Apie žuvis tai negalim šnekėti, nes niekas neįrodė, kad žmogus gali atgal evoliucionuoti į kitą rūšį. O apie evoliuciją žmogaus kaip rūšies viduje galime šnekėti. Tik vėlgi nesuprantu kodėl medžioklę tu vėlgi laikai aukščiausia evoliucijos pakopa. Juk žmogus ir tolyn evoliucionavo - metė medžioklę ir užsiėmė žemdirbyste. Evoliucija. O tu kažkodėl sustoji ties medžiokle. Ar tai ne pritempinėjimas? Juk mokslininkai sako, kad rankiojimas duoda daugiau šansų išgyvenimui, nei medžioklė. Todėl galima daryti išvadą, kad medžioklė, kaip ir žemdirbystė buvo žmonijos suklaidinimas arba regresas.
Man rodos, jei pripažįstam evoliuciją, tada ji vyksta taip: rankiojimas, medžioklė, žemdirbystė ir pastaroji yra aukščiausia evoliucijos forma. O jei pripažįstam žmonijos degradavimą, tada turim: rankiojimas, medžioklė, žemdirbystė ir pastaroji yra aukščiausia degradavimo forma. Kaip besuksi vistiek medžioklė yra per vidurį.
Bent jau vasarą žmogus tikrai rankiojo, nes tai yra efektyviau. Žiemą galbūt medžiojo. Tai tik pusė laiko, tai nereikėtų taip pritempinėt, kad medžiojo ir viskas. Galėjo rankiot atsargas žiemai, randama grybų liekanų, riešutų. Taip pat žiemą yra ir kirmėlių. Geniai žiemą juos renka iš supuvusios medienos. Jei nevalai kai kurių inkilų, tai ten kirmėlės apsigyvena ir genys prakala inkilą, todėl išvalyti reikia iki lapkričio. Kiečių stiebuose yra kirmėliukų žiemos metu ir kituose stagaruose. Taip pat galima semti dumblą ir jame ieškoti lervų. Kol nėra įšalo galima ir žemėje ieškoti.
Žiūrėjau buškrafto filmukus. Išleidžia du tokius kiečiausius "išgyventojus" į laukinę gamtą ir jie ieško maisto. Tai pirmiausia ką jie randa yra rankiojimas ir tik po to, jei lieka laiko, tada užsiima medžiokle. Kalnuose snieguotuose pirmas laimikis buvo kirmėlės sutręšusiame kamiene. Kai išsilaipino salose, tai irgi pirma mito moliuskais prie jūros kur neužšąlus žemė, o paskui bandė medžiot. Nes taip efektyviau.
Aš tai kitaip neįsivaizduoju. Na, dabar žiemą paleistų mane į gamtą be šautuvo. Na, tai ką daryt? Aš rankiočiau. Ieškočiau valgomų grybų, žolelių, uogų, kur pavyksta iškasti - šaknų, medžius trūnėsius tikrinčiau ypač kur genys jau darbavosi, rinkčiau kankorėžius kur nors ir mažos, bet sėklytės, sėklytes rinkčiau iš kitų augalų - nakvišų ir pan. Ieškočiau obuoliukų. Taip pat eičiau įpakrantę kur neužšalę ir ten išsitraukčiau kokių šaknų ar kirmėliukų, moliuskų paieškočiau. Ir tik tada kai jau susikraučiau keletui dienų į priekį maisto, tik tada pradėčiau medžioti. Nes nu kaip aš sumedžiosiu ką nors? Per kiek dienų?
Tai dar ir pagalvočiau ar verta. Jei ir taip prisirenku maisto, tada gal neverta net medžiot? O jei iš rudens prisirinkęs turiu, tai dar lengviau.
Medžioklė gali atsirasti tik tada kai jau turi kažko, pavyzdžiui, maisto kelioms dienoms. Tai ir medžioji tas kelias dienas. Kai pagauni ką, tai jau šventė ilgam, bet nelabai įsivaizduoju, kad ką nors pagautum per dieną. Prisirankiot per dieną gali, o sumedžioti - reikia ilgesnio laiko. Tas veda prie turto turėjimo. Reikia turėti pradinį maisto kapitalą, medžioklės įrankius... Gal medžioklė kaip tik ir yra kapitalizmo šaknys?