Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Šeš Spa 19, 2019 4:42 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: 2. Daržo asortimentas
StandartinėParašytas: Tre Vas 12, 2014 12:50 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Daržo kultūrų asortimentas.
Kokios yra daržo kultūros? Kaip jos išsidėsto metų bėgyje? Kada jos duoda derlių?


Daržas – neišsemiama tema. Daržovių yra daug, taip pat daug yra jų auginimo būdų. Aš asmeniškai daržus auginu tik dešimt metų. Grupelėje yra už mane daugiau išmanančių ir ilgiau ūkininkaujančių. Visos temos mes neišsemsime, bet pabandysime užgriebti keletą gamtinei žemdirbystei svarbių temų. Viena tokių temų yra maisto šviežumas. Šviežias maistas pats geriausias, nes jame yra daugiausiai vitaminų ir kitų medžiagų. Pastovėjusios uogos praranda kai kurias medžiagas labai greitai, jau po penkiolikos minučių jaučiasi, kad jų skonis kitoks. Vaisiai, daržovės išsilaiko ilgiau švieži, šakniavaisiai dar ilgiau, tačiau visi stovėdami blogėja, todėl stengsimės gauti kuo šviežesnių produktų. Šviežias maistas yra tas, kuris ką tik nuskintas ar išrautas iš lysvės. Tai neabejotinai reiškia, kad geriausias variantas yra gyventi šalia daržo. Jei atvažiuojate tik savaitgaliais, tai valgote prastesnį maistą, nei tas, kuris nusiskina kasdien šviežio.

Didžioji dauguma pradedančių daržininkauti užaugina daržus tik nuo liepos mėnesio. O iki liepos beveik nieko neturi. Pavasarį pasėja ir laukia kol užaugs. O užauga viskas maždaug liepos mėnesį. O šviežią maistą reikia valgyti ir balandį, gegužę, birželį… Pabandysime šiek tiek kompensuoti šią didelę šviežo maisto skylę.

Daržo kultūrų asortimentas

Pradžiai aptarkime daržo asortimentą. Pažengusieji gali praleisti šį skyrių, bet kadangi yra bent trečdalis nulinukų, tai turime aptarti ir pačius pagrindus. Sąlyginai suskirstau kultūras į pradinukų ir pažengusiųjų. Jei esate pradinukas, tai siūlyčiau pradėti nuo paprastesnių kultūrų, o kai jau gausit derlius iš paprastų, tada į daržą įveskite ir sudėtingesnes kultūras.

Pradinukams

Topinambai
Bulvės
Svogūnai
Moliūgai
Cukinijos
Aguročiai
Patisonai
Agurkai
Pomidorai
Pupos
Žirniai
Česnakai žieminiai
Pastarnokai
Pupelės
Ropės, griežčiai, ridikai
Ridikėliai rudenį
Saulėgrąžos
Aguonos

Patyrusiesiems

Kopūstai
Morkos
Burokėliai
Salierai
Porai
Pūteliai
Gelteklės
Šakninė petražolė
Javai
Salotos
Špinatai
Kalafiorai
Brokoliai
Linai
Lęšiai
Garstyčios
Krapai
Petražolės

Daugiametės
Rabarbaras
Smidras
Žieminiai svogūnai
Krienai
Dedešvos
Gelsvė
Peletrūnas

Lengviau auginamos kultūros pradinukams

Topinambai yra šakniavaisis ir, kaip ir daugelis šakniavaisių, pasižymi dideliu derlingumu. Topinambas labai lengva kultūra. Jei turite sukastos žemės, tai tik pasodinate 35–70 cm atstumu geriau drėgnesnėje žemėje ir, praktiškai, daugiau daryti nieko nereikia, tik derlių nusiimti. Topinambų būna keletas veislių. Vienų gumbai balti, kitų – raudoni. Rinkitės veislę su didesniais gumbais, ją lengviau apdoroti ir paruošti maistui. Valgomi žali kaip obuoliai, tarkuojami su burokine tarka į salotas, kepami, dedami į troškinius, kepami kaip bulvių plokštainis. Topinambai dar gerai tuo, kad nereikia jų sandėliuoti. Rudenį pradedi valgyti ir valgai kol užšąla. Paskui kol ledas sukaustęs žemę padarai pertraukėlę ir kai tik atšyla žemė vėl valgai, ir iki gegužės mėnesio kol topinambų daigai dar neužaugę iki kelių ir nepradėję medėti. Atkreipkite dėmesį, paprastas ūkininkas kovo, balandžio, gegužės mėnesį neturi ko valgyti, dar tik sėja, o mes jau valgome šviežią maistą ką tik iškastą iš lysvės.

Pastarnokai – kita puiki labai gamtiška daržovė. Jie auga ir taip, kaip laukiniai, kai kuriose mūsų pievose. Tik pievose jie smulkūs, nes auga kartu su žolėmis, o jei apravėti ir duoti daugiau vietos, tada jie užaugs didesni. Taip pat yra skirtingų veislių. Vienos išvestos kuo didesnės, kitos mažesnės, bet apvalios. Pastarnokas – šakniavaisis, todėl labai derlingas. Viena problema su juo – kol mažas, tai būna smulkus. Būtent todėl morkas ir burokėlius nugrūdau pažengusiems, nes pradžioje jie smulkūs ir pradinukai nesusitvarko. Pastarnokai dar pusė bėdos, nes kiek girdėjau pradinukai su jais susitvarko. Puiki daržovė, nes ją irgi galima valgyti šviežią iki įšalo ir išėjus įšalui. Jei atšilo, tai ir kovą galima išsikasti, ir balandį, ir gegužę. Jie dar skanesni kai peršala. Tada įgyja saldumo. Valgomi žali, tarkuojami į salotas, kepami vietoje bulvių, verdami. Sodinti reikia rečiau nei morkas, tada šakniavaisiai užauga dideli.

Bulvės – tai kone pirmoji daugumos susipažįstančių su gamtine žemdirbyste daržovė. Bulvės po šiaudais. Daug kas nuo to pradėjom. Derlingas šakniavaisis. Labai įprastas. Labai paprasta auginti. Geriau tinka priesmėlio dirvožemiai. Būna ankstyvos ir vėlyvos veislės. Gerai sandėliuojasi.

Svogūnai – irgi derlinga kultūra. Labai paprastai auginamas, nes perkami jau užauginti sodinukai. Pakenčia net sausras, todėl tinka smėliams. Galima auginti ir iš sėklyčių, bet pradinukams geriau iš sodinukų. Taip pat yra daugiagalviai svogūnai. Jų vieną svogūnėlį pasodini, o gauni šešis, penkis, septynis. Priklausomai nuo veislės ir sėkmės. Patogu, nes nereikia pirkti sodinukų. Tiesiog pasilieki dalį ir pasodini kitais metais. Kaip česnakus. Svogūnų būna rudų, raudonų ir baltų. Skirtingi jų skoniai, bet išsilaiko geriausiai rudi, todėl jų reikėtų sodinti daugiausiai.

Moliūgai, cukinijos, aguročiai, patisonai – irgi labai derlingos ir paprastai auginamos kultūros. Jeigu ūkininkaujate rytų Lietuvoje ir dar probleminėse šaltose vietose, tai šiek tiek paaukštinkite lysvę, dirvožemis bus šiltesnis ir šios daržovės geriau jausis.

Agurkai – agurkams irgi rekomenduočiau šiek tiek pakelti lysvę. Šiltesnis dirvožemis duos ankstesnį ir didesnį derlių. Bet nepamirškite, kad pakėlus žemę, ją reikės laistyti.

Pomidorai – viena paprasčiausių kultūrų, nes nereikli dirvožemiui, auga bet kur, atspari drėgmės trūkumui, augalai aukšti, todėl patogu mulčiuoti ir gali būti auginami pievoje, žolėse. Yra vienas “bet”. Bet reikia pasirinkti ankstyvas ir atsparias veisles. Nes užėjus rugpjūčio rūkams nespėjusios sunokti veislės pajuoduoja.

Dumplainis dar paprastesnė kultūra už pomidorą. Skirtingai nuo pomidorų jie ligomis neserga, atsparesni šalnoms, o vaisiai nuskinti rudenį išsilaiko namuose dėžutėse iki pavasario! Vienintelė problema – naujas, neįprastas skonis. Vieniems labai patinka. Kiti nelabai gali valgyti. Yra įvairių skanių veislių. Yra saldžių kaip šilkmedžio uogos. Tad jeigu jums tinka skoniai, tai rekomenduočiau auginti jų daug.

Pupos – jos didelės, išleidžia didelius daigus, todėl lengva jas prižiūrėti. Būna baltos, raudonos, violetinės. Būna didesnės už kitas dvigubai. Taip pat būna augalo aukštis labai didelis, tada vėliau dera ir gali nespėti prinokti. Bet tai lengvai auginama ir sandėliuojama kultūra.

Žirniai – taip pat lengvai sandėliuojama kultūra. Juos suskirstyčiau į penkis variantus. Šparaginiai žemi, šparaginiai aukšti, žalieji žirneliai žemi ir aukšti bei žiemai skirti žirniai (lauko žirniai). Šparaginiai – tai tokie, kur nelauki žirnelio, o vartoji ankštį. Žemi užauga anksčiau, todėl jų šiek tiek pasisėjam. Kai baigiam valgyti žemus, tada pradeda derėti aukšti. Jie aukšti, todėl derlingesni. Su žaliaisiais žemais ir aukštais ta pati istorija. Tik valgomi jų ne ankštys, o žali žirneliai. Žaliuosius žirnelius galima konservuoti arba užšaldyti žiemai. Galima ir sudžiovinti ir daiginti, bet košės iš jų nesigaus. Tos geltonos žirnių košės gaunasi iš specialių lauko žirnių. Man labiausiai patinkanti veislė yra “Respect”. Puikiai auga, derlinga.

Česnakai žieminiai – puiki kultūra pradinukui, nes taip pat yra didelis sodmuo. Pasodini rugsėjį, išžiemoja, o pavasarį jau būna stipriai įsišaknijęs ir kad duoda ūglius, tai praauga visas žoles, ir todėl lengva prižiūrėti.

Pupelės – ne tokia derlinga kaip žirniai ar pupos kultūra, bet taip pat lengvai laikoma, kaloringa, rimta kultūra. Auginti ganėtinai paprasta. Vijoklinės gali pakęsti šešėliavimą. Žemos gali pakęsti drėgmės trūkumą. Taigi, jos būna žemos ir aukštos. Žemų yra labai daug veislių, bet vėlgi reikia rinktis kur Lietuvoje spėja subręsti. Aukštų jau ne tiek daug veislių yra, nes per savo ūgį ir subręsta vėliau. Bet užtat yra derlingesnės. Dar yra šparaginės pupelės. Su šparaginėm ta pati politika kaip su šparaginiais žirniais. Žemas valgom kol nėra aukštų, o po to valgom derlingas aukštas. Ir konservuojam.

Ropės, griežčiai, ridikai – labai puikios kultūros pradinukams, nes užauga per du, tris mėnesius. Pasodinai ir jau yra! Todėl pradinukui teikia daugiau įkvėpimo ir džiaugsmo, nei kultūros, kurias reikia prižiūrėti ir ravėti ištisą sezoną. Šių kultūrų yra daugybė veislių. Pailgi ir apvalūs, ilgos vegetacijos ir trumpos, įvairių skonių. Lengviausia auginti rudenį, kai jau žolės nebe taip stipriai auga. Labai gerai auginti nuėmus žirnius, žieminius česnakus. Tiesiog nuimi liepos mėnesį vieną derlių ir pasėji kitą. Iki rudens spėja užaugti.

Ridikėliai rudenį irgi puikiai auga. Pavasarį pasodintus teks laistyti, o prieš rugsėjį pasodintų ridikėlių po kokių bulvių, pupų ar dar kokios kultūros visai nereikės prižiūrėti. Tik pasėti ir derlių susirinti. O pavasarį su jais sunku. Pradinukams nesiūlau.

Saulėgrąžos – labai puiki kultūra, nes tai yra sėkla. Labai kaloringa, tik gaila, nedaugelis supranta, kad tai yra puikus maistas. Galvoja kaip apie užkandį. Bet iš tikro, tai gali būti puikus pagrindinis maistas. Salotos nepavalgysi, pomidoro nepavalgysi, o štai vien bulvių ar vien saulėgražos gali pavalgyti. Todėl į saulėgražas reikėtų žiūrėti kaip į strateginį pagrindinį maistą. Lengvai auga, tik reikia augimo pradžioje kol neužaugę iki kelių apravėti stipriai. Nieko trisdešimt-keturiasdešimt centimetrų spinduliu negali būti šalia augančio. O vėliau palieki ir tik rudenį tykoji – kai paukščiai pradeda lesti, tada nusiimi derlių.

Aguonos – taip pat labai maistingos kaip ir saulėgrąžos. Ir taip pat gali būti strateginiu maistu. Kaip riešutai. Tik, deja, irgi neįprasta. O jei nori, tai pasiimi šaukštelį į burną ir kramtai. Kaloringumas garantuotas. Ir auga lengvai, ir žydi kaip saulėgrąžos gražiai, džiaugsmo teikia.

Dar pradinukams rekomenduočiau daugiamečius. Pasodinai ir beveik nėra priežiūros, o naudos yra, ir ypač tuo metu kai nėra ko valgyti, t. y. pavasarį ir vasaros pradžioje.

Deja, kiek pastebiu žiūrėdamas į pradinukų sėklas, tai jie prisiperka visokių egzotinių ir prieskoninių augalų. Petražolių, krapų, raudonėlių, mairūnų, bazilikų, yzopų, nasturtų, daržinių builių, dašių, ožiarūčių, kalendrų, medetkų, monardų, citrinžolių, katžolių ir panašių. Atkreipkite dėmesį, kad net ir užauginus visus čia išvardintus augalus jūs liksite nepavalgę. Nei vienos dienos nepavalgysit! Ir vargsta pradinukai, augina, neužaugina, o net tie, kurie užaugina, tai vis tiek nepavalgo.

Aš tai galvoju, kad pradinuko tokia logika yra – rimtos daržovės, tai čia pažengusiems, neužaugs pas mane burokas, morka, bulvė, geriau nepatirti fiasko, neapsigėdinti, geriau auginsiu krapus ir petražoles. Bent šitie tai užaugs.

Ne, mielieji. Reikia daryti atvirkščiai. Reikia auginti valgomas kultūras. Nuo jų pradėti. Ir nėra ko bijoti. Viršuje išvardintos kultūros auga daug paprasčiau nei pradinukų pasirenkami prieskoniai. Bulvę, topinambą, pastarnoką lengviau užauginti nei dašį, mairūną ir baziliką. Ir pirmųjų galite užsiauginti maišą, du, tris, o dašio tik saujelę. Drąsiai imkitės rimtų kultūrų ir nieko nebijokite. Gausite maišus derliaus ir džiaugsitės.

Sunkiau auginamos kultūros pažengusiems ir antramečiams pradinukams

Kopūstai – labai derlinga ir iš tiesų paprastai auginama kultūra, tačiau ją pridėjau prie sunkiau auginamų dėl to, jog sėklos parduodamos neatsparios ir daug kam kopūstinio baltuko ar kiti vikšrai nuėda lapus. Todėl labai sielvartauja pradinukai. O šiaip labai paprasta kultūra – pasodinai ir gavai derlių. Na, prižiūrėt, apravėt reikia. Bet derlius didelis. Sandėliuoti paprasta. Galima rauginti. Dar kuo geri kopūstai, kad jie būna vasariniai ir žieminiai. Vasarinių galima gauti jau paskutinėm gegužės dienom be jokio šiltnamio. Prisimenat – gegužę birželį yra pradinukų maisto badas, o jūs jau mėgaujatės kopūstais?

Morkos – taip pat derlingos kaip ir visi šakniavaisiai. Ir taip pat lengvai auginamos, bet kadangi jos yra labai smulkios pavasarį ir pradinukai saugoja kiekvieną daigelį ir nepraretina, tai pas juos ir neužauga. Šiaip, jeigu pažadate daigelius negailestingai išžudyti ir palikti tik kas penki centimetrai, tada drąsiai galit auginti ir pirmais metais. Tada užaugs. Bet jei negyvenat prie daržo, retai atvažiuojat, neturėsit kada ravėti ir siela neleidžia daigelio išrauti, tada atidėkit kitiems metams.

Burokėliai – irgi šakniavaisis. Labai derlingas. Tik problema ta pati. Pradžioje būna labai mažas. Reikia retinti. Piktžolės lengvai užgožia kol mažas, tai reikia geriau įdirbtos žemės ir ravėjimo. Kas to negalėsit suteikti, tai atidėkit kitiems metams. Kas pažada ravėt pradžioje, tas gaus didelį ir paprastą derlių. Burokėlių būna įvairių veislių. Jų valgomi ir lapai. Labai puiki daržovė, jei praretini. Beje, gal padės retinime – išretinti burokėlių daigai neprapuola. Juos persodini į kitą vietą ir jie užauga. Neprarandi nieko. Tik sodinuką teks palaistyti savaitę kol prigis.

Salierai – būna lapiniai (lapkotiniai) ir šakniavaisiniai. Labiausiai prisivalgyti gali šakniavaisinio. Ir derlingumas šakniavaisinio geras, ir laikosi per žiemą gerai. Tik auga salierai ilgai. Reikia pradėti dar ant palangės. Daigeliai maži, persodinti sunku. Persodinus puola piktžolės. Visą vasarą daigai būna maži. Kaip plaštaka dydžio ir tik į rudenį pradeda augti. Todėl pradinukams nesiūlau. Ilgai ravėti, o naudos tiek pat kiek iš pradinukiškų daržovių gauni beveik jokio darbo neįdėdamas.

Porai – taip pat ilgai auginama kultūra. Reikės į vazonėlius sėti, persodinti ir visą sezoną ravėti, ravėti, ravėti. Gerumas tas, kad lengva sandėliuoti. Sukišai į smėlį ir laikai rūsyje. Dar didesnis gerumas, kad jie peržiemoja. Tik reikia pamulčiuoti žiemai. Ir vėlgi pavasarį, kai pradinukų maisto badas, mes jau turime ko valgyti!

Pūteliai, gelteklės, šakninė petražolė irgi turi šaknis. Bet nėra tokie derlingi kaip įprastieji šakniavaisiai. Bet kaip šakniavaisiai, tai pagal derlingumą lenkia daugelį antžeminę dalį valgymui auginančių augalų. Pūtelis yra ir pas mus vietinis Lietuvoje. Net kelių rūšių. Ir gelteklių vietinių turim, tik mūsiškės karčios ir nevalgomos. O pūteliai valgomi ir kultūriniai, ir laukiniai. Valgomi ir lapai, ir pažastiniai ūgliai, ir šakniavaisis. Labai gerai, kad irgi galima palikti žiemai šias daržoves darže ir pavasarį per patį “badą” turėti šviežio ką tik iš lysvės maisto. Labai geras variantas, tik dėl to, kad sunkiau auginti, derlingumas mažas, tai nesiūlau pradinukams. Ilga vegetacija, daug ravėjimo. Vis dėlto, kadangi pūteliai ir gelteklės yra vietiniai augalai, tai jie turi šansų patekti į elitinį gamtinės žemdirbystės daržą, t. y. tokį, kur jau nebereikia mulčiuoti, kur įsisėję augalai patys dauginasi pievoje, o žemdirbys tik susirenka derlių. Bet iki tokio varianto dar reikia padirbėti. Nors jau esu girdėjęs atvejį, kad daržo žemėje gelteklės pačios plinta ir jas reikia tik išsirauti.

Javai – visiškai negamtinė kultūra. Ji atsirado ir išplito su arklais ir žemės arimu. Ją taip efektyviausia sodinti, todėl gamtinėje žemdirbystėje ji sunkiai prigyja. Vis dėlto yra išeičių. Galima ją sodinti Masanobu Fukuokos būdu įsėjant į dobilus ar panašią kultūrą. Toks variantas labai geras, bet Lietuvoje to dar niekas nepadarė. Ir gal net Europoje nepadarė. Bet variantas yra ir kai bus atidirbtas, tada labai puikiai auginsime javus. O kol kas tenka tenkintis javų sodinimu kaip daržovių. T.y. po vieną sėklytę į eilutę, rankomis. Kaip akmens amžiuje. Kaip daržoves. Pasodini, apmulčiuoji, apravi. Kas matėt, kad javų lauką kas nors ravėtų? O šiaip būdavo, ravėdavo kaimuose.

Salotos ir špinatai – lengvai auginamos kultūros, bet mažai jose masės, daug vargo ir mažai pavalgai. Galima prisiskinti laukinių žolių ir nereikės auginti. Nors šiaip pradinukai labai mėgsta salotas ir jas užaugina, bet dar pagalvokit ar jums jų tikrai reikia ir negalit be jų gyventi. Na, jų tiesiog neapsimoka auginti,neverta gaišti laiko. Bet jei be jų negalit, tada pirmyn. Puiki daržovė, be to, gali pati pasisėti ir gali išgyventi pievelėje.

Kalafiorai, brokoliai, briuselio kopūstai irgi puikios kultūros. Ne tokios derlingos kaip paprasti kopūstai, keturgubai, penkiagubai mažesnį derlių duoda, bet skanios. Nesiūlau auginti, nes ne visiems pasiseka. Būna, kad iš pirmo karto gerai užauga. Pas mus užaugo iš pirmo karto gerai ir kalafiorai, ir briuseliai, bet daug kam nepavyksta, o derlingumas mažesnis, tai pradinukai orientuokitės ties paprastais kopūstais.

Kaliaropės – puiki derlinga kultūra, bet ne visiems susuka galvas, tai tik todėl nesiūlau. Bet šiaip labai puiki kultūra ir antrais metais tikrai auginkite.

Linai – sėklinė kultūra. Vadinasi, labai kaloringa. Tačiau vėlgi, ji kaip javai. Reikia arti ar nupūdyti ir sėti visą laukelį. Nepamulčiuosi. Šiaip labai gera kultūra ir dar laukia savo eilės į gamtinę žemdirbystę.

Lęšiai – skani, puiki kultūra, tik sunkiai auginama. Augindavo Dzūkijos smėliuose. Derlingumas labai mažas. Geriau auginti žirnius, kurių dabar yra daugybė veislių ir didelis pasirinkimas.

Garstyčios – auginamos lapeliams kaip salotos, o subrendusios duoda sėklyčių. Paprastai auginama kultūra, bet prieskonis, daug nepavalgysi, tai pradinukams ir nesiūlau.

Krapai – visų mėgstama kultūra, tik problema, kad ji lengviausiai auga atviroje įdirbtoje šiltoje žemėje, o mulčias jiems ne draugas. Irgi dar stovi eilėje į gamtinės žemdirbystės agrotechniką.

Petražolės – prieskonis. Labai paprastas, bet dėl to, kad nepavalgysi, auginti nesiūlau.


Tai štai trumpai susipažinome su pagrindinėmis kultūromis, o dabar pažiūrėkime kaip jos išsidėsto laike. Šis faktorius labai svarbus norint kuo ilgiau turėti šviežio maisto. Pažiūrėkim kada jos vartojamos.

Daržovių derliaus išsidėstymo laike lentelė. „x“ reiškia, kad daržovė valgoma šviežia, „-“, kad daržovė valgoma sandėliuota, „z“ reiškia, kad daržovė išbuvo lysvėje per žiemą ir valgoma šviežia, „a“ ir „b“ reiškia vasarines ir žiemines veisles.

Lentelės į forumą neleidžia įdėti, todėl lentelę galite atskirai atsisiųsti paspaudę čia:

Prikabintas failas:
2mokymai-darzas.rar [24.5 KiB]
Atsisiųsta 561 kartus(ų)


Kultūros /mėnesiai Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
Kalafiorai x x x x -
Bulvės - - - - - x x x x - - -
Javai - - - - - - - x - - - -
Pūteliai - - z z z x x x -
Brokoliai x x x x -
Saulėgrąžos - - - - - - - - x - - -
Aguonos - - - - - - x - - - - -
Česnakai žieminiai
a) stiebai
b) galvos - - - a a a b - - - - -
Pastarnokai - - z z z x x x x
Topinambai - - z z z x x x x
Pupelės krūminės - - - - - - x x x - - -
Pupelės vijoklinės - - - - - - - x x - - -
Pupelės šparaginės x x x
Salotos lapinės x x x x x
Dumplainiai - - - x x x - - -
Svogūnai - - - - x x - - - - -
Smidrai x x x
Patisonai - - - x x x - - -
Petražolės šakninės - - - - x x -
Gelteklės - - z z x x x
Pomidorai x x x - -
Kopūstai gūžiniai
a)ankstyvi
b)vėlyvi - - - a a a a b b b -
Salierai šakniniai - - - - x x -
Salierai lapkotiniai x x x -
Špinatai z z x
Petražolės lapinės z z z x x x x x
Svogūnai žieminiai x x x x x x x
Pekino salotos - x x -
Moliūgai - - - x x - - -
Mangoldai z z x x x
Morkos - - - - x x x x x -
Porai
x)vasariniai;
z)žieminiai - - - z z x x x xz xz
Pupos - - - - - - x x - - - -
Ridikėliai x x x x x -
Ridikai, griežčiai, roputės - - - x x x x x - -
Rabarbarai x x x
Kopūstai Briuselio - - x x x
Burokėliai - - - - x x x x - -
Žirniai - - - - - x x x - - - -
Žirniai šparaginiai x x
Kopūstai lapiniai x x x x x
Agurkai x x x -
Kaliaropės - - - - x x x x x - -
Salotos gūžinės x x
Cukinijos - - - x x x - - -

Lentelės interpretacija

Pabandykime suprasti kas pavaizduota lentelėje.

Sausis ir vasaris yra mėnesiai kur randame vien brūkšnelius. Brūkšnelis reiškia, kad maisto turim, bet sandėliuoto, ne šviežio. Tokiu metu stengiamės daiginti javus, žirnius, sėklas. Sudaiginti šie dalykai virsta šviežiais. Taip pat parsinešus iš rūsio ar kaupo šakniavaisių, po savaitės kambario temperatūroje jie išleidžia šviežius ūgliukus. Juos taip pat galime valgyti kaip šviežumo šaltinį. Lentelėje nekalbama apie konservuotus produktus. Konservuoti galima bet ką. Tačiau mums svarbu yra kuo šviežesnis, natūralesnis ir gyvesnis maistas. Jei grūdas dygsta, o šakniavaisis leidžia daigus, reiškia jie gyvi ir juos pasodinus gautume gyvą šviežią derlių, o štai iš rauginto ar marinuoto burokėlio jau negausi šviežių daigelių. Jis nebegyvas. Tiesa, žiemą dar gali būti lysvėse suledėjusių kopūstų, ypač lapinių kopūstų, kurių kai kurios veislės pakelia didelius šalčius ir jei oras geras, be atlydžių, tai stovi lysvėse kaip šaldymo kameroje.

Kovas dažnai gali būti toks pat kaip ir pirmieji du mėnesiai, tačiau ne visada. Kartais kove jau nebebūna sniego, žemė nebeįšalus ir galima pasikasti šviežių šakniavaisių jau tiesiai iš lysvės. „Z“ raide lentelėje žymimos peržiemojusios lysvėje daržovės. Reiškia, šviežios.

Kovą, balandį, gegužę, jei būsim pasisėję, tai turėsim šviežių gelteklių, pūtelių, pastarnokų, topinambų, šakninės petražolės, varnalėšų šaknų.

Balandį gegužę jau atsigauna ir peržiemojusios lapinės petražolės ir porai.

Balandžio gale ir gegužę jau prasideda ir žieminio česnako laiškai, rabarbarai, smidrai, žieminiai svogūnai, krienai.

Gegužės pačiame gale jau galima turėti ankstyvųjų gūžinių kopūstų, salotų, špinatų iš žiemos sėtų, krapų, ridikėlių, jei geri metai, peržiemojusių mangoldų.

Birželį dar daugiau šviežių produktų prisideda – jau ir svogūnai, šviežios bulvės, kaliaropės, šparaginiai žirniai.

Na, ir liepą, kaip jau sakoma šios pamokos leitmotyve – visi turi visko. Pilni daržai pas visus. Tas pats rugpjūtį ir rugsėjį.

Spalį jau daug kas būna nusiėmę visus daržus, tačiau pas kitus dar spalį pilni daržai ropučių, gūžinių kopūstų, kaliaropių, lapinių kopūstų, Briuselio kopūstų, salierų, porų, šakniavaisių, įskaitant ir morkas bei burokėlius greitam valgymui.

Lapkritis žiūrint koks ir kurioje Lietuvos dalyje, bet šio lapkričio pradžioje galima buvo turėti beveik visko ko spalį.

Gruodį jau šalta ir dažnai nebegali pasikasti šakniavaisių, o orai tokie šalti, kad antžeminės dalys irgi nebeišsilaiko. Tai gruodis panašus į sausį ir vasarį. Skirtumas toks, kad ką tik buvo ruduo ir pilni aruodai dar trumpai pastovėjusio maisto.

Tiek pernai, tiek šiemet matot, kad lapkritį ir gruodį žemė neįšalusi, galima kastis šviežius šakniavaisius ir kopūstų dar rasti darže.

Kodėl šviežia ir sezoniška?

Kodėl gamtinėje žemdirbystėje taip stengiamės vartoti kuo šviežesnius produktus? Kaip jau žinot iš pirmos pamokos, gamtinėje žemdirbystėje stengiamės gauti kuo geresnę kokybę, kuo daugiau vitaminų ir kitų bioaktyvių medžiagų. O kai jas gaunam ar protinga jas prarasti sandėliuojant? Sandėliuojant dingsta didelė dalis vitaminų ir panašių medžiagų.

Kodėl sezoniška? Todėl, kad gamta, greičiausiai, ne be reikalo augina sezoniškai. Augalai užauga konkrečiu metu, kada jie reikalingi, o jei bandome apgauti gamtą šiltnamiais ir kitokiu dirbtiniu auginimu, tai pasidarome sau žalos, o ne naudos. Jei pabandysite įsigilinti į savo organizmą, tai pamatysite, kad nelabai ir norisi pomidoro pavasarį. Kepto, picoje, taip, visada. Bet žalio pomidoro pavasarį nelabai norisi. Gamta ne be reikalo pavasarį iškelia žolynus, vasarą ir rudenį jų mažiau, tada prasideda uogos, vaisiai, vėliau – šakniavaisiai, riešutai ir sėklos. Greičiausiai būtent to žmogaus organizmui tuo metu reikia.

Sodinimo strategijos

Iš lentelės matosi, kad liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais turime labai daug įvairių šviežių produktų. Todėl reikėtų tais mėnesiais užderančių daržovių auginti po nedaug. Nes kitaip nespėsit valgyti ir teks viską sukišti į slojkėlius. Ir jau nebe šviežias produktas gaunasi, ne toks geras. Žinoma, reikės šiek tiek konservuoti, be to neišsiversime kol kas, bet šviežių daržovių skaičių reikėtų nuolatos didinti, o konservuotų – visada mažinti.

Taip pat iš lentelės matosi, kad galima daugiau paauginti daržovių, kurios dera balandį, gegužę ir birželį. Įvairovės mažiau, todėl kiekvienos kultūros auginame po daugiau ir valgome nors ir vienodesnį maistą, tačiau šviežią. Daržovių įvairovę ir skonių trūkumus gali pakeisti jų paruošimo būdai: tą pačią daržovę vieną dieną galima pakepti, kitą – valgyti žalią, su salotomis ar atskirai, trečią – įdėti į troškinį, ketvirtą - kokį kitą patiekalą sugalvoti.

Kitas dalykas, tada kada yra daržovių derliaus trūkumas, tuo metu galime daugiau vartoti laukinių augalų. Žiemą yra laiko jais pasidomėti, tačiau, žinoma, praktikoje lengviausia jų išmokti.

Tuos, kurie nepažįsta kokių nors daržovių raginu nueiti į parduotuvę ir nusipirkti. Pabandyti pasigaminti vieną patiekalą, antrą, trečią. Gal koks salieras jums netiks sutarkuotas į salotas, bet gal tiks keptas ar virtas, arba raugintas. Turite visą žiemą eksperimentams ir iki pavasario galite susidaryti sąrašą ką norėsite auginti.

Tai štai, temelė eina į pabaigą. Išdėsčiau trumpai daržo asortimentą ir parodžiau kokiu laiku konkrečios daržovės uždera. Taip pat aptarėm strategijas. O dabar pereikime prie pagrindinio mokymų etapo (kuris jau turėtų būti įdomus ir ne tik pradinukams) – jūsų klausimų.

Mokymai

Antra tema siauresnė ir klausimų turėtų būti mažiau. Taip pat temai skirsime mažiau laiko – savaitę. Su Kalėdomis ir Naujaisiais metais turime pabaigti dar ir sodo kultūrų išsidėstymą laike. Taigi šios dvi savaitės iki Naujų metų bus skirtos daržo ir sodo kultūrų aptarimui. Per dvi savaites tikrai galima prieiti prie interneto ir užduoti nors vieną klausimą ar parašyti vertingą papildymą. Antraip mokymai nevyksta. Todėl iki Naujųjų metų neatsiuntusius nė vieno laiško su pamąstymais vėlgi brauksiu iš sąrašų. Vakar išbraukiau neuždavusius klausimų pirmai pamokai. Jei gavote šį laišką, tai jūs likote sąraše. Kitas patikrinimas – sausio pirmą dieną.

Jei neturit laiko prieiti prie kompiuterio per dvi savaites, tada kviečiu užsukti į forumą http://gz.home.lt. Ten irgi yra medžiagos panašios, o klausimus galima užduoti savo tempu – kartą per mėnesį ar kartą per du mėnesius. O šie mūsų mokymai yra intensyvūs ir reikėtų suktis greičiau.

Sėkmės moksluose. Lauksiu laiškų.

Laimis Žmuida
http://www.gerazemdirbyste.lt

Prikabintas failas:
2mokymai-darzas.rar [24.5 KiB]
Atsisiųsta 561 kartus(ų)


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007