Visada stengiamės žiūrėti į gamtą. Ar ten yra aprėminimai augalams? Ne. Reiškia augalams jie yra nereikalingi.
Aprėminimai reikalingi žmonėms, o ne augalams. Aprėmintos lysvės daugiausiai naudojamos miesto teritorijoje arba iščiustytose sodybose dėl grožio, t.y. ten kur ateina daug svečių su kostiumais ir vakarinėmis suknelėmis. Tokiu atveju kai tavo socialinė aplinka neleidžia tau darytis normalaus daržo, tada daraisi aprėmintą. Tiesiog "kultūringai" užmaskuoji savo lysves aprėminimais ir tada miesto sąmonė lengviau jaučiasi.
Taip pat gerai aprėmintos lysvės tinka prie namo arba mažoje teritorijoje, jei ateina daug svečių ir ypač su vaikais. Vaikai gi laksto visur ir, jei nebūtų aprėminimo, tai ištryptų visus daržus. O aprėminimas juos sustabdo. Bet jūs tversit nuo vištų, tai papildomas rėminimas nereikalingas.
Dar kas gero nuo aprmintų lysvių, tai toks pašalinis efektas, kad vėjas nepūs palei augalo šaknis, reiškia neišpustys CO2, kuris augalams baisiai reikalingas kaip maisto medžiaga. Paskutinis dalykas kuo geros aprėmintos lysvės - jos yra patogios ir šiek tiek stabdo laukines žoles nuo ėjimo į lysvę.
O toliau apie tai, kuo šios lysvės negeros. Jos stabdo laukines žoles nuo ėjimo į daržą. Ir tas yra blogai. Vienas iš kertinių gamtinės žemdirbystės principų yra ekosistemos sąryšiai. Atribodami šaknis lentomis ar asfaltu, arba orą šiltnamio plėvele, mes augalą izoluojame nuo gamtos. Tai jau darosi nebe gamtinė žemdirbystė. Ekosistema, t.y. sąryšiai tarp augalų mums duoda du pagrindinius gamtinės žemdirbystės rezultatus. Pirma, sąryšiai padeda išvengti ligų ir kenkėjų. Antra, ekosistema kuria produkto kokybę. Kitaip tariant, kuo daugiau daržovė bendraus su laukiniais vietiniais augalais sudarančiais ekosistemą, tuo jis bus atsparesnis kenkėjams ir ligoms, ir kokybė produkto bus didesnė. Jis turės daugiau vitaminų, kitų bioaktyvių medžiagų, mikroelementų.
Antras dalykas, aprėmintos lysvės yra tiesioginis resursų švaistymas. Su mediena kaip ir su maisto atliekomis naudojame principą - atiduoti didžiausiam. Maisto atliekas pirmiausiai žiūrim ar galim perdirbti ir patys suvalgyti, jei ne, tada atiduodam dideliems gyvūnams, jei ne, tai, galutiniu atveju, mikroorganizmams. Su mediena tas pats. Mediena pirmiau pabandom ar tinka statyboms. Jei ne, tada gal ji tinka baldams arba buičiai. Jei ne, tada dedam malkoms, jei malkų turim per daug, tai galim parduoti kaimynui, jei net ir pinigų mums nereikia, tada auginam ant jos grybus arba tiesiog sumulčiuojame. O lysvių rėminimas dar žemesnis variantas, nei mulčiavimas. Nes medieną reikia sudėti taip, kad joje patogiai veistųsi grybai ir bakterijos, reiškia vienodas sluoksnis turi būti, didelis plotas apdengtas ir dar šešėlyje, neturi pūsti vėjas, o darže kaip tik priešingos sąlygos. Mediena, tokiu atveju, suniai pūna, grybai neįsiveisia, nes mažas plotas ir drėgmės režimas ne tas, sukompostuota mediena tinka labiau sumedėjusiems augalams, o ne daržui ir t.t.
|