Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ant Rgs 17, 2019 3:39 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 12 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Šeš Kov 09, 2013 5:40 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 5:29 pm
Pranešimai: 19
Sakykite, kokiu saugiu atstumu galima sodinti "negeros kaimynystės" daržoves, pvz.: bulvės- braškės- pomidorai? Arba cukinija- moliūgas ir t.t.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Daržo planavimas
StandartinėParašytas: Šeš Kov 09, 2013 7:14 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
O kas yra "negera kaimynystė"? Čia alelopatija turima omenyje?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Daržo planavimas
StandartinėParašytas: Sek Kov 10, 2013 10:10 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 5:29 pm
Pranešimai: 19
Alelopatija... pasigailėkite žmonių, nebaigusių gamtos mokslų :? Truputį išmušėt iš vėžių ;) Paklausiu kitaip: tradicinėje žemdirbystėje žinome kad negerai po bulvių sodinti pomidorus, braškes. GŽ, kiek susipažinau, nereikia laikytis sėjomainos ir galima iš eilės sodinti/sėti tas pačias kultūras. Ar tikrai? Ar galima auginti pomidorus šalia braškių mulčiuotame darže?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Daržo planavimas
StandartinėParašytas: Pir Kov 11, 2013 8:12 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Alelopatija yra mokslas apie augalų suderinamumą. Augalai per šaknis ir per lapus išskiria medžiagas, kurios gali padėti augti kitiems augalams arba juos slopinti.

Mulčiuotame darže po mulčiu vyksta stiprūs, aktyvūs procesai. Ten išsiskiria labai stiprios medžiagos. Ir jų daug. Tai štai tos medžiagos permuša vienų augalų išskirtas medžiagas, kurios slopina kitus augalus ir slopinimo efektas yra mažesnis. T.y. jei gerai mulčiuoji, tai slopinimas sumažėja. Kitaip tariant mulčiuotame darže galima žymiai mažiau bijoti, kad vienas augalas paveiks kitą per šaknis. Aišku šiek tiek veiks, priedo per orą veiks, bet tas veikimas jau toks mažas, kad darže nepastebimas. Mulčiuotame darže galima į tai dėmesio beveik nekreipti.

Tačiau gamtinė žemdirbystė nėra mulčiuoti daržai. Kaip tik pastaraisiais metais gamtinė žemdirbystė stengiasi sumažinti mulčio kiekį daržuose ir daryti, kad daržas būtų panašus į žydinčią pievą, o ne į mulčio dykumą.

Tai štai pievoje tas procesas kada vienas augalas išskiria šaknimis medžiagas slopinančias kitą augalą jausis stipriau. Kodėl? Todėl, kad kaip sakiau pomulčiu tos išskyros yra tiesiog labiau praskiedžiamos kitomis, bakterijų pagamintomis, medžiagomis. O bakterijų veiklos pievoje mažiau nei po mulčiu, tai štai ir efektas slopinančių išskyrų bus didesnis. Ir ne tik slopinančių, augalai taip pat gali ir padėti vienas kitam išskirdami skatinančias medžiagas.

O tradiciniame darže tas slopinimo efektas jaučiamas dar stipriau. Pievoje juk vėlgi yra daug visokių išskyrų ir bakterijų daug. O suartame darže net to nėra. Todėl ten visokios išskyros jaučiasi dar lengviau. Todėl ten stipriau matosi, kad vienas augalas kitam padeda ar kliudo savo išskyromis.

Gamtiniame darže aš to kol kas nepastebėjau, bet teoriškai turėtų veikti. Pieva auga ne bet kaip, neauga monokultūra, reiškia yra kažkokia tvarka, reikalingas maišymas. Bet čia reikia stebėti ir atrasti kas su kuo dera. Galbūt kažkas veiks ir iš tradicinės daržo praktikos, o galbūt dėl to, kad pievoje daug visokių išskyrų maišosi, tai gal čia kiek kitaip veiks tie patys procesai ir turėsime visai kitokią augalų draugystės lentelę sudaryti. Galbūt vieno augalo išskyros, susimašę su piktžolės išskyromis kaip tik ne slopins mūsų auginamą augalą, o kaip tik padės. Dirvoje vyksta stipri chemija ir labai įvairi. O mums reikia stebėti ir pastebėti kas su kuo auga. Mokslininkai tyrinėjo suartą dirvą ir pastebėjo šį bei tą. Mes ūkininkausim nesuartoje, tai pastebėsim ir tokų pat dalykų ir, turbūt, kitokių.

Dar akmenėlį reikia vieną numesti į mulčiuotą daržą, nes iš to kas aukščiau pasakyta gali susidaryti vaizdas, kad geriausia yra daryti mulčiuotą daržą, o ne gamtinį ar, juo labiau, tradicinį. Nes vieno augalo įtaka kitam mulčiuotame darže yra mažiausia ir sodinant galima nekreipti dėmesio į jokį augalų derinimą.

Tačiau yra dar vienas dalykas. Augalų įtaka vieni kitiems mulčiuotame darže mažiausia, taip, tačiau yra ne tik augalų įtaka. Mulčiuotame darže dar dedamas ir mulčias. O jame taip pat yra tam tikrų medžiagų, kurios gali padėti arba slopinti. Štai pavyzdžiui, jei daržą numulčiuosime alyvų, graikinio riešutmedžio lapais, tai pamatysime kokių stiprių ir žudančių medžiagų yra šiuose lapuose. Jie žudo viską, todėl po šiais medžiais niekas neauga. Agresyvūs yra ir ąžuolo lapai ar beržo. Taip pat ir žolynai turi sloinančių ar skatinančių medžiagų. Todėl vienas mulčias labiau skatins augti augalus, o kitas - slopins. Taigi mulčiuotame darže dar reikėtų atsižvelgti ir į šitą atvejį. Nors jis, jei gerai mulčiuojama dėl stiprios bakterijų veiklos gali ir nesijausti. Bet bent jau agresyviausius žolynus reikėtų vartoti atsargiau, t.y. nemulčiuoti beržo lapais ar graikinio riešutmedžio.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Daržo planavimas
StandartinėParašytas: Pir Kov 11, 2013 8:26 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
O sėjomaina yra kitas dalykas.

Kodėl tradicinėje žemdirbystėje negalima sodinti vieno augalo po kito ir reikalinga sėjomaina? Todėl, kad vienas augalas išnaudoja kokias nors medžiagas, pavyzdžiui, išnaudoja magnį. Ir po to negali augti jis pats arba kiti augalai, kuriems labai reikia magnio.

Mulčiuotame darže, jeigu dedame pakankamą mulčio kiekį, tai niekas nieko neišnaudoja, nes mes pridedame vėl to magnio ir viso kito. Nes mučliuje yra visko. Ir todėl mulčiuotame darže galima auginti viską be jokios sėjomainos.

Nemulčiuotoje gamtinėje žemdirbystėje reikia žiūrėti, kad aplink būtų daug laukinių augalų, t.y. nebūtų susodintos vien daržovės. Nes daržoves mes paimsim ir išnešim su visais magniais ir manganais. Ir dirvoje vėlgi gali pritrūkti vieno ar kito elemento. O pakankamas piktžolių kiekis ar aplink esantčios laukinės žolės juk irgi veikia kaip mulčias. Jos sunyksta ir įdirvą gražina visus reikiamus manganus, fosforus ir magnius. Ir jei aplink gausu laukinės augmenijos, tai į sėjomainą irgi galime nekreipti dėmesio.

Taip pat gamtinėje žemdirbystėje yra dar vienas faktorius, kuris leidžia atsisakyti sėjomainos. Gamtinėje žemdirbystėje susidaro ekosistema. Šiuo atveju, tai augalų ir gyvių gyvenančių po žeme tarpusavio sąryšiai. Po žeme yra darnus šaknų, grybų hifų tinklas. Šiuo tinklu medžiagos gali būti transportuojamos iš vieno galo į kitą. Miške jei vienam augalui trūksta mangano, tai jis per tą tinklą gali gauti jo iš už šimto ar net trijų šimtų metrų atstumo. Pievoje tie atstumai kiek mažesni. Taip pat mikroelementų mainai vyksta ir oru, t.y. juos perneša vabzdžiai, paukščiai, gyvūnai... Gamtoje šis procesas aktyvesnis, o pavyzdžiui mieste uodų nėra, tai nėra kam ir nešioti reikiamus elementus, todėl mieste sunkiau padaryti gamtinius daržus, sunkiau, nes ten ekosistemą sunkiau suformuoti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Daržo planavimas
StandartinėParašytas: Pir Kov 11, 2013 11:30 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Trečias dalykas dėl ko nesodinami vieni augalai šalia kitų yra ligos. Konkrečiai bulvės ir pomidorai turi bendrą ligos sukėlėją - jis sukelia bulvių marą ir pomidorų marą. Todėl siūloma nesodinti bulvių šalia pomidorų, kad, neva, susirgus bulvėms ligos sukėlėjas nepersimestų ir ant pomidorų.

Gamtinėje žemdirbystėje ligų nėra, todėl ir sodinti galima kartu šiuos augalus. Pažiūrėjus į pievą gamtoje nepastebėsime tokio reiškinio kaip pastebim tradicinėje žemdirbystėje, kad užpuolė visą plotą kokia nors liga. Pievoje vieną augalėlį pagriaužia kirmėlės, kitas nuvysta dėl kokio nors trūkumo, trečią užpuola liga, bet kad visas pievos gabalėlis dėl ligos nukentėtų, tai tokių dalykų nebūna.

Jei sodinsime pagal gamtos taisykles, tai ir mūsų augalai nesirgs. O jei susirgo, tai reiškia kažką blogai darote.

Gamtinė žemdirbystė kitaip žiūri ir į ligas. Tradicinėje žemdirbystėje naikina visokius lapus su kenkėjais, vaisius, net medžius išpjauna, kad kiti neužsikrėstų. Gamtinėje žemdirbystėje mes žinome, kad liga neatsiranda nuo sukėlėjo. Sukėlėjų yra pilna ore. Bet vieni augalai suserga, kiti - nesuserga. Reiškia ne nuo to pareina liga. Yra kita priežastis. Ir būtent dėl to gamtinėje žemdirbystėje pomidorus galima sodinti šalia bulvių.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Daržo planavimas
StandartinėParašytas: Pir Kov 11, 2013 11:45 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Aš kažkada senai esu surinkęs iš literatūros kas su kuo dera ir sudėjęs į lentelę. Ten beletristikos viršuje nežiūrėkit, žiūrėkit pačią lentelę:
http://meileserdve.anastasija.lt/1/auga ... _itaka.htm

Ir dar noriu pabrėžti. Sodininkų leidiniuose dažnai rašoma, kad tas augalas su tuo nedera. Tačiau alelopatijos mokslas sako kiek konkrečiau - tas augalas yra donoras tam augalui, o tas augalas yra to augalo silpnintojas. Matot skirtumą?

Tarkim pas sodininkus bulvės negalima sodinti prie pupelės, nes šie augalai nedera. O pas mokslininkus bulvė yra donoras pupelėms. O pupelės gali net kenkti bulvėms. Taigi pagal sodininkus bulvių su pupelėm negalima sodinti ir taškas. O pas mokslininkus bulves su pupelėm galima sodinti, jeigu nori pupeles stiprinti, o bulves naudoti tik kaip stimuliatorių pupelėms.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 29, 2013 9:53 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 7:43 pm
Pranešimai: 258
Miestas: Radviliškio raj. Papušynio km.
Jei bulvė donoras pupelei,tai galima pomidorą taip pat donoru laikyti? Na jei donorystė pasireiškia ligomis,vešlumu,skonio sąvybių pokyčiu,tai tada pasijautė.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Rgs 30, 2013 6:58 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Nesupratau klausimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Rgs 30, 2013 10:51 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 7:43 pm
Pranešimai: 258
Miestas: Radviliškio raj. Papušynio km.
Bulvė yra donoras pupelei. Parašyta aukščiau. Pomidoras yra giminingas bulvei,tai taip išeina,kad jis irgi gali būti donoru pupelei,t.y.pupelė slopins pomidorus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Rgs 30, 2013 11:19 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Čia negalima atsakyt vienareikšmiškai. Moksliniai bandymai daromi tam tikromis sąlygomis ir niekada nebūna taip, kad bandymas būtų atliekamas visomis įmanomomis sąlygomis. Taigi, visada lieka galimybė, kad kažkokia nustatyta taisyklė nesuveiks arba net suveiks atvirkščiai. Tas pats liečia ir alelopatiją, ir donorystę (vieną iš siombiozės variantų), ir mulčio medžiagą. Nepabandęs konkrečiomis sąlygomis nieko nesužinosi. Pvz. jau seniau pastebėjau, kad ąžuolo lapų mulčias slopina jaunus sodinukus, bet tai nereiškia, kad ąžuolo lapų negalima naudot mulčiui. Net labai galima ir net labai naudinga, nes jie ilgai skaidosi, turi tokių medžiagų, kurių neturi kiti medžiai. Šitoje srityje labai daug "laisvės fantazijai" ir kiekvienoj vietoj, netgi su skirtingu mulčiu augalai elgsis kitaip. Nebijokit eksperimentuot.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Spa 03, 2013 7:37 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Bulvė yra donoras pupelei. Parašyta aukščiau. Pomidoras yra giminingas bulvei,tai taip išeina,kad jis irgi gali būti donoru pupelei,t.y.pupelė slopins pomidorus.


Nemanau, kad taip išeina. Reikia sodinti tuos augalus šalia ir tirti kaip jie veikia vienas kitą. Arba pasiskaitinėt mokslinę literatūrą apie alelopatiją. Galbūt mokslininkai jau ištyrę ir mums nebereikės to daryti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 12 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007