Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Šeš Gru 07, 2019 1:41 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 61 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3, 4  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pir Geg 06, 2013 9:02 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Gamtinė žemdirbystė stengiasi artėti prie gamtos, todėl laikomų gyvūnų skaičius viename hektare turėtų būti kuo labiau panašus į natūraliose ekosistemose esantį gyvūnų skaičių.

Mokslininkai yra gerai ištyrę gyvūnų skaičių natūraliose sistemose:
viewtopic.php?f=17&t=111

Išėję į gamtą mes ir savo akimis galime pamatyti kiek maždaug gamtoje natūraliai turėtų būti gyvūnų. Žinoma, gyvūnai slepiasi ir ne taip lengva pamatyti realų skaičių, bet galime maždaug įsivaizduoti kiek gyvūnų yra teritorijoje. Ir tas skaičius stulbina. Jis labai mažas palyginus su kaimiečio sodyboje esančiu gyvūnų skaičiumi.

Žinoma, tai nereiškia, kad atėję į kaimiečio sodybą turėtume pamatyti nulį gyvūnų - kaip gamtoje. Arba vieną ožką viename trihektaryje, o antrą kitame. Ne. Gyvūnų koncentracija yra galima. Viename hektare paupyje galime pamatyti šimtus paukščių, taip pat galime pamatyti elnių bandą viename hektare. Tačiau tada kituose hektaruose elnių ir paukščių nebus. Ūkininkas irgi gali sukoncentruoti gyvūnus į vieną vietą, bet tada aplink jo sodybą turėtų būti dideli begyvūniai plotai, kad paėmę kvadratinį kilometrą gyvūnų rastumėme tiek, kiek priklauso natūraliai ekosistemai.

Koncentruoti gyvūnus galima, tačiau yra koncentracijos ribos. Negalima bet kiek gyvūnų prikišti į hektarą. Kaip sužinoti ribas? Gamtinėje žemdirbystėje ribos nustatomos pagal smarvę ir darbo kiekį. Pažiūrėkit gamtoje - niekur niekas nesmirdi. Tokio rezultato turėtume siekti ir su savo gyvuliais. Jeigu jūsų sodyboje smirdi, reiškia joje negamtiškai laikomi gyvūnai. Kitas dalykas, darbo kiekis. Gamtoje gyvūnai išgyvena patys, priaugina mėsos, pieno, kiaušinių, vilnos, plunksnų, pūkų... Turėtume sukurti tokias ūkininkavimo sistemas kur gyvūnai patys gyventų ir nereikalautų priežiūros.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 01, 2013 10:19 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Gyvūnų tankumas hektare nustatomas pagal maisto kiekį. Pagal mūsų pievų galimą produktyvumą stambųjų žolėdžių masė galėtų būt iki 500 kg/ha. Bet kadangi pievų produktyvumas labai svyruoja (net maždaug penkis kartus), tai ir racionali žolėdžių masė labai skiriasi. Ganyklose visus metus ganomų galvijų tankumas geriausiai gali būt nustatomas pagal žolės būklę ir humuso susidarymą. Tinkamiausias santykis- kai humifikacija nevyksta, o žolės augimas pats intensyviausias. Tokiu būdu vasarą ganykla turi būt nuganoma nežymiai, o per žiemą beveik plynai.
Vištų tankumas labai produktyviose sistemose galėtų siekt iki 2 paukščių are vasarą be pastebimos žalos sistemai, o žiemą... turėtų didėt bent dešimt kartų, jeigu bandyt laikyt natūraliai, ko dar niekas nepadarė...


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Rgs 01, 2013 12:12 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Sudėtingiausias reikalas su galvijais- žiema. Pievas šienaut- negamtiška, neekologiška ir kenksminga pievoms, o laisvai ganytis dabartinės galvijų veislės visiškai netinkamos, o ir mūsų įprastinės žemažolės pievos su stora sniego danga tam nelabai netinka. Išgyvena ožkos, avys be papildomo šėrimo, išmoksta atsikast žolę iš po sniego, bet čia prasideda jaukinimo subtilybės- gyvulys prie žmogaus būna pagrinde dėl maisto ir neduodant nieko skanaus eis ieškot geresnio gyvenimo. O plotai pas mus riboti, čia ne Mongolija.
Išeitys yra dvi: arba dirbtinai formuot labai produktyvias ganyklas, arba ieškot kitų variantų- pieninių gyvulių, tinkamų esamoms sąlygoms. Arba... dar ko nors.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Rgs 02, 2013 8:09 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Gyvūnų tankumas hektare nustatomas pagal maisto kiekį.


Gamtoje gyvūnų tankumas nustatomas ne tik pagal maisto kiekį. Dar įtakoja teritorija, galimybė įsirengti būstą, plėšrūnų ir kenkėjų skaičius, ligos ir dar daug subtilių dalykų, kurių mes nežinome. Fermose tai taip - kiek davei pašaro, tiek gyvūnų gali auginti, nes ten daugiau praktiškai niekas neįtakoja, bet gyvūnai ten auga nenatūraliai. Natūraliai gyvūnai neėstų to ką duoda fermose. Jei imsime žolėdžius, tai jie nenugriauš visos žolės. Nors fermoje jie ims viską ką duosi. Nes nėra pasirinkimo. Arba aptvertoje mažoje teritorijoje irgi gali nuėsti viską viską iki nuskustos žolytės lygio. Bet gamtoje, jei yra pasirinkimas, tai žolėdžiai ės tik jiems tuo metu geriausias ir tinkamiausias žoles, o kitas paliks likimo valiai. Gamtoje nebūna taip, kad žolėdžiai nuskustų pievutę iki dugno. Turi likti ir kitiems. Galbūt yra vietos kur nuskuta, pavyzdžiui, bizonai Amerikoje nuskusdavo ar kur salose, ar kalnuose kiti žolėdžiai, bet čia greičiau pažeistos ekosistemos, kur trūksta teritorijos (salose, kalnuose) arba trūksta plėšrūnų arba dar kitaip pažeista ekosistema.

Dzūkijoje irgi teko matyti kaip golfo aikštynas nuskustą pievutę gamtoje. Tą padarė arkliai. Tačiau jie buvo rišami ir ėdė tik tą, ką galėjo. O jei palikti arklius natūraliai, be erdvės ribojimo, tai jie visos žolės nenuėstų.

Todėl iš tų 500 kg/ha, natūraliai lieka tik iki 20 kg/ha stuburinių. Čia natūraliose ekosistemose. 300 kg/ha sudaro sliekai, skruzdėlės, nariuotakojai - 100-150 kg., paukščiams lieka tik kilogramas. Taip yra gamtoje.

Na, ir priklauso nuo to ko mes siekiame. Jei norime orientuotis tik į maistą, tai gyvulių hektare galima prikišti neribotą skaičių - pastatai dangoraižį, kiekviename aukšte laikai tūkstančius galvijų ir tiesiog tieki jiems maistą.

Jeigu norime maitinti tik maistu užaugusiu tame hektare, tada gyvūnų hektare bus nedaug. Nes maisto hektare užauga ribotas skaičius. Jeigu norime kištis į gamtą, tai galime daryti kaip permakultūristai, t.y. įsėti produktyvesnę pievą arba auginti, pavyzdžiui, bambukus, kurie yra produktyvesni už pievą ir duoti tuos bambukus žolėdžiams. Tada prikišime daugiau gyvūnų į vieną hektarą, nes maisto bus daugiau.

O jeigu norime natūraliau auginti, tai gyvūnų bus dar mažiau, nes natūraliai ne visą žolę žolėdis suėda. Be to, gyvūnas nori ne tik maisto. Jam reikia ir kitus poreikius patenkinti. Jis nori ir teritorijos, pasivaikščioti, pasislėpti, nakčiai atsigulti ar įsirausti, ramybės nori, jei vienas ant kito lips, tai patiriamas stresas bus, jei įeis į teritoriją kitas tos pačios rūšies individas irgi stresas, be to, kaip pas žmones taip ir pas gyvūnus populiacijoje turi būti apie pusę vyriškosios ir moteriškosios lyties individų. Žmogus nori laikyti vien vištas ar vien karves, o gamtoje būtų penkiasdešimt procentų gaidžiukų ir penkiasdešimt procentų vištų. Su karvėmis ir jaučiais tas pats.

Ir jei artėjant prie gamtinio modelio, tada turėtume laikyti tik 20 kg/ha stuburinių, 300 kg/ha sliekų, nariuotakojų - 100-150 kg., paukščių kilogramą. Taip būna natūraliose ekosistemose. Žinoma, niekas gi neverčia. Jei norima, tai galima ir daugiau prigrūsti. Bet aš kalbu apie siekiamybę, apie orientacinius gamtinės žemdirbystės siekius, o siekti reikėtų kuo natūralesnio gyvūnų skaičiaus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Rgs 02, 2013 8:25 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Tinkamiausias santykis- kai humifikacija nevyksta, o žolės augimas pats intensyviausias.


Čia yra dirbtinis konstruktas, kuris praktikoje neįmanomas. Augalai negali fiziškai paimti visko ką mikroorganizmai sukūrė, nes jų šaknys ne visur pasiekia. O kur nepasiekia, ten susidariusios medžiagos virsta humusu. Ir visur kur yra žiema, t.y. šaltis arba sausra humusas susidaro. Tropikuose, nors augalai ir ne viską paima savo šaknimis, bet ten nėra sausros ir šalčio, todėl bakterijos, grybeliai, dumbliai ir kiti mikroorganizmai neužmiega žiemos miegu, štai jie ir sutvarko augalų nepaimtus maisto likučius. Gražina juos į atmosferą ar kitaip įdeda į mitybinę grandinę. O ten kur yra žiemos, tai humifikacija visada vyksta. Todėl ir turime mūsų platumose juodžemius.

Galima būtų kalbėti apie procesą kada humifikacija yra mažiausia, o žolės augimas intensyviausias. Tai būtų drėgnose, bet ne šlapiose pievose. Kadangi visada būtų pakankamas kiekis vandens, tada augalai galtų be perstojo augti ir duoti didžiausią įmanomą augimą. Bet tuo pat metu turi būti ne per daug šlapia, nes kai per daug vandens, tai vėlgi susidaro juodžemis. Tokios drėgnos, bet ne šlapios vietos įmanomos tik kai kuriose vietovėse. O kur kalvelės, pakalnės, tai ten nesukontroliuosi, vienur nusausėjo, kitur jau per daug drėgmės.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Rgs 02, 2013 9:21 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Humifikacijos iontensyvumo svyravimai, priklausomai nuo žolėdžių kiekio labiausiai reiškiasi stepėse. Tiek šiaurinėse (čia humifikacija galima pavadint tik sąlyginai), tiek pietinėse. Pirmose dėl amžino įšalo, antrose dėl vasaros sausros. Kur yra amžinas įšalas ir vasara trumpa- bakterijų veikla dirvoje labai ribota ir jos niekaip negali perdirbt visos užaugusios organikos- sezonas per trumpas. Pietinėse stepėse tas pats vyksta dėl ilgos vasaros sausros ir trumpų drėgnų periodų. Abiem atvejais pagrindinis "dirvožemio" gyventojas- stambūs žolėdžiai, jie ir sudaro pagrindinę gyvūnų biomasę. Natūraliai turėtų sudaryt. Jeigu dabar Amerikoj bizonai negyvena, nereiškia, kad jie ten neturėtų gyvent pagal ekosistemų dėsnius. Kodėl stambieji žolėdžiai gali būt laikomi dirvožemio gyventojais? Todėl, kad jie atlieka tą pačią funkciją kaip ir dirvožemio bakterijos, fermentuojančios organiką palankiose vietose. Žolėdžių skrandžiuose vyksta tas pats organikos fermentavimo procesas kaip dirvoje, tik jis vyksta jau nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų, nes ten visada palankiausia temperatūra, pH ir kitos sąlygos. Taigi žolėdžiai- ne šiaip sau dėl grožio, o gamtos sprendimas efektyviai sufermentuoti augalinę organiką, kai klimato sąlygos tam nepalankios.
Šiaurinėse stepėse žiemą žolėdžiai suėda visą žolę ir pavasarį ji patiekiama augalams kaip paruoštas maistinis tirpalas dirvos paviršiuje. Humifikacija- rezultate mineralizacija, t.y. iš organikos pasigaminanti uoliena, o tai reiškia, kad organinė medžiaga, nesant pakankamai pajėgų jai palaikyt mažajame apykaitos rate, patenka į didįjį ratą- virsta uoliena, kuri vėl skaidoma, tik jau daug sunkiau.
Va būtent su žolėdžių pagalba augalai gali paimt beveik viską, ką sukūrė mikroorganizmai. Mikroorganizmai ne dirvoje, bet žolėdžių skrandžiuose, kur sąlygos nepalyginamai palankesnės.
Cituoti:
Galbūt yra vietos kur nuskuta, pavyzdžiui, bizonai Amerikoje nuskusdavo ar kur salose, ar kalnuose kiti žolėdžiai, bet čia greičiau pažeistos ekosistemos, kur trūksta teritorijos (salose, kalnuose) arba trūksta plėšrūnų arba dar kitaip pažeista ekosistema.

Čia yra (buvo) kiek kitaip. Kai augalams pavasarį patiekiamas gatavas maistinis tirpalas- žolės augimas pavasarį prasideda labai intensyviai. Plius pavasarį būna pakankamai drėgmės dėl sniego tirpsmo arba lietingojo periodo. Ir žolės augimo metu gyvuliai fiziškai nepajėgūs spėt nuėst žolės, todėl vasarą natūraliai pievos niekaip negali būt nuskutamos plikai. O štai žiemą arba sausuoju periodu, kai žolės augimas sustoja- žolėdžių užduotis- perdirbt kuo daugiau žolės ir patiekt augalams maistinį tirplalą pavasario startui. Tą rodo ir eksperimentas pleistoceno parke Jakutijoje, kur įrodyta, kad ne gyvūnų tankis priklauso nuo žolės kiekio, o būtent žolės kiekis priklauso nuo žolėdžių tankio ir kad stepių ekosistemą formuoja būtent stambieji žolėdžiai. Juk seniai aišku, kad ekosistemas valdo bakterijos, taigi šiuo atveju valdytojas tas pats, tik bakterijos patalpintos į labai palankias sąlygas.
Ganyklų produktyvumas gali didėt iki augalų galimybių ribos, kuri ir pas mus toli gražu nepasiekta net iki pusės.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Rgs 02, 2013 9:27 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Beje, apskaičiuota, kad pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis pleistoceno periodu Lenos žemupyje vien stambiųjų žolėdžių biomasė sudarė apie 10 t/kv.km, kas būtų 100 kg/ha, neskaitant kitų gyvūnų. Ir tai tada, kai palankus augalų augimui periodas truko iki dviejų mėnesių. Ir tai buvo natūraliai, kai tose vietose dar nebuvo žmonių. Turėtų būt ir tyrimai apie Amerikos stepes, nes jie irgi užsiima pleistoceno sistemų studijavimu ir daro eksperimentus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Rgs 02, 2013 11:10 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Bet čia skaičiavimas t/ha teisingas tik matematiškai, o biologiškai yra kiek kitaip. Iš tokio skaičiavimo negalima daryt išvados, kad pvz. turim vieną ha ganyklos ir jame sveikai ir tvarkingai galim laikyt vieną karvę. Toli gražu. Bet jeigu paimsim pvz. 100 ha (1 kv.km)- jie jau turi galimybę išlaikyt 50 t gyvūnų. Ir vėl tai nereiškia, kad šimte ha gali gyvent šimtas karvių. Tai reiškia, kad turi būt tokia įvairovė žolėdžių gyvulių, kad jie sudarytų vieni kitiems palankias sąlygas, kas mūsų sąlygomis turėtų būt bent 10 rūšių žolėdžių gyvūnų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 7:15 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Beje, apskaičiuota, kad pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis pleistoceno periodu Lenos žemupyje vien stambiųjų žolėdžių biomasė sudarė apie 10 t/kv.km, kas būtų 100 kg/ha, neskaitant kitų gyvūnų.


Pleistocenas buvo labai seniai. O kai kalba nueina apie tokius senus laikus, tai nelabai gali aklai tikėti mokslininkais. Galbūt taip buvo, o galbūt taip ir nebuvo. Taigi informacija ši yra abejotina. O jei mokslininkai dabar ištiria esamas ekosistemas ir pasako, jog jose yra apie 20 kg/h, tai ši informacija jau yra mažiau abejtina, be to, gali pats patikrinti.

Bet tarkime, kad buvo taip prie Lenos. Tarkime. Tai tada vistiek lieka daug klausimų. Ar pas mus turėtų būti taip, kaip buvo prie Lenos? Galbūt pas mus turėtų būti kitaip, nes pas mus kitoks klimatas? Kitas klausimas - kodėl turėtume orientuotis į pleistoceną? Galbūt dabar kiti laikai ir klimatas pasuks atšilimo linkme, darysis visoje planetoje tropikai, o ne stepės. Taip irgi yra buvę, mokslininkai taip sako. Ir galiausiai, netgi atsakius į visus šiuos klausimus ir liekant prie nuomonės, kad pas mus reikia dirbtinai daryti stepes, tada lieka dar vienas klausimas - kaip tai padaryti? Suleisti stambius žolėdžius į vieną vietą ir aptverti juos? Na, taip buvo padaryta. Stumbrai buvo aptverti, medžiotojai ir turtuoliai apsitveria danielių bandas, elnių, bizonų ferma yra Lietuvoje. Visko yra aptverto. Ir kas ten atsitiko? Žolė pradėjo geriau augti? Galbūt. Ir kas iš to? Kas toliau? Ar tai reiškia, kad ekosistema išlaiko tiek gyvūnų ir galim mes tiek laikyti? Sakyčiau ne, nes ten dirbtinai aptverta teritorija ir jei nuimtume tvorą gamta vistiek sureguliuotų iki esamos dabar padėties Lietuvoje. Na, jei gamta taip nori, tai kodėl turėtume daryti kitaip?

Visas tas pleistoceno užmojis pakeisti tundrą stepėmis skamba kaip kiti grandioziniai rusų planai, pavyzdžiui, pasukti upes į pietus. Kodėl taip turėtume daryti? Tiek upių sukėjai, tiek pleistoceno parko įkūrėjas sako, kad dėl pinigų. Gausim pinigų už vandenį iš upių, arba už turizmą, racionalią medžioklę, mėsą. Labai ūkinis požiūris. Kontroliuoti gamtą, pakeisti ją, o ne prisitaikyti prie jos. Gamtinėje žemdirbystėje kaip tik stenkimės prisitaikyti prie esamos gamtos, o ne keiskime ją, kontroliuokime. Orientuokimės į gamtą, o ne keiskime ją.

Nieko gi mes tiksliai nežinom apie tą pleistoceną. O nežinant keisti dar blogiau. O štai apie šiandienos gamtą žinom. Ir mokslininkai patvirtina. Ir galim judėti link to. Mūsų ekosistemos sugriautos, bet vistiek turime informacijos iš įvairių pasaulio vietų kur yra nepažeistos gamtos, orientuokimės į mažiau pažeistas Lietuvos gamtos vietas. Yra ką veikti. Ir principas turėtų būti prisitaikyti prie gamtos, o ne ją kontroliuoti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 7:38 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Tą rodo ir eksperimentas pleistoceno parke Jakutijoje, kur įrodyta, kad ne gyvūnų tankis priklauso nuo žolės kiekio, o būtent žolės kiekis priklauso nuo žolėdžių tankio ir kad stepių ekosistemą formuoja būtent stambieji žolėdžiai.


Gal gali duoti nuorodą kurioje vietoje aprašomi to eksperimento rezultatai? Konkrečiai, ši tezė. Nes skaitinėjau visą tą jų puslapį (http://www.pleistocenepark.ru) ir straipsnius ir tokio dalyko neradau. Tiesa viename Zimovo straipsnyje įdėta nuotrauka po kuria parašyta, kad žolėdžiai iš tundros padarė stepę, bet ten nuotrauka iš kažkokio kaimo, o ne iš parko. Tai štai ir įdomu ar jiems pavyko šis eksperimentas ar čia Zimovas tik sugalvojo šią tezę. Jei pavyko, tai ji turėtų būti gerai ir nuodugniai aprašyta. Galbūt tik aš nerandu. Tai būt gerai nuoroda.

Dabar aš randu informaciją, kad tame parke aptvertoje teritorijoje ir taip buvo žolė. Atvežė ten 1988 metais 25 arklius ir kažkada 8 briedžiukus. Arklius dašeria žiemą kombikormu ir dar sniego nuvalo, nes patys jie nesugeba ten išgyventi. 2005 metais atvežti naminiai šiaurės elniai. 2010 atvežti avijaučiai šeši, vėliau šeši maralai ir penki stumbrai. Tai visi gyvūnai kątik atvežti išskyrus arklius ir briedžius. Eksperimentas galėjo būti vykdomas tik su jais. Bet kaip suprantu iš puslapio, tai jie tiesiog ganosi toje žolėje ir tiek. Nuotraukose kur arkliai atvežti ir briedžiai, tai jie paleidžiami ne į tundrą ant kerpių ir samanų, o į aukštą žolę ir arkliai dašeriami kombikormu, briedžiukai dašeriami kombikormu, pienu ir labai mėgsta morkas. Tai štai ir manau, kad tą tezę, jog žolėdžiai atkuria iš tundros žolę Zimovas sugalvojo, o ne pats įgyvendino parke. Galbūt yra kitaip, gal aš tik nerandu ir be reikalo čia apšneku gerą žmogų. Tai va ir prašau nuorodos.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 8:14 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Yra tų citatų...
Cituoti:
Мне приятно управлять природой: несколько лет назад здесь чавкало болото, а сейчас перед нами – настоящая кустарниковая саванна»

http://www.nat-geo.ru/article/597-kak-i ... fulltext=1


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 8:17 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Cituoti:
O štai apie šiandienos gamtą žinom. Ir mokslininkai patvirtina. Ir galim judėti link to. Mūsų ekosistemos sugriautos, bet vistiek turime informacijos iš įvairių pasaulio vietų kur yra nepažeistos gamtos, orientuokimės į mažiau pažeistas Lietuvos gamtos vietas.

Šiandienos gamta- nuolat veikiama antropogeninio faktoriaus. Ir veikiama stipriai. Jeigu siekiamybė atkurt taip veikiamą gamtą- tai etalonu labai tinka ir bet koks priemiesčio parkas ar pakelės veja. Nes kitaip- koks kriterijus rodo, kad gamta natūrali?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 9:06 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Yra tų citatų...


Ten kur davei nuorodą, tai nereiškia, kad gyvūnai tai padarė. Jų puslapyje yra nuotraukos kaip jie su buldozeriu drenuoja tas pelkėtas žemes ir yra nuotraukos kaip paleidžia žolėdžius į žolę, o ne į samanas. Todėl ir sakau, kad greičiausiai Zimovas išgalvojo tokį dalyką, o ne padarė praktikoje.

Dar viename straipsnyje radau jo pasakymą, kad per vienerius dvejus metus iš samanų pasidaro žolė. Bet nei įrodančių nuotraukų, nei kokių faktinių vietovių. Tiesiog jis taip sako. Bet jei taip yra, tai ar sunku pateikti įrodymus. Štai nuotrauka prieš tris metus, štai ką arkliai padarė per tris metus. Labai paprasta. Bet kol kas matau tik Zimovo žodžius ir jokių įrodymų. Tai jei užmatysi įrodymą, tai mestelk.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 9:22 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Šiandienos gamta- nuolat veikiama antropogeninio faktoriaus. Ir veikiama stipriai. Jeigu siekiamybė atkurt taip veikiamą gamtą- tai etalonu labai tinka ir bet koks priemiesčio parkas ar pakelės veja. Nes kitaip- koks kriterijus rodo, kad gamta natūrali?


Na, žiūrėk, mokslininkai yra padarę tyrimus visame pasaulyje ir juos paskelbę. Ir gyvūnų skaičius visur panašus. Tirtos ir labiau paliestos vietovės ir mažiau paliestos:
viewtopic.php?f=17&t=111

Tai iš vienos pusės šitie visi tyrimai, o iš kitos pusės Zimovo, kuris neturi nei mokslinio laipsnio, lygtais, žodžiai apie pleistoceno laikotarpį ir gyvūnų skaičių, kurio galbūt net nebuvo. Gal čia tik jo fantazija tokia. Tai kuo man tikėti? Mokslininkais, kurie tiria esamus Žemės kampelius ar kažkokia nepatvirtinta pasaka apie pleistoceną? Kodėl mes turėtume tikėti, kad gamta turėtų būti būtent tokia, kokią mums siūlo Zimovas, o ne tokia, kokią siūlo daug dabartinės gamtos tyrinėtojų?

Juk yra gamtos išlikusios salose visokiose, kalnuose... Žinoma yra pažeista. Bet turim tikrą realų vaizdą, nors ir pažeistą. O tavo siūlomam variante nieko neturim. Net pažeisto neturim. Tiesiog turim fantaziją. Tai kodėl turėtume orientuotis į tą nepagrįstą fantaziją, o ne į esamą nors ir pažeistą gamtą?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 10:03 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
"Nepagrįsta fantazija" patvirtinama eksperimentu.
Cituoti:
Растительность на территории парка начала меняться. Животные расчистили заросли бурьяна и кустарников, расправились с многолетними залежами сухой мертвой травы, удобрили почву навозом. Это способствовало росту сочных, богатых белками трав...

Visas straipsnis: http://elementy.ru/news/430403
Čia kalba ne apie tai, kuo tikėt ar netikėt, kalba kiek gyvūnų galima laikyt hektare pagal GŽ. Tik neaišku ar pagal GŽ- tai kopijuot degradavusias sistemas, ar natūraliai produktyvias. Kaip žinom, gamta visuomet siekia produktyvumo ir jeigu tas nepavyksta- galbūt čia veikia kažkokie stabdantys faktoriai? Tik mes jų nežinom? Dabar įprasta saugot gamtą tokią, kokia ji yra. Pelkėse kerta krūmus, pajūrio pievose naikina lubinus ir pan., tarsi gamta būtų statiška ir nesivystytų, o iš tikrųjų tiek pelkės, tiek pajūrio smėlynai, tiek visos kitos sistemos evoliucionuoja link didesnio produktyvumo. O Zimovas tą ir teigia, kad tundra ir taiga- tai antropogeninio faktoriaus suformuotos sistemos, ne natūraliai susiformavusios. Žinoma, čia tik hipotezė ir ja galima tikėt, galima netikėt, tuo labiau kad ne visi mokslininkai sutinka, jog pleistoceno stepės išnyko dėl žmonių kaltės. Bet eksperimentas rodo, kad didėjant žolėdžių kiekiui didėja sistemos prduktyvumas. Čia gi tas pats kaip darže- intensyvėja organikos perdirbimas, didėja derlingumas. Ar nuo to gerėja kokybė (pvz. pieno)- jau kitas klausimas. Čia gali būt visaip. Faktas tik tas, kad pvz. Altajuj, kur pievos bile kiek kartų vešlesnės nei Lietuvoj, karvių pienas nepalyginamai geresnis.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 10:36 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Gal netgi vertinat tinkamą gyvūnų kiekį hektarui reikėtų konkretint: kokie konkrečiai gyvūnai ir kokia sistema tam hektare. Tada būtų galima aiškiau sudėliot. Nes ir tų gyvūnų visokių būna, ir tų hektarų bile kokių.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 10:55 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Tik neaišku ar pagal GŽ- tai kopijuot degradavusias sistemas, ar natūraliai produktyvias.


Degradavusiomis kaip suprantu vadini visas sistemas ir Belovežo sengirę, ir kalnų, neprieinamų teritorijų, salų ekosistemas, o natūraliai produktyvios, tai, anot tavęs, kur dirbtinai suvarė į uždarą voljerą gyvūnus? Koks gi ten natūralumas? :) Net jei eksperimentas pavyko, kuo aš abejoju, net ir tokiu atveju tai tik įrodytų, jog dirbtinai aptverti gyvūnai padaro iš samanų žolę. Nieko čia natūralaus, jokio natūralaus produktyvumo įrodymo nėra.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 11:15 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Aš tai nieko nevadinu, tiesiog cituoju. Abejot turi teisę, tik tas nieko nekeičia- bet kokiu atveju yra kaip yra, o mums reikia ieškot kaip geriau.
Be aptvaro tokio eksperimento padaryt neįmanoma, nu bet čia ne esmė.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 11:33 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Rgs 01, 2013 10:07 am
Pranešimai: 253
Cituoti:
Turėtume sukurti tokias ūkininkavimo sistemas kur gyvūnai patys gyventų ir nereikalautų priežiūros.

Čia tavo citata. Reiškia, tankumo kriterijus turėtų būt ne natūralus apskaičiuotas tankumas, kuris būtų maždaug 1 triušis hektare. Kriterijus- natūralus išgyvenimas be priežiūros? Ar dar kas nors?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgs 03, 2013 2:29 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Gamtinėje žemdirbystėje mūsų orientyras yra gamta. Tai į ją ir turėtume orientuotis. Daržus bandome privesti prie gamtos. Kai kurie jau pakeitėm salotas laukinėmis vietinėmis valgomomis žolėmis. Varnalėšų lapkočiai tobulas dalykas. Lapų kotletai... Dar neišsiverčiam visiškai be kultūrinių augalų, bet po truputį judam link to.

Sode irgi stengiamės rinktis kuo labiau vietines veisles ar rūšis, kurios gali pačios pasidauginti, nereikalauja priežiūros.

Tas pats ir su gyvūnais. Turėtume orientuotis į gamtą. Jei apynormalėje gamtoje, daug maž natūraliose ekosistemose yra apie 20 kg/ha stuburinių, kilogramas paukščių, trys šimtai kilogramų sliekų ir šimtas kilogramų skruzdžių, nariuotakojų, tai į tai turėtume ir orientuotis.

Šiuo metu neišeina? Na, tai nereikia savęs kankinti. Tada auginam tiek, kiek sugebam, nepersistengiam, bet turim tolimą tikslą - padaryti kaip gamtos ekosistemoje.

Taip, vienas iš kriterijų būtų, kad nereikia priežiūros, nes gamtoje viskas savaime auga ir nieko nereikia daryti. Kitas pirmoje temos žinutėje nurodytas kriterijus - smarvė. Gamtoje mažas gyvūnų tankumas, todėl jų veikla nesmirdi. Turėtume ir mes siekti to, kad nesmirdėtų. Ir ne tik vasarą. Turi nesmirdėti ir žiemą. Buvau vienam ūkyje, kuris vadinamas "GŽ", bet ten buvo vištų nutrypta žolė ir tokia smarvė, kad neįmanoma pakęst. Tikrai per didelis tankis ten ir to neturėtų būti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 61 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3, 4  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007