Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Sek Spa 20, 2019 7:35 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 77 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 12:21 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Apie visus elninius, išskyrus briedžius, taip pat laukinius dykaragius ir arklius (nėra jau pas mus laukinių, bet natūraliai tai turėtų būt mūsų pievų dalis), šernus, zuikius ir graužikus. Graužikais minta daugybė plėšriųjų paukščių Ir žvėrių. Bet to aukštažolėse pievose daugiau drėgmės, jose daugiau varliagyvių, taip pat daugiau vabzdžių. Vabzdžiais minta kiti vabzdžiai, vabzdžiai ir varliagyviais paukščiai ir žvėreliai- kur daugiau vabzdžių, ten daugiau ir jų. Jeigu dirvoje daugiau augalų šaknų, daugiau kaupiasi organikos- daugiau mikrobų, atitinkamai daugiau kirmėlių, vabzdžių lervų, moliuskų ir t.t. Žodžiu, visko daugiau ir visas tas daugumas priklauso nuo augmenijos masės: kuo ji didesnė, tuo daugiau gyvybės. Štai todėl aš ir nematau jokio blogio biomasės didėjime.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 1:06 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
Čia Jūs pateikėte tiek įvairiausių teiginių, kurie Jūsų žodžiuose nuskambėjo kaip aksiomos, kad ginčytis tikrai sunku. Su kai kuriais ginčytis negalėčiau dėl kompetencijos stokos, bet kiti man pasirodė ne visiškai teisingi.
Negalėčiau sutikti su tuo, kad šunažolyne, dilgėlyne ar builyne vabzdžių ar graužikų gausa yra didesnė, nei žemažolėje pievoje. Vienu metu yra tekę šiek tiek domėtis vabzdžiais, tad tokia nuomonė man kažkodėl nesusidarė.
Graužikų gausa žemažolėje pievoje kartais mane tiesiog varo iš proto. Vėdryniniai, gvazdikiniai ar svogūniniai augalai nuo pelėnų kenčia kur kas labiau, nei norėčiau.
Tad teiginys, kad kuo daugiau augmenijos masės, tuo daugiau gyvybės yra labai ir dar sykį labai diskutuotinas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 9:55 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Aksioma yra tokia, kad visus gyvus organizmus jungia mitybos grandinės. Kuo daugiau maisto- tuo didesnė juo mintančių organizmų masė. Šiuo atveju maistas- žolė. Ir gyva, auganti, ir negyva, nukritusi ant žemės ir negyvos jos šaknys, taip pat sėklos, svogūnėliai ir pan. Kitiems maistas vabzdžiai, varliagyviai, maži žinduoliai ir pan. Galima vartyt bet kaip, bet padaryt didesnę organizmų masę mažėjant maisto masei niekaip neišeina- tai dėsnis.
Nekalbu apie konkrečias sistemas. Kur gamtoje yra bent hektaro natūralūs gryni šunažolynai? Niekur tokių nemačiau. Builynų irgi. Dilgėlynų mačiau, bet jie auga specifinėse vietose ir tam yra sava paskirtis, dilgėlynai auga toli gražu ne bet kur. Kalbam tiesiog apie mažesnę ar didesnę masę, t.y. produktyvumą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 11:05 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
Vėlgi labai sunku su Jumis gynčytis. Štai kalbėdamas apie šunažolynus Jūs naudojate žodį 'gamta' ir klausiate kur gamtoje yra bent hektaras grynų šunažolių. Kas yra gamta ? Žmogaus neliestos vietos ? Ar į gamtą įeina ir jo sukurtos pievos ? Pirmu atveju Lietuvos gamtoje šunažolės turbūt iš viso neauga, o antru, tie šunažolynai gali būti visai nemažo ploto. Niekas nekalbėjo, kad šunažolės auga be jokių priemaišų. Aš tik teigiau, kad pievose, kuriose dominuoja šunažolės, augalų rūšinė sudėtis skurdėja, o vabzdžių, mažėjant maitinamųjų augalų įvairovei, rūšių skaičius irgi mažėja. Kai kuriems graužikams turbūt pakaktų ir šunažolės, bet įvairesnį maistą mėgsta ir jie.
Augalų masė nebūtinai yra tiesiogiai proporcinga maisto masei. Pereikite per lendrūnynus ir pabandykite ten atrasti ką nors sugraužto. Tas pats liečia ir nendrynus. Nors pastarųjų masė ohoho.
Berods jau rašiau, kad pievos mūsų krašte nėra natūralus gamtos produktas (nors užliejamos pievos dažnai įvardijamos kaip tokios, bet yra ir priešinga nuomonė) . Dingus žmogui jos išnyktų per ganėtinai trumpą laiką. 'Natūralūs' šunažolynai taip pat įeina į šią kategoriją.
Imant vabzdžius, tai labai didelė jų dalis nors ir yra polifagai, bet maistui naudoja tik kažkurios siauresnės grupės augalus. Nemaža dalis iš viso monofagai, kuriems iš pievos iškritęs augalas, taip pat reiškia gyvavimo pabaigą.
Grįžtant prie dilgėlynų, kur Jūs rašote, jog jie auga ne bet kur, tai aš ir sakau, kad po l u b i n ų jie gali augti beveik visur.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 11:42 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Mes čia ne ginčytis susirinkom, o išsiaiškint kaip yra iš tikrųjų ;). Taip, turėjau galvoj natūraliai besivystančias pievas, be didelio žmogaus - žemdirbio įsikišimo. Taigi, šunažolynai tikrai išn yktų, jeigu nebūtų sėjami. O nendrynai tikrai neišnyktų, o plėstųsi. Kadangi turėjau "reikalų" su labai dideliais nendrynais, tai galiu pasakyt, kad gyvybės juose labai daug. Vabzdžių ir jų lervų, moliuskų, varliagyvių, paukščių, žvėrių... Taip, kitų augalų ten nelabai kokių yra, bet tas man ir rūpi- ar čia esminis kriterijus?
Nesutinku, kad dingus žmogui išnyktų pievos. Juk padaugėtų žvėrių, o jie ir yra pagrindinis pievų formuotojas. Jau ir aplinkosaugininkams pagaliau dašuto, kad be žolėdžių pievų gyvenimas neįmanomas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 12:16 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Atidžiai perskaičiau diskusiją. Manau, kad įveisiant vienus ar kitus augalus reikia atsižvelgti ir į vietos biotopus. Ne biomasė yra svarbiausia gamtoje. Lubinai mūsų gamtiniams biotopams yra visiškai svetimi, kaip ir Sasnovskio barščiai. Lubinai Lietuvoje paplito nuo Chruščiovo laikų, kai buvo liepiama jo ko daugiau sėti kaip puikaus pašaro gyvuliams, kaip azoto fiksatoriaus ir dėl didelės biomasės. Bet jis nors ir gražiai žydi, bet visiškai nepritampa prie vietos biotopų. Ten kur jis plinta, išstumia vietinius augalus, o su jais ir kitus organizmus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 12:41 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Eimute, Lietuvoj buvo ir yra auginami pašariniai lubinai: geltonasis ir siauralapis, abu jie vienmečiai. O tas plintantis pievose- gausialapis, jis daugiametis. Jo niekas neėda, tik graužikai sėklas. Ėstų gyvuliai- nebūtų problemos, pievas būtų galima tiesiog intensyviai nuganyt ir išnyktų. Sosnovskio barštis tai jau įveistas kaip pašarinis augalas silosui. Bet koks augalas ar gyvūnas, jeigu nepritampa prie vietos biotopų, tiesiog neplinta ir išnyksta. Jeigu plinta ir net išstumia kitus augalus- reiškia pritampa ir dar kaip.
Bet tai kodėl norima naikint augalus, kurie atsirado palyginti neseniai? Juk kažkada pas mus atsirado daugybė dabar vietiniais laikomų augalų. O po kelių šimtmečių ir gausialapis lubinas, ir Sosnovskio barštis bus vietiniai. Kvailos pastangos mechaniškai naikint tą, ką gamta pati įdiegia, kvailos ir bergždžios. Galbūt keičiantis sąlygoms lubinas kažkuo būtinas mūsų pievoms, galbūt jis užima kažkokią svarbią nišą, apie kurią nenutuokia jokie mokslininkai? Ar rimta manyt, kad mokslas sugeba nustatyt kas ekosistemai reikalinga, o kas ne?
Štai Lietuvos faunoje atsiranda naujos paukščių rūšys, pvz. liepsnotoji pelėda, baltasis garnys. Kažkaip niekur negirdėjau raginimų juos naikint. Kodėl? Juk nevietinės rūšys, svetimos mūsų biotopams. Ale ne kažkodėl...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 12:52 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
Na beveik ir priėjome prie vieningos nuomonės :)
SauliusJ. rašė:
Taip, kitų augalų ten nelabai kokių yra, bet tas man ir rūpi- ar čia esminis kriterijus?

Paprasčiausiai aš domiuosi augalais, tad man šis kriterijus yra svarbus. Šiek tiek žvilgteliu ir į vabzdžius, tad ir jų gerovė ar negerovė man įdomi. Kitomis gyvūnų grupėmis, manau, yra ir kitų kas domisi. Tad sėkmės jiems :) Įdomu būtų sutikus pabendrauti.
SauliusJ. rašė:
Nesutinku, kad dingus žmogui išnyktų pievos. Juk padaugėtų žvėrių, o jie ir yra pagrindinis pievų formuotojas. Jau ir aplinkosaugininkams pagaliau dašuto, kad be žolėdžių pievų gyvenimas neįmanomas.

Jei mūsų auginami gyvuliai, žmogui dingus, sugebėtų išgyventi, tai taip jie įtakotų tą procesą. Kažką panašaus daro mūsų braliukai latviai, tad po kurio laiko bus aiškiau, ar šie gyviai sugeba pievas išsaugoti savarankiškai ar ne. Į elnius, stirnas, šernus ir kiškius didelių vilčių nedėčiau.

Eimute rašė:
...

Dėkui už palaikymą. Kitoje vietoje gal būt bandyčiau oponuoti ir Jums, bet šį sykį tiesiog dėkui :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 1:19 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Cituoti:
Paprasčiausiai aš domiuosi augalais, tad man šis kriterijus yra svarbus. Šiek tiek žvilgteliu ir į vabzdžius, tad ir jų gerovė ar negerovė man įdomi. Kitomis gyvūnų grupėmis, manau, yra ir kitų kas domisi.

Štai čia ir yra pagrindinė nesusikalbėjimo priežastis daugelyje sričių :). Specializacija. Gamta gi nesidomi specializuotomis sritimis, todėl jos "užgaidos" mums dažnai sunkiai suprantamos ir net nepateisinamos. Tą ir norėjau pasakyt, kad žmogaus protelis per liesas, kad galėtų vertint gamtinių sistemų vystymosi teisingumą ar neteisingumą. Reiškia, kaip eksositema vystosi- taip ir turi būt (?)... :).


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 1:38 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
SauliusJ. rašė:
...

Jau maniau šiandien pailsėti ,bet na niekaip neišeina :)
Nesuvokiu gamtos kaip kažkokio vientiso organizmo. Man tai yra milijardai atskirų organizmų bandančių išgyventi ir pratęsti savo giminę kovos dėl savo vietos sąlygomis. Domiuosi augalais, nes aprėpti dar ir dešimtį tūkstančių gyvūnų vienam žmogui būtų per didelis krūvis. Jei Jūs gerai pažįstate kokią kitą gyvų organizmų grupę, būtų labai įdomu susipažinti su ta nuomone. Tačiau jei Jūs, nedėdamas didesnių pastangų, bandote daryti išvadas apibendrindamas visas grupes, tai atrodo šiek tiek nerimta


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 1:59 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Tikrai galit ilsėtis, daugiau šia tema neturiu ką pasakyt ;)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 2:00 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Žmogaus noras sukontroliuoti ten kur ne jis atsakingas gal ir keistas, bet visgi prieštarauju Sauliui. Žmogaus veiksmai su vienokių ar kitokių augalų ar gyvūnų pervežimu, įveisimu ir panašiai negali būti stichiški. Visi gi žinome tuos pavyzdžius: opunsijos ir triušiai Australijoje. Negerai kai svetimos rūšys išstumia vietines rūšis.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 2:39 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Galima būtų sutikt dėl pervežimo, su tam tikromis išlygomis. O kaip su natūraliai plintančiomis rūšimis? O kaip su introdukuotais gyvūnais pvz. ondatromis, kanadinėmis audinėmis? Reikėtų naikint? Betgi niekas neskatina kažkodėl... O kaip su žmonėmis?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 3:34 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
Šiek tiek į temą
Iškilus klausimui dėl nevietinių augalų rūšių (Lupinus polyphyllus, Heracleum sosnowskyi ir kt.) reikėtų kreiptis į zigmantas.gudzinskas@botanika.lt
Su saugomais augalais maloniai supažindins V. Rašomavičius - valerijus.rasomavicius@botanika.lt


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 6:08 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Na, maždaug įsivaizduojam ką pasakys mokslininkai ar valstybės institucijų tarnautojai. Jie sakys, kad invazai blogai ir juos reikia naikinti bet kokiomis priemonėmis. Ir viskas suprantama.

Visa terminija yra kurta kartu su moderniąja biologijos versija. O koks tada buvo žmogus? Gamtos valdovas ir užkariautojas. Gamta jam nesvarbi. Jis žiūri, kad jam lentos tiesios augtų, kur pigiau naftos išgręžti iš kur orchidėją retesnę parsivežti. Ir visi terminai taip sukurti. Štai atėjo lubinas, tai sako - invazas. O jei vadintume jį ne invazu, o aukštesnės kategorijos žole, tai gautųsi visai kita ideologija. Sakytume: "pagaliau su laiku skurdžią vietos augmeniją praturtina lubinai, builiai, gurgždžiai, kurie yra aukštesnės kategorijos augalai ir aukštesnis laiptelis ekosistemos vystymesi." Skurdžią Australijos gamtą atgaivino triušiai. Jų daug. Bet kas nusprendžia, kad tai nėra gerai? Nusprendžia dėdės atsisėdę už stalo. Ar jie kreipia dėmesį į tai, kad gamta priima naujas rūšis ir jų nenaikina? Ne. Jiems svarbūs savi interesai. Ir jie kuria ideologiją, kurią paskui platina mokyklose ir universitetuose. Ir aplinkos ministerijos puslapyje paskelbtas invazinių rūšių sąrašas ir visi žino, kad jas reikia naikinti.

Lazdynus miškininkai vadina menkaverčiais krūmais ir juos negailestingai naikina. Ar čia normalu? Lazdynas vienas geriausių Lietuvos krūmų, nes daugiau nė vienas neduoda tokio kaloringumo maisto. Ir taip suprantant pradedi branginti lazdyną ir niekaip jo nekerti. O miškininkai kerta.

Ir todėl man labai patinka, kad rusai sąžiningi ir vartoja terminą agrostepės. Nes jos dirbtinės ir skiriasi nuo natūralių.

Iš pradžių Lietuvos teritorijoje buvo ledynas, pelkės, miškai, o pievos yra labai nesenas darinys. Gal tūkstantis metų. Taigi, pievos yra invazas, atėjūnas. Naikinkime jas. Bet ne. O lubinas yra toks pats atėjūnas. Praeis šimtas metų ir jis jau bus saugomas ir ginamasi nuo naujų atėjūnų.

Mūsų kraštuose augalų yra apie 2000, apie pusiaują yra 70 000. Šylant klimatui tos visos rūšys artėja pas mus. Išnyks meška baltoji sako. Bet nepasako, kad vietoje jos bus dvidešimt kitų rūšių. Tai ne išnyks reikia sakyti, o ekosistema progresuoja, vystosi ir skurdžias rūšis pakeis turtingesnė ekosistema. Mums nuo invazų rūšių skaičius tik didėja. Sako išstumia, o kiek naujų atneša kartu? Raudonoji knyga irgi sudaryta žmonių. Ar gamtai ji rūpi? Gamta vystosi pagal kitokią knygą.

Žodžiu, sutarkime, kad dėl ideologijos nesutarsime. Vieni laikosi to, kad invazus reikia naikinti, kiti laikosi labiau gamtinio požiūrio - žiūrėkime į gamtą, jei gamtai gerai, tai ir paliekam.

Nematau dėl ko ginčytis. Geriau pasimokinam iš praktikos. Žmogus jau keletą metų tuo užsiima ir turi gerų pastebėjimų. Galima pasimokyt. Pavyzdžiui, man įdomu ar aprašėt tinklaraštyje visas savo auginamas rūšis ar ne? Taip pat įdomu kaip buvo su burbuliais. Ar jie sudygo pirmais metais tik nežydėjo? O gal jie vėliau sudygo? Kaip ir į ką buvo įsėti? Velėnos nebuvo? Ar ją reikėjo pradraskyti?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Gru 11, 2013 6:35 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
Laimis Žmuida rašė:
Pavyzdžiui, man įdomu ar aprašėt tinklaraštyje visas savo auginamas rūšis ar ne? Taip pat įdomu kaip buvo su burbuliais. Ar jie sudygo pirmais metais tik nežydėjo? O gal jie vėliau sudygo? Kaip ir į ką buvo įsėti? Velėnos nebuvo? Ar ją reikėjo pradraskyti?

Aprašyti turbūt kokie 5-7%. Tikslesnių skaičiavimų jau seniai nevedu, nes augalų skaičius kinta, atsirandant vieniems ir išnykstant kitiems. Tiesa, anksčiau nepaminėjau, kad be sausų pievų turiu dar šiek tiek miško ir šlapynių, tad augalų skaičius tą įvairovę ir atspindi.
Pirmieji burbuliai, kaip jau rašiau, pražydo po 8 metų. Kiti dar vėliau. Sėta buvo šernų pradraskytose vietose žemės paviršiuje, tad patiems atsisėjant tas ciklas turėtų dar labiau užsitęsti. Burbuliai nuotraukoje nėra mano sėti. Ten jie auga ne mažiau 50 metų ir daugiau kaip 20 paskutiniųjų - be jokios priežiūros, tad jų plotas spaudžiant gluosniams po truputį mažėja.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Gru 12, 2013 3:15 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
O sudygo pirmais metais burbuliai? Lapai matėsi pirmais metais?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Gru 12, 2013 9:43 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
Tikrai į tai neatsakysiu, nes nežinau. Jaunas ir mažas augalas lengvai prapuola tarp didžiųjų, tad neretai sužinai, kad jis yra tik tuomet, kai pražysta. Šiaip tai šio augalo sėklos reikalaujua šalto periodo, tad pasėjus iš rudens, pavasarį bent jau dalis turėtų sudygti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Gru 13, 2013 7:09 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
O kokios pievos, kokie augalai lengviausiai įsiveisia ir nereikia jokios priežiūros, gražiausiai atrodo? Pagal patirtį kas labiausiai pavyko ir daugiausiai džiaugsmo kelia?

Kitas klausimas. Jei kokia baltgalvė ar veronika žydi tai gražu, o kas būna toliau, kai jos nebežydi? Ar bandot sėti taip, kad būtų žiedų kaita ir vieniems nužydėjus vėl būtų jūra žiedų ar viename plotelyje tik vieną augalą prižiūrit?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Gru 13, 2013 1:27 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Gru 06, 2013 10:26 am
Pranešimai: 62
Klausimai tarsi paprastučiai ir trumpi, bet atsakyti į juos taip pat trumpai ir vienareikšmiškai nelabai pavyktų.
Jei šnekėti apie sėjai paruoštą dirvą, kuri nėra nei smarkiau rūgšti nei visiškai nederlinga, tai galima būtų drąsiai sėti bet ką, ir beveik viskas užaugs. O toliau augalai jau patys išsiaiškintų, kuris čia gyvena 'teisėtai', o kuris ne. Pas mane pavyzdžiui sausuose smėliuose iš pradžių visai neblogai buvo įsikūrę valerijonai (patys taip buvo sugalvoję), tačiau dabar sausamėgių augalų spaudžiami jie pozicijas užleidžia. Dar prieš keletą metų visur karaliavo paprastieji kiečiai (Artemisia vulgaris), tačiau kur įsitvirtino čiobreliai, jų greitai nebeliko, o kur tvarką darė kudlės (Pilosella officinorum) jų nors ir liko, bet atrodo labai nuvargę.
Jei kalbėt apie maniškes 'pievas', tai greičiausiai užsikabinusios 'gėlės' buvo smaliukės (Viscaria viscosa), nusvirusiosios naktižiedės (Silene nutans), kudlės (Pilosella officinorum), raudonėliai (Origanum vulgare), keturbriauniai čiobreliai (Thymus pulegioides), siauralapiai šilokai (Sedum sexangulare), šiliniai gvazdikai (Dianthus deltoidees), kartuziniai gvazdikai (D. carthusianorum), smiltyniniai gvazdikai (D. arenarius), gauruotieji gvazdikai (D. armeria), šlaitinės žemuogės (Fragaria viridis), balandinės žvaigždūnės (Scabiosa columbaria), mėlynieji palemonai (Polemonium caeruleum), pieviniai šalavijai (Salvia pratensis), didžiažiedės rudgalvės (Prunella grandiflora), ilgalapės veronikos (Veronica longifolia), paprastieji kardeliai (Gladiolus imbricatus), įvairialapės usnys (Cirsium heterophyllum), paprastosios šilagėlės (Pulsatilla vulgaris). Na gal dar kažkas, bet ant greitųjų nelabai kas šauna į galvą.
Tai štai šių visų priežiūra būtų minimali, jei neskaityti balandinės žvaigždūnės. Šią šienauju bent jau du kartus per metus ir graužiu nagus, kad sugalvojau įveisti.
Gražiausiai atrodo tie augalai, kurie žydėjimo metu sudaro spalvinį aspektą (nežinau, ar tai lietuviškas terminas, bet rusai, apibudindami žydinčias stepes, naudoja būtent jį). Tai ir smaliukės, ir snaudalės, ir vingiorykštės, ir naktižiedės, ir čiobreliai, ir šalavijai, ir vėdrynai, ir katiliukai, ir kūpoliai, ir netgi kardeliai. Daug tokių augalų. Jei kurie iš jų žydi vienu metu su kitais ir dar tarpusavyje persimaišę, tai aspekto jau gali ir nebebūti, bet tuomet pieva būtų gražiai marga.
Daugiausia džiaugsmo kelia koks naujas retesnis augalas, kuris sugebėjo išaugti iki suaugusio, sunokino sėklas, jas išbarstė ir greta išaugino vieną kitą vaikutį. Neretai būna taip, kad augalas nesugeba sunokinti sėklų, o jei ir sunokina, tai naujoji karta dėl tam tikrų priežąsčių niekaip nesugeba rastis.
Kas būna, kai augalas jau būna peržydėjęs ? Žvilgsnis dažnai jų tiesiog nefiksuoja, nes beveik bet kuriuo metu yra kažkas žydintis.
Žiedų kaitos neplanuoju. Vienintelis dalykas kurį stengiuosi daryti, tai kuo anksčiau išsiaiškinti agresyviai besielgiantį augalą, ir bent jau pristabdyti jo plitimą. O kiti lai daro ką nori ir maišosi vieni su kitais kaip jiems patinka.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 77 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007