgenėtomis. Praradimas blogiausiu atveju nedidelis - neteksi kažkiek obuolių, bet jų gi ir taip užteks, kiek gi žmogui reikia? Be to, galima bus apgenėti jas po trijų metų. O štai eksperimentas būtų įdomus. Taip pat kartu galima pasitikrinti ar gerai geni. Jei po genėjimo sulyginus nėra efekto, reiškia blogai apgenėjai. O jei didelis efektas, tai didelis ir džiaugsmas.

Kokiu būdu naikinsi velėną miško sode?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Ant Bal 16, 2013 3:18 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Kol kas kadangi daržinėj yra seno šieno, tai pasodines tiesiog juo apmulčiuoju. Gal dar žinote kokių nors būdų? Kaip jei pasodinti plotelius pavyzdžiui kokios kaulažolės galbūt ji išplistu ir užgožtu velėna? Tokias stambias žoles taip pat nesunku nupjaut ir paverst mulčiu.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Ant Bal 16, 2013 6:28 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Velėna gali būti naikinama sukasimu. Kitas variantas, mulčiavimas. Trečias variantas, lapinių žolių įsėjimas ar įsodinimas. Tos pačios kaulažolės arba bet kokių lapų - garšvos, rugštynės, gėlių visokių, paparčių, barščių, vingiorykščių, plaučių, dobiliukų ir pan. Svarbu, kad lapai, o ne varpinė žolė. Ketvirtas variantas - tankus medžių ir krūmų sodinimas. Medis susodinamas tiesiog su krūmu į vieną duobę. Aplink dar krūmai, o jau kur galima, tai vėl medis su krūmu.

Ačiū Lowrell, kad pridėjo dar du velėnos naikinimo būdus. Pirmas, su vištomis:
http://www.youtube.com/watch?v=6wI9Arel9tQ

Antras - su kiaulėmis tą patį daryti.


Na, dar galima kartonais ar plėvelėm denti, bet čia jau nelabai gamtiška.

Dar vienas velėnos naikinimo būdas priimtinas gamtinei žemdirbystei - sandėliavimas. Štai mums reikėjo sandėliuoti lentas metus laiko. Po sandėliavimo įsirengėme toje vietoje lysvę. Velėna nebegyva, tačiau ji niekur nedingo. Ji yra. Ir veiks kaip požeminis mulčias. Ją valgys bakterijos ir grybeliai ir duos virškinimo produktus mūsų auginamiems augalams.

Taigi, jei reikia kažką sandėliuoti namo statybai ar pan., tai galima sandėliuoti miško sode ar darže. Po to ten bus lysvė ar plotas medeliams.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Ant Bal 16, 2013 6:47 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 8:53 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Vilnius/Širvintų raj. Totoriškis
Laimis Žmuida rašė:
Lawrell, age, ar bandysit sodinti miško sodą pas save? Jei taip, tai papasakokit smulkiau iš ko, kokio ploto, kokie medžiai, kokia įveisimo strategija. Labai įdomu, nes Lietuvoje dar niekas to nedaro.


Bandysiu , bet nesu parengęs aiškaus plano, kadangi kolkas yra per daug kintamųjų išteklių atžvilgiu,o nuo to priklausys tiek plotas, tiek strategija.Kadangi iš esmės bus veisiamas naujas sodas, tai jame bus eksperimentuojama su vaismedžiais ir vaiskrūmiais t.y. padalinsiu plotą į 4 dalis , vienoj bus pirkti sodinukai , kitoj is sėklų , trečioji dalis is skiepytų medelių ir paskutinė iš atlankų. Kadangi nesu nei skiepijęs , nei bandęs atlankomis ar iš seklų dauginti , tai nežiniai kaip seksis. Kas del azoto fiksuojanciu medžių , kolkas tepažistu tik šaltalankius ir juodalksnius, bandysiu žiūrėt akacijų arba kitais metais iš sėklų kokius nors . Piktžolės bus naikinamos kelis metus sodinant pupines daržoves (Vicia faba or broad beans , Phaseolus acutifolius or tepary bean,Phaseolus coccineus or runner bean,Phaseolus lunatus or lima bean,Phaseolus vulgaris or common bean) , bet kadangi šiais metais pirmą kartą auginsiu jas , tai nežinia, kiek galėsiu jų skirti šiais , kitais ar dar kitais metais bei aišku pasinaudojat mulčium, kurio gavimas ir bus problematiškas , kol nepaaugs medžiai ir krūmai,bei tankiu sodinimu medžiu ir krūmų.
Tad kaip matote, gan daug neaiškumų, planuot kaip Geoff Lawton negaliu, kadangi medelynai ar sėklų parduotuvės galės suteikti tik dalinai reikalingus išteklius tiek dėl pinigų trūkumo , tiek del strategijos, tad teks viską daryti eksprontu priklausomai nuo situacijos .
Be išvardintų problemų nesu apsisprendęs dėl atstumų tarp vaismedžiu , vaiskrūmių ir pupinių medžių. Bei kadangi planuojamoje vietoje nėra apsaugos nuo vėjo, net nežinau kaip reikės elgtis su mažiau atspariais šalčiam vaismedžiais , vaiskrūmiais, visgi norėtųsi apmažinti nuostolius pirktinių augalų.Tad bus nemažai pakeitimu bei nesuplanuotų veiksmų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Ant Bal 16, 2013 8:20 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Puikiai. Abu rimtai nusiteikę. Aš kai tik rasiu laiko, tai irgi aprašysiu savo variantą. Labai gerai, kad age eksperimentuoji. Eksperimentai duoda daug peno pamąstymui ir daug neįkainojamos praktikos.

Cituoti:
Bei kadangi planuojamoje vietoje nėra apsaugos nuo vėjo, net nežinau kaip reikės elgtis su mažiau atspariais šalčiam vaismedžiais , vaiskrūmiais, visgi norėtųsi apmažinti nuostolius pirktinių augalų.


Kokio dydžio sklypas? Ir kodėl nėra apsaugos? Sklypas laukuose ar kaimynai neturi medžių? Jei sklypas laukuose, tada galima daryti gojaus formos miško sodą. Gamtoje jei pasižvalgytum, tai dideliuose laukuose gojeliai kaip atrodo, kaip jie ginasi nuo šalčio ir vėjų. O jei ne laukuose, tai tada galima aptverti miško sodą greitai augančiais medžiais - beržais, klevais, drebulėm, pušim, eglėm, maumedžiais, karklais... Jų nesunku nemokamai gauti.

Cituoti:
Kas del azoto fiksuojanciu medžių , kolkas tepažistu tik šaltalankius ir juodalksnius, bandysiu žiūrėt akacijų arba kitais metais iš sėklų kokius nors .


Tai tik alksnis lietuviškas. Gal geriau net baltalksnius sodinti nei juodalksnius. Nes juodalksniams gal labiau drėgmės reikia, o baltalksnis gali ir sausiau augt. Mes neturim pupinių medžių, bet užtat turim vietinių pupinių žolių. Australai ir tropikai atvirkščiai - neturi mūsų žolinių, bet turi medžius. Pas juos sėjami žoliniai pupiniai net nefiksuoja azoto, jei specialiai neapkrečiami mikroorganizmais:
http://www.tropicalpermaculture.com/nit ... teria.html

Gal pas mus panašiai bus su medžiais, reikės juos apkėsti bakterijomis, nes kitaip nei jie neaugs, nei kitiems duos naudos. Na, išskyrus alksnius. Jie vietiniai, tai nereikia apkrėsti mikrobais.

Taigi mes, europiečiai galime išnaudoti savo privalumą - žolinius pupinius. Jų yra daug ir lengvai prieinamų. Liucernos, barkūnai, dobilai, gargždeniai, dirveniai ir pan. Jie parduodami sėklų parduotuvėse po kilogramą. Štai jais ir galima puikiai pasinaudoti Europoje.

Cituoti:
bei aišku pasinaudojat mulčium, kurio gavimas ir bus problematiškas


Jei turi laiko, tai gali prisigrėboti nemokamai žolės savo sklype. Kuo puikiausias mulčias. O kai medžiai bus susodinti, tada jau nebegalėsi grėboti, nepatogu tarp medžių grėbt. Dabar galima naudotis proga.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Tre Bal 17, 2013 8:54 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Bal 06, 2013 9:48 am
Pranešimai: 18
Laimis Žmuida rašė:
Medis susodinamas tiesiog su krūmu į vieną duobę.

Ar jiems tas nepakenks?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Tre Bal 17, 2013 9:26 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Nepakenks, o padės. Pažiūrėkite į mišką, būtent tokią aplinką mėgsta ir sodas, nes medžiai yra miško organizmai. O kokia ten aplinka - medžių iš krūmų šaknys po žeme, jokios velėnos, lapų sluoksnis, šešėlis, santykinė oro drėgmė didelė. Tokią ir turime daryti. Krūmas susodintas kartu su medžiu duoda panašų efektą. Gamtoje galit pažiūrėti būna iš vienos vietos išauga krūmas ir medis, krūmas ir krūmas ar net medis ir medis. Žinoma, su laiku vienas iš jų numiršta, tačiau dar suspėja pasitarnauti kitam. Jei žiūrėsite kaip auga miškas nuo jaunumės, tai pamatysite, kad medžių iš pradžių būna tūkstančiai are, paskui jau tik šimtai, dešimtys, o galiausiai gali likti are stovėti vienas didelis ąžuolas. Kur dedasi kiti? Kiti miršta einant metams. Taip auga miškas. Taigi ir miško sode bus mirčių. Tačiau nereikia pergyventi, tai natūralus procesas.

Dabar konkrečiai dėl medžio ir krūmo susodinimo į vieną vietą. Krūmo ir medžio šaknys yra skirtingame lygyje. Laja taip pat skirtingame lygyje. Net jei dalis šaknų persipina, tai gerai, o ne blogai. Blogai būtų jei varpinės žolės šaknys ten būtų. Tada varpinė žudytų savo išskyromis medelį, o krūmo šaknys ne žudys, o padės, nes krūmas su medžiu draugauja, padeda vienas kitam. Ant šaknų auga panašūs grybai, lapams skaidyti reikia tų pačių rūšių mikroorganizmų, o žolei jau kitų. Medis ima iš giliai mineralines medžiagas ir beria su lapais ant krūmo, o krūmas sukuria palankią aplinką viršutiniame dirvos sluoksnyje įveikdamas velėną, šešėliuodamas medžio apačią. Žiūrint koks krūmas, bet jei pakenčia pavėsį, tai galės augti visą laiką su medžiu. O jei nepakenčia, tada po penkių-dešimties metų krūmas mirs, o medis liks toliau augti. Bet mes ir nesiekiame, kad krūmas ten amžiais gyventų. Mums svarbu įveisti miško sodą. Ir dalis medžių ir krūmų atlieka tik pagalbinę funkciją įsikuriant, o vėliau jų nebebus. Pažiūrėkit Geoff Lawton filmą "Establishing food forest" angliškai, jei rasit internete. Ten į metrą sodinama tūkstančiai augalų, kurių greitai neliks. Jie reikalingi, kad medžiai įsitvirtintų, turėtų gerą pradžią, o paskui tų pagalbinių nebereikia. O jei nebūtų tų pagalbinių, tai medžiai augtų ne po metrą per metus, o po penkis, dešimt, dvidešimt centimetrų. Tai įsivaizduokite po trijų metų vienu atveju jūs jau turite tris metrus paaugusius medžius arba pusmetrį paaugusius medžius. Va, ką daro tos pagalbinės kultūros. Ir tas pats vyksta natūralioje gamtoje, reikia tik pastebėti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Tre Bal 17, 2013 11:52 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Puiki techninė kultūra miško sodui yra bulvės. Jos gali augti po dideliu mulčio sluoksniu, gali augti ant velėnos, patogu naudoti, priaugina daug labai patogios žalios masės, savo lapais gerai užtamsioja. Tiesiog ideali kultūra. Gauti kiaulinių bulvių irgi nesunku. Gi kaimiečiai išlaiko iki pavasario daug bulvių, o paskui išmeta arba gyvuliams atiduoda.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Tre Bal 17, 2013 5:26 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Gera mintis dėl bulvių, reikės bandyti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Geoff Lawton
StandartinėParašytas: Tre Bal 17, 2013 5:26 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 8:53 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Vilnius/Širvintų raj. Totoriškis
Laimis Žmuida rašė:
Kokio dydžio sklypas? Ir kodėl nėra apsaugos? Sklypas laukuose ar kaimynai neturi medžių? Jei sklypas laukuose, tada galima daryti gojaus formos miško sodą. Gamtoje jei pasižvalgytum, tai dideliuose laukuose gojeliai kaip atrodo, kaip jie ginasi nuo šalčio ir vėjų. O jei ne laukuose, tai tada galima aptverti miško sodą greitai augančiais medžiais - beržais, klevais, drebulėm, pušim, eglėm, maumedžiais, karklais... Jų nesunku nemokamai gauti.


Planuojamos sodo vietos sklypo dydis yra apie pusantro hektaro, prieš kelis metus buvo naudojama gyvūliams ganyti, kitaip sakant pieva. Sklypo perimetras apsodintas medžiais , bet jie kolkas tik žmogaus ūgio, bei ju susodinimas nėra tankus, tad apsaugos nuo vėjo poveikis yra gan mažas, tam tikrose vietose yra ir geresnės apsaugos sąlygos , bet tik iš vienos pusės . Tad planuojamose vietose mikroklimatas nėra sukurtas, o jo sukūrimas gali užtrukti, tad greičiausiai skiepytus vaismedžius teks sodint kitose vietose, tiesiog jos saulės ir šilumos atžvilgiu nėra efektyvios.
Nelabai suprantu/žinau ''gojaus formos'' termino.

Laimis Žmuida rašė:
Tai tik alksnis lietuviškas. Gal geriau net baltalksnius sodinti nei juodalksnius. Nes juodalksniams gal labiau drėgmės reikia, o baltalksnis gali ir sausiau augt. Mes neturim pupinių medžių, bet užtat turim vietinių pupinių žolių. Australai ir tropikai atvirkščiai - neturi mūsų žolinių, bet turi medžius. Pas juos sėjami žoliniai pupiniai net nefiksuoja azoto, jei specialiai neapkrečiami mikroorganizmais:
http://www.tropicalpermaculture.com/nit ... teria.html

Gal pas mus panašiai bus su medžiais, reikės juos apkėsti bakterijomis, nes kitaip nei jie neaugs, nei kitiems duos naudos. Na, išskyrus alksnius. Jie vietiniai, tai nereikia apkrėsti mikrobais.

Taigi mes, europiečiai galime išnaudoti savo privalumą - žolinius pupinius. Jų yra daug ir lengvai prieinamų. Liucernos, barkūnai, dobilai, gargždeniai, dirveniai ir pan. Jie parduodami sėklų parduotuvėse po kilogramą. Štai jais ir galima puikiai pasinaudoti Europoje.


Nelabai skiriu baltalksnį nuo juodalksnio , bet šiais metais pasidomėsiu,bandysiu atydžiau patyrinėti jų skirtumus , bet kažkaip yra įsitikinimas , kad pas mus tik juodalksniai auga. Kadangi tai lietuviškas medis , tai gal turės tas bakterijas, šiais metais kasdamas patyrinesiu šaknis jų. Ta pati reikės pažiūrėt pas šaltalankius.

Kas dėl straipsnio , tai man diskutuotinai skamba kai kurios detalės , pvz ''Well, most of our beans and peas originated in Europe, so if you live in America or Australia you can not expect the required Rhizobium to automatically be present in your soil. Most likely it's not, and if it is, then probably not in sufficient numbers. (The latter is even true in Europe''
kiek žinau nei viena pupų rūšis nėra kilusi iš europos, tad kyla klausimas, kodėl nevietinės daržovės sudaro tokia simbiozę, kita galimybė , kad tik vietiniai augalai kaip Liucernos, barkūnai, dobilai, gargždeniai, dirveniai( dar klausimas būtu ant kiek jie vietiniai) galės efektyviai dirbti su tom bakterijom ar jas prisišaukti . Bei jei šios bakterijos yra mūsų žemėj, reiškias ir visi pupiniai ar tiesiog turintys azoto fiksavimo galimybe medžiai turetu jas prisjaukinti be inokuliacijos. Tad šitos teorijos sakyčiau yra gan miglotos .

Laimis Žmuida rašė:
Jei turi laiko, tai gali prisigrėboti nemokamai žolės savo sklype. Kuo puikiausias mulčias. O kai medžiai bus susodinti, tada jau nebegalėsi grėboti, nepatogu tarp medžių grėbt. Dabar galima naudotis proga


Bandysiu , bet nežinau ar turėsiu laiko , man rodos šiuo metu visą laiką reikės skirti medžių sodinimams , nes lyg ir nusimato gan trumpas sodinimo laikotarpis , praeita savaitę , nors žemė dar sušalusi buvo , kai kurios medlievos jau pradejo skleisti pumpurus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 119 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3, 4, 5, 6  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007