Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Šeš Spa 19, 2019 6:22 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 20 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Lysvės
StandartinėParašytas: Ket Vas 21, 2013 9:37 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Kaip orientuoti lysves? (pietūs-šiaurė, rytai-vakarai)

Daug kam kyla toks klausimas, tad pabandykime jį apmąstyti.

Kodėl vertėtų lysves orientuoti vienaip ar kitaip? Svarbiausias dalykas yra saulė. Ar jos užteks augalams, jei lysvę orientuosim vienaip ar kitaip?

Jeigu jūsų augalai yra neaukšti, tarkime iki 50-60 cm., tada orientuoti į kurią nors pusę nematau prasmės. Augalai žemi, jie neužstos vieni kitų ir gaus maždaug vienodą saulės kiekį.

Jeigu augalai metro ar didesni, tada aš lysves orientuoju iš šiaurės į pietus. Kodėl? Todėl, kad jeigu orientuočiau rytai-vakarai kryptimi, tada augalai esantys šiaurinėje lysvės pusėje negautų tiek šviesos, kiek gauna pietinėje pusėje augantys. Vieni kitus užstotų. O darant iš šiaurės į pietus lysvę saulė apšviečia visus augalus ir jie vystosi vienodai.

Turiu lysvių ir kurios orientuotos iš rytų į vakarus. Tokiose lysvėse auga žemi augalai. Arba, kitas variantas, jose augalai susodinti taip, kad vėlgi vieni kitiems netrukdytų. Konkrečiau, šiaurinėje lysvės pusėje pasodinu aukštus augalus - kukurūzus, viduryje lysvės žemus - morkas, žemas pupeles, mangoldus, burokėlius (visi jie nors ir iš pietų kukurūzams, bet jiems neužstoja saulės, nes yra žemesni), o pietiniame lysvės krašte dar moliūginių pasodinu. Jie taip pat žemi, todėl niekam neužstoja saulės. Toks sodinimas dar geras tuo, jog aukšti augalai lysvės šiaurėje duoda atspindį ant piečiau esančių augalų, sustabdo vėją ir CO2 išpustymą, sukuria šiltesnį mikroklimatą. O moliūgus gerai sodinti lysvės pietiniame krašte, nes jie iš pradžių būna mažiukai ir neužima vietos lysvėse, nes pasodinti krašte, o vėliau išbujoja ir nueina į pietus, į pievą, ir vėlgi neužima vietos lysvėje, nes galvas augina pievoje.

Kitas dalykas, dėl kurio vertėtų vienaip ar kitaip orientuoti lysves yra šlaitai. Jei lysvę darome pagal nuolydį nuo kalno, tai apatinė lysvės dalis bus drėgnesnė, o viršutinė sausesnė. Norėdami, kad visi augalai gautų vienodai drėgmės, kad ji nenutekėtų tarpulysviais žemyn lysves turėtume orientuoti iš vieno šlaito krašto į kitą, panašiai kaip kalnuose žmonės daro - terasuoja.

Trečias dalykas - vėjas. Tam, kad sustabdyti vyraujantį vėją (dažniausiai tai būna pietvakarių vėjas) galima lysves su aukštais augalais orientuoti taip, kad jos sustabdytų vėją, tarsi užkarda būtų kitoms lysvėms nuo vėjo.

Paskutinė funkcija - estetinė. Kaip gražiau, taip pasuki - iš pietų į šiaurę, ar iš rytų į vakarus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Pir Bal 08, 2013 1:27 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Kitas klausimas kaip susodinti augalus lysvėje.

Mes darome siauras lysves - 80 cm, metro pločio. Kad galėtum nuo tarpulysvio pasiekti lysvės vidurį nuo vienos lysvės pusės ir nuo kitos, ir, kad nereikėtų lipti ant lysvės žemės norint paravėti ar pasodinti naujų augalų.

Naujokams iškyla klausimas kaip išdėlioti augalus tokioje lysvėje. Juk galima eilutėmis išilgai lysvės, o galima skersai. Mes darome skersai, todėl, kad taip patogiau uždėti mulčią. Tiesiog prieini prie lysvės šono ir pažeme užkiši mulčią tarp augalų eilučių. O jei būtų pasodinti augalai išilgai, tada įkišti mulčią tarp eilučių labai sunku, nes maišo augalai.

Taip pat sunku bus mulčiuoti, jeigu susodinsite šachmatine tvarka arba išvis be tvarkos. Šachmatine tvarka galima sodinti tik dideles daržoves - kopūstus, kaliaropes. Tarp jų tiek daug vietos, kad mulčių užkišti galima iš visų pusių.

Taip pat pora akmenėlių norėčiau įmesti į maišytų daržovių lysvę. Pirma, ją labai sunku prižiūrėti. Skirtingi augalai auga skirtingu tempu ir reikalauja priežiūros skirtingu metu. Todėl reikia kasdien šokinėti po visą daržą. O sodinant vieną kultūrą vienoje lysvėje daug patogiau - ateini, praravi, po savaitės kitą gabaliuką praravi.

Maišytų augalų šalininkai sako, kad taip jie pasiekia bioįvairovės. Tačiau čia, kartu su Patriku Whitefieldu, galime mesti antrą akmenuką - bioįvairovė yra ne augalų rūšių skaičius lysvėje, o naudingų santykių tarp augalų rūšių skaičius. Kitaip tariant, jeigu jūs pasodinsite dvidešimt rūšių tulpių, dešimt rūšių jurginų ir dvylika rūšių kardelių, tai nebus mums reikalinga bioįvairovė ir ekosistemos šie augalai neužmegs. Nors sumoje turime 42 rūšis. O kokioje nors dykumoje ar toje pat lietuviškoje skurdžioje pievoje galime turėti penkias rūšis žolių, kurios sudaro ekosistemą. Svarbu kiek naudingų ryšių sugeba užmegzti augalai. O vienmetės daržovės, deja, ryšių arba nesugeba užmegzti išvis arba tiesiog nespėja. Ridikėlis užauga per mėnesį, roputės per du. Kokius ekosisteminius ryšius jie sugebės užmegzti su morkomis ir kopūstais? Jokių. Nespės. Todėl, jei tai daroma dėl bioįvairovės, šitas dalykas beveik neveikia. O bioįvairovę siaurose lysvėse nors ir "monokultūriškai" susodinti augalai gauna iš tarpulysvių. Tarpulysviuose auga dešimt, dvidešimt skirtingų augalų rūšių metre. Ir ne šiaip auga, jos dauguma daugiametės, vietinės ir sudaro ekosisteminius ryšius. Prie jų jau prisikabinus ir vietinė mikro ir makrofauna. Vabzdžiai, mikroorganizmai. Štai jie ir gali pabandyti dar šalia savų esamų ryšių sudaryti ryšius ir su morkomis ar topinambais.

O jeigu dar norima vis tiek pamaišyti kultūrinius augalus lysvėje, tada galima sodinti metrą vienos kultūros, du metrus kitos, vėl metrą vienos, metrą kitos. Metras morkų, du metrai pupų, metras česnakų, metras morkų. Taip ir bendravimas gausis tarp augalų kiek jis įmanomas, ir patogu prižiūrėti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Ket Geg 16, 2013 7:33 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Geg 16, 2013 7:15 pm
Pranešimai: 3
Kokio plocio tarplysvius patogiausia daryti?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Ket Geg 16, 2013 7:43 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bal 02, 2013 2:41 pm
Pranešimai: 209
Kad būtų galima su dalgiu prasieit.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Ket Geg 16, 2013 8:22 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Geg 16, 2013 7:15 pm
Pranešimai: 3
As padariau 30-40 cm. Bet tikriausia mazoka, teks perdaryti lysves.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Pen Geg 17, 2013 8:23 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 12:51 pm
Pranešimai: 74
Mes tai turim visokio pločio tarpulysvių, kadangi lysvės įvairios, išmėtytos įvairiose vietose, yra ir kur maždaug 40 cm. Priklausomai nuo vietos, tos vietos augmenijos, kiek tą vietą reikia mulčiuoti, lysvelės dydžio ir t.t. ir pan. Pavyzdžiui, jei šalia dvi nedidelės lysvelės, o aplinkui nekultūrintas plotas, tai tarpulysvius kai kur tarp tokių lysvių esame padarę siaurus, tik prasieit.
Pagalvokit kaip Jums būtų patogiausia tarpulysvius prižiūrėti (ar neprižiūrėti). Ir, žinoma, lysves. Jei lysvėms reikia daug mulčio ir visos lysvės koncentruotos vienoje vietoje bei užima nemažą plotą, tai nėra patogu mulčią toli nešioti. Tada geriau pasidaryti plačius tarpulysvius, kaip ir nawjia rašo, kad būtų patogu šienauti su dalgiu ir didžiąją dalį ar visą mulčią gauti šalia vietoje.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Tre Geg 22, 2013 4:34 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 7:43 pm
Pranešimai: 258
Miestas: Radviliškio raj. Papušynio km.
Na man antrieji metai GŽ. Daržas dabar visai kitoje vietoje, kurioje daug saulės. Rinkdama vietą orientavausi pagal tai, kada saulė aktyviausia, derinau tarpusavio lysvių kampus, kad neužgožtų augalai vieni kitų (būtent pomidorai neužgožtų agurkų ir pupelių, bet sukurtų sieną nuo vėjo). Sklypas orientuotas iš rytų į vakarus, o lysvės, priklausomai nuo saulės poreikio, statmenai/lygiagrečiai vienos kitoms ar mažesniais kampais už 90 laipsnių (priklausomai nuo saulės padėties dangaus skliaute ir jos poreikio augalams).


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Tre Geg 22, 2013 10:46 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Kaip auga pomidorai su agurkais? Sako jiems reikia skirtingų sąlygų - agurkams drėgnos nevėjuotos vietos, o pomidorams geriau sausas oras ir su vėju. O pas jus negalioja ši taisyklė?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Pen Geg 24, 2013 10:07 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 7:43 pm
Pranešimai: 258
Miestas: Radviliškio raj. Papušynio km.
Žinau aš sąlygas pomidorams ir agurkams. Kasėmės prūdą, tai žemes reikėjo kažkur dėt, o daržas nedidelis (ant kalvos molis su smėliu, nuokalnėje purus juodžemis su mėšlu, o žemumoje juodžemis). Galiausiai taip išėjo, kad pomidorams tenka tenkinti tuo, kas liko - žemuma, dalis nuokalnėje, o agurkams sudariau sieneles, kad nepūstų vėjas, o rytų - pietų, pietų palikaus laisvas, iš vakarų - pupelės, bulvės. Vėjai pas mane pučia gerai, tik dėl drėgmės neramu pomidorams, tuo labiau, kai žemės sujudintos ir vandens pertekliui nėr kur subėgt.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Ant Lie 23, 2013 4:50 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Lie 23, 2013 2:47 pm
Pranešimai: 2
Sveiki, darzu zinovai!
Esu visiska naujoke tarp Jusu. Planuoju susiformuoti 1 kuklia lysvele, kurioje noreciau uzsiauginti kasdieniskai svarbias darzoves ir prieskonius. Bijau per daug uzsigriebti, todel mano lysve pradzioj bus 3-5 metru ilgio. Patarkite prasau ka, salia ko ir kaip bei kada sodinti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Ant Lie 23, 2013 8:03 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Kada sodinti yra parašyta ant sėklų pakelio. Bet žmonės vistiek klausia, tai nutariau sukurti forume kalendoriaus skiltį. Čia galite matyti ne tik ką kurį mėnesį sėti, bet ir kada derlių nuimti, kokius darbus daryti, kokias žoles rinkti... Žr. forumo skyrių KALENDORIUS.

Gamtinėje žemdirbystėje nesvarbu ką šalia ko sodinti, nes žemė čia nenusialina, mikroelementų nepritrūksta, augalai sveiki, o kenkėjų balansą reguliuoja ekosistema. Plačiau apie tai ką šalia ko sodinti čia: viewtopic.php?f=16&t=51&hilit=alelopatija

O konkrečiai šiuo metu galima sėti daikonus, juoduosius ridikus, kai kuriuos griežčius, žieminius laiškinius svogūnus, pekino salotas ir pan. Nueikite į sėklų parduotuvę ir jums paduos sėklas to, ką dabar dar galima sodinti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Pen Lie 26, 2013 11:14 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Dar galima pasisėti špinatų, garžgarsčių, žirnių (ypač ankstyvų veislių).


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Pir Rgp 12, 2013 12:39 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Lie 30, 2013 7:49 pm
Pranešimai: 406
Siais metais jau pasodinome bulves su kartonu toje vietoje, kur noretume kita pavasarti jau darza daryti. Lysviu tik mazokai gausis ir is visu pusiu pieva. Noretusi kazkiek isireminti darza ar kelias lysves, na kad pieva ant darzo neuzeitu...ar to reikia ar jus taip visai be remu darzus turite? jeigu reminate, tai kuom? lentomis, tvoromis, augalais, medziais ar dar kuom?
dar kadangi turiu laisvai besigananciu vistu, kurios mulcia megsta kapstyt, galvoju, kad reikia darza tverti. Kaip cia padaryti paprasciau? tiesiog medine tvora butu gerai? kaip tai itakotu darza?
Naujai kuriamas darzas yra buvusio seno vaismedziu sodo teritorijoje, aplink dar yra likusiu senu obelu, slyvu, kriausiu. Gal nelabai tinkama sioje vietoje daryti darza? Siaip tai vieta arti namo, apsupta medziais, netoli pelke.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Ant Rgp 13, 2013 6:25 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
dar kadangi turiu laisvai besigananciu vistu, kurios mulcia megsta kapstyt, galvoju, kad reikia darza tverti. Kaip cia padaryti paprasciau? tiesiog medine tvora butu gerai? kaip tai itakotu darza?


Geriau tverti daržą nuo vištų, o ne vištas. Vištos yra gyvūnas, o gyvūnams reikia labai didelių teritorijų. Vėlgi žiūrime į gamtą. Gamtoje paukščių nėra labai daug. Tokiu tankumu turėtume ir mes auginti gyvūnus:
viewtopic.php?f=17&t=112

Pažiūrėkite nuorodoje, natūralioje ekosistemoje paukščių turi būti apie pusę kilogramo hektare. Čia sausoji masė. Tai realiai apie kilogramas vištienos turėtų vaikštinėti hektare. Tai nereiškia, kad tik vieną vištą galime laikyti hektare, nes būna gi gamtoje didžiuliai paukščių susibūrimai, pavyzdžiui, vandens telkinių pakrantėse arba pulkeliai paukščių besilaikančių kartu. Tačiau tokiu atveju aplink kituose hektaruose jų būna mažiau ir, jei imsim didelę teritoriją, tai pagal mokslininkus gaunasi maždaug viena višta dviejuose hektaruose.

Todėl vištas reikėtų laikyti kuo natūraliau, t.y. kuo didesnėje teritorijoje. Todėl tveriam daržą, o ne vištas.

Daržą paprasčiausiai aptverti mediniais kuoliukais ir paukščių tinklu. Taip - pigiausia, nes paukščių tinklas kainuoja pigiausiai. Jis pagamintas iš siūlų, virvučių, t.y. medžiaginis. Būna metro pločio arba, jei vištos labai skraido, tai galima platesnį, aukštesnį dėti.

Kas atsitiks daržui? Na, aptvėrus tokiu tinklu į daržą sunkiau prieis ir kiaunės, katės, ir darže laisviau jausis peliukai su pelėnais. Net varlės sunkiau prieis į daržą. Trumpai tariant, šiek tiek pristabdoma gyvūnija, kuri netelpa pro tinklo skylutes ir nemoka skraidyti ar raustis po žeme. Vėlgi, daržas darosi ne toks natūralus. Iš to kyla problemos, kenkėjai, peliukai ir t.t. Bet, žinoma, skirtumo plika akimi nepamatysi. Kaip ir su aprėmintomis lysvėmis. Šiltnamio plėvelė jau stipriai atskiria daržą nuo gamtos ir žmogus jau patiria pasikeitimus, t.y. jaučia, kad produktai ne tokie skanūs, ne tokie kvapnūs kaip su gamta augę. O tinklu aptverto daržo ar aprėmintos lysvės produkto neatskirsi nuo paprastai gamtoj augusio. Skirtumas daugiau teorinis. Jis yra ir praktikoje, bet labai mažas. Nebent derliaus kiekį peliukai stipriai prakontroliuotų, tada pasijaustų realus praktinis skirtumas. Arba šliužai daigelius nuvalgytų dėl varliagyvių trūkumo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Ant Rgp 13, 2013 6:36 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Naujai kuriamas darzas yra buvusio seno vaismedziu sodo teritorijoje, aplink dar yra likusiu senu obelu, slyvu, kriausiu. Gal nelabai tinkama sioje vietoje daryti darza? Siaip tai vieta arti namo, apsupta medziais, netoli pelke.


Kad prie namo - labai gerai, nes prižiūrėti lengva. Kad apsupta medžiais ir netoli pelkė irgi labai gerai, nes ekosistemai lengviau susikurti, įvairovė didesnė, o ekosistema juk kuria produktų kokybę pas mus. Ji reikalinga. Ir saugo nuo ligų, bei kenkėjų. Be to, medžiai gerai, nes stabdo vėją, užkelia mineralus iš gilių žemės sluoksnių ir pan.

O kad vaismedžių sodo teritorijoje daržas, tai ne tiek gerai. Jei pažiūrėsime į gamtą, tai šaknis medžių rasime tik miške, pievoje po žeme medienos nėra. Mediena miške. Todėl ten labiau tiktų sodinti krūmus, medžius, avietes, jie panaudos po žeme esančią negyvą medieną nuo šaknų tinkamai, o daržui mediena po šaknimis nereikalinga. Bet vėlgi, realaus skirtumo nepajausit. Jei teisingai mulčiuosite, mulčiuje gyvenančios bakterijos panaikins sodo paliktą biocheminį poveikį ir viskas normaliai augs.

Daržas yra atviros vietovės elementas. Jam reikia šviesos. Kai kurios daržovės gali augti ir pusiau šešėlyje, bet iš esmės daržui reikia nešešėliuotos vietos.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Sek Kov 30, 2014 10:53 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 01, 2014 10:02 am
Pranešimai: 107
O vakarinė saulė augalams labai reikalinga? Nes suplanavau daržą tokioj vietoj, kur šiaurę ir vakarus užstoja aukšti medžiai, vakaruose yra pelkė, o šiaurėj upelis, žemė labai puri toj vietoj, pietų ir rytų saulės pakankamai, bet vakarop ten jau šešėlis. Sėsiu morkas, burokėlius ,kopūstus, agurkus ir pan., o pomidorus sodinsiu tolėliau kur ant velėnos ir saulė kur ilgiau šviečia.
Treti metai jau ten daržas - toks visiškai laukinis, tai derliaus neturėjom :) morkas, burokėlius valgėm karu su lapais, nes neužaugo (čia dėl tankumo ir moliūgų anarchijos darže, o gal ir saulės trūkumo????), mangoldai ir po metrinėmis dilgėlėmis puikiai augo. Agurkus radau tik nuėmusi moliūgus - vaisiai jau peraugę buvo :) žodžiu čia ilga ir juokinga istorija su tuo mano daržu, tikras pradedančiųjų klaidų buketas :) Šiemet jau noriu derliaus.
Lysves žadėjau rėminti, perskaičiusi forumą persigalvojau, bet ir vėl abejonė - lentų krūvos pas mus, gal turint du mažus vaikus ir reikalinga ta lentų pagalba, nes bijau, kad ir šiemet vėl dilgėlėmis misim (kas nėra jau taip blogai :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Sek Kov 30, 2014 4:31 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
O tai vaikai lindo pernai į lysves ir jas išmindžiojo? Jei taip, tai galima aprėminti, jei ne, tai galima nerėminti. Kaip suprantu iš jūsų pasakojimo, tai tiesiog reikėjo ravėti ir retinti ir viskas būtų užaugę.

Beveik visoms kultūrinėms daržovėms reikia pilnos dienos šviesos. Tačiau kai kurios daržovės gali augti ir pusiau šešėlyje. Bet duos truputėlį mažesnį derlių. Bet gal tai nėra baisu, jei burokėlių gausis ne dešimt kilogramų, o devyni. :)

Toms kultūroms, kurios augina vaisius - pomidorai, paprikos, baklažanai, moliūgai, cukinijos reikia aštuonių valandų šviesos. Šakniniams ir lapiniams galima šešias valandas tiesioginės šviesos duoti ar dar mažiau. Bet derlingumas mažėja. Nors yra išimčių, kada kokių salotų derlingumas ir kokybė gali pagerėti esant daliniam pavėsiui, nes nuo saulės jos kartais džiūna ir įgyja kartumo, o pavėsis saugo drėgmę. Bet tai nereiškia, kad salotas reikia į pavėsį sodinti. Sakau tik, kad būna atvejų kada geresni rezultatai bus pusiau pavėsyje nei nuolatinėje saulėje. Bet taisyklė visoms daržovėms - kuo daugiau tiesioginės saulės, kai kurios daržovės gali pakęsti ir pavėsį, bet derlingumas bus mažesnis.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Pir Kov 31, 2014 10:38 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 08, 2014 7:37 am
Pranešimai: 20
Daržas planuojamas vienoje zonoje, tarkim stačiakampis. Ir jei visas lysves projektuoju į pietus, tuomet per tarplysvius lengvai pūs vėjas (atviri kanalai vėjui), jei įterpiu daržo kraštuose kitos krypties lysves arba kažkaip kitaip suprojektuoju, galiu kažkiek uždaryti vėjo kanalus, bet uždarius kanalus, tuomet vėjas eis tiesiai per lysvę, ar tada neišpūs visko dar labiau lyginant su tuo variantu, kai vėjas tiesiog lengvai praeina per tarplysvius?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Pir Kov 31, 2014 11:04 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Sunku apskaičiuoti kur ir kaip vėjas pūs ir kiek naujai pagaminto CO2 išneš, bet reikia riboti jį įvairiais būdais. Vienas iš variantų - apsodinti daržą aukštais augalais ar krūmais. Kitas - daryti aukštų augalų lysves daržo viduryje. Trečias - suskaidyti daržą krūmų juostomis. Žodžiu visus variantus reikia bandyti ir tirti praktikoje kur dar vėjas pučia ir ten stabdyti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Lysvės
StandartinėParašytas: Pir Kov 31, 2014 9:19 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
jolitabal komentaras. Šešėlis vakarų pusėje yra mažiau kenksmingas negu rytų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 20 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007