Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Tre Rgp 21, 2019 10:31 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 77 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3, 4  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Dirbtinis pievų formavimas
StandartinėParašytas: Tre Gru 04, 2013 9:24 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Žmogus perka laukinių augalų sėklas ir jas įsėja į pievas:
http://laukinespievos.blogspot.com


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 04, 2013 4:07 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Lie 30, 2013 7:49 pm
Pranešimai: 406
o kam? juk ir taip auga? aisku, ivairoves gal norisi...as siemet kadangi ireminau lysves, tai liko nemazi tarplysviai, galvoju i juos gal geliu paseti, bet juk mindysis vis tiek, nezinau...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Gru 06, 2013 8:43 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Kaip tai kam? Auga augalai gamtiškai, o žmogus nori, kad augtų žmoniškai, pagal jį.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Gru 06, 2013 10:58 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
Gintare rašė:
o kam? juk ir taip auga?

Labai nesiplėsiu, bet reikalas tame, kad 'natūraliai' pievose augančių augalų rūšių skaičius drastiškai mažėja. Ypač paskutiniu metu.
Laimis Žmuida rašė:
Auga augalai gamtiškai, o žmogus nori, kad augtų žmoniškai, pagal jį.

Pieviniai augalai 'gamtiškai' gali gyvuoti gan ribotą laiką. Vėliau pieva apauga mišku.
Labai norėčiau į gamtinius procesus nesikišti visiškai, kad gamta pati susikurtų kuo didesnę ivairovę, bet deja taip nebus. Net jei ir nereikėtų gintis nuo miško, su laiku pievą įveiktų smiltyniniai lendrūnai, o su lubinų pagalba ir kiti aukštaūgiai augalai. O tuomet visiems žemiesiems augalams ateitų 'mišios' :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Gru 06, 2013 12:49 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Bet tuomet pieva taptų produktyvesnė? Jeigu aukštesni augalai išstumia žemesnius ir augina didesnę masę- gal taip ir turi būt? Ar aš kažką ne taip suprantu?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Gru 06, 2013 12:55 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
SauliusJ. rašė:
Bet tuomet pieva taptų produktyvesnė? Jeigu aukštesni augalai išstumia žemesnius ir augina didesnę masę- gal taip ir turi būt? Ar aš kažką ne taip suprantu?

Jūs visiškai teisus, tačiau temos pradžioje paminėtos pievos tvarkymo tikslai nėra nauda iš žemės ūkio veiklos.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Gru 06, 2013 1:09 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Tą supratau. Ir minėdamas pievos produktyvumą net negalvojau apie žemės ūkį. O kuo geresnė pieva, kurioje vyrauja žemaūgiai?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Gru 06, 2013 1:20 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
SauliusJ. rašė:
O kuo geresnė pieva, kurioje vyrauja žemaūgiai?

Turbūt didžioji dalis Lietuvos retųjų pievinių augalų kaip tik ir gyvena žemažolėse pievose.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Gru 06, 2013 1:59 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Šitą irgi suprantu. Bet augalai būna reti ne tik dėl to, kad žmonės juos išnaikina, o ir dėl to, kad jie neatitinka biocenozės vystymosi dėsnių, nelieka jiems nišų. Aš norėjau pasakyt, kad jeigu pagal gamtos planą žemažolė pieva virsta aukštažole- tai gal taip ir turi būt, gal taip ir yra geriausia?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Gru 06, 2013 2:19 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
SauliusJ. rašė:
Aš norėjau pasakyt, kad jeigu pagal gamtos planą žemažolė pieva virsta aukštažole- tai gal taip ir turi būt, gal taip ir yra geriausia?

Kas geriausia gamtai, tikrai neatsakysiu :) Galiu pabūti tik kai kurių augalų advokatu. O su tais kai kuriais augalasi situacija yra tokia, kad jie reti yra ne tik čia miškų zonoje, bet smagiais tempais retėja ir labiau pietinėse platumose. Kokie veiksniai įtakoja šiuos procesus vėl gi nepulsiu spręsti, tik noriu pabrėžti, kad tai yra ne vien tik mūsų kiemo problema.
O kas link to, ką planuoja gamta, tai vienas iš naujesnių jos planų mūsų krašte yra Sosnovskio barštis. Jei gamtai jis yra geriausias, tuomet aš prieš gamtą :) O jei šis pavyzdys nelabai tinka, nes tai yra svetimžemė invazinė rūšis, tai į tą pačią gretą įrašyčiau ir lietuviškus smiltyninius lendrūnus, ir nendres, ir pelkines vingiorykštes ar netgi šunažoles.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Gru 06, 2013 2:48 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Lie 30, 2013 7:49 pm
Pranešimai: 406
O ka beje jus darote su tuo Sosnovskio barsciu? mes tai kelis metus is eiles iskasinejom su saknimis, nes dar jo netoli nedaug uzsiseje. Ziuresim, ar dar kas ataugs.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Gru 06, 2013 3:08 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
Gintare rašė:
O ka beje jus darote su tuo Sosnovskio barsciu?

Laimė, Sosnovskio barščio aš neturiu. Stebėjau, kaip sekasi su juo kovoti savivaldybei, tai panašu, jog po 2 metų purškimo glifosatais jo nebeliko.
Žinau, chemija šiame forume neturi gero vardo, bet kartais į tai reikėtų užmerkti akis.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Gru 06, 2013 4:31 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
Ir dar. Prie gėlininkystės ši tema na niekaip netinka. Gal geriau prie ekosistemų ?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Gru 06, 2013 6:14 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
O, laukinėspievos atėjo pas mus, labai malonu, kad užsukot. :)

Matote jūsų tinklapyje pateikta mažai informacijos ir iš jos man susidarė vaizdas, kad užsiimat gėlininkyste, o ne ekosistemų kūrimu. Tiesiog sėjat gėles, kad ir laukines, bet gėles ir prižiūrite nenatūraliai, o šienaujat ir naikinat su chemija. Todėl man tas panašiau į gėlininkystę.

Bet jei sakot, kad taip nėra, tada gal galėtumėt plačiau papasakoti apie savo projektą, tada gal susidarytume kitokį vaizdą.

Iš tikro įdomus mąstymo vingis ar galima dirbtinai sukurti ekosistemą iš laukinių augalų? Tada kitaip žiūrisi ir medelių sodinimas, ir daržų įveisimas. Juk jei laukinių gėlių pasėjimą suprantame kaip gėlininkystę, tada ir medelių dirbtinio sodinimo analogiškai negalime suprasti kaip ekosistemos kūrimo, o jei visgi tai nėra gėlininkystė, o ekosistemos kūrimas, tada ir daržai gali būti suprasti kaip ekosistemos kūrimas. Pasodini porus, burokėlius, cukinijas, dar pamaišai su laukinėm piktžolėm ir jau sukūrei ekosistemą.

Man tai kažkaip ekosistema asocijuojasi su tvirtesniais gamtiniais ryšiais. Su vienamečiais burokėliais ir porais, nelabai konstruojasi stiprūs ryšiai. Greičiau sutikčiau su tuo, jog daržas yra svetimkūnis ekosistemoje, tik laikinai toleruojamas ir globojamas ekosistemos. Ekosistema padeda daržui, kenkėjus reguliuoja, ligas, bet iki tam tikro lygio. Palik daržą ir gamta jį sutraiškys į šipulius.

Jūsų gi laukai kai kurie galbūt ganėtinai natūralūs ir gamta nenaikins jų kaip svetimkūnio. Tada taip, prie ekosistemų. Bet kai kur šienavimas ir dirbtinis pievos palaikymas man panašesnis į gėlininkystę. Bet sakau - papasakokit plačiau, gal netaip suprantu iš mažai informacijos.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Gru 06, 2013 7:57 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
Sveiki visi, su kuo per apsileidimą nepasisveikinau :)
Pradėsiu nuo tinklapio, kuriame, kaip rašote informacijos yra labai nedaug. Negaliu su tuo nesutikti. Tikrai ten nėra aprašyti visi augalai, kurie sugebėjo toje 'pievoje' įsikabinti ar tikslai, kurių vedamas visa tai darau. Paprasčiausiai kartais norisi pasidalinti tuo ką darai, o aplinkinis ratas nebūtinai yra tas, kuris tavo veiksmus ar mintis supranta. Taigi kažkokių padrikų minčių išdėstymas ir buvo su tuo tikslu, kad kažkam jos pasirodys kažkiek artimos, ir jų pasekoje išsivystys kažkoks dialogas. Tiesa, nesitikėjau, kad tas dialogas išsirutulios GŽ forume. Bet jau yra kaip yra :)
Apie gėlininkystę ir ekosistemas. Žemė, kurioje šeimininkauju, prieš maždaug 18 metų buvo dirbama. Ir dirbama buvo 'nuo neatmenamų laikų', tad apie kažkokius vertingus gamtos likučius iš 'anų gerų laikų' galima būtų tik pasvajoti. Žinios, ėmusis šio užsiėmimo buvo nulinės, tik buvo noras žemdirbių paliktoje vietoje sukurti kažką, kas ne tik džiugintų akį, bet gal būt ir padėtų išsaugoti tuos retus ar net nykstančius mūsų gamtoje žolinius augalus. Pirmoji ideja, kurios vedamas kažką dariau, buvo ta, kad gamta pati žino, kaip jai tvarkytis ir jei jai bent šiek tiek padėjus (įsėjus vieną kitą retesnį augalą) gamta tiesiog suklestės. Deja tai nepasitvirtino. Nors lubinus ir naikinau nuo pat pradžių, tačiau kai kurie nitrofiliniai (ir ne tik) aukštieji augalai savo pozicijų niekaip neužleido ir netgi padidino savo užimamas teritorijas. Taigi savo strategiją teko greitai koreguoti ir nuo visiško nešienavimo ir nesikyšimo teko pereiti į agresyvų šienavimą su tikslu tuos aukštuosius išguiti, o kai kuriais atvejais netgi panaudoti chemiją. Keli žodžiai apie chemiją. Nesigilinsiu į tai, kiek per maisto grandinę ji kenkia žmogui ar kitiems gyviems organizmams, bet chemijos purškėjui tai vienareikšmiškai. Visgi, nepaisant to aš ją naudoju, nes kito kažkiek efektyvaus būdo nežinau.
Taigi tokia ir būtų 'projekto' esmė - minimaliomis pastangomis išlaikyti kuo didesnę biologinę įvairovę. Bent jau augalų ir bestuburių. Šiuo metu žodis 'minimaliomis' turbūt skamba juokingai, tačiau turiu viltį, jog ateityje šie visi veiksmai pasiteisins.

Laimis Žmuida rašė:
tada ir daržai gali būti suprasti kaip ekosistemos kūrimas. Pasodini porus, burokėlius, cukinijas, dar pamaišai su laukinėm piktžolėm ir jau sukūrei ekosistemą.

Jei ši sistema metai iš metų gyvuoja be jūsų įsikišimo, ar su minimaliu palaikymu, tai kodėl ir ne. Šiaip tai tikrai nenorėčiau ginčytis kaip tą ar kitą sistemą vadinti. Norite vadinti natūralia. Gerai. Norite vadinti dirbtine. Irgi tinka. Vienintelis kriterijus, kuris, manau, yra svarbus, tai kiek laiko ši sistema išsilaikytų žmogui dingus.
Laimis Žmuida rašė:
Bet kai kur šienavimas ir dirbtinis pievos palaikymas man panašesnis į gėlininkystę

Įsivaizduokite salą, kad ir Baltijos jūroje, kurioje nėra nei sumedėjusių augalų, nei visokių lendrūnų ar builių. Auga čiobreliai, radonėliai, šilokai, uolaskėlės ir dar galybė kitų. Žemės ūkiui nėra ką veikti. Bet nėra ką veikti ir gamtos saugotojams, nes augalai ir be jokios apsaugo sugeba išsilaikyti.
Deja aš negaliu atsiriboti nuo aplink augančių miškų, ar pas kaimyną augančių lubinų. Mano 'pieva' nėra sala. Lygiai taip pat kaip Lietuva nėra sala, kurioje nėra Sosnovskio barščių :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Gru 07, 2013 6:01 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Taigi tokia ir būtų 'projekto' esmė - minimaliomis pastangomis išlaikyti kuo didesnę biologinę įvairovę.


Tai štai ir galvoju kas tai būtų ta biologinė įvairovė. Gamta juda link miško ir mokslininkai sako, kad didžiausia bioįvairovė yra galutinėje stadijoje, t.y. subrendusiame ąžuolyne, skroblyne. Ar tai, kad gamta sodina lendrūnus ir builius nėra ėjimas bioįvairovės link? Ir ar jų šienavimas ir žemesnių pievinių augalų sėjimas nėra tos bioįvairovės mažinimas.

Tokia pati diskusija mums iškyla su gamtotvarkininkais. Jie sako, kad užželiančias pievas reikia tvarkyti, iškirsti krūmus, nes kitaip neliks bioįvairovės. Ir kaip bioįvairovę jie supranta pieviniu augalus ir paukščiukus, kuriuos lengva suskaičiuoti arba, kurie įrašyti į Raudonąją knygą.

Aš gi sakau, kad užželiančių pievų nereikia tvarkyti ir gamta pati juda bioįvairovės link. Toje pat Raudonojoje knygoje yra žymiai daugiau miško gyvūnų ir augalų, nei pievinių, tai net pagal Raudonają knygą turėsime daugiau įvairovės apleidus žemes. O bioįvairovę suprantu ne tik kaip paukščių ir retų pievos augalų, bet ir kaip vabzdžių, mikroorganizmų, grybų įvairovę. Būtent todėl miške ir yra daugiau įvairovės, kad skaičiuojasi visi šie žmogaus akiai sunkiau pastebimi ir sunkiau ant pirštų suskaičiuojami sutvėrimai.

Viena esminių nesusišnekėjimo vietų šioje diskusijoje yra plotas. Jei imsime mažą plotą, tarkime arą, tai pievos žolių ten galime prikišti didžiulę įvairovę, o brandaus miško ten tilps vienas medis ir du puskrūmiai. Todėl mažoje perspektyvoje atrodo, jog laimi žolės, bet jeigu imsime didžiulius plotus, imsime pievą kaip visumą ir klimaksinį mišką kaip visumą su visais upeliais, brūzgynais ir pakraščiais, tai pamatysime, kad bioįvairovės ten daugiau.

Todėl ir miškininkai medienininkai nepagarbiai šneka apie kertines buveines. Sako: "paskaičiuokite įvairovę kertinėje buveinėje, kokia dešimt rūšių ten, ir paskaičiuokite kiek jaunuolyne. Medeliai ten viena prie kito." Žinoma, kertinės buveinės plotas vienas hektaras ir suprantant taip siaurai kaip medienininkai supranta jokios ten bioįvairovės nėra.

Aš prie bioįvairovės sąvokos visada dar pridedu ryšių sąvoką. Jei gėlininkas pasodina daug rūšių tulpių, rožių ir kardelių, tai nereiškia, kad pas jį didžiulė bioįvairovė. Tai reiškia, kad pas jį augalų kolekcija, kuri stabilių ryšių nesudaro ir jam pasišalinus gamta labai greitai sunaikins visą jo gėlyną. O štai natūrali pusdykumė su dvidešimčia augalų išliks stabili daugybę metų, nors augalų skaičius čia mažas, bet užmegzti stabilūs ryšiai arba kitaip pavadinkim - susiformavusi ekosistema.

Girdėjau apie mokslininkų bandymus. Jie paima natūralią pievą. Viską idealiai suskaičiuoja ir paima lygiai tokį patį augalų skaičių, kuris yra pievoje ir pasėja į naują vietą tomis pat proporcijomis ir viską daro, kad tik dirbtinai sukurti natūralios pievos kopiją. Tačiau nieko neišeina. Žolės prasistumdo naujai ir suformuoja jauną pievą, o ne stabilią natūralią su ekosistemos ryšiais.

Tai štai mokslininkų bandymas man irgi panėšėja į gėlininkystę, augalų kolekciją, o ne į ekosistemos sukūrimą. Tai, kad prisodini augalų daugybę, dar nereiškia, kad kuri ekosistemą. Ryšiai svarbu ekosistemoje, o ne augalų skaičius.

Labai būtų įdomu jei suteiktumėt daugiau detalių apie savo "projektą". Kokiame plote, kokio dydžio pievutės formuojamos, kaip konkreti pieva formuojasi, labai labai įdomus eksperimentas galintis duoti daug faktinių duomenų. Gal kada ir pasižiūrėt galima būtų atvažiuoti? Nes tokio dalyko daugiau niekas Lietuvoje ko gero nedaro. Tai jei nesunku nors kiek daugiau detalių prašom.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Gru 07, 2013 11:31 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
Jūs paminėjote, kad biologinei įvairovei įvertinti nereikėtų imti mažo ploto, o priešingai, kuo didesnį. Tuomet siūlau griebti jautį už ragų ir kalbėti apie visą Lietuvos teritoriją, o ne apie kažkokį sklypą, mišką, seniūniją ar netgi rajoną. Tai štai toje visoje teritorijoje, kaip jūs turbūt žinote, tų įdomesnių pievinių bendrijų sparčiai mažėja, o kai kurių augalų ar gyvūnų, gyvenančių jose dar labiau. Miškų gi priešingai - didėja. Plotų miškų gyventojamas atsiranda vis daugiau ir daugiau, bet rūšių ne. Na ar beveik ne. Taigi išeliminavę ( o nieko nedarant, turbūt taip ir būtų) pievas mes tiesiog viso to kas yra jose netektume, o vietoje jų gautume tik naujus miškų ar laukų plotus.
Apie builius ir lendrūnus. Kai kurios lendrūnų rasės gali suformuoti monodominantinius sąžalynus, kuriuose nieko kito nesutiksi kaip tik jį patį. Ir tokių lendrūnynų plotai gali siekti ne tik arą ar du. Builiai nėra taip priešiškai nusiteikę kitų augalų atžvilgiu, tad jų draugijoje rasime ir dilgėlių (kas tikrai nėra blogai), ir pašiaušėlių ar gurgždžių. Šie visi augalai tikrai nėra mažiau vertingi už mažuosius, bet esmė tame, kad jų Lietuvoje ir taip daugėja, o anų, kaip jau ne sykį minėjau, sparčiai mažėja.
Jei prieš keletą metų dar galėdavau savame rajone rasti kokią įdomesnę pievą, tai šiemet supratau, kad tie laikai jau praėjo. Pas mus jų tiesiog nebėra, ir saugoti taip pat nebėra ką. Taigi savo krašto atžvilgiu visiškai pritariu Jūsų nuomonei. Šienauti ar kitaip tupinėti apie tas pievas visiškai nėra jokios prasmės. Ta prasme, n e b ė r a prasmės :(
Jūsų paminėtiems 'stabilems ryšiams' ekosistemoje gal šiek tiek ir prieštaraučiau, bet ne tiek, kad laužyti ietis. Tegu būna taip, kaip sakot :)
Apie mokslininkų bandymus atkurti ekosistemas. Britai įvairiažolėms pievoms atkurti, kaip ir rusai stepėms, naudoja labai paprastą būdą. Rūšių gausią pievą (ar stepę) nušienauja gausiausio sėklų nokimo metu ir tą žolę iš karto paskleidžia paruoštoje dirvoje, kurioje planuojama atkurti šias bendrijas. Kiek teko skaityti, rezultatai visai patenkinami.
Apie manąjį 'projektą' :) Anksčiau žemė dirbama buvo ~ 8 ha, plote, tad šiame plote vasaras ir leidžiu. Nemaža teritorijos dalis yra nerūgštūs nederlingi smėliai ar priesmėliai. Jei keletas metų po žemės ūkio veiklos nutraukimo juose karaliavo varputynai, tai šiuo metu jie jau savaime išnykę. Be jokių šienavimų, purškimų ar konkurentų įtakos. Vienmetės laukų 'piktžolės', tokios kaip rugiagėlės, sunyko dar anksčiau. Dirvinis raguolis laikėsi ilgiau, bet paskutiniu metu irgi vis rečiau matosi. Nupurkštose vietose metams ar dviems suveši Conyza canadensis ar Myosotis arvensis. Labai retai kur išlenda kokia Cirsium vulgare. Tarp motiejukų ar palei dilgėlynus likę dar Cirsium arvense, kurias bent jau du paskutinius metus šienauju. Tai panašiai tiek būtų tų veteranų, kurie dar liko nuo žemdirbystės laikų.
Pamažu pradeda formuotis pievinės bendrijos. Kodėl pamažu ? Todėl, kad kartą ar du tą procesą paspartinęs (plačiau įsėjau augalų, kurių poveikio nežinojau) paskui labai gailėjausi. Tarkim RK Scabiosa columbaria ar stepinis Phleum phleoides nesusivėrusiose augimvietėse gali elgtis labai agresyviai.
Tai tiek būtų pradžiai. Jei būtų konkretesnių klausimų, atsakyti būtų lengviau.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Gru 07, 2013 6:16 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
O kur gaunate sėklų? Turbūt renkate pats? Ir kokiu būdų jas sėjate tiesiog išbarstote ar dar kažką darote?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Gru 07, 2013 6:33 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Tai štai toje visoje teritorijoje, kaip jūs turbūt žinote, tų įdomesnių pievinių bendrijų sparčiai mažėja, o kai kurių augalų ar gyvūnų, gyvenančių jose dar labiau. Miškų gi priešingai - didėja.


:) Miškų didėja ant popieriaus. Plotai plečiami, o aukštingumas nedidėja. Kas, kad vienu procentu padidino miškų teritoriją, užtat penkiais procentais sumažino aukštingumą ir miško vistiek mažiau. Visi miškai sodinti, vienintelė sengirė Europoje -Belovežo giria. Visur kitur jaunuolynai, senų klimaksinių miškų tik fragmentėliai. Nemanau, kad palikus visą Lietuvos teritoriją visur užželtų miškas. Pievos vis tiek lieka, nes yra žolėdžiai, kurie rūpinasi pievomis.

Cituoti:
Apie builius ir lendrūnus. Kai kurios lendrūnų rasės gali suformuoti monodominantinius sąžalynus, kuriuose nieko kito nesutiksi kaip tik jį patį. Ir tokių lendrūnynų plotai gali siekti ne tik arą ar du.


Mūsų apylinkėse auga ir lendrūnai, ir nendryno yra keli hektarai, bet na ir kas? Žmogus, jei turi keturis hektarus ir trys iš jų yra nendrynas, tai jis pyksta, bet gamtai tai juk vienodai. Yra augalai labiausiai tinkantys tai vietai ir viskas, auga lendrūnai ar nendrės. Betdidesnio ploto nei keletas hektarų jie nesudaro. O už jų vėl kitokia gamta. Neplis toliau lendrūnai. Jų tiesiog didesnės teritorijos.

Cituoti:
Apie mokslininkų bandymus atkurti ekosistemas. Britai įvairiažolėms pievoms atkurti, kaip ir rusai stepėms, naudoja labai paprastą būdą. Rūšių gausią pievą (ar stepę) nušienauja gausiausio sėklų nokimo metu ir tą žolę iš karto paskleidžia paruoštoje dirvoje, kurioje planuojama atkurti šias bendrijas. Kiek teko skaityti, rezultatai visai patenkinami.


Labai įdomu, jei tik rastumėt kokią nuorodėlę, tai įmeskit pasiskaityt.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Gru 08, 2013 2:10 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
Lietuvoje nedidėja miškų aukštingumas ? Tarkim taip ir yra. Tuomet kažkas tą aukštingumą turėtų didinti. Niekaip negaliu prieštarauti tokiai iniciatyvai, tad jei jos imatės Jūs, linkiu sėkmės šioje veikloje.
Kas dėl pievų, kuriomis rūpinasi mistiniai žolėdžiai, tai neturiu ką atsakyti. Labai tikiuosi, kad ten kur Jūs gyvenate taip ir yra.
Apie gamtą, kuriai vienoda, irgi negaliu nieko naujo pasakyti. Iš tiesų jai daug kas vienoda. O ši mūsų diskusija jai vienoda visiškai.
Po vieną nuorodą iš abiejų šalių. Jei ši tema Jums įdomi, tai medžiagos rasite ir daugiau.
http://www.biodiversity.ru/programs/ste ... /main.html
http://www.floodplainmeadows.org.uk/con ... on-project


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 77 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3, 4  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007