Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Tre Lap 13, 2019 5:50 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Ket Lie 11, 2013 8:37 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Tradicinėje žemdirbystėje veislės ir rūšys atrenkamos pagal - dydį, išvaizdą, derlingumą, transportabilumą, lengvumą sandėliuoti, prekinės išvaizdos kiekį, kainą, perkamumą... Trumpai tariant pagal kriterijus, kurie susiveda į pinigus. Kitaip sakant tradicinė žemdirbystė yra labiau verslas, o ne žemdirbystė.

Gamtinėje žemdirbystėje veisles ir rūšis atsirinkinėjame visai pagal kitus kriterijus, nes šiuos produktus mums reikia ne parduoti, o suvalgyti patiems. Todėl mąstome kaip valgytojai-augintojai, o ne kaip verslininkai.

Valgytojui svarbu skonis, aromatas. Augintojui svarbu, kad lengvai augtų, t.y. reikalautų mažai priežiūros ir resursų.

Pamėginkime sukonstruoti gamtinės žemdirbystės veislių ir rūšių gerumo formulę.

Pirmas dalykas liečiantis lengvą auginimą yra tai, ar sėklas lengva pasigaminti ar sunku. Pavyzdžiui, lengva pasigaminti sėklas, kurios yra ir maistas, ir sėklos. Tai - pupelės, pupos, pomidorai, agurkai, linai, grūdai, žirniai, cukinijos, moliūgai, bulvės ir pan. Sunkiai pagaminamos sėklos yra dažniausiai dvimečių augalų - burokėlių, morkų, ridikų, kopūstų, ropučių, salierų ir kitų. Kad gauti jų sėklų, reikia užauginti šakniavaisį, skirti vietos darže, žiūrėti, kad nesusikryžmintų, prižiūrėti augalą, laiku surinkti sėklas... Formulėje rūšys ar veislės, kurių sėklų neįmanoma pasigaminti gautų nulį balų, tos, kurias sunku bet įmanoma pasigaminti vieną balą, tos, kurios lengai pagaminamos gautų du balus. Arba atitinkamai 0-40-80 balų. Tada galėtume labiau varijuoti. Pavyzdžiui, ankstyvas bulves sunkiau išlaikyti nei vėlyvas, tai jos gautų 70 balų, o ne 80.

Kitas kriterijus - priežiūros ir resursų kiekis. Topinambas užauga nieko nedarant. Baklažanui ir pomidorui reikia padėti. Kai kurios pupelių veislės augs lengvai, kitoms teks padėti. Čia skalė galėtų būti didesnė, nes variacijų labai daug. Galbūt iki 300. Laukinės pačios augančios žolės gautų 300 balų. Topinambams nors ir minimaliai, bet vistiek reikia priežiūros, tai jie gautų tarkim 290 balų. Paprika gaus tarkim 30 balų. Beje, lengvai lauke auganti paprika gali gauti 100 balų, tik šiltlysvėje auganti - 30. Dar čia santykyje reikėtų pridėti ir valgomojo derlingumo kriterijų. Nes valgoma neužmirštuolė jei gaus 300 balų, o topinambas mažiau, tai negerai, nes topinambais pasisotinti lengviau, nei smulkiom neužmirštuolėm. Kas, kad jos auga pačios, tačiau aukšto balo joms duoti negalima. Todėl resursų skaičių reikėtų procentaliai mažinti. Jei topinambai, pupelės, žirniai, bulvės pilnai valgomi, tai paliekam šimtą procentų. Jei pomidorai, porai, česnakai nėra pagrindinis maistas, jau jiems mažesnį procentą galim duoti. Salotos dar mažesnį procentą. Krapai ir kiti prieskoniai dar mažesnį.

Kitas kriterijus - derliaus nuėmimo, apdorojimo. Kaip sunku surinkti derlių? Moliūgus, dumplainius, agurkus surinkti lengva. Surinkai ir tiek. Topinambą teks kasti. Tai sunkus darbas. Žirnius ir pupeles teks gvaldyti iš anksčių. Javus reikės kulti. Serbentus sunkiau rinkti. Vėlgi galbūt reikės dauginti iš valgomojo derlingumo procentų. Šį kriterijų galima prijungti prie auginimo, kad lengviau būtų kalbėtis.

Kitas kriterijus, maistinis sezonas. Vienas veisles valgysime dvi savaites, kitas - penkis mėnesius, kitas ištisus metus. Taigi, vienos daržovių rūšys ar veislės bus naudingesnės už kitas. Čia dar turėtų įsipinti šviežumo ir vėlgi pas pats valgomojo derlingumo kriterijus ir pan. Pavyzdžiui, bulvės valgomos ištisus metus, bet laikant jas mažėja naudingų medžiagų. Topinambą sunkiau išlaikyti, tai ištisus metus jo nevalgai, tačiau jį daugiau laiko vartoji šviežią ką tik išimtą iš dirvos, nes kasimo sezonas ilgas. Grūdai lengvai sandėliuojasi neprarasdami savo medžiagų, juos galima naudoti ištisus metus. Plius kai kuriuos grūdus galima sudaiginti, jie bus vertingesni, nes atsiranda šviežumas. Pavyzdžiui, lęšius, kviečius galėsim sudaiginti, o pupeles ir kukurūzus jau valgysim tik nešviežius.

Kitas kriterijus - skonis ir kvapas. Čia tiks labiau veislėms.

Ir dar reikėtų valgomąjį derlingumą kaip nors įkomponuoti į formulę, nes jei rimta daržovė tai sulauks daugiau pliusų, nei sunkiai valgoma.

Ko dar svarbaus nepaminėjau?

Taigi šiai dienai tokia formulytė:
Sėklų gamyba + Priežiūra + Maistinis sezonas + Skonis ir kvapas + valgomasis derlingumas.

Pabandom įvertinti kai kurias daržoves.
Topinambai: sėklas pasigaminti lengva, priežiūros mažai, maistinis sezonas labai ilgas, skonis ir kvapas, tai čia labiau veislių savybė, tai jo galim neskaičiuoti, valgomumas puikus. Įvertinam kaip puikią GŽ daržovę.
Pomidorai: sėklas pasigaminti lengva, priežiūros daug, maistinis sezonas labai trumpas, ne pagrindinis maistas, neprisivalgysi iki soties. Prasta daržovė.
Dumplainiai: tas pats kas pomidorai, bet maistinis sezonas labai ilgas - laikosi per žiemą iki pavasario. Ne pagrindinis maistas. Bet jau nebloga daržovė.
Salotos: sėklas pasigaminti jau sunkiau, bet nevisai sunku, priežiūros daug, maistinis sezonas gali būti visa vasara. Dar mažiau valgomas nei pomidorai. Prasta daržovė.
Pupelės: sėklas pasigaminti lengva, priežiūros nemažai, maistinis sezonas ilgas, bet produktas nešviežias. Pagrindinė daržovė, galima prisivalgyti iki soties. Nebloga daržovė.
Burokėlis: sėklas pasigaminti sunku, priežiūros yra, maistinis sezonas ilgas, plius galima valgyti šviežius lapus, valgomumas neblogas. Įvertinimas - nebloga daržovė.

Neblogų daržovių gavosi keletas. Jei paimtume ir tiksliau skaičiuotume visus procentus, tai galėtume nustatyti ir, kad burokėlis labiau GŽ daržovė nei salotos, arba, kad pupelės vertingesnė daržovė už dumplainį arba atvirkščiai, arba gal tiek pat procentų gautų.

Su veislėm tas pats, tik čia labiau dalyvaus skonio ir aromato kriterijus. Taip pat veislės valgomasis derlingumas ir priežiūros kiekis.

Pagal formulytę galime nustatyti, kurios veslės ar rūšys labiau tinka gamtinei žemdirbystei, kurios mažiau, kurios vertingesnės, kurios mažiau.

Jei sugalvojat papildymų, tai prašom komentuoti. Bandysim mąstyt toliau ir tobulinti koncepciją.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Rgp 22, 2013 7:54 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Turiu GŽ obelį. Skanūs obuoliai ir visiškai netransportabilūs. Jie prinoksta ir kabo ant šakos, įskyla ir supūna bekabėdami. Kai kurie nukrenta, bet taip pat netransportabilūs. Ši obels veislė kviečia gyventi prie jos, o tai jau sąlygoja tam tikrą gyvenimo būdą - gyvensi prie žemės, reiškia turėsi galimybę ne tik šiuos obuolius valgyti, bet ir dar ką nors ką gamta užaugina.

Avietės, žemuogės, mėlynės taip pat yra labai netransportabilios. Jos irgi kviečia gyventi gamtoje, kur gali valgyti jas šviežias. Avietyno, mėlynyno nelabai įsiveisi miesto teritorijoje, reiškia gyvensi užmiestyje kur tai priimtina. Kaip bebūtų keista, bet avietės skatina būtent tokį, gamtinį gyvenimo būdą.

Ir atvirkščiai, yra išvestos avietės, kurios išaugina dideles uogas, kurios nesusitrina ir kurios dažnai būna beskonės. Tokia aviečių veislė tiesiog ragina jas parduoti arba konservuoti ir dar su cukrumi. Reiškia veda prie tokio gyvenimo būda kur transportuojama ir pardavinėjama.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 2 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007