Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Šeš Spa 19, 2019 5:15 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Ket Vas 13, 2014 6:45 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
noriu papildyti daržovių sąrašą tinkantį pradinukams ir pažengusiems:
1. kukurūzai – labai tinkama kultūra ir pradinukams, ir pažengusiems, nes beveik jokios priežiūros nereikalauja. Galima sėti lysvėje kartu su agurkais (agurkai turės kur lipti, jei jiems šiek tiek padėsite). Kukurūzų yra skirtingų veislių, todėl pasėjus skirtingo ankstyvumo augalų reikia stebėti kada jie pasieks pieninę brandą, nes gana greitai sukietėja ir tampa ne tokie skanūs. Juos galima valgyti žalius, virti, kepti ant laužo, šaldyti žiemai. Kukurūzų būna ir spalvotomis sėklomis;
2. burnočiai – labai gera kultūra, nes galima valgyti lapus kaip špinatus, iš sėklų virti košes, net kepti duoną;
3. šparagai (smidrai) – apie šparagus buvo užsiminta, tačiau detaliau neaprašyta. Šparagai - daugiametė daržovė, kurią pasodinus valgyti galima bus 20 metų, būtent pavasarį, kai yra mažai ko valgyti. Galima sodinti šaknis, bet galima pasisėti ir iš sėklų (ilgesnis bus auginimo procesas, nes paragauti galima bus tik po 2-3 metų);
4. sorgai – jau prieš keletą metų atsirado Lietuvoje šios sėklos, sėjau kaip dekoratyvinius augalus, tačiau jų sėklos noksta ir yra valgomos;
5. paprika – nors auginant lauke užauga mažiau vaisių, tačiau, jas irgi galima auginti ne tik šiltnamyje. Tik sėklas reikėtų sėti namuose jau sausio pabaigoje, norint gauti ankstyvesnį derlių;
6. cukriniai runkeliai – nors šis augalas atrodytų tinkamas tik cukrų gaminti, tačiau jį galima auginti ir savame darže. Daug prisisėti nereikėtų, nes užaugę jie užima gana daug vietos, tačiau jei norite kažko įvairesnio galima daryti salotas, virti sriubas, virti sirupą.
7. pašariniai runkeliai – keletą galima pasisėti, gal skonis patiks , mes vaikystėje valgydavome;
8. pipirinė – labai greitai augantis augalas, vitaminų bomba. Pasėjus lauke skiname lapelius, vėliau paliekame ir sunoksta sėklos, kurias rudenį vėl galime pasėti;
9. dekoratyviniai kopūstai – gėlyne pasodinus dekoratyvinių kopūstų jais galime ne tik grožėtis iki didesnių šalčių, bet ir valgyti lapus.

Dėl morkų sėjos:
Morkų sėklas sumaišyti saujoje su ta pačia žeme į kurią sėjame ir pasėti, nors atrodys, kad sėjate tik žemę, tačiau sudygus augaliukams juos vis tiek reikės retinti. Retinti pradedame, kai pradeda megzti cukinijos ir gaminame troškinius arba konservuojame žiemai. Kitas retinimas, kai atsiranda šparaginių pupelių, agurkų. Vėl konservuojame žiemai arba valgome šviežias.

Dėl burokėlių sėjos:
Burokėlių sėklos pakankamai didelės ir iš vienos sėklos gali išdygti iki 5 augaliukų, todėl sėklas sėjame per kelių centimetrų atstumą. Geriausia rinkti pailgų formų burokėlius, nes jie užima mažiau vietos, jų didesnis derlingumas, reikia mažiau retinti.
Raciono paįvairinimui galima pasisėti lapinių burokėlių - mangoldų. Savo skoniu jie nelabai primena burokėlių lapų skonio, nors dauguma jų nesėja, nes mano, kad nusiskins burokėlių lapų. Sezonui pakaktų kokių 4-5 mangoldų augaliukų.

Salotas ir špinatus reikėtų sėti daigykloje ir išpikiuoti augaliukus per atstumą, tada geriau auga ir kiekvienam augaliukui būna skirta atskira vieta, nes pasėjus per tankiai, salotos ir špinatai neaugina (didelių) lapų, bet greitai perauga ir pradeda žydėti. Sezonui pakaktų po 10-15 salotų ir špinatų augaliukų.

Gal braškes ir žemuoges irgi reikėtų priskirti prie daržo augalų, nes auginama lysvėse, dažniausiai darže.

Ingrida


Labai nuostabus papildymas. Ačiū.

Būtų gerai dar lentelė kada kokias daržoves sodinti. Pvz. topinambus pradinukams lyg ir galima sodinti ir rudenį, ir pavasarį. Pvz. http://www.asu.lt/nm/l-projektas/ekologinisukis/50.htm

Lentelė būtų gerai. Gal kas turite pasidarę ar užtikę internete? Nes man ją sudarinėti per plati tema gaunasi, nespėju. Čia tik apie derėjimo laiką norėjau paliesti temą.

Taip pat būtų gerai gauti informacijos kaip geriausiai sandėliuoti kultūras, kurias žiemos metu valgome iš sandėliuko.

Sandėliavimas irgi plati tema. Į vienus mokymus visko nesukišim.

Augalų tarpusavio suderinamumas..
http://www.15min.lt/ji24/straipsnis/pom ... 570-322171
http://sodyba.org/?site=sodas_ir_darzaspush&id=109


Augalų tarpusavio suderinamumas gamtinėje žemdirbystėje mažiau reikšmingas, nei tradicinėje žemdirbystėje. Pirma, kartais sodinama vieną augalą šalia kito norint, kad nepultų ligos ir kenkėjai. Gamtinėje žemdirbystėje tą užtikrina ekosistema, todėl apsauginių augalų sodinti nebūtina. Galima, bet nebūtina. O konkrečiai mes nesodiname, nes maišytus augalus yra sunkiau prižiūrėti. O jei ir taip nepuola ligos ir kenkėjai, tai kam tada apsunkinti sau gyvenimą augalų derinimu ir maišymu?
Antras dalykas, augalai vienas kitą veikia šaknų išskyromis. Tas mulčiuotame darže ne taip stipriai veikia, nes po mulčiu gyvena mikroorganizmai, kurie stipriai praskiedžia augalų šaknų išskyras ir augalai vienas kitą ne taip stipriai veikia kaip tradiciniame darže.

Tačiau augalai išskiria išskyras ne tik per šaknis, bet ir per lapus taip stimuluodami vienas kitą ar silpnindami. Į tai būtų galima atsižvelgti, bet praktikoje sunkiau pritaikoma, tai kolkas nematau prasmės to daryti.

Be to, literatūroje visko prirašoma, o konkrečiame darže pabandai ir neveikia. Ir dar vienas dalykas yra, kad tas pats augalų derinys vienoje vietovėje veikia, kitoje – neveikia. Daug kas yra bandę specialistų rekomendacijomis vadovautis ir gauna priešingą rezultatą savo darže. Specialistui koks raudonėlis atbaido baltuką nuo kopūstų, o žmogus pabando ir jam veikia atvirkščiai – atsiranda daugiau drugelių, nei įprastai.

Todėl siūlyčiau nesukti galvos derinimais. Daržovės ir taip užauga nederinus, tai kam vargti? Žinoma, jei kas savo praktikoje atkastų kokį stebuklingą derinį, va tada prašyčiau pasidalinti forume ar kur kitur.

Apie suderinamumą yra iškelta tema forume: http://gz.home.lt

Paskaičiau apie kopūstus gegužės mėnesį ir susimaščiau. Kaip kopūstų pavasariui užsiauginti? Mes įpratę sodinti sodinukus balandžio gale, gegužės pradžioje, ką jau kalbėt apie derlių be šiltnamio.
Gal taip pat reikia į šiltlysvę sodinti? Ar yra kokia labai ansktyva veislė? Ar, jeigu šiltas pavasaris jie gerai auga ir taip.


Yra ankstyva kopūstų veislė, kuri vadinasi „ekspress“. Ne apvalios formos, o pailgos. Tai jas sėjam vasario vidurį ir vienais metais gegužės paskutinėm dienom gavom derlių. O paprastai tik birželį. Praeitais metais ilga žiema labai buvo, tai gavom iš šios veislės tik birželio gale. Nors ir sėjom vėliau numatydami ilgą žiemą. Šiltlysvė nebūtina. Gal yra ir kitų veislių ankstyvų, bet aš auginu tik šitą. Kai kopūstas duoda galvą, tai reikia kuo aukščiau ją nupjauti. Tada lieka kotas iš kurio užauga dar kelios galvos. Jos bus mažytės, bet jei praretinsit, tada užaugs viena, bet didesnė.

citata " Bet jei negyvenat prie daržo, retai atvažiuojat, neturėsit kada ravėti ir siela neleidžia daigelio išrauti, tada atidėkit kitiems metams" Jeigu dabar siela neleidžia išrauti daigelio, tai kažin ar kitais metais ji leis. Gal tiesiog pameginti pažiūrėti skirtumą praretinus ir nepraretinus kas išauga, tada siela gal atlaidesnė bus. Kažkur skaičiau, kad viena moteriškė pasidarė forma morkų sėjimui, kad nereikėtų paskui ravėti, kiekviena sėklą atskirai pasodina , kaip žirnį. Aišku su morkomis tai žaidimas gaunasi.

Taip, geras patarimas dėl eksperimento praretinus ir nepraretinus. Moteriškės vardas Rita Susnienė. Apie ją yra traipsniai spaudoje. Yra ir mūsų tinklapyje: viewtopic.php?f=39&t=57
Prietaisas vadinasi “skyliukas”. Jis tiks labai pedantiškiems žmonėms sodinantiems pagal liniuotę. Labai ilgai užtrunka kol sumėtai sėlytes į skylutes. Bet užtat gaunasi labai tvarkingai. Tačiau morkų pagal šį skyliuką nesėčiau, jos sunkiau dygsta, tai paskui gali gautis, kad vietomis morkų nebus. Lengviau yra tiesiog išberti iš akies ir paskui praretinti. Taip pat galima sumaišyti su smėliu ar sausa žeme ir bus lengviau pasėti morkas. O ridikėlius ar kitas gerai dygstančias daržoves galima su “skyliuku” sodinti, jei norisi labai lygiai. Bet tas sakau – užima daugiau laiko.

1. Minejot ankstesniuose klausimuose-atsakymuose savo seklu saltinius, kadangi as pats esu is pajurio, tai jusu saltiniai man nelabai tinka. Ar yra galimybe atsisiuti seklu is kokios parduotuves ir ar yra koks tinklapis, kuriame prekiaujama jusu rekomenduojamomis seklomis?

Internete yra įvairiausių sėklų, galite parsisiųsti. Bet didžiąją dalį sėklų galima įsigyti paprastose parduotuvėse. Internete ieškom tik išskirtinių veislių daržo papildymui, įsiveisimui. Ir kai įsiveisi, tada jau nereikia kiekvienais metais pirkti. Čia tik šiaip, vienais metais gauni, o paskui jau nebereikia. Taigi, galima vieną kartą ir kur toliau pavažiuoti aplankant gimines ar panašiai. Dar galit pabandyti susirasti žmogų forume, kuris jums atsiųstų sėklų paštu. Klaipėdoje tiksliai nežinau jokios geros specialios parduotuvės. Gal dar kas iš pajūrio yra ir pasakys kur yra gerų sėklų. Klaipėdoje geras turgus, mes gavom gal penkiolika naujų veislių pupelių į savo kolekciją.

2. Ar yra kokia darzove kuria galima seti ziema ir tiketis, kad sudygs?

Žiemą tai sėjama ant palangės ir pavasarį daigai persodinami. Galima kokius prieskonius ir šiaip ant palangės augintis, pavyzdžiui, pipirnes ar petražoles. O jei čia klausiate apie sėjimą lauke, tai sėjama ne žiemą, o prieš pat žiemą, prieš pat užšąlant. Šiemet matot ilgas labai ruduo, niekaip neužšąla, tai dar galima sėti. Užvakar dar sodinom topinambus, šiandien ar ryt į lauką pasėsiu mangoldų, salierų, pomidorų, špinatų pabandymui ir kitų daržovių. Šitų iš rudens sėti dar nebandžiau. Bet pastarnokai, krapai yra išbandyti ir gerai sėjasi prieš užšalimą. Čia daug surašyta ko galima sėti prieš žiemą (viewtopic.php?f=34&t=277). Vis dar galima šiemet sėti.

O dumplainius, kaip ir pomidorus galima sėti tiesiog pievoje? Turbūt vis tiek aplinkui reikia kažkiek vietos padaryti, ar gal tik kol jie mažiukai? O būna dumplainių sėklų paprastose parduotuvėse, nes kažkaip neteko matyti?

Būna dabar jau ir paprastose parduotuvėse visko. Bet galima pasiieškoti kokių įdomesnių, skanesnių veislių, nes dumplainis dumplainiui nelygu. Ankstyvos veislės tiek pomidorų, tiek dumplainių gali pasisėti pačios iš rudens ir užaugti kitais metais. Bet tik ankstyvos veislės. Dumplainiams tai padaryti geriau sekasi nei pomidorams. Tačiau norėdami didesnio ir lengviau kontroliuojamo derliaus pomidorus ir dumplainius sėjame į vazonėlius ir pavasarį sodinam į pievą daigelius. Žinoma, jei žolės maišo, tada jas pašalinam.

1. Ties daugeliu daržovių minite ravėjimą. Kiek reikia ravėti GŽ, kad neperlenktume lazdos ir negrįžtume prie tradicinio žemės ūkio?

Čia jau klausimas iš pirmos temos, sakiau neatsakinėsiu tokių, bet ką padarysi... Reik atsakyt. 
Ravėjimo gamtinės žemdirbystės daržuose mažiau nei tradiciniame darže, nes mulčias šiek tiek apstabdo piktžoles. Tačiau ravėjimo yra. Priklausomai nuo to, kokio stiprumo pas jus pieva. Ravėti reikia tiek, kad piktžolės neužstotų šviesos kultūriniams augalams. Galima ir viską nuravėti lysvėje, jeigu pas jus yra tarpulysviai iš velėnos. Nes tada kultūriniai augalai bendrauja su žolėmis esančiomis tarpulysviuose. To užtenka, jei lysvės siauros, iki metro pločio.

2. Jei turime molingą dirvą, kaip geriausia auginti bulves? Ką daryti, jei puola kolorado vabalai?

Sodinkite mažesniais ploteliais, galbūt lysvėmis, jei galite, taip išmėtytos bulvės po sklypą mažiau kenkėjų prisitrauks ir gamta jas labiau saugos. Kolorado vabalai mažiau puls ir jei savo sėklą užsiauginsite. Mes sodinom tą pačią veislę savo užaugintą ir gautą iš pašalies kur kartais ir deciu purkšdavo, tai mūsiškės atsparesnės koloradui buvo, nors augo visai šalia krūmas prie krūmo su tomis apipultomis. Molyje bulvės užmirksta, tas negerai joms būna. Bet sausą vasarą kaip tik gerai, molis geriau išlaiko drėgmę. Nežinau kokio riebumo molis pas jus. Jei visai molis ir neįmanoma nieko padaryt, tai galima pamaišyt jį su lapais. Bet jei pusė bėdos, tada nieko nedarykit, tiesiog auginkit, mulčiuokit ir kiekvienais metais molis po truputį tvarkysis, purės, atsiras daugiau organikos ir bulvėms vis bus geriau. Pabandykite dar paieškoti savo sklype mažiau molingų plotelių, su daugiau organikos, puresnio dirvožemio, štai ten geriau sodinkit bulves.

3. Norėčiau daugiau sužinoti apie pakeltas lysves GŽ - kaip jas daryti, kokia mediena geriausia kraštams.

Pakeltos lysvės nėra gamtinė žemdirbystė, todėl apie jas geriau nešnekėti. Nebent variantas kokiems agurkams pakelti tiesiog žemę dvidešimt trisdešimt centimetrų be jokių papildomų medienų ir atramų. Tiesiog kauburėlį kaip šviežią kapą formos. Tada jis panėšės į gamtoje esančius kauburėlius. O šiaip stenkitės ūkininkauti be šiltlysvių. Viskas ir taip užauga, ir šiltlysvių neapsimoka daryti nei dėl to, kad jų darymas atima laiko ir kainuoja, nei dėl to, kad jose gaunama blogesnė kokybė, reikia daugiau darbo prižiūrint, laistant.

4. Ką galima sėti iš rudens ir kada? Pvz., gal galima būtų pasėti salotas, morkas, ridikėlius, ar jie sudygs rudenį ir nušals?

Sąrašiukas čia:
viewtopic.php?f=34&t=277

Paprastai sėjama prieš pat užšąlant dirvožemiui. Tada sėklos praguli visą žiemą ir sudygsta pavasarį. Tačiau būna augalų, kuriems ne bėda sudygti ir rudenį, ir mažiems daigeliams peržiemoti. Tokie pavyzdžiui, yra pastarnokai. Forume lankykitės, ten rašoma ką konkretų mėnesį ir net konkrečią dieną sėti.

5. Kelintus metus bandau auginti pastarnokus, bet jie nesudygsta. Kodėl?

Pastarnokai ilgai ir sunkiai dygsta. Lengviau dygsta pasėti iš rudens. Greičiausiai nesudygsta pas jus dėl drėgmės trūkumo?

6. Kelis kartus bandžiau auginti pekino kopūstus ir daikonus, bet pradeda formuotis žiedai ir derliaus nėra.

Galbūt ne laiku sėjat? Juos reikia labai vėlai sėti ir duoti daug vietos augalui. Ar užtikrinat sąlygas parašytas ant sėklų pakelių?

7. Auginu saulėgrąžas, bet dažnai nulūžta stiebas. Ar reikia kažkaip paramstyti?

Galima paremti, jei kitos išeities nėra, bet galima profilaktiškai sodinti prie namo, krūmų arba sodinti plotelį, kad jos viena kitą saugotų nuo vėjo.

Pernai neprigijo topinambai. Galbūt buvo senos sėklos. Ar tinka juos sodinti pavėsyje, šiaurinėje pusėje? nes bijau kad per daug neišsiplėstų. o ar tiktų pasodinti prie tvenkinio pakraštyje (ne per arti?). jie gražiai ir žydi..

Drėgmė topinambams labai tinka. Pas mus net apsemta būna pavasarį. Taip pat esu matęs paupiuose topinambus prie Vilnelės, pavyzdžiui, o Rusijoje net ir pačioje kalnų upėje (vagoje), kai vasarą ji nusenka. Topinambus reikia prižiūrėti pačioje pradžioje, tik pasodinus. Žiurint kokia pas jus velėna, bet pas mus žolė jau būna iki kelių maždaug ir tik tada pasirodo topinambų daigai. Va tada vienintelį kartą nušienauju ir topinambai tada įsitvirtina. Daugiau nieko daryti nereikia. Kitas variantas, gal jūsų topinambai neprapuolė. Jei neprižiūrėjot, tai jie tiesiog pasislėpė ir šiemet jau išlys ir pakonkuruos su žolėmis. Topinambai gali augti ir pusiau pavėsyje, bet kaip ir daugelis augalų, gavęs saulės, geriau dera, geriau auga.

moliūgai neprigijo taip pat - galbūt todėl kad sodinau prie krūmų po obelim? juos visus suvalgė sraigės. Sraigės aplamai suvalgė daug ką :)

Sraigės valgo visur ne tik po obelim. Jei būtų daugiau žolynų, tada sraigės valgytų žolynus ir mažiau pultų moliūgus. Kitas dalykas, sėkite daug moliūgų. Į plotelį kas penki centimetrai. Daug jų nugriauš, bet daug ir liks. Ir paskui praretinkit dar kai bus užaugę penkis centimetrus. Jau tokio dydžio jų nebepuola, puola kol jauni ir labai skanūs.

dar turiu labai daug šakų, ką patartumėte su jomis daryti? smulkinti ir kasti po žeme, ar nesmulkinus kasti? (krūva virš galvos, kaip geras medis). Klaidos, bet ką padarysi.

Gamtinėje žemdirbystėje užkasti nieko negalima. Gamtoje nekasama, o viskas dedama ant žemės paviršiaus. Taip ir mes darom daržuose. Jei nesugalvojat kaip šakas kitaip panaudoti, tada tiesiog sukraunate kur pakampėmis ar po medžiais, kad nesimaišytų ir paliekate. Tokios krūvos labai gerai bioįvairovei. Ten apsigyvens visokių gyvūnų, reiškia bus daugiau gamtos. Gal tik tokio didelio dydžio nereikia krauti. Geriau keletą mažesnių, žmogui iki pusės. O tą savo didžiąją tai palikit. Neperdėkit. Suslūgs greitai. Pamatysit. Įdomu bus stebėti.

Kur gauti dumplainių? arba galbūt kada galima bus apsilankyti pažiūrėti kaip gyvai atrodo Jūsų sodai ir daržai?

Dumplainių galima gauti parduotuvėse arba pakalbinti žmogų, kuris augina ir iš jo gauti. Apsilankyti pas mus galima tik geriems draugams.

Pastarnokai.
"Viena problema su juo – kol mažas, tai būna smulkus."
Na, man niekada nepavykdavo uzsiauginti pastarnoku.. Ir neisdygdavo, o jeigu kas islysdavo, suvargdavo.. Kaip teisingai juos seti GŽ metodu? Kaip puoseleti liaunus tuos daigelius? Ir kokia zeme jiems reikalinga?
Mano darzo zeme - sunkus priemolis.


Paprastai sėjam ir paprastai prižiūrim. Nesudygsta dažniausiai dėl drėgmės trūkumo, kad nesuvargtų, reikia prižiūrėti, konkrečiai – ravėti. Tie patys žodžiai bus skirti visoms daržovėms.

Česnakai žieminiai
Kodel vienais metais, sandeliuojami tomis paciomis salygomis, jie issilaiko geriau, o kitais metais prasciau - issiskiecia, sudziuva?


Galbūt vėliau nuėmėt derlių, tai prasčiau laikėsi. Ir čia ne kalendorinė data turima omenyje, o augalo sunokimas, kuris skiriasi kiekvienai metais. Česnakus reikia nuimti kai praplyšta žiedyno galvutė. Arba gal kitos priežastys. Gal ne tokios sąlygos buvo kitais metais sandėliuojant. Ar sodinta ne tuo pat metu, ar vasara drėgnesnė ar sausesnė.

Pomidorai
Pavyksta uzsiauginti lauko pomidoru. Renkuosi ankstyvas veisles. Bet turiu mita(?) - pomidorams kenkia ne tik rukai, bet ir eilinis lietus. Todel sodinu palei namo pamata, kur neuzlyja(salia bijunu:)), bet cia mazai telpa. Atvirame darze sodinti vengiu. Padrasinkite!:))


Po stogu aišku, kad lengviau. Bet žmonės užaugina ir ne po stogu. Ypač jei turite patirties lauke, su ankstyvomis veislėmis, tai neturėtų būt sunku padaryti tą patį tik kiek toliau nuo namo. Nebijokit. Jei bijot, tai pasodinkit pirmais metais tik tris daigus, o kai pamatysit, kad auga, tada sodinkit daugiau.

Kopustai
Tikrai gerai uzauga. Daug auginu velyvuju. Bet, nezinau, kaip kitiems, bet prieziuros nuo kenkeju daug (gal todel kad tik savaitgaliais juos pamatau).
Auga jie apmulciuoti siaudais, taciau ziauriai puola sraiges (ko turiu to turiu!).
Nuo kopustinuku dengiu agro plevele, taip, negamtiska tai, bet kaip gintis nuo ju GŽ principu? Kazkokiu naudingu gyviu mano darze nera, kad padetu su kenkejais kovoti?
Tarpuose kopustu zydi pastoviai ir nasturtos ir tagetes (sako, kad jos atbaido). Na, ten kur artimiausi kopustai, gal ir atbaido, bet pastebejau, kad aplink nasturtas kopustinuku kartais buna ipatingai daug.
Tad jeigu neuzdengiu kopustu, tai kopustinukai padaro savo. Bet kai uzdengiu, tai gerai sraiges palindusius peri. Tada vel nudengiu agro plevele surenku tas sraiges ar apie kiekviena kopusto galva dedu pelenus, kuriu sraiges sako bijo.. (pries tai uzpilu juos vandeniu, "nugesinu", bet tada reikia nuimti mulciaus sluoksni).
Taip ir duoduos..:)) O kopustu auginu arti 100 galvu (man, kaip savaitgalio darzininkei, tai budavo daug).
Kaip darote Jus?


O mes nieko nedarom. Pasėjam, apmulčiuojam ir ravim. Paprasčiau nei pas jus? :) Jau rašiau, kad ligas ir kenkėjus tvarko ekosistema. Stengtis ją reikia sukurti, o ne su plėvelėm duotis ir pelenais po daržą. Ekosistema padės visoms daržovėms, ne tik kopūstams. Kitas dalykas, sėklos labai prastos kopūstų. Reikia savų gamintis, tada augalai bus atsparesni.

1. Kaip iskasti topinambus kad ju butu visam sezonui, nes kaip suprantu reik pasiraust po zeme gerai, kad issikast, tai kas ten lieka augti? Ar po to vel reik sodinti?

Sunku nukasti visus topinambus. Vis tiek lieka nors gabaliukas ir kitais metais vėl išdygsta. Todėl žmonės dažnai tik ima ir nesodina. Bet norint geresnio derliaus, didesnių gumbų, patarčiau viską „ščyrai“ nukasti ir iš naujo pasodinti dideliais atstumais – 35x70. Tada didesni gumbai ir mažiau darbo plaunant, skutant.

Topinambai kasami iki kol užšalą ir paskui pavasarį kasami kai tik atšyla žemė iki kol užauga daigeliai vos ne iki kelių. Būna keli mėnesiai kai užšalę ir negali išsikasti. Jie blogai sandėliuojasi, suvysta. Kad nesuvystų reikia, kad mažiau oro prieitų. Pavyzdžiui, smėlyje laikyti dėžėse rūsyje. O mes užkasam į smėlį lauke, į duobes. Žiemą praskeli penkis centimetrus ledo, po to eina šiaudai, o po šiaudais kibiras šviežių topinambų. Kol suvalgai tą kibirą tai nespėja suvysti net kambaryje laikant. Paskui vėl gali išsikasti kibirą.

2. Rasote kad prieskoniniu augalu neverta ne pradet augint,nes is ju nepavalgysi,bet juose gi daug vitaminu ir mineralu, kuriais galime papildyti valgius is kitu darzoviu, beto ir paivairinti skoni patiekalu...

Tada sodinkit, jei norisi. Šiaip gamtinės žemdirbystės produktuose daugiau vitaminų, be to, mums labai rūpi šviežumas, sezoniškumas, įvairovė, tad papildomų vitaminų ir mikroelementų nereikia. Nebent įprotis yra prieskonius augintis ar labai patinka, arba tiesiog mėgstate. Tada auginkite.

Ar pomidorus tinka auginti Lietuvoje atvirame grunte? Pas mane pomidorai auginti atvirame grunte neskanus, blogai prinoksta. Siltnamyje auga gerai.

Paprastai visi sako, kad šiltnamyje pomidorai ir agurkai be skonio, o auginti lauke ir skanūs, ir kvapnūs. Pomidorus lauke žmonės augina, bet ne visas veisles.

Dar papildymas. Manau tiktų prie šito sąrašo kanapės. Didelis augalas daug sėklų, senovėje augintas, vietinis.
Suprantu, kad šiuo metu draudžiamas, bet jei atvirai, mūsų sklype pačios pasisėjo (pirkom žemių sunkvežimį tai gavom kanapių ir aguonų), ir kitais metais iš tų pačių vėl pasisėjo.
Didelis, gražus ir labai kvapnus augalas (rūkyti nebandėme - nedomina :). Bet sėklų tikrai daug gaunasi. Šiais metais jau ir tingėjom rinkti, nes gana problematiška išsijoti, nebent nežinau metodikos, tačiau laukiniams paukščiams labai tiko.
Tad klausimas, ar yra koks postūmis Lietuvoje ar EU dėl maistinių kanapių auginimo? Dėl pramoninių auginimo berods jau lengviau.


Įstatymų nežinau, jie greitai keičiasi. Dėl įstatymų į Seimą pabandykit kreiptis, aš labiau apie gamtinę žemdirbystę galiu papasakot. Arba gal kas žino dabartinę padėtį iš mokymų grupelės.

Dar dėl savaiminio pasisėjimo, tai darže patys pasisėjo krapai, aguonos, ridikėliai ir kanapės. Taip pat viena bulvė sugebėjo peržiemoti ir pati pasisėti. Ar gali būti, kad iš sėklos?

Kad pavieniai augalai pasisėja, tai ne stebuklas. Pas daug ką pasisėja. O stebuklas yra kai tų pasisėjusių augalų pilnai užtenka ir nereikia sėti. Va tokio lygio reikia siekti. Bulvės dauginasi tiek sėklomis, tiek gumbais. Bet sėklos labai mažos ir labai mažai šansų joms sudygti. Maži augaliukai gaunasi ir mažos bulvytės pirmais metais (iki penkių centų monetos dydžio), o antrais metais iš tų mažų bulvyčių jau normalūs gumbai gaunasi. Jūsų bulvė greičiausiai yra iš peržiemojusio gumbo, o ne iš sėklos. Taip irgi dažnai būna, ypač mulčiuotuose daržuose.

Sunkiai sekasi auginti kopūstus, prastai suka galvas, o ir kirminai labai graužia. Šį sezoną barsčiau pelenais ir, žinoma, mulčiavau, tai jau kažkas panašiau į kopūstą užaugo:) Kopūstus sodinate daigais ar sėjate sėklas tiesiai i dirvą?

Vasarinius daigais, nes norisi greitesnio derliaus. Žieminius sėjam į dirvą.

Su kalafijorais, brokoliais ir briuselio kopūstais tai išvis - kažkoks nesusipratimas, tik vietą užimą, bet mano tikslas juos nugalėti. Padėkit:)

Neauginkit. Yra to maisto pilna, kuris daug lengviau užauga. Ir visokių skonių pilna. Orientuokitės labiau į sodą, laukinius, daugiamečius augalus arba į lengviau auginamas daržoves.

Teko girdėti, kad didelės cukinijos yra netinkamos valgyti? Gal ką nors žinote?

Tinkamos. Taip sako, turbūt dėl to, kad nori pabrėžti, jog šviežutėlės, žalios, jos yra itin skanios, o subrendusios neturi ypatingo skonio (tas liaudyje vadinama – nevalgomos).

Topinambai
* Aš jų visų neišsikasu. Man tame pačiame plote vėl pridygsta. Bet aš jų neretinu ir palieku jų mišką. Ar man reikia juos retinti kad butu tarpai didesnį?
* Juos patogu valyti su dantų (aišku nebenaudojamu) šepetuku.
* Ar juos verta irgi mulčiuoti? (pirmais metais mulčiavau... antrais palikau 'miškelį'
* Dar skaitosi valgomi (įšalo kaip ir nėra?)?
* O topinambu kepimas analogiškas bulvių? Ar yra kokių skirtumu?
* O kaip juos laikyti, kad nesudžiūtu kelis mėnesius?


Retinti topinambai duos didesnius gumbus, kuriuos lengviau nuplauti ir paruošti valgymui. Mulčiuoti nebūtina, bet galima. Pamulčiavus žemė puresnė bus, daugiau gyvybės, pačiai dirvai geriau, gal ir derlingumas didesnis. Tik nedaug mulčiuoti, nedidelį sluoksnį. O šiaip mulčias brangus dalykas, tai galima ir nedėt visai ant topinambų. Ir taip užauga. Valgomi visada kai tik užauga ir galima iškasti. Kepimas analogiškas, tik nereikia nulupti odelės ir skonis visai kitoks gaunasi. Greičiau iškepa. Laikyti pasluoksniavus su smėliu arba užkasti į duobę, arba neduoti prieiti orui.

Bulvės.
Ar galima atskirti ankstyvas ir vėlyvas veisles iš išvaizdos? Ar galima kažkaip kitaip atskirti? Ar tik vadovaujanti sėklos gavimo šaltinio žodžiais?


Žodžiais. Iš išvaizdos nesiskiria.

Moliūgai. Cukinijos.
2 metus auginau... (tradiciškai).., maži užaugo. Ar per šalta ar dar kas... :( Šiais metais mėginsiu pagal GŽ principą
.

Jei nesigauna, tai pakelkit truputį žemę. Mulčias ją dar labiau atvėsina, todėl mulčiuotus kartais dar sunkiau užauginti, nei nemulčiuotus.

Dumplainiai.
O kaip jų sėklos surenkamos? Džiovinti reikia?


Valgai ir išimi sėklytes. Džiovinti nereikia. Tik laikyti kur nors popieriuje. Kaip visas sėklas.

Pupelės.
Pavasarį auginant tradiciškai kažkas ką tik pradygusius apkramtė. Neradau jokio 'nusikaltelio'.


Gal šliužai. Pasistenkite neauginti tradiciškai.

Žirniai.
Motina sode sodino įdomia veisle. Nežinau veilės bet užaugo žymiai didesni (tiesa ne tokie skanūs). Gal kokios pupelės didumo.


Žirniai „Protor“ užaugina dvigubai didesnį žirnelį nei įprastas. Labai gera ir skani veislė. Yra visokių įdomių veislių.

Saulėgražos.
Man pora metu niekaip neužauga. Bet niekad neravėjau. Manau gal dėl to?


Taip, jau mokymų medžiagoje parašyta, kad pradžioje saulėgrąžas būtina apsaugoti nuo kitų augalų, net nuo šalia augančių kitų saulėgrąžų.

Dar keli klausimai:
O ar yra koks nors sėklų paruošimas pagal GŽ? AR sodinti paprastai kaip ir tradiciniu būdu?


Ne. Kaip tik atvirkščiai. Tradiciniame auginime jie ten mirko visaip ir priverstinai skatina sudygimą, o gamtinėje žemdirbystėje kuo paprasčiau – pasėji ir tiek. Kuo mažiau kištis į gamtą.

Ar galite plačiau apie įvairių datžovių išlaikymus žiema?

Ne. Atskira didelė tema, į mokymus neįeina ir negalim visko aptarti. Pabandykite užduoti klausimą forume. Visus tokius iš mokymų ribų išeinančius klausimus pabandykit klausti forume. Čia tam nėra laiko.

Ties keliom kultūrom apsiriboti naujokui auginime?

Žiūrint koks naujokas. O šiaip tai bandykit visas pradinukams rekomenduojamas pagal sąrašą, bet po nedaug.

Del bulviu, kur ir kokia klaida as padariau?
Bulves specialiai as nepirkau, tiesiog surinkau pas save namie visas bulves, kurias pavasari isdygo ir nuveziau i zemele. Tas bulves uzaugino vyro bendradarbis, pas save sklype. Dejau tiesiog ant zemes kas 50 - 60 cm atstumu, o ant virsaus tiesiog uzklojau nusienautos zoles, kur padejau daugiau, kur maziau. Labai ilgai laukiau, kol pasirodys pirmiaeji krumeliai, pagaliau sulaukiau, bet jie uzaugo tik kokiu 20-30 cm aukscio, na ir tokie silpnoki, ir gal tik 20 proc is visu pasodintu bulviu. Per visa vasara nebuvo jokiu kalorado vabalu. Labai silpnai zydejo. Rudeni, kai visi pradejo kasti bulves mes irgi panorejom pasiziureti kas gi ten pas mus uzaugo... Ten kur buvo uzauge krumeliai tai gal tik po 2-3 bulvytes uzaugo ir dauguma is ju buvo putpeliu kiausinio dydzio arba dar mazesni. Labai daug bulviu matomai buvo pradurtos kirminais, keleta buvo apgriauztos pelemis.


Greičiausiai trūko maisto medžiagų bulvėms. Reikia stengtis padaryti taip, kad pakaktų vandens ir maisto medžiagų. Be to niekas neauga. O kokios konkrečiai klaidos, tai sunku pasakyt nematant vaizdo.

- Ar tiesa, kad pastarnokai (tie, kurių šaknys pailgos, kaip morkų) išsišakoja žemėjė (turiu omeny vieno vaisiaus šaknis), jeigu toje žemėje netolygiai išdėstytos maisto medžiagos? Tuomet gaunasi ne viena šaknis, o keletas ant vieno augalo.

Taip, dėl maisto medžiagų, dėl drėgmės, dėl purumo, dėl kietos dirvos...

- Ar tiesa, kad pastarnokų sėklos galioja daugiausiai tik metus, o jau vyresnės nesudygsta?

Pomidorų, pupų, pupelių sėklos daigios devynerius, agurkų, aguročių, moliūgų, melionų, arbūzų - aštuonerius, žirnių - apie septynerius, burokėlių, kopūstų, ridikų, ridikėlių, ropių, cikorijų - penkerius, morkų, rabarbarų salierų, salotų, porų, špinatų - ketverius metus. Po metų arba dviejų daigumą praranda pastarnokai, salierai, krapai, svogūnai, rūgštynės.

http://www.manonamai.lt/mano-sodas-ir-k ... z2nhydESEB

- Ar galima pastarnokus laikyti žiemą dėžėse su smėliu (žeme)?

Taip. Ir be smėlio gerai laikosi rūsyje.

- Ar tiesa, kad per pilnatį nuimant šakniavaisių derlių, jis geriau laikosi rūsyje, nepūna?

Nebandžiau, bet taip kai kurie žmonės sako.

- Pupos. Ar jos visos valgomos žalios?

Tik kol labai jaunos ir žalios. Vėliau ne. O pupelės (ne pupos), retai kurios valgomos žalios. Pupelės laikomos nuodinga kultūra ir vartojamos tik termiškai apdorotos.

- Ar auga Lietuvoje spelta?

Auginama.

- Ar galima persodinti praretintas morkas, kaip kad burokėlius?

Ne. Burokėlius galima, morkų – ne.

Ir retinamus daigus taip pat reiktų suvalgyt kaip salotas, ar sudėti į sriubas. Aš savo daržoves retinu po truputį, kiek tą kartą galiu suvalgyt. Labai skanūs maži griežčių, ropių ir kaliaropių lapeliai.

Geras papildymas. Ačiū.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007