Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Pir Spa 21, 2019 8:56 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Sek Vas 02, 2014 9:43 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Koks GŽ požiūris į introdukuotus/invazinius augalus?

Introdukuoti augalai yra žmogaus atvežti, invaziniai yra patys atėję. Nežinau ką galvoja GŽ, bet mano asmeniniu požiūriu, jei gamta tuos augalus priima ir platina, reiškia jinai jų čia pageidauja, o jei atvežtas augalas šiek tiek paauga, bet pats neplinta, yra gamtos nepriimamas, tai reiškia gamta jo nenori ir stengiasi sunaikinti. Mums, žmonėms, atrodo, jog invazinis augalas labai blogas, bet gamta juk augina jį ir nieko prieš neturi. Jai neblogai, žmonėms blogai, o ji naujovę priima ir keičia visą savo ekosistemą į naują. O jei augalas jai blogas, tai ji jį naikina.

Kaip žinoma, kad GŽ daržovės ir vaisiai turi daugiau naudingų medžiagų?

Mokslininkai sako, kad vitaminus, fermentus, hormonus ir kitas bioaktyvias medžiagas, kuria ne pats augalas, o kuria mikroorganizmai gyvenantys ant jo šaknų arba šalia jų. Tie mikroorganizmai taip pat gamina skonines ir aromatines medžiagas. Todėl jeigu daržovės užauga kvapnesnės, sodresnio skonio, tai spėjame, kad joms augant ant šaknų buvo daugiau mikroorganizmų ir jie prigamino daug skonio ir kvapo. O jei jau yra mikroorganizmų, tai reiškia, kad jie ne tik kvapo ir skonio prigamino, bet ir vitaminų ir kitų medžiagų, kurias jie gamina.

Gamtinės žemdirbystės produktai turi sodresnį, turtingesnį skonį, stipresnį aromatą. Todėl spėjame, kad ten daugiau vitaminų ir kitų medžiagų.

Reikėtų, kad mokslininkai laboratorijoje ištirtų ar tikrai taip yra. Buvo atsiradę mokslininkų, kurie tą norėjo daryti, bet susidūrė su problema - visi jų bandomieji laukai yra tręšti ir purkšti, ir jie negali auginti GŽ daržovių ir palyginti su šalia augančiomis daržovėmis pasodintomis tradiciniu būdu.

"Šienavimas varpinės žolės nenaikina, kartais netgi sustiprina". Kodėl sustiprina? Ar atauga stipresnė?

Žemė nemėgsta būti nuoga. Ji apsidengia lapais. Jei patyrinėsite žemę, tai pamatysite, kad ten kur drėgna auga aukšta žolė, bet netanki. To visai pakanka, kad saulės spinduliai nekristų ant žemės. O nueisite į žemesnę žolę, tai pamatysite, kad ji suaugusi tankiau. Reikia to tankumo, kad žemos žolės sulaikytų saulės šviesą. O jei dar nupjauname, tada dar sutankėja velėna. Ir atvirkščiai, jei paliksime aukštus medžius, tada išvis nebus žolės, saulė bus sulaikoma viršuje medžių lapais, jausimės kaip skruzdėliukai šmirinėjantys po žolytę.

Nelabai supratau, kaip mulčias dedamas aplink medelius... Jei prie kamieno nereikia dėti, o tik ten, kur prasideda laja, tai toks gaunasi žiedas aplink medelį? Kokio pločio? Neypatingai įsivaizduoju...

Mulčiuoti reikia kol medelis jaunas, todėl gaunasi ne žiedas, o blynas, geriau visą plotą padengti, nei palikti viduryje nemulčiuota, nes antraip sumažėja mulčio plotas. Reikia suprasti, kad mulčiuojamo ploto pačiam krašte mulčius ne taip veikia kaip viduryje. Jei turime plotelį mulčio, tai palankios sąlygos susikuria ne visame uždengtame plote. Pačiuose krašteliuose, tarkime dešimtyje centimetrų mulčias neveikia, nes drėgmė išgaruoja per šoną, žolė ateina per šoną, saulė kaitina žemės paviršių ir jis šildo pro šoną plotą po mulčiu. O žiede yra du kraštai, kur visa tai vyksta.

Be to, kai kurie grybai negali gyventi mažame plote, jiems įsikurti reikia didesnio. Žiedo plotas mažesnis už tokio pat ploto blyną. Ir dar galima sujungti atskirus blynus, tada bus dar geriau - vienas mulčio plotas padės kitam.

Kas yra salietrinė pieva?

Turi būti ne salietrinė pieva, o salierinė. Kur auga aukšti salieriniai augalai. Čia wordas ištaisė į "salietrinę", o aš nepatikrinau dėl laiškų gausos. Tai jei randat klaidų, tai atsiprašau. Teksto antrą kartą neturiu kada skaityti, parašau ir išsiunčiu.

Turiu klausimeli apie mesla. Auginu 60putpeliu, kurios, aisku, kakoja :D Ju mesla noreciau isbarstyti darze. Meslas sviezias, nekompostuotas. Juk ir gamtoja pauksciukai kakoja svieziu meslu pievose. Remdamasi tuo, manau, kad sviezio meslo(nedideli kiekiai) isbarstyti ant mulco nesikerta su gamtines zemdirbystes principais. Ar as klystu? Be to gal ta mesla geriau pakist po mulcu? Ar bus nauda is to? Bet cia jau turbut nebenaturalu? Zodziu, noreciau, kad siek tiek issiplestumet sia tema.

Paukščių mėšlas labai stiprus, todėl su juo reikėtų atsargiau elgtis nei su gyvulių mėšlu. Gamtoje paukščiukai kakoja ant žolės, bet labai labai labai labai labai mažai. Tai natūraliai tik tiek ir reikėtų. Bet žmogus turi per daug mėšlo, tai stenkitės jį kuo labiau praskiesti mulčiumi ir išbarstyti kuo didesniame plote. Jei paukščių koncentracija per didelė, tai augalams galas. Žinote visi apie Juodkrantės bėdas su kormoranais - jie nukakoja ir pražudo netgi medžius, ką jau kalbėti apie žolę - silpnesnį organizmą.

* Ar labai blogai, kad viena lysve ziemai padengem lapais ir spygliais is po pusies?

Neblogai. Galima bet kuo mulčiuoti, tik šieneliu gamtiškiausia.

* Ka daryti jeigu didziaja dali sklypo okupavo pienes?

Pienės atsiranda po šienavimo. Gamtoje kiaulpienių beveik nebūna, jos atsiranda nualintose dirbamose žemėse. Reikėtų palikti nešienaujamas ir su laiku žolė aukštės ir pienės išnyks. Nežinau tik kaip stipriai ten užaugę pienėm ir kiek laiko truks atsistatymas. Galima bandyti paspartinti tą atsistatymo procesą pabarstant mulčio ar kokių trąšų.

O jei nenorit išnaikinti pienių, tada belieka džiaugtis. Pienės daro savo atstatomąjį darbą, gamina medžiagas, kurių dirvožemiui trūksta ir atstatinėja jį, ruošia kitiems ateities augalams, ruošia naujam ekosistemos žingsniui. Taip pat jos yra valgomos, galima naudoti mulčiui. Ir dar jos yra žemos, todėl patogu daržą turėti tokioje vietoje. Pas mus gi, gamtinėje žemdirbystėje, piktžolės kenkia tik tuomet, kada užstoja šviesą, o kiaulpienės žemos, pomidoras iškėlė galvą virš pienės ir ji nebetrukdo, nereikia jos nei rauti, nei ravėti. Dar žemi augalai yra žliūgės, dobiliukai, šilingės, tramažolės. Galima aukštesnius augalus auginti kartu su šiomis piktžolėmis ir vienos kitoms netrukdys ir mulčio nereikės, ir visa saulės energija bus sugauta ir įkomponuota į sklypą. Auginimas ardais (kai vienas augalas apačioje, o kitas virš jo) yra aukštesnio lygio gamtinės žemdirbystės pakopa nei mulčiuoti daržai. Mulčiuotus daržus gali pasidaryti bet kas, o štai sugyventi su piktžolėmis, suderinti jas jau reikia meistriškumo. Ir gamtiškesnis yra auginimas ardais už mulčiavimą. Jei pažiūrėsite į pievas, tai jose augalai auga ardais ir mulčio nėra tiek daug, kiek darže.

* Ar imanoma gauti pomidoru derliu, pasejus tiesiai i dirva (nesiltnamines veisles)?

Galima, bet tik labai specifines veisles ir į labai gerą aplinką. Jau rašiau apie pomidorus, kurie patys pasisėja Lietuvoje. Jų net sėti nereikia, ką jau kalbėti apie prižiūrėjimą.

džiaugiuosi, kad prasidėjo mokymai. Tik va, nesuprantu tvarkos. Pirma įvadinė tema apie GŽ, jos esmę, bet klausimai tai įvairių įvairiausi... Aš įsivaizduoju mokymąsi kaip universitete - yra tema ir apie ją diskutuoji. O iš klausimų atrodo lyg dauguma ruoštųsi eiti daržan jau rytoj... Gamtoje niekur nenuskubėsi nes viskas savu laiku, tad gal ir mums būtų gerai mokytis tokiu režimu.
Gal nepastebėjau, bet būtų visai šaunu pamatyti planuojamas dėstyti temas. Pagal jas būtų galima susimąstyti ir siųsti Jums klausimus pagal atitinkamą temą. Nes į daugumą klausimų atsakymus bus galima rasti jūsų pateikiamoje medžiagoje temose. Jei nerandama ar kyla abejonių, tada gal ir reiktų klausti. Padėtų sutaupyti Jūsų ir dalyvių laiką.


Taip, būtų gerai, kad būtų taip, kaip jūs rašote. :) Mokiniai, laikykitės drausmės! Kelkit klausimus tik į temą! :)

Matot ši tema yra labai plati, gal todėl žmonės ir klausia įvairių klausimų. Kitos temos bus siauresnės, va tada ir klausimai bus labiau teminiai.

Visos temos surašytos skelbime pagal kurį čia ir atsiradote. Skelbimas čia:
http://gerazemdirbyste.wordpress.com/20 ... s-mokymai/

Prieš pradedant mokytis apie GŽ praktinius aspektus, norėčiau papildyti įvadinę temą trumpomis mintimis apie nepraktinę GŽ pusę.

Visų pirma negaliu nepaminėti Pagarbos ir Meilės gamtai. Tai turėtų būti savaime suprantama, bet deja... Vasarą matant išlaužytus avietynus, nušukuotas mėlynes be lapų ir pan. kyla klausimas apie minėtų vertybių svarbą daugeliui lietuvių. Kad ėmus taip ir įskiepijus jas tūlam piliečiui kaip obelis skiepijama. Gamta nėra begalinis išteklių ir maisto sandėlis iš kurio galima imti kiek tik nori. Kartais tikrai atrodo, kad taip aktyviai verslo skiepijamos vartojimo tradicijos tampa pamatinėmis ir gamta nebėra žmogaus dalimi, o tik jo poreikių tenkinimo priemonė.

Taip, man gamta tapo Rojumi. Miškas ar laukinė pieva - tyra tobula erdvė, kurioje nebereikia jokių 'išmaniųjų' daiktų, svetimų primestos kasdienės problemos išnyksta savaime. Lieka tik grynas ryšys ir artumo pojūtis su visa kas gyva.Labai tikiu, kad GŽ padės šią sakralią erdvę priartinti prie savo artimosios aplinkos - daržo, sodo, gėlynų.
Nors nežinau ar manosios GŽ pagrindinis tikslas yra rankiojimas. Per daug mėgstu įmerkti rankas į žemę... Per daug energijos pasisemiu stebėdama stebuklus kai pabunda daigelis ir vis auga auga... Bet kiekvienas augame svarbu bent jau kryptį jausti, ypač tokiems pradedantiems kaip aš.
Rankiojimas labai tolimas tikslas. Nemanau, kad šiame gyvenime jo pasieksime. Tačiau turėdami orientyrą galime žmoniją vesti tuo keliu. Gal mūsų vaikaičiai jau galės užsiimti rankiojimu ir nereikės jiems vargti daržuose, o mes darom tik pirmuosius žingsnius.
"Sklypas Dzūkijoje, kur žemės sluoksnis susideda iš 30cm velėnossu juodžemiu, o toliau smėlis. Auginime akcentuojame šakninės daržoves. Kaip tvarkytis tu tokia žeme, kad derlius būtų kuo didesnis, nepultų kenkįjai. O gal kokiems maistiniams augalams patinka tokios sąlygos?".

Skaitant šį klausimą prisiminiau tokį dalyką. Skaitant apie Kuršių Nerijos gyventojus, aptikau informacijos apie jų nelengvo ūkininkavimo patirtį. XIXa. pradžioje veik visa Kuršių nerija buvo ištysa smėlio dykuma, su nedideliais sengirės plotais. Tačiau ir tokioje "Lietuvos Saharaje" žmonės išmonigai ūkininkavo, juk vien žuvimi nemisi. Taigi Smiltynės žvejai (miško ir pievų prieš maždaug 200 metų čia nebuvo nė kvapo) smėlyje augindavo bulves tiesiog ant smėlio dėdami iš pajūrio parsineštas "jūros kerpes" (tikriausiai tai buvo į krantą išmetami dumbliai). Ir kaip teigiama toks auginimo būdas buvo gana sėkmingas- bulvių užtekdavo iki kito sezono.Tikriausiai dumbių sluoksnis 30cm tikrai nesiekdavo.


Labai geras komentaras. Ir dabar yra žmonių, kurie gyvena ant smėlio, kopose ir naudoja dumblius. Ne viskas taip augs, bet svogūnai, bulvės ir kiti smėliamėgiai gali augti. Taip pat šarmo suteikia bulvės "La Bonnote", kurios yra laikomos pačiomis brangiausiomis bulvėmis pasaulyje. Jos auginamos irgi po dumblių mulčiu. Kartą kilogramas jų buvo parduotas už 500 Eurų.
http://most-expensive.com/potato

Pasakykite prašau, jeigu žinote, ar yra Lietuvoje toks įstatymas, jog savo žemės sklypą privaloma šienauti ir antraip taikomos piniginės baudos? Jeigu tai tiesa, tai gamtinė žemdirbystę tektų ginti juridinėse įstaigose?

Taip, yra. Žiauriausias yra miestelių teritorijose, kur ateina pas tave į kiemą su policija ir praneša, kad turite nusipjauti žolę, o jei nenusipjausite gausite baudą. Kaimo vietovėse nėra taip baisu, ten už apleistą žemę tik padidinamas žemės mokestis. Labai bjaurūs įstatymai žalojantys gamtą.

Ir - aukšta, ramybėje palikta žolė pievoje, ar ji ilgainiui savaime patrumpėja tame laikotarpyje, kol pieva dar lieka pieva (nes žinoma augalija keičiasi miško link ir žolės ten jau visai nebelieka)?

Jeigu žolė natūrali, tai ji netrumpėja. Gamta vystosi į didėjimą, todėl tik didėja. Bet yra išimtis. Jeigu suariame, tada gamta stipriai ginasi aukštomis piktžolėmis - kiečiais, dilgėlėm. Tai štai palikus ramybėje šį žemės šašą žolė žemės (jai tai buvo sausa vietovė). Bet kai natūralizuosis, tada vėl su laiku pradės aukštėti.

Jūs minėjote, kad gamtinė žemdirbystė, ir joje gyvenantis žmogus, tai taip pat ir to žmogaus augimas. Ar teisingai Jus suprantu, jog tai reiškia, kad žmogus tampa tos ekosistemos sąmoninga dalimi, išmoksta įvertinti savo sprendimus ir poelgius harmoningai suderindamas juos su jį supančia aplinka, beveik pasąmoningai, kaip, kad mes dabar valdome automobilius? Ir ar teisingai suprantu, jog gamtinė žemdirbystė, tai būdas sąmoningiau mąstant sugebėti patenkinti savo maisto poreikius vis mažiau ir mažiau plėšant ir drąskant dirvą, kaip kad esame pripratę dabar ir mums tai atrodo natūralu? Nes kažkodėl galvelėje tūno tokia mintis, kad jeigu su gamta ale griežtai nesielgsi (ravėjimas, trąša, kasinėjimas ir visokie galvos skausmai dėl visko), tai ji tave kaip nors nuskriaus. O gamtinėje žemdirbystėje staiga kova baigiasi ir lieka nežinia, kur tuomet tos kišimosi ribos. Belieka tik išvada (ar teisinga?), kad kol kitaip nemoku, kišuosi tiek, kad man užtektų pavalgyti ir palaipsniui mokausi valgyti tai, kas auga mano aplinkoje savime, be priežiūros.

Taip. Labai gerai pasakėt.

dar vienas klausimėlis:) Praeitais metais savo sode pasisodinome rugių. Šią vasarą nupjovėm ir bandėm iškulti, aišku daug sėklų liko. Tais likučiais mulčiavom braškes :) o likę rugiai gausiai sudygo:) bandėm ravėti, bet jų vis tiek labai daug:) gal patartumėte ką daryti?

Ravėti, ką jau čia daugiau bepadarysi? Javų neturėtų būti daugiau, nei įprastų piktžolių, todėl tai bus tiesiog įprastas ravėjimas.

Kaip ten yra su CO2 - anglies mityba. GZ atsotvai teigia, kad ji vyksta per saknis isiurbiant anglies rugsti. oficialus mokslas sako, kad tai vyksta per lapus. Visgi kuo jus grindziate si teigini ir kodel sove tokia ideja. Ar praktikoje kazka patys pastebite? juk iprastuose laukuose auga kulturos gan neblogai, kurios nedengtos mulciu vaisai (kaip suprantu anots GZ atsotvu tas pagrindinis CO2 is ten ir ateina kai skaidoma aerobiskai).

Kad CO2 ateina per šaknis, o ne per lapus, tai čia yra asmeninis Aleksandro Kuznecovo ir Sauliaus Jasionio paklydimas. Aš taip nemanau ir pasitikiu mokslininkais. Mokslininkai sako, jog tiesiogiai CO2 gaunamas per lapus, o netiesiogiai, t.y. virtęs angliarūgšte ir po to tirpalais įsiurbiamas per šaknis. Taip ir aš manau. Tai jūsų klausimas turėtų ne man būt adresuotas.

Aš girdėjau, jog rusai turi praktikos kai padaro bortelius lysvei ir augalai auga geriau. Jie teigia, kad tai dėl CO2 neišpustymo. Taip pat girdėjau, jog Indijoje ūkininkai pila Coca-colą ant pasėlių ir šie geriau auga. Tas būtų paaiškinta angliarūgštės, kuri yra gėrime pridėjimu. O mokslininkai ir šiltnamininkai padidina CO2 kiekį aplink augalus ir taipogi stebi didesnius prieaugius. Iš to daryčiau išvadas, kad CO2 kiekio padidinimas padidina ir augalų augimą.

1. ar imanoma nusistacius lysves ribas, tiesiog pasidarius kazkoki iranki ar su peiliu nuimti tik virsutini dirvos sluoksni 5 cm (dirvos su zole) ir tik toje vietoje seti. Visa kita, lysves ribose mulciuoti, kad nereiktu kasti visko? mintyje turiu tik atidengti tas juostas kuriose bus sejama tai manau butu daug paprasciau nei perkasineti pirma karta aisku derlius galbut ir mazesnis butu bet galima butu seti intensyviau.

Taip, tai geresnis variantas, nei sukasti dirvožemį per visą kastuvą. Nes po nuimta velėna dar lieka struktūruotas dirvožemis, šaknų likučiai. Tik nebūtina ieškoti kito įrankio, galima velėną su tuo pat kastuvu praskelti ir iškratyti velėną. Tada žemės lygis gausis maždaug vienodas. O išpurtytą velėną galima naudoti kaip mulčią, pernai po tokia pas mus geriau bulvės užaugo, nei po mulčiumi. Taip pat tokią velėną galima naudoti šiltlysvės konstravimui. Sudedi jos kokia trisdešimt centimetrų, dar žemių kokia penki centimetrai ant viršaus ir tau šiltlysvė agurkams.

2. del savu seklu kaip tai daroma ar tai reikia tureti atskira darza sekloms auginti ar tiesiog visko neisrauti kada uzauga ir taip palikti kad savaime uzsisetu laikui begant taptu darzoviu ir vaisiu sodu. Bet kad taip padaryti reikia daugiau visko uzseti kad visko neisrauti?

Lengviau yra ne viską išrauti, palikti žiemojimui, nei sodintis atskirai kur nors. Ir plotai čia nepadidėja katastrofiškai, nes sėklų labai nedaug reikia. Ant vieno augalo jų užauga šimtai. Tai palieki augalus kurie nesuaugo iki vartojimo dydžio ir peržiemojus palieki porą ropučių, porą kopūstų, vieną pastarnoką, porą morkų, burokėlį. Tai neužima daug ploto. Ir šalia jų sodini daržus.

O augintis sėklas atskirai irgi yra racijos. Taip daro Seppas Holzeris. Jis sėklinius augalus susodina atskirai nuo daržo, specialiame labai skurdžiame plote, beveik smėlyne. Idėja yra tokia, kad jei augalas išgyvena tokiomis sąlygomis ir pasiruošia kitam sezonui tokioms sunkioms sąlygoms, tai gavęs kitais metais labai geras sąlygas jose ne šiaip užauga, o išbujoja. Holzeris sako, kad labai pasiteisina šis metodas ir tokios sėklos yra geresnės.

Bet pradžiai tai siūlyčiau nevargti atskiro ploto daryti. Daug lengviau darže palikti, nereikia papildomos priežiūros ir lengviau. O paprogresavusieji gali užsiimti ir atskiruose plotuose pabandyti auginti.

3 nuo ko pradeti visa sodinima ir kokiomis seklomis ar sodinukais?
ar nusipirkti seklu parduotuveje ir tiesiog seti pagal instrukcijas o del sodinuku medzius issiauginti is seklu aisku tai uzimtu ilga laika ir kur tu seklu imti? sodinukus galima nusipirkti medelynuose bet jie yra skiepyti tikriausiai, ar cia su gamtine zemdirbyste neprasilenks?


Skiepyjimo gamtoje nėra, tai neturėtume ir mes jo naudoti, jei norime gamtiškai ūkininkauti. Apie vaismedžius buvo klausimų ir iš kitų žmonių, bet nukelkim šią atskirą didelę temą į kitus užsiėmimus. Priminkit vėliau, kai šnekėsim apie sodus.

4 gal galite parasyti placiau apie gyvatvore kokiu principu ji daroma jei gyvatvore uzsodinti krumais tai ju labai daug reiks kad ir 1h apsodinti ar pigiau butu sodinti medelius o tarp ju seti krumus - vaiskrumius seklomis ?

Taip, labai daug reikės medelių ir krūmų, bet turėkit galvoje, kad nė vienas iš jų nenueis veltui. Kiekvienas iš jų gali pavirsti malkomis ar kuo kitu naudingu, o čia jau klausimas apsiverčia aukštyn kojom. Ne „kiek tai kainuos“, o „kodėl tiek mažai pasodinau?“ Juk kuo daugiau pasodinsi, tuo daugiau paskui dividendų gausi.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007