Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 9:31 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 8 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Sek Sau 18, 2015 7:35 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
LIETUVIŠKOS DARŽOVIŲ VEISLĖS

VAISINĖS DARŽOVĖS

Valgomasis pomidoras (Lycopersicon esculentum Mill.) – tai labai vertinga daržovė, turinti daug cukraus, organinių rūgščių, celiuliozės ir pektininių bei mineralinių medžiagų, baltymų, riebalų ir vitaminų.

‘Viltis’- veislė ankstyva, trumpai deranti. Augalai determinantinio tipo, vidutinio aukščio. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 5–6 lapo. Kekės daugiausiai paprastos, bet dalis būna ir tarpinių, kompaktiškos. Vaisių masė pirmųjų skynimų metu siekia 120–150 g., vėliau susmulkėja iki 80–90g. Prinokę vaisiai raudoni, gero (saldoko) skonio, plokščiai apvalūs, mėsingi, daugializdžiai. Neprinokusiuose prie pagrindo yra tamsiai žalia dėmė. ‘Viltis’ tinka auginti lauke ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.

‘Laukiai BS’ –veislė ankstyva, determinantinio tipo, augalai žemi (65–75 cm). Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 6 lapo. Kekės paprastos ir tarpinės. Vaisiai gero skonio, raudoni, plokščiai apvalūs, lygūs, smulkesni arba vidutiniškai stambūs (60–80 g), turi 2–3 taisyklingai išsidėsčiusius sėklalizdžius. Neprinokę vaisiai būna žalios spalvos su tamsia dėme prie pagrindo. Tinka auginti lauke.

‘Jurgiai’ – veislė ankstyva, augalai determinantinio tipo, vidutinio aukščio. Pirmoji kekė susiformuoja virš 7–8 lapo. Žiedinės kekės paprastos, kompaktiškos. Vaisiai raudoni, plokščiai apvalūs, lygūs arba silpnai gruoblėti, vidutinio stambumo (75–95g), gero rūgštoko skonio turi 3–5 taisyklingai išsidėsčiusius sėklalizdžius. Esant nepalankioms auginimo sąlygoms, vaisiai sutrūkinėja. Veislė tinka auginti neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke.

‘Balčiai’ –vidutinio ankstyvumo, determinantinio tipo veislė, kurios augalų vidutinis aukštis siekia 130–140 cm. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 6–7 lapo. Kekės daugiausiai paprastos, bet pasitaiko ir tarpinių. Vaisiai gero skonio, raudoni, plokščiai apvalūs, vidutinio dydžio (75–95 g), tvirtos konsistencijos su 3–4 taisyklingai išsidėsčiusiais sėklalizdžiais. Neprinokę būna šviesiai žalios spalvos be tamsios dėmės prie pagrindo. ‘Balčiai’ rekomenduojami auginti lauke ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.

‘Arvaisa’ F1 (hibridas) - vidutinio ankstyvumo, indeterminantinio tipo. Vaisiai skanūs, apvaliai plokšti, pirmieji šiek tiek gruoblėti. Prinokę raudoni, turi 4–5 sėklalizdžius. Neprinokę turi tamsiai žalią dėmę prie kotelio. Vaisiai geros biocheminės sudėties ir turi daugiau karotino negu kiti registruoti lietuviški pomidorai.

‘Skariai’ –vidutinio ankstyvumo, indeterminantinio tipo veislė, kurios augalai užauga virš 2,3 metro aukščio. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 7 lapo. Kekės paprastos ir sudėtinės, išsidėsčiusios kas 3 lapai.. Vaisiai labai skanūs, raudoni, stambūs (90–150 g), pailgai ovalūs ir cilindriniai, turi ploną luobelę. Neprinokusių vaisių spalva žalia su neryškia, patamsėjusia dėme prie pagrindo. ‘Skariai’ jautriai reaguoja į trąšų stygių. Išskirtinis veislės požymis – ilgi, reti, žemyn svyrantys lapai. Tinka auginti neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.

‘Rutuliai’ – vidutinio ankstyvumo, aukštaūgė pomidorų veislė. Pagrindinio stiebo aukštis daugiau kaip 220 cm. Kekės sudėtinės. Daugelis vaisinių kekių būna labai tankios, rutulio formos. Vaisiai raudoni, apvalūs, mažai arba vidutiniškai gruoblėti, vidutinio stambumo. Neprinokę šviesiai žali, prie pagrindo nėra tamsiai žalios dėmės. Tinka auginti neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.

‘Svara’ – veislė vėlyva, labai derli, determinantinio tipo, augalų aukštis siekia 2,0–3 m. Pirmoji žiedinė kekė susidaro virš 8–9 lapo. Kekės paprastos ir sudėtinės. Vaisiai raudoni, smulkesni (apie 70g), beveik apvalūs, lygūs, rūgštoko skonio, turi po 2–3 taisyklingai išsidėsčiusius sėklalizdžius ir tvirtą luobelę. Neprinokę vaisiai būna šviesiai žalios spalvos ir neturi tamsiai žalios dėmės prie pagrindo. Išskirtinis ‘Svaros’ požymis – 45o kampu į viršų kylantys lapai ir yra atsparesnė grybinėms ligoms ir sausligei už kitas lietuviškas veisles. Tinka auginti lauke ir neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose.

‘Sveikutis’ F1 (aut. O. Bartkaitė) – vidutinio ankstyvumo, derlingas heterozinis pomidorų hibridas. Derėti pradeda po 100–110 dienų nuo sudygimo, derėjimo trukmė vidutiniškai 66 dienos. Stiebas silpnai šakotas, tarpubambliai 5–8 cm ilgio. Vaisiai plokščiai apvalūs su silpnai gruoblėtu paviršiumi. Neprinokę vaisiai šviesiai žali, vienodai nusispalvinę, prinokę – gražiai raudoni su blizgiu odelės paviršiumi. Prie vaiskočio neturi tamsiai žalios dėmės. Vidutinė vieno vaisiaus masė siekia 70–80 g. Augalai atsparūs rudajai lapų dėmėtligei ir tabako mozaikos virusui.
Rekomenduojama auginti polietileniniuose nešildomuose šiltnamiuose, 70 × 30 cm atstumu, po 4,7 augalo į vieną kvadratinį metrą.

Paprastasis agurkas (Cucumis sativus L.) – mėgstama daržovė. Jų maistinė vertė nedidelė,- net 96-97 % vandens ir tik 3-4 % - sausųjų medžiagų. Agurkuose randama pakankamai kalio, jodo, įvairių šarminių druskų, vitaminų turi nedaug.

'Artai’ F1 – vidutinio ankstyvumo ir intensyviai derantis heterozinis hibridas. Augalai vešlūs, turintys daug atžalų su gausia lapija. Vaisiai 8–10 cm ilgio, vidutinio stambumo, žali – su baltomis juostelėmis iki pusės agurko, stambiais kauburėliais, baltais spygliukais. Ilgiau nenuskynus – perauga. Nekartūs. Agurkai gerai dera plėveliniame šiltnamyje ir lauke.

‘Gintai’ F1 vidutinio ankstyvumo ir intensyviai derantis heterozinis hibridas. Šių agurkų augalai vešlūs, turintys daug lapų. Vaisiai – geros prekinės išvaizdos, nestambūs, trumpi (7–10 cm ilgio), ploni, taisyklingos formos. Jie – šviesiai žali, stambiais kauburėliais, baltais spygliukais. Ilgiau nenuskynus – neperauga, nekartūs. Agurkai gerai dera plėveliniame šiltnamyje ir lauke.

‘Krukiai BS’ F1- vidutinio vėlyvumo pirmos kartos hibridas. Vaisiai tamsiai žali su baltomis juostelėmis, stambiai kauburiuoti, baltaspygliai, ilgai negelsta. Agurkų vaisiai 8-10 cm. ilgio, 3,5-4,0 cm skersmens, vidutinė masė – 95,0-100,0 g. Geros šviežių, konservuotų ir raugintų vaisių savybės. Pasižymi ištęstu derėjimo periodu. Vaisiai formuojami tiek ant pagrindinio stiebo, tiek ir ant šoninių atžalų. Vaisių formavimui reikalingos bitės. Agurkai gerai dera plėveliniame šiltnamyje ir lauke.

‘Daugiai’ F1 – ankstyvas ir intensyviai derantis heterozinis hibridas. Vaisiai – 10-13 cm, tamsiai žali, ilgai negelstantys, labiau tinka marinuoti ar vartoti švieži, nes rauginti ilgainiui suminkštėja. Nuo kitų hibridų išsiskiria ribotu šoninių atžalų skaičiumi. Tinka auginti pavasario ir vasaros laikotarpiui polietileniniuose šiltnamiuose.

Saldžioji paprika (Capsicum annum L.) pagal vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį yra viena vertingiausių daržovių. Jos vaisiuose yra 140-250 mg % vitamino C, 300-450 mg % vitamino P, 10-20 mg % karotino, daug B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų, ypač kalio – 180-210 mg %, 20-29 mg % fosforo, 9-12 mg % kalcio ir magnio, yra natrio ir geležies.

‘Reda’ –vidutinio ankstyvumo. Augalai savidulkai, vidutiniškai 79,0 cm aukščio, formuojantys dvi-tris pagrindines šakas. Vaisiai nupjauto cilindro formos, patrauklūs, sunokę ryškiai raudoni, vidutiniškai 10,1 cm ilgio, 6,9 cm skersmens, 185,0 g masės, geros biocheminės sudėties. Vaisių nokimo pradžia- rugpjūčio pirmoji dekada. Gerai auga ir dera nešildomuose šiltnamiuose, plėvele dengtuose šiltnamiuose ir po priedangomis, galima auginti lauke.

‘Alanta’ – vidutinio ankstyvumo, salotinės paskirties. Augalai s 0,75-0,80 m aukščio, savidulkai. Vaisiai cilindro formos, stamboki, sultingi, švelnaus skonio, augantys – žali, sunokę – oranžiniai. Vidutinis vaisiaus ilgis 9,0-10,0 cm., skersmuo 8,0-9,0 cm, vaisiaus masė – 220,0-250,0 g. Sodinama daigais. Pirmieji vaisiai pradeda nokti po 130–135 d. nuo sėklų sudygimo. Skirtas auginti šiltnamiuose.

Daržinė pupelė (Phaseolus vulgaris L.) – priklauso ankštinėms daržovėms, pupinių šeimai. Jose gausu maisto medžiagų. Sausose sėklose yra apie 22,0 % baltymų, fosforo, geležies, bei vitaminų. Labai vertingos žmogaus organizmui jų baltymuose esančios amino rūgštys.

‘Baltija’ – krūminė gliaudomųjų vidutinio ankstyvumo pupelių veislė. Vegetacijos periodas – 95-120 d. Krūmas užauga 30-40 cm aukščio, lapija vidutinio vešlumo. Subrendusios ankštys 11-13 cm ilgio, tiesios ar šiek tiek lenktos. Sėklos baltos, pailgos, nestambios. 1000 sėklų masė- 300-350 g.

Baltasis gūžinis kopūstas (Brassica oleracea L. ssp. oleracea convar. capitata L.) vertinga daržovė, turinti 5,4 g 100-1 angliavandenių, daug kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies ir vitaminų.

‘Bagočiai’ - vidutinio vėlyvumo veislė. Vegetacijos trukmė - nuo sudygimo iki derliaus nuėmimo – 165-175 d. Gūžės ovalios, ovaliai plokščios, išorinė lapų spalva pilkai žalia. Pasižymi gera biochemine sudėtimi. Vienos gūžės masė siekia 2,9-3,2 kg. Jų skonis įvertintas 8,5-9 balais. Kopūstai tinka rauginti. Šviežios išsilaiko iki kovo mėnesio.

ŠAKNIAVAISĖS DARŽOVĖS

Valgomoji morka (Daucus sativus Röhl.) - polivitamininė daržovė. Jose yra B1, B2, PP vitaminų ir daug karotino – geltonai dažančios medžiagos, kuri kepenyse virsta vitaminu A. Karotinas (provitaminas A) būtinas akims, odai, gleivinėms, svarbus augimui. Morkose yra fiziologiškai aktyvių medžiagų: sterolitų, lecitinų, organinių rūgščių ir mineralinių druskų: kalcio, fosforo, geležies, mikroelementų : jodo, boro.

‘Garduolės’ – vidutinio ankstyvumo veislė, vegetacijos trukmė – 105-110 dienų. Tai Nantes tipo bukais galais cilindrinės morkos, turinčios apvaliai kampuotą bei oranžinę ksilemą. Kaupianti apie 6,3 % cukraus, 15-16,3 mg 100g-1 karotino ir 10,5 % sausųjų medžiagų. Gerai auga lengvo priemolio dirvose. Tinka auginti vasaros derliui ir laikyti per žiemą.

‘Šatrija BS’ - vidutinio ankstyvumo, vegetacijos trukmė – 100-115 dienų. Tai Nantes tipo, universalios paskirties, cilindrinės bukais ar nusmailėjusiais galais. Šakniavaisiai 18-21 cm ilgio 3,4-3,8 cm skersmens, karotino kaupia apie 16 mg 100g-1. Gausus ir kokybiškas derlius užauga derlingo priesmėlio dirvose ar durpynuose. Tai universalios morkos, tinkančios ankstyvam žalumyniniam derliui, laikyti per žiemą bei konservuoti.

Skalsa BS’ F1 (aut. O. Gaučienė, P. Viškelis) – lietuviškas vidutinio vėlyvumo, Nantes /Berlicum tipo hibridas. Vegetacijos trukmė – 120-125 dienos. Morkos stambokos, cilindrinės šiek tiek nusmailėjusios, bukais galais, apie 17 cm ilgio, 4 – 4,5 cm skersmens. Floema ir ksilema ryškiai oranžinės, beveik raudonos spalvos. Tinka auginti rudens derliui, laikyti per žiemą.

‘Svalia BS’ F1 (aut. O. Gaučienė, A. Dobrovolskienė) – vidutinio ankstyvumo, Nantes tipo hibridas. Ankstyvasis derlius būna didesnis negu kitų veislių morkų. Morkos cilindrinės, bukais arba nusmailėjusiais galais, ilgos, lygios. Floema ir ksilema vienodos ryškiai oranžinės, beveik raudonos spalvos. Ksilema nedidelė, apvali ar apvaliai kampuota. Iš kitų veislių ‘Svalia’ F1 išsiskiria ypač gera šakniavaisių kokybe. Tinka auginti ankstyvam vasaros derliui, laikyti per žiemą.

‘Gona’ (aut. R. Karklelienė, O. Gaučienė) – vidutinio vėlyvumo Nantes / Danvers tipo veislė. Vegetacijos trukmė – 120-125 dienos. Morkos cilindrinės, buku galu, vidutinio ilgio, stambokos. Floema ir ksilema ryškiai oranžinės spalvos. Ksilema nedidelė, apvaliai kampuota ar apvali. Vidutiniškai kaupia 22,5 mg ℅ karotino. Tinka rudens derliui ir laikyti per žiemą.

‘Ieva’ F1 (aut. R. Karklelienė, O. Gaučienė) F1 – vidutinio vėlyvumo Nantes tipo hibridas. Vegetacijos trukmė – 125-130 dienų. Morkos cilindrinės, buku galu, vidutinio ilgio ir skersmens. Floema ir ksilema ryškiai oranžinės spalvos. Ksilema nedidelė, apvaliai kampuota ar apvali. Vidutiniškai kaupia 23-25 mg ℅ karotino. Tinka rudens derliui ir laikyti per žiemą.

Raudonasis burokėlis (Beta vulgaris L. subsp. vulgaris convar. vulgaris var. vulgaris) turi betaninų ir folinės rūgšties kartu su kitomis medžiagomis stiprinančiomis kraujagyslių sieneles, mažinančiomis kraujospūdį ir cholesterino kiekį kraujyje. Burokėlių lapuose gausu B grupės vitaminų. Burokėlių šakniavaisiai sukaupia apie 11-16 proc. tirpių sausųjų medžiagų, 8-12 % cukrų ir 9-25 mg 100g-1 vitamino C. Juose gausu kalio, natrio druskų, geležies ir mangano mikroelementų. Burokėliuose daug kobalto druskų. Šių druskų kiekis stimuliuoja eritrocitų ir hemoglobino susidarymą, įtakoja vitamino B12 sintezę, reguliuoja kraujo spaudimą.

‘Kamuoliai’ - vidutinio ankstyvumo universalios paskirties, daugiasėklė veislė, stambia, vešlia lapija. Šakniavaisiai apvalūs ar apvaliai plokšti, minkštimas tamsiai raudonas, gero skonio ir biocheminės sudėties, išsilaiko iki kito derliaus. Reaguoja į maitinamo ploto dydį, todėl prekinę produkciją apsprendžia augalų tankumas pasėlyje. Peraugusiuose ir pilnai nesubrendusiuose koncentriniai žiedai ryškūs. Veislė atspari lapų ligoms, o šakniavaisiai – paprastosioms rauplėms.

‘Joniai’ - smulkiausia lapija ir lapkočiai iš Lietuviškos selekcijos veislių. Dvisėkliškumas 60-80 %. Šakniavaisiai apvalios ar apvaliai ovalios formos, minkštimas su neryškiais koncentriniais žiedais. Iš aukščiau aprašytų išsiskiria lygesne odele, plonesne pagrindine šaknim ir mažesne skrotele.

‘Ilgiai’ - universalios paskirties apie 80 % dvisėklė, vidutinio stambumo sodriai žalia lapija veislė. Cilindriniai šakniavaisiai pusiau ilgi. Šakniavaisių minkštimas ryškiai raudonas su šviesesniais neryškiais koncentriniais žiedais, pasitaiko su violetiniu atspalviu. Laikosi vidutiniškai.

‘Rikiai’ (aut. R. Karklelienė, O.D. Petronienė) – vidutinio ankstyvumo, dvisėklė (75 %) veislė. Lapija tamsiai žalia, šiek tiek gelsvo atspalvio. Šakniavaisiai pusiau eliptinės, eliptinės ir šiek tiek apvalios formos su plona pagrindine šaknimi, odelė lygi. Priklauso Egipto tipo veislėms. Vidutinė prekinio šakniavaisio masė – 280-300 g. Minkštimas tamsiai raudonas, su neryškiais tamsiais žiedais, sultingas, gero skonio. Burokėliai atsparūs sausroms. Tinka vartoti šviežius, laikyti per žiemą, konservuoti. Išsiskiria lygesne odele, plonesne pagrindine šaknimi ir vidutinio dydžio skrotele.

Valgomasis ridikėlis (Raphanus sativus L.) – vartojamas maistui kaip ankstyva, malonaus skonio, apetitą žadinanti vitaminga daržovė. Ridikėliuose yra apie 16,9 iki 18,55 mg 100 g-1 askorbo rūgšties, kuri sumažina žalingą nitratų poveikį organizmui. Ridikėliai kaupia apie 3,0 %. bendrojo cukraus ir apie 6,0 % sausųjų medžiagų.

‘Babtų žara’- tai labai ankstyva lietuviška ridikėlių veislė, sukurta atrankos būdu, pagerinat ‘Žara’ veislę. Vegetacijos trukmė 18-22 dienos. Šakniavaisiai apvalios arba šiek tiek ovalios formos, skaisčiai raudonos spalvos. Minkštimas baltas, sultingas, švelnaus skonio.

‘Liliai’ - vidutinio ankstyvumo, ilgai neperaugančių ridikėlių veislė. Juos tinka auginti lauke ir šiltnamiuose. Sėti galima anksti pavasarį ir rugpjūčio antroje pusėje. Vegetacijos trukmė 18-27 dienos. Šakniavaisiai apvalūs, stambūs. Odelė raudona su violetiniu atspalviu. Floema baltos, šiek tie rausvos spalvos, sultinga, švelnaus skonio.

ČESNAKINĖS (SVOGŪNINĖS) DARŽOVĖS

Valgomasis svogūnas (Allium cepa L.) – turinti daug angliavandenių ypač cukrų daržovė. Svogūnai turi daug eterinių aliejų, fitocidinių medžiagų, gausu sausųjų medžiagų (nuo 6 iki 35 %).

‘Babtų didieji’ - vienalizdžių, vidutinio ankstyvumo veislė. ‘Babtų didieji’ veislės svogūnai tinkami ropelių ir laiškų, skirtų suvartoti šviežius, išauginimui. Ropelės gali būti naudojamos perdirbimui. Auginant iš sėklų, ropelės iki derliui nuimti tinkamos brandos, užauga per 68-99 dienas, skaičiuojant nuo sėklų sudygimo. Ropelės ovalios, stambios (95-116 g). Svogūno lukštai gelsvai oranžinės spalvos, minkštimas baltas, pusiau aštraus skonio.

Laiškinis česnakas (Allium schoenoprasum L.) – vitamininga ankstyva pavasarinė daržovė, turinti daug kalio, fosforo ir natrio.

‘Aliai’ - daugiamečiai augalai, augantys kereliais. Jų kereliai kasmet plečiasi ir išauga į didelius tankius kuokštus. Maistui naudojami anksti pavasarį atželiantys laiškai. Pirmas jų derlius gali būti nuimamas praėjus dvidešimčiai dienų po jų atžėlimo. Pavasarį nupjauti laiškai gerai atauga ir po 12–15 dienų juos galima vėl pjauti. Maistui laiškai naudojami iki žydėjimo. Žydi gausiai, dekoratyviais, rausvai violetiniais žiedais. Jų laiškai ploni, smulkūs, malonaus skonio.

Valgomasis česnakas (Allium sativum L.) skirstomas į du porūšius: vasarinius (neišleidžiantys žiedstiebio) ir žieminius (išleidžiantys žiedstiebį), pastarieji laikosi trumpiau už vasarinius, bet gerokai derlingesni, išaugina stambesnius svogūnus. Vitamininga, turinti daug baltymų, kalio, fosforo ir natrio daržovė. Česnakai pasižymi fitocidinėmis savybėmis.

‘Vasariai’ - vasarinių česnakų vidutinio ankstyvumo veislė. Vasarinių česnakų ropelės išorinis lukštas baltas. Ropelę sudaro 10–16 baltų skiltelių, išdėstytų ropelėje koncentriškai dviem ratais. Ropelės vidutinio stambumo. Vidutinė prekinės ropelės masė svyruoja apie 21 – 27 g.

‘Žiemiai’ – žieminių česnakų vidutinio ankstyvumo veislė. Česnakų ropelės didelės, plokščiai apvalios, dengiamieji lukštai balti. Vidutinė prekinės ropelės masė svyruoja apie 60 – 80 g. Ropelę sudaro 6-8 (pasitaiko ir daugiau) baltų skiltelių. Skiltelių dengiamieji lukštai gelsvi su violetiniu atspalviu. Žiedynas sudarytas iš išorinių svogūnėlių, kurie yra labai smulkūs.

LSDI Daržo augalų selekcijos sektoriaus vedėja dr. Rasa Karklelienė


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Sau 18, 2015 7:40 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Kitą savaitę važiuoju į Babtus, tai galiu paimti šių sėklų kam reikia ir kas matysis su manimi kokiuose nors mokymuose ar Kaune. Jei kas nesimatys, bet nori sėklų, tai turėtumėt kreiptis tiesiogiai į Rasą Karklelienę ir ji atsiųs jums paštu už papildomą mokestį.

R.Karklelienės el.paštas.: r.karkleliene (eta) lsdi.lt


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Sau 19, 2015 9:49 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Straipsnis, kurio gale yra lentelė, kurioje surašyta kokios lietuviškos veislės sukurtos, kelintais metais sukurtos ir ką sukryžminus su kuo.

http://www.agb.lt/leidiniai/darzo%20aug ... ekliai.pdf

Pavyzdžiui, lietuviški burokėliai "Ainiai" buvo sukurti 1991 metais atrankos būdu iš įvežtinės veislės "Puškinskaja ploskaja".

Morkos "Garduolės 2" išvestos 1996 metais sukryžminus vietinės populiacijos ir veislės "Touchon" morkas.

Kopūstai "Bagočiai" sukurti 2009 metais atrankos būdu iš veislės "Belorusiški Dotnuvos".

Pomidorai "Vytėnų didieji" sukurti 1965 metais sukryžminus įvežtines veisles "Talalichin 186" ir "Patriot"

Pomidorai "Balčiai" sukurti 1996 metais iš įvežtinių "Vnukovskij" ir "Remiz F1" veislių.

Ridikėliai "Žara" sukurti 1965 metais iš vietinės populiacijos, sukryžminus ją su "Extra Early Scarlet Round"


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Sau 25, 2015 4:28 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Lietuvos selekcininkų sukurtos augalų veislės:
http://www.lammczi.lt/wp-content/upload ... e_2014.pdf

Sodo ir kiti augalai sukurti Lietuvos selekcininkų:
http://www.lammczi.lt/wp-content/upload ... s-2014.pdf


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Kov 13, 2015 5:06 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Lie 30, 2013 7:49 pm
Pranešimai: 406
Jau senokai ziema susirasiau su p. Kurkleliene, ji atrase ir bandem derinti, o paskui staiga dingo...ir visos seklos dingo. Ar dar kas bandete uzsissakyti ir gavote is jos seklu?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Kov 13, 2015 8:00 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Karklelienė skyriaus vedėja, labai užsiėmus, labai daug laiškų ir kontaktų, tai gal užsimetė koks laiškelis. Parašyk dar kartą. Aš tai nesisiunčiau, aš buvau vietoje nuvažiavęs, bet žinau keletą žmonių, kurie susirašinėjo paštu su ja ir atsisiuntė tokiu būdu sėklas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Kov 18, 2015 6:34 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Lie 30, 2013 7:49 pm
Pranešimai: 406
Parasiau dar karta. Tai viskas ok, sake issius


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Bal 20, 2016 5:41 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Bal 18, 2016 3:50 pm
Pranešimai: 20
Lietuviškos ekologiškos sėklos.


Prikabinti failai:
IMG_1144.jpg
IMG_1144.jpg [ 3.14 MiB | Peržiūrėta 3328 kartus(ų) ]
IMG_1143.jpg
IMG_1143.jpg [ 3.14 MiB | Peržiūrėta 3328 kartus(ų) ]
Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 8 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 13 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007