Užsisėtų. Na, žinoma, priklausomai nuo to kokio stiprumo pieva ir kaip tinka sąlygos gauromečiui. Vienu atveju sunkiai užsisėtų, kitu - gerai užsisėtų.
Iš pradžių suartoje žemėje užsisėja žolės pirmūnės - kiečiai, balandos, usnys. Paskui po keleto metų atsiranda kitos žolės ir su laiku jos visai išstumia pirmūnes. Ir galiausiai pieva užima visus lopinėlius, sutankėja ir, beveik nieko neįsileidžia. Net jei priberi sėklų, daugiametės ten įsitvirtinusios žolės pradeda augti pirmiau ir nustelbia tuos dalykus, kuriuos bandai įsėti. Susiformavusi ir nusistovėjusi pieva yra stabili ir stipri. Ji netgi atspari medžių užsisėjimui. Nors mes ir gyvename miškų zonoje, bet natūraliai ne visa teritorija apaugtų mišku. Kai kurios pievos liktų. Jos gintųsi, joms padėtų žolėdžiai apgraužiantys medelius ar vanduo viską užliejantis ir nusinešantis su ledu net medžių kamienus.
Esmė, kad į susiformavusią pievą kur visos nišos užimtos jau sunku ką nors naujo įsėti. Norint įsėti, reikia pažeisti susiformavusią tvarką. Gamtoje tą daro šernai knisdami ar kanopiniai gyvūnai savo kanopomis, arba kurmiai išknisdami plotelį žemės ir ten sudarydami sąlygas įsisėti naujiems augalams.
Tą patį galim daryti mes. Lengviausias būdas - pradrąskyti velėną. Taip padaroma žaizda ekosistemoje. Pradraskius ten iš karto pradės dygti žolės pirmūnės arba tai, ką įsėsime. Galima ir kitais būdais, pavyzdžiui, su mulčiu uždengus silpninti velėną, arba šešėlį sudaryti, arba žemių užvežti, bet lengviausia - tiesiog pradrąskyti ar sukasti.
Žinoma, dar būt gerai sėklas pridengti žeme, kad neišnešiotų jų skruzdėlės ar kas kitas nesuvalgytų. Ir taip pat būtų gerai, kad drėgmės pakaktų, kad nebūtų taip, kad sudigs sėkla ir iš karto jai trisdešimt laipsnių karščio ir mėnesis sausros. Pirmūnės tokiom sąlygom išgyventų, kai kurie kiti laukiniai augalai mėgstantys sausą dirvožemį taip pat, bet kai kuriems reikės padėti. Tai galima pradrąskyti ir užmesti sėklų, tada dar su grėbliu ar kuo praeit, kad užsikastų sėklos ir, galiausiai, užmesti milimetrą žolės, kad nors kiek drėgmės laikytųsi ir sėklos galėtų lengviau sudygti ir pakonkuruoti su aplinkui esančiomis.
Tai čia bendrai visoms žolėms tai tinka, o gaurometis labai atsparus ir stiprus. Gali augti tiek atviroje saulėtoje vietoje, sausumoje, tiek šlapioj žemėj tarp aukštų augalų. Tai jam tiesiog pradrąskyt ir pasėt, užpilt žeme ir tiek.
|