Fruktozė daugiau kaip 7 kartus (kai kurie šaltiniai teigia, kad net 10 kartų) negu gliukozė aktyviau dalyvauja glikacijos reakcijose (Mejaro reakcijos), kuriose cukrus reaguoja su kraujo ar ląstelės aminorūgštimis ir sudaro fruktozaminus, kurių padidintas kiekis stipriai įtakoja sveikatą. Pvz. jei ši reakcija įvyks eritrocite, tuomet dalis hemoglobino taps neveiksniu ir toliau jau pasileis visa anaerobinių problemų grandinė.
Tai, ką matote keptuvėje, kai apkepate produktą ir susidaro ruda plutelė, tai ir yra ta reakcija, kuri vyksta ir organizme tarp cukraus ir baltymo (aminorūgščių). Ši reakcija ypač suaktyvėja temperatūroje virš 150 laipsnių Celsijaus.
Giliuosiuose epidermio sluoksniuose cukraus molekulės prisikabina prie kolageninių (kolageno, elastino) audinių, todėl jie praranda elastingumą, sukietėja ir po truputį ima „lūžinėti“ – taip atsiranda raukšlės, strijos ir celiulitas. Šio proceso priežastis yra vadinamoji glikacija: cukraus poveikis kolageniniam audiniui. O šis ir yra atsakingas už odos grožį, stangrumą bei elastingumą. Taigi ši informacija yra ypač aktuali moterims, kurios nenori turėti celiulito.
Fruktozė, skirtingai negu gliukozė, neįtakoja grelino (hormono, atsakingo už sotumo jausmą) gamybos mažinimo skrandyje. Kitaip sakant, fruktoze pasisotinti negalima. Kol grelino bus, tol bus noras valgyti.
Fruktozė, skirtingai negu gliukozė, nestimuliuoja insulino išsiskyrimo. Ką tai reiškia? O gi tai, kad suvalgius fruktozės, ji nepaklius į ląstelę (išskyrus galvos smegenis – joms nereikia insulino) kaip energetinis substratas, o bus paversta labai mažo tankio lipidais, kitaip sakant riebalais – trigliceridais.
Fruktozė neskatina sotumo jausmą duodančio hormono leptino gamybos.
Nuolatinis fruktozės perteklius kraujyje skatina rezistentiškumo insulinui (antro tipo diabetas) sindromo vystymąsi.
Fruktozės metabolizmo kelias organizme yra skirtingas, negu gliukozės. Jeigu gliukozę gali sunaudoti visos organizmo ląstelės kaip energetinį substratą, tai fruktozę turi perdirbti kepenys. Jūs norite duoti papildomai kepenims sunkaus darbo? Jos ir be fruktozės įsisavinimo reakcijų turi dar jų vykdyti virš 500. Fruktozės perteklius yra verčiamas į trigliceridus (labai mažo tankio riebalus), gliukozės perteklius yra verčiamas į glikogeną – abu jie yra energinių substratų atsargos. Tik skirtumas tas, kad riebalų atsargos yra naudojamos tada, kai nebėra sandėliuose glikogeno, tai yra maždaug po keleto dienų badavimo, kai pasibaigs organizme glikogeno atsargos. Fruktozės metabolizmo kelias kepenyse yra artimas alkoholio metabolizmui, todėl ir ligos nuo chroniško fruktozės vartojimo yra beveik tos pačios, kaip ir chroniško alkoholizmo atveju – hipertenzija, miokardo infarktas, lipidų koncentracijų pokyčiai kraujo serume (dažniausiai jų padidėjimas), pankreatitas, kepenų disfunkcija, nutukimas, rezistentiškumas insulinui, pripratimas (priklausomybė)… Denatūruota fruktozė yra organizmui toks pats didelis nuodas kaip ir alkoholis. Tarp stiklinės alaus ar stiklinės saldžių vaisių sulčių nėra didelio skirtumo, tik kažkodėl vaikams alaus neduodame, o vaisių sultis – taip.
Fruktozė didina šlapimo rūgšties susidarymą organizme, o tai reiškia didina sąnarių ligų, hipertenzijos riziką.
Jei manote, kad fruktozės natūralumas yra svarus argumentas ją vartoti, tai klystate – kanapių lapai, tabakas ar bitkrislė irgi yra natūralūs, tačiau tai nereiškia, jog jie gali tapti kasdieniu mūsų maistu.
Žinoma, rudenį galima suvalgyti retkarčiais keletą vertingų (daug mineralinių medžiagų, rūgščių ir mažiau fruktozės) veislių obuolių ar abrikosų, tačiau reikia žinoti, kad po pavartoto cukraus būtina ir fiziškai padirbti. Iš jūsų paminėtų kriaušės turi ypač daug fruktozės, saldžios slyvos taip pat. Vertinga uoga rudenį yra vynuogė. Lietuvoje jos yra pakankamai rūgščios, jose daugiau gliukozės, nei kituose vaisiuose, ir jų žievelėje yra labai naudingos organizmui medžiagos – resveratrolio. Gerąsias medžiagas reikia gauti iš daržovių. Dirbant sunkų fizinį darbą geriau naudoti gliukozę, o dar geriau – riebalus. Vaisus geriau valgyti pirmoje dienos pusėje. Taip pat reikia žinoti, jog organas kepenys metų bėgyje yra pačios silpniausios rudens laikotarpyje, o fruktozė perdirbama tik jose, todėl užkrovus joms šį „saldų“ darbą, kitiems, kur kas svarbesniems darbams, pajėgumų gali ir nelikti.
Šaltinis:
http://www.unimed.lt