Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Tre Bir 26, 2019 3:36 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pen Vas 14, 2014 9:13 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
1. Nelabai supratau dėl Ekspress kopūstų sodinimo vasario mėnesį –
Kur juos kišti? Sėklas ar daigus? Į sniega? Prakapsčius? Uždengti?


Vasarį sėjame namuose ant palangės. Kai žemė lauke atšyla – išnešam ir pasodinam daigus į lauką.

2. Visdėlto dar noriu paklausti - kaip sodinti bulves? Iš rudens ant velėnos sudėjau lapus ir žoles. Tai jas reiktų praskirti, įdėti bulvę, ir dar papildomai uždėti? Ar ant viršaus dėti bulvę, o žolę ant bulvės?
Ir ar kauburėliais gaunasi? Ar ištisai plotą uždengti? Kokiu atstumu? Taip kaip tradiciškai, per kastuvo atstumą?


Atstumai tradicinio dydžio. Žiūrint kokia pas jus velėna. Jei nestipri ir žemė drėgna, tada pūdymo nuo rudens užteks ir pavasarį sudėliojat bulves ant žemės ir užklojat mulčiu. Geriausia bulves sodinti lygiai su žemės paviršiumi. Tada jos pasislėps po žeme nuo visokių kenkėjų, tačiau formuos savo gumbus pačiame paviršiuje ir rudenį pražėrus mulčią galima bus susirinkti. O jeigu velėna labai stipri buvo, tada pavasarį galima tą velėną prakasti ir į prakastą duobutę sodinti bulvę, užžerti žemėmis ir užkloti mulčiu. Vasarą, jei mulčio mažai, tada reikia dar pridėti, nes jei saulės spinduliai pasieks bulvės gumbą, tada ji pažalios ir nebetiks valgymui.

3. Topinambus kaip suprantu reikia kišti į žemę, padarai griovelį velėnoje, kas 35x 70 cm? Ir kai išdygs, tai uždėti jau žolėmis, jei jų turėsiu?

Taip. Padarai įkirtimą velėnoje, įkiši giliai (10 cm) gumbą ir paspaudi su koja žemę, kad ji užsivertų ir neliktų plyšio. Žolėmis nebūtina dengti. Palaukit kol žolės užaugs iki kelių ir pasirodys topinambų daigeliai. Tada žolę nupjaukit ir topinambai bus vienodo dydžio su žolėmis ir jau mokės pakonkuruoti.

- Kelinti metai nepavyksta norimo dydžio šakniavaisinių salierų išauginti - kokių specialių reikalavimų turi ta daržovė? Sodinu daigelius sekliau, paraviu mažus, laistau, kol neįgauna jėgos, mulčas jiems stambesnis visai nepasiteisina - šoninių šaknų priaugina, skaičiau, kad reikia apipjaustymą atlikti rudeniop - kaip iš tiesų? Kokias veisles auginate šakniavaisinių salierų?

Mes auginome Giant Prague ir Monarch šiais metais. Vieną reikia vasarį sėti, o kitą galima tik kovą. Pasėjau dar vėliau, tai irgi mažoki užaugo. Dar galvojau nukišiu į pavėsį ir žiūrėsiu kaip jausis. Tikrai daržovė, kuriai reikia daug priežiūros ir gauni palyginti mažai naudos. Su tiek priežiūros kiek užauginu vieną salierą turbūt galėčiau gauti tris maišus įvairių ropučių ir ridikų. Tai štai ir galvoju ar verta man juos sodinti? Skonių užtenka, darbo nesinori daug dėti. Galbūt kas kitas papasakos apie juos, nes man salierai nelabai įdomūs.

Prisiminkim ir vieną iš tikslų – judėti gamtos link. Salierai tolina mus nuo gamtos. Reikėtų stengtis rinktis paprastesnes kultūras ir artėti prie gamtos.

- Yra toks derinys tradicinis - moliūginiai, kukurūzai ir pupelės vijoklinės. Man pasiteisino šiemet - gal dar kas nors taip puikiai auga kartu?

Keista, kad pasiteisino. Taip darydavo indėnai Amerikoje, bet pas juos kitoks klimatas, o pas mus kai lipa pupelė, tai dar nėra kukurūzo, nėra į ką lipti. O jei pupeles vėliau sodini, kai yra į ką lipti, tada jos nespėja subręsti, nes neužtenka laiko vegetacijai O kukurūzui reikia šiltos žemės, o moliūgas užtamsioja ir pavėsina. Girdėjau, kad kažkam irgi yra pavykę Lietuvoje tą padaryti. Labai įdomu kokie rezultatai. Koks derlingumas iš ploto vieneto? Nesvėrėt ir nematavot? Labai būtų įdomu. Ir bent veisles pasakykit kokias naudojot arba detaliau procesą nupasakokit.

Mes tokių jokių derinių nenaudojam. Darom kad kuo lengviau prižiūrėt reikėtų, sodinam vienos kokios kultūros kelis metrus. Taip išgaunam didžiausią derlių su mažiausiai pastangų. Bent jau taip manau.

- Kaime aptikome žydinčius geltonai topinambus... :) Smulkesni, bet valgomi.

O kokia spalva jie dar žydi? Mes turime dvi veisles. Abi žydi geltonai. Vienos šakniagumbiai balti, dideli, kitos – raudoni ir mažesni. Jūsų matyti topinambai nebūtinai smulkesniais gumbais, galbūt jiems buvo prastesnės sąlygos arba nenukasti buvo vienais metais, tai ir susmulkėjo gumbai.

- Kiek galima skinti smidro ūglius nepakenkiant augalui? ką aš žinau, kiek požeme dar auga, o skanu...:) Ar reikia juos apkaupti pavasarį? Gal apmėtyti kuo nors?

Žiūrint kokio dydžio augalas, kokia veislė. Jaunus skina du-tris ūglius nuo kerelio, o kai krūmas didelis, tai gali nusiskinti ir dešimt. Proto ribose reikia žiūrėti.

- Ar teko bandyti avinžirinius?

Mes bandėm iš parduotuvės nusipirkę valgymui skirtų auginti, tai prastai dygo, sunkiai augo, o galiausiai kiškis suvalgė. Gal kas iš grupelės turi geresnės patirties. 

-Lietuvoje galima auginti tik teisės aktuose nurodytų rūšių kanapes, pasėliai, sėklos registruojami (siekiant kontroliuoti lapuose esančių medžiagų kiekį). Vis tik norėčiau sužinoti, gal kas augina kanapes maistinėms sėkloms? :) Kiek žinau, vertingiausia savo sudėtimi sėkla...

Na, dėl vertingumo tai galima ginčytis. Vieniems vieni elementai vertingi, kitiems kiti.

- Pelės iš burokų išsigraužia šalmus... Žinau apie ekosistemą ir pan., bet gal yra būdai apsaugoti bent vieną kultūrą? :)

Būdų yra, bet gamtinėje žemdirbystėje geriausia naudoti ekosistemos apsaugą. Aš tai dažnai būnu darže ir stebiu, kai pelės pradeda griaužt, tada nuimu derlių. Taip ir su kitom kultūrom – aguonas jei pradeda lesti paukščiai, ar saulėgrąžas, tai ženklas, kad reikia nusiimti. Kas pirmas iš mūsų, tas ir pasiima derlių.

- Šiemet atradau, kad nupjovus ankstyvąjį kopūstą ir palikus šaknis iki rudens dar priaugina mažų galvelių - jeigu jas praretini, tai ir normalią galvą galima išauginti. Panašiai su peraugusiomis anksti sodintomis kaliaropėmis - ant viršaus dar mažų galvučių priaugina rudeniop.

Taip, mes šitą irgi atradom.

- Ar reikia mirkyti pupelių, pupų sėklas prieš sėją - skaičiau dvi priešingas nuomones.

Sėklos mirkomos, kad lengviau sudygtų. Gamtoje atvirkščiai – daugelis sėklų iškrenta kai sausa. Manau ir mes neturėtume mirkyti, jei norim kuo gamtiškiau ūkininkauti.

- Kaip iškulti javus, jeigu jau nuspręstume sėti. Kokio ploto vienam žmogui reikia?

Žiūrint kiek valgote. Vienam užteks dešimt metrų, kitam – pusės aro. Reikia pasiskaičiuoti kiek suvalgote ir paskui pažiūrėti kiek ploto reikia pagal derlingumą. Derlingumas čia:
http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectv ... 3=&rvar14=

Vasarį ar sausį kaip tik skaičiuosime kiek suvalgome ir kokio ploto reikia kiekvieno dalyvio daržui. Jei plotas nedidelis, tada galima iškulti rankomis. Jei didesnis, tada pagalvot apie primityvias technologijas – spragilus.

- Minėjote, kad pailgi burokėliai geriau dėl retinimo, gerai laikosi. Kiek teko susidurti, palyginti su apvaliais - pailgi prasčiau laikosi, greičiau vysta, bet greičiau uždera. Kokias veisles pailgųjų auginate, jeigu jie turi jūsų minėtas savybes?

Aha, čia kas minėjo, tas tegu ir pasako. Kažkas iš dalyvių minėjo.

- Agurkai pas mane nėra ta "och" daržovė - bandau ir tradiciškai, iš su mulču, laistyti labai nemėgstu, tai gal dėl to... Gal galite nurodyti esminius agurkų poreikius? Gal yra geros kaiminystės taisyklių agurkams?

Šilta dirva ir pakankamai drėgmės. Jei šiltlysvė ir laistoma, tai auga kaip išprotėję. Jei panašios sąlygos be šiltlysvės tada dar geriau, nes nereikia laistyt.

Man per žiaurus būdas morkas sėti tankiai, o po to išretinti. Praeitą pavasarį beskubėdama nusipirkau pirmų pasitaikiusių Nojaus sėklų. Atplėšusi pokelį nusivyliau sėklų mažumu. Tokių mažų dar nebuvau mačiusi. Pamaniau, kad iš tokių mažyčių tai mažai kas išdigs. Todėl prisėjau labai tankiai. Pridygo irgi tankiai. Retinti buvo labai gaila. Neretinau. Užaugo miniatiūrinės. Kas pamatė, tai turėjo juoko. Daugiau Nojaus sėklų nepirksiu. Ir Dalemos sėklų nepirksiu, nes tos firmos daržovės - pačios neskaniausios. Firmos "Sėklos" elitinės linijos morkos bent jau skanios, saldžios, kol neužsiauginome savų sėklų. Iš savų sėklų gal dar skanesnės bus.
Kas turi kantrybės, tai morkų sėklas galima išdėlioti kas 3 cm, užberti smėliu, ar puria žeme, tik ne moliu ir ne priemoliu. Tada nereikės retinti. Tai lėtesnis būdas, bet jei yra laiko, nedaug sodinama, tai - tinka.
Marytė
----------------------------
buvo klausimas "dar turiu labai daug šakų, ką patartumėte su jomis daryti? smulkinti ir kasti po žeme, ar nesmulkinus kasti? (krūva virš galvos, kaip geras medis). Klaidos, bet ką padarysi"

Noriu pasidalinti savo patirtimi kraunant krūvas iš šakų. Aš kraunu šakas sklypo (daržo) pakraštyje į nestoras iki metro pločio stirtas, aukštis maždaug iki pažastų. Stirtos per metus smarkiai sukrenta, tai vėl kraunu, jei lieka šakų. Gaunu užuovėja augalams, apsigyveno ežių. Tikrai įdomu stebėti. Po stirtomis randu purios žemės. Galima panaudoti kaip miško žemę augalų auginimui? Kokiems augalams? Gal avietėms ar gervuogėms?


Taip, po stirtomis gauta žemė labiau tiks miško augalams, sumedėjusiems augalams. Daržui irgi puikiai tiks, bet jei galvoti kaip gamta daro, tai ji tokią žemę naudoja sumedėjusiems augalams. Bet gamta žemės nepernešinėtų, iš karto dėtų stagarus ant aviečių ir ten kurtų gerą dirvožemį vietoje.

Rašėte "Didžioji dauguma pradedančių daržininkauti užaugina daržus tik nuo liepos mėnesio. O iki liepos beveik nieko neturi. Pavasarį pasėja ir laukia kol užaugs. O užauga viskas maždaug liepos mėnesį. O šviežią maistą reikia valgyti ir balandį, gegužę, birželį…"
Pažįstamas jausmas, kai sėji, sodini, o derliaus sulauki tik vidurvasarį. Vadinasi esu tik pradedančioji, nors bandau auginti kasmet.
Ar įmanoma patiems užsiauginti meškinių česnakų? Reikalingos ypatingos sąlygos? Rinkti gamtoje kaip ir draudžiama.


Meškinio česnako galima parsinešti kaip sodinukų iš kitų sodininkų arba sėtis sėklomis. Sėklos parduodamos, bet silpnai daigios, nes meškinis česnakas mėgsta iš karto pasisėti ir sėklų negalima ilgai sandėliuoti. Iš sėklos meškinis česnakas pirmais metais bus labai mažiukas. Antrais didesnis, trečiais dar didesnis ir tik ketvirtais metais lapai bus normalaus dydžio, keras normalaus dydžio. Tai – pavėsio augalas, todėl jam reikėtų tokias sąlygas sudaryti.

Šiaip žmonės turi ir galima gauti iš jų. Štai vieni net dovanoja:
viewtopic.php?f=41&t=261

Ar galima auginti greta šitas daržoves?Ar jos nesusikryžmina?Šiemet keistai geltonos cukinijos užaugo galvoju gal moliūgai kalti augę šalia.

Taip, moliūginiai susikryžmina ir labai laisvai. Bet tas nėra blogai, tiesiog gauni didžiulę įdomių veislių įvairovę savo darže.

Pomidorai: Gal galit patarti kokias veisles?

Vyšniniai beveik visi tinka, bet reikia žiūrėti, kad būtų skanūs asmeniškai. Man patinka Matt’s wild cherry, Coyote, Texas wild, Punta banta. Iš didesnių Golden sunrise. O geriausi man tokie dideli oranžiniai. Kiekvienam turbūt bus skaniausi skirting pomidorai, nors tendencijos yra.

Šių metų mūsų pomidorų sąrašiukas čia:
viewtopic.php?f=16&t=193&p=2049#p2049

Norėčiau paklausti - kaip su sėklomis? Visi dažniausiai perka parduotuvėje, o norisi pasiruošti savo. Ar nusipirkus parduotuvėje ir keletą metų paauginus jau galima manyti, kad augalas "adaptavosi" prie žemės ir aplinkos ir geriau auga/išgyvena natūraliai, be jokių beicavimų, trašų įterpimų ir panašių parduotuvinių dalykų?

Taip, sėklos prisitaiko prie konkretaus sklypo. Net nunešus už šimto metrų jau ne taip auga. Geriausia yra pritaikyti prie savo sklypo. Galima pirktas sėklas pritaikyti. Tik kai kurios sėklos gali virsti visai kitokiomis veislėmis, nei iš pakelio. Bet apie tai kalbėsim sausį ar vasarį.

Rašote, kad "Javai – <...> Galima ją sodinti Masanobu Fukuokos būdu įsėjant į dobilus ar panašią kultūrą. Toks variantas labai geras, bet Lietuvoje to dar niekas nepadarė. Ir gal net Europoje nepadarė. Bet variantas yra ir kai bus atidirbtas, tada labai puikiai auginsime javus. <...>"
Lietuvoje pilna mokslinių tyrimų, bei daroma praktikoje kaip į javus įsėjami dobilai ar kitos kultūros. Pasidomėjus šiek tiek minėtuMasanobu Fukuokos būdu rašoma apie ryžių auginimą sėjant kartu su dobilais bei javais. Gal kažko ir nesupratau bet būtų ydomu daugiau suprasti ką turėjote omenyje rašydamas, kad Lietuvoje to dar niekas nepadarė. Nepadarė ko?


Tyrimai apie kuriuos rašote skiriasi nuo Fukuokos metodo. Lietuvoje naudojami dobilai ar kitos pagalbinės kultūros kaip priešsėlis, antsėlis ar įsėlis. Priešsėlis auginamas prieš pagrindinę kultūrą. Užauginami dobilai, paskui jie apariami ir po jų pasėjami javai. Antsėlis atvirkščiai – nupjaunami javai ir po jų pasėjami dobilai, kad žemė atsistatytų. Įsėlis jau įdomiau. Tada kultūros auga kartu, pvz., dobilai pažemiui, o javai virš jų. Tačiau sėjamas toks mišinys vienu metu. Ir paskui abi kultūros auga kartu.

Yra dar variantų kada dobilai užauginami, nupjaunami, bet neapariami, o į jų ražieną įsėjami javai. Tada dobilai atauga, o javai auga kartu su dobilais. Tokiu būdu auginant gaunami dvigubai prastesni derliai, nei dobilus aparus.

Visais šiais būdais dobilai naudojami kaip papildoma trąša. Dobiluose daug azoto ir jie numirę pasitarnauja kaip trąša.

O Fukuokos būdas yra kitoks. Čia dobilai atlieka ne trąšos, o pagalbininko sėjant funkciją. Iš pradžių pasėjami dobilai. Jie užauga. Ir čia tradicinė žemdirbystė jau pjautų juos ir apartų, arba pjautų ir su diskais perpjautų žemę ir sėtų į dobilų ražieną. O Fukuoka taip nedaro. Jis sėja javus į augančius dobilus. Dobilai sudaro pavėsį ir javų išbarstytos sėklos lengvai sudygsta. Ir po savaitės kai jau yra sudygę javai, štai tada dobilai nušienaujami. Kas atsitinka? Javai jau sudygę, visos žolės nupjautos. Javai gauna šviesos ir iš karto šauna į viršų ir pakonkuruoja su piktžolėmis. Matot? Dobilai naudojami ne kaip trąša, o kaip sėjimo pagalbininkas, kad sudarytų pavėsį ir leistų sudygti javams, be to, sulaiko piktžoles ir išleidžia javus į priekį. Tokio metodo Lietuvoje niekas nenaudoja. Paskui dobilai įsėjami į jau augančius javus ir javų derlius imamas kai dobilai sudybę.

Taip pat viename iš atsakymų rašėte, kad nėra reikalo sodinant derinti augalus. Tai šiuo atveju GŽ jokia sėjomaina ir nereikalinga?

Jau rašėm pirmoje dalyje, kad sėjomaina nereikalinga, nes dirva nenualinama, tai nėra prasmės sėjomainai, jei dirvoemis visada geras. Taip pat daviau plačiau pasiskaityti kodėl nereikalinga: viewtopic.php?f=16&t=51

Sveiki, praeita vasara gerai derejo ,, paliktos,, po mulcu 2 metu bulves, tik jos buvo giliai zemeje, dideles ir skanios. Gal galima tokiu budu auginti bulves.ACIU.

Ne, negalima. Lietuvoje žiemos šaltos ir peržiemoja tik maža dalis bulvių. To neužtenka, kad užsiauginti pakankamai bulvių. Todėl bulves reikėtų išlaikyti iki pavasario ir tada sodinti. Tada užaugs visi bulvių krūmai, o ne kas šimtas dvidešimtas. Yra kitų daržovių, kurias galima sėkmingai sėti rudenį. Sąrašą jau įdėjau į praeitą atsakymų seriją.

Praėjusioje temoje buvo užsiminta, kad už netvarkomą žemę reikia mokėti didesnius žemės mokesčius. Šių metų vasarą įsigijome žemės plotą, o gavus mokėti už žemę, dalis jos kaip tik ir buvo nurodyta kaip neprižiūrima. Kadangi esame dar visai naujokai tokiame žemės plote, todėl tiesiog sumokėjome kiek daugiau :). Skaitant kurso medžiagą džiaugiuosi, kad mūsų pievos jau keletą metų ramiai sau ir natūraliai gyvena, bet taip pat smagu būtų sužinoti kokius pateikė argumentus Mokesčių inspekcijai Nerija, nes kaip ji minėjo - labai lengvai pavyko VMI argumentuoti, kad taip ir turi būti ir žemė nėra apleista.
Kadangi tokie populiarūs ir lengvai auginami topinambai :), mes juos naudojame sultims (maišome su morkomis, obuoliais, burokėliais ar kitomis daržovėmis, kurias turime). Labai vertinga daržovė, be to dar galima rinkti ir topinambų lapus vasarą:
"Vasarą renkame jaunus, švarius bulvinių saulėgrąžų lapus. Juose kaupia proteinų, cukrų, riebalų, ląstelieną, vit. B2, C, nikotininę rūgštį, karotinus, kalcio fosforo, natrio, magnio, geležies ir kitų elementų junginius. Lapai tinka vartoti diabetikams, taip pat siekiantiems pastiprinti organizmą, palaikyti kraujotaką, atelesklerozei šalinti, medžiagų apykaitai skatinti."
http://www.jadvyga.lt/bulvine-saulegraza-2


Ačiū už pasidalinimą.

1. O braškes traktuosim kaip daržo kultūrą, nes jos miške neauga - pavienėnės nebent, daugiau laukuose, priešingai nei žemuogės ir avietės. Klausimas kaip jas mulčiuoti (kaip miško ar kaip pievos)?

Visada žiūrim kaip gamta daro. Jei gamta daro abiem variantais, tai ir mes galime.

2. Auginam nemažai šakniavaisinių, nes labai juos vartojam, bet morkų ir šakninių petražolių karūnos (kurios nors kiek virš žemės iškilusios) būna aplipusios panašius į amarus baltus smulkius vabaliukus - gal numanote kas tai ir kodėl. O su pastarnokų nuėmimu visada turime skubėti iki rugsėjo, nes kitaip jie pradeda pūti žemėje (daržų nelaistau, nebent kai tik pasėju ir būna paviršius kietokas ir sausas).

Kenkėjų turėtų nebūti darže. Jei yra, tai kažką negerai darot. Gamtinėje žemdirbystėje nesistengiam pričiupti kenkėją, jį identifikuoti ir nupurkšti kuo nors. Gamtnėje žemdirbystėje visoms ligoms ir kenkėjams tiesiog naudojame tą patį dalyką – ekosistemą. Ji sutvarko visus reikalus.

Tiesiog sodinkite toliau kaip sodinate ir su laiku pranyks ligos ir kenkėjai. Išmoksite geriau mulčiuoti, paliksite daugiau gamtos, dirvožemis pagerės ir ligos su kenkėjais prapuls.

Pastarnokai kodėl pūna nežinau. Gal irgi kokie kenkėjai pagriaužia ir paskui pūna. Tada tas irgi turėtų susitvarkyti su ekosistemos balanso atsiradimu.

3. Gal galite išvardinti ankstyvas ir atsparias pomidorų ir agurkų veisles, kad galetumem lauke sodinti.

Pomidorus vardinau, o agurkai tiks turbūt visi. Nebent yra kokios ilgos vegetacijos, kurie nespėtų lauke užaugt, bet aš nesusidūriau su tokiais.

4. Ar yra kokių privalumų, naudos, jei po derliaus nuėmimo papildomai užklojam daržo lysvę lapais, šienu - taip paruošdami žiemai (kad žemė neįšaltų, mikroorganizmai nežūtų). O gal yra ir trukūmų - jei ekosistema dar pilnai nesuformuota ir lysvėse gyvena kenkėjai, ligos, tai gal pavasarį tą užklotą reikia pašalinti ir mulčiuoti nauju?

Rudeninio mulčiavimo privalumai. Žemė ne taip įšala, po mulčiu ilgiau vyksta skaidymosi procesas, gyvena visokia gyvybė ir praturtina dirvožemį maisto medžiagomis. Privilioja mulčias daug geros dirvožemio faunos žiemojimui.

Trūkumai. Netgi tie patys. Žemė pavasarį ne taip greitai atšyla. Mulčias valgomas iki kol užšąla neefektyviai, t.y. mulčius turėtų būti valgomas tada kada augalas auga ir atsiradusios šviežios maisto medžiagos iš karto paduodamos augalui. Jei rudenį ir pavasarį dar augalo nėra, o mulčias skaidomas, tada medžiagos užsikonservuoja dirvožemyje ir paskui reikia papildomos energijos, kad jas iš ten išimti.

O dėl to, kad sulekia ne tik gerieji gyvūnai, bet ir ligos su kenkėjais po mulčiu peržiemoti, tai negirdėjau, kad kas taip skųstųsi. Greičiausiai to nebūna. Gamtoje visi gyviai yra geri ir ligos geros. Jų visų turi būti, bet subalansuotas skaičius. Pirmais metais, jei skaičius dar nesubalansuotas, tai kenkėjų ir ligų gali būti daugiau, bet nebus tiek, kad dėl palikto mulčiaus padarytų apčiuopiamos žalos.

5. Kažkuriam atsakyme rašėte, kad savo sėklas reikia mokėti pasigaminti. Ką tai reiškia, ar ne tik rudenines iš savo daržo susirinkti ir laikyti sausai per žiemą?

Kai kurios sėklos tiesiog susirenkamos rudenį ir tiek. O kitas reikės specialiai auginti. Apie sėklas sausį bus medžiaga. Pasistenkit į temą klausimus uždavinėti. Visi. 

Sveiki, norėčiau sužinoti kokiomis laukinemis žolemis galim pakeisti krapus ir petražoles, galite išvardinti?

O štai čia sulaukiau pagaliau klausimo į temą. Pakeisti daržoves laukiniais augalais. Labai džiaugiuosi. Konkrečiai tokio pat skonio kaip krapas ar petražolė Lietuvoje augančių augalų nėra. Reikėtų keisti ne petražolę, o visus prieskonius iš esmės. Pagalvokite kas tai yra prieskoniai. Kodėl turi būti būtinai petražolė? Galbūt gali būti garšva kaip prieskonis, kartenė ar kitas lietuviškas augalas. Pastaruoju metu labai daug žmonių perėjo prie indiškų prieskonių. Anksčiau juk neturėjom nei karių, nei kurkumų, nei imbierų, nei dar daugybės indiškų. Turėjom pipirus, druską, lauro lapus. Tačiau perėjima nuo vienokių prieskonių kitokių link žmonės kai kurie padarė. Reiškia tai įmanoma padaryti. Įmanoma pereiti ir prie lietuviškų prieskonių. Bet reikia visus išragauti ir sukurti naujus savo receptus. Ir kada nors atsiras knyga „Lietuviški prieskoniai. Patiekalų receptai“, kurioje bus surašyti lietuviški prieskoniai ir kaip juos naudoti. O kol kas tenka patiems atradinėti.

Apie laukinius valgomus augalus atskira tema ir į mokymus neįeina. Yra Vaivilavičiaus mokymai:
viewtopic.php?f=41&t=148

Yra Vaivilavičiaus knyglė apie laukinius augalus:
viewtopic.php?f=19&t=141

Yra forumo skiltis laukiniams augalams:
viewforum.php?f=19

Be to, forume pažiūrėkite kiekvieną mėnesį (kalendoriuje) rašoma koks augalas būtent tuo metu valgomas. Labai patogu, nes mokaisi atrasti augalą būtent tada, kada jis valgomas.

Taip pat darau mokymus sezono metu. Privačiai ir viešus seminarus. Sekite informaciją.

Ankstyvosius kopūstus ekspress pasejate vasario menėsį jau sudaigintus? tai kada reikia sėti į vazonėlius, kad gauti daigelių sausio menėsį?

Sėjame vasario mėnesį į vazonėlius. Pavasarį persodinam į lauką.

Dar minėjote, kai kopūstą supjaunate paliekate kamieną ir vėl kopūstas atauga, gal dar yra kokių nors daržovių, kurios irgi atauga?

Ankstyvi kopūstiniai spėja ataugti – gūžiniai kopūstai vasariniai, ankstyvos ir anksti sėtos kaliaropės. Atauga mangoldai ir burokėlių lapai. Atauga visokių ridikų, ropučių lapai. Atauga lapinės salotos ir visokios žolės panašios į salotas kur vartojama antžeminė dalis.

Man kaimynė minėjo, kad ji su žirklėm nukirpo šparagines pupeles ir jos vėl turi ataugti, tai perskaitė Kurdiumovo knygoje - Protingas daržas, gal vertėtų šią knygą įsigyti pradinukams?

Aha, girdėjau žmonės skundėsi, kad bandė kirpti pačią ankštį ir ji neva turėtų ataugti, bet jiems to nepavyko. Aš kai renku pupeles, tai skinu taip, kad galiukas lieka. Kaip nukirptas. Bet pupelė toje vietoje neatauga.

Kurdiumovo knygos labai teorinės. Jos gali suteikti entuziazmo ir įkvėpimo. Bet jei paimsite knygą į rankas ir nueisite į daržą sėti mokrų, burokėlių ar krapų pagal tą knygą, tai pamatysite, kad praktinio patarimo kaip tą padaryti nėra. Teks patiems galvoti. O dėl įkvėpimo tai tikrai verta paskaitinėti.

Dėkui, kad suskirstėt daržoves pradinukams, bus lengviau auginti, o tai peržiūrėjau likusias seklas, visokiausi brokoliai, salierai, porai taip ir liko nepasėti.Kai pradžioje paklausėte kiek procentų užauginote sau produkcijos, susimasčiau, kad žiemai nieko savo nelieka, tik šaldyti krapai ir petražoles.

Prašom.

Jau pasitreniravusi ant Jūsų paminėtų pradinukams daržovių, norėčiau užauginti jiems arbūzą! Patarkite, kaip tai padaryti tinkamiau?

Arbūzo reikia rinktis ankstyvą veislę ir duoti jam šiltesnę žemę. Taip pat jis nemėgsta žolių aplinkui. Daugiau informacijos pas Nedzveckus paieškokite: http://www.vynmedis.lt/selekcininkas-k- ... i-arbuzai/

O visokie moliugai, cukinijos ir pan. turetu tikti sode po medziais, ar ne? Platus lapai zole nustelbtu.

Moliūgai gali augti pavėsyje, tačiau sunkiau augs, skurs, prasčiau derės. O jauname sode, kur dar šešėlio nėra, tai moliūgai labai tiks. Ne tik vaisių duos, bet dar padės kovoti su velėna.

Labai noriu kitamet visko prisiset, bet dar nuolat negyvensim prie darzo, tai bijau per daug apsiziot... gal gali patart, nuo ko pradet darzininkaut, jei aplankysiu darza kad kelias dienas? Tikrai planuoju but dazniau nei tik savaitgaliais.

Pradėti siūlau nuo pradinukiškų daržovių, kurios yra sąraše. Ir dar priedo atsirinkti, kurias tikrai valgot ir mėgstat.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007