Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ant Spa 16, 2018 2:00 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Sek Vas 16, 2014 6:46 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Laba, parduotuvėje galima nusipirkti avižirnių, išmirkyti puikiai sudygsta ir yra visai skanus. Ar galima butų juos auginti savam krašte.

Kad sudygsta, tai dar nereiškia, kad augs. Dygsta ir išlukštentos saulėgrąžos ir riešutai, deja, be savo lukštų ir kevalų tik išdygsta, bet toliau augti negali. Mes kai sėjom avinžirnius, tai iš jų tik retas išdygo. Aš galvoju, kad buvo apšlifuotos sėklos ir pažeista luobelė. Galbūt yra ir gerų avinžirnių, nepažeistų. Bet Lietuvos klimatas jiems netinka. Artimiausiai auginama Ukrainoje. Lietuvoje irgi bandoma, bet kol kas nesiseka. Mačiau netgi vieną lauką avinžirnių, bet paskui nesusekiau ką su jais padarė. Greičiausiai jie buvo auginti kaip pupinė kultūra ne valgymui, o žemės patręšimui, sėjomainai. Net jei užaugintumėt, tai nedidelius derlius, neapsimoka. Orientuokimės į lietuviškus augalus. Lęšius įvaldykit, grikius. Šie augalai bent jau plačiai buvo auginami Lietuvoje ir tikrai auga.

Kaip dauginti smidrus? Į kokią dirvą sodinti? Kokia jų priežiūra? Ar valgomi tik pavasarį, ar atauginėtų ūgliai nuolat pjaunant?

Smidrai viena puikiausių kultūrų. Dauginamas sėklomis ir dalinant krūmą. Priežiūros galima ir visai nedaryti. Valgomi tik pavasarį, visų ūglių nupjauti negalima, nes jam reikia augti ir išmaitinti šaknis. Galima tik dalį ūglių pasiimti. Smidrai nemėgsta aukšto gruntinio vandens, gerai augs trąšioje purioje priemolio dirvoje.

Sveikas, vienas klausimas: saulėgražų gan keblu daug valgyti, nes reikia lukštenti po sėklytę rankomis ar burna. Gal yra būdų kaip greičiau ir efektyviau išlukštenti saulėgražas?

Gamta taip sukūrė, kad saulėgrąžų žmogus daug nevalgytų. Specialiai uždėjo lukštą ir mažą padarė. Kad nepersivalgytų ir su kuo kitu nemaišytų. Žinoma, žmogus išrado mechanizmus kaip išlukštenti, bet ar tai gerai?

Aš turbūt labai žiaurus atrodau, kad tai to neleidžiu, tai to nerekomenduoju? Supraskit, kad gamtinės žemdirbystės mokymai čia, tai aš kiek galėdamas traukiu prie gamtos. Negaliu aš sakyti – arkit, tręškit ir augs puikiai. Turiu laikytis temos, o jūs darykit kaip norit. Galit nusipirkti lukštenimo aparatą. Bet tai ėjimas tolyn nuo gamtos, negaliu nepasakyt.

Auginant kopūstus, kad ir kaip juos tankiai ar daug prisodinus, vis tiek puls baltukai ir grauš kirminai, šliužai. Todėl rezultate gal bus vieni mažiau sugraužti, o kiti visiškai neišaugs. Vienintelis būdas, mano manymu, tai nors kartą per savaitę gerai apžiūrėti ir nurinkti, sutraiškyti kirminus ir padėtus kiaušinėlius. Gal tai ir nelabai gamtiškai atrodo, juk pagal teoriją, šį darbą turėtų atlikti paukščiukai ir kiti gyvūnėliai, bet jiems, matyt, pakanka kito maisto, tai tų riebių kirminų ant kopūstų nerenka. Tą darbą už juos padarau pati ir kopūstai užauga visai neblogi.

Taip, jei neveikia ekosistema, tada geriausias būdas yra rankomis nurinkti, o ne purkšti kuo nors. Mes tai išvis nerenkam. Apgriaužia kirmėliukai kraštinius lapus, kartais tik skrotelės lieka, o galvą kopūstas augina vėliau, kai jau nebebūna tokio didelio antplūdžio ir kopūstai normaliai užauga.

Sakoma, kad kopūstai perkartų kartas labai chemizuotai auginti, todėl jų genetika nemačiusi kirmėliukų ir nežino kaip nuo jų gintis. Juk cheminiam lauke kirmėliukų nėra ir kopūstai jų nemato. Todėl, neva, reikia išsiauginti savų sėklų. Labai gerai, jei kopūstą puola kirmėliukai. Tada jis koduoja į savo DNR, kad ir kitais metais gali pulti kirmėliukai. Ir iš tokio kopūsto sėklų jau išauga kopūstas, kuris ginasi nuo kirmėliukų.

Gal galite papasakoti kas tai per augalas judra, kaip auginama ir vartojama.

Aha, papasakokit kas parašėt apie judrą.

Gal bus idomu..
Svogunai is seklu - Globo.
http://www.sodininkams.lt/index.php/pre ... globo.html
Labai lengvai auginti ir pirmokams. Sandeliavimui netinka.
Vasari-kova paseju i loveli ant palanges, pikiuoti veliau nereikia, nors siulo. Geguzes men. pabaigoje, sukisu liaunus, vos matomus daigelius i dirva (atrodo graudziai, bet kas juokiasi, veliau tie buna labai nustebe). Apmulciuoju.
Liepos pabaigoje - rugpjuti jau galima vagyti didelias galvas. Ilgai buna zali laiskai.


"Dar apie salierus. Vienais metais močiutė darže augino, ir keletas liko pamiršti.. Tai jau keletas metų tai vienur tai kitur vis aptinkam."
Bet ne lapkotiniai, o lapiniai salierai taip migruoja ir uzauga mano darze.


Morkos
Morkas seju po viena sekla kas 3-4-5cm. Plotas nemazas, bet kelias dienas tam skiriu, visai nesikankinu, kartais lyg meditacija gaunasi - kai nepradedi saves gaileti panikuoti "vai, ka as cia?!! Kada tai padarysiu?!!", tai ir gaunasi visai maloniai. Tikrai rekomenduoju - veliau jokio retinimo kol jos mazos, jokio "vargo", (retinti mazas man didesne kancia, negu seti po viena sekla), retinu, kai buna jau nemazi sakniavaisiai. Ka isretinu, ta suvalgom.

Bet atkreipkite demesi i laukines morkas, busite nustebinti lapu aromato ir saknies skonio!
https://www.google.com/search?q=laukine ... 20&bih=416


Daikonai ir pekino kopūstai: Tai yra trumpos dienos augalai, tad juos reikia sėti ne anksčiau liepos mėn. Anksti pavasari pasodinus jie augina tik žiedynus.
Pekino kopustu daigus augindavau anksti pavasari ant palanges ar kovo men. sedavau tiesiai i dirva siltnamyje (kaime jo neturiu, kazkaip nebereikia, bet tevu kolektyviniame sode yra).
Augo labai gerai, ziedynu neformavo. Gal todel, kad buvo veisle nelinkusi formuoti.
http://www.balticseeds.eu/index.php/lt/ ... -aprasymas
Bet sios seklos beicuotos ir dazytos..



"Skaitant kurso medžiagą džiaugiuosi, kad mūsų pievos jau keletą metų ramiai sau ir natūraliai gyvena, bet taip pat smagu būtų sužinoti kokius pateikė argumentus Mokesčių inspekcijai Nerija, nes kaip ji minėjo - labai lengvai pavyko VMI argumentuoti, kad taip ir turi būti ir žemė nėra apleista."
Kadangi tai ne i mokymu tema, tai trumpai - paprastai pievu su auksta zole neitraukia i ta apleistu zemiu zemelapi. Nes nustatineja is palydovo nuotraukos, o tik krumai ir jauni medeliai matosi, kad zemes ukio paskirties zemeje kazkas auga "ne taip". Mano kita dalis sklypo aukstu zoliu laukines pievos ir jos buvo "geros, neapleistos". :)

Argumentai ivairus. Jeigu labai noresite issaugoti naturaluma ar moketi mokesti maziau, tikiu, jie savaime atsiras.

"pernai bandziau braskes apdelioti samanomis. man visai patiko."
Bet samanos is misko? Ar viena lepindami, neskriaudziame kitu - misko paklotes?


Ačiū už pasidalinimą.

O ka reiskia kopustai lapiniai valgomi sausi ir vasari sviezi, nelabai supratau - gal galima pakomentuoti smulkiau.

Lapiniai kopūstai atlaiko stiprius šalčius. Jei gražiai užsninga, tai gali išsilaikyti lysvėje ir iki sausio, vasario.

Antri metai šiltnamyje auginau dumplainių(smulkiavaisių) daigus,bet vaisiai nespėdavo išaugti ir subręsti.Gal apsistoti ties senoviniais oranžiniais ,daugiamečiais?

Šiaip pas visus spėja subręsti. Gal veislė pas jus bloga? Pabandykit pakeisti. Labai paprastas augalas ir nesuprantu kaip gali nesubręsti. Tie senoviniai oranžiniai yra nevalgomi, dekoratyviniai, auginami kaip gėlės.

- porus. Pasisėjau rudenį į dėžutę. Sudygo, nes ruduo ilgas ir šiltas. Planuoju taip ir augint dėžutėj. Kada galiu tikėtis derliaus? Kaip suprantu norėdama turėti porų anksti pavasarį (t.y. kad peržiemotų dirvoje), turėčiau sėti vasarą?

Labai įdomus eksperimentas. Paskui papasakokit kaip sekėsi. Paprastai porai sėjami pavasarį į vazonėlius ant palangės ir paskui persodinami kai atšyla į lysves. Tada auga iki vėlyvo rudens. Palikti lysvėje peržiemoja ir iki gegužės juos galima valgyti. Nuo gegužės pradeda žiedą auginti. Tada tinka sėkloms, kurios užaugs tik rudenį vėlai.

Ne visos porų veislės peržiemoja. Reikia pasidomėt prieš perkant.

- česnakai. Kitoj literatūroj skaičiau apie česnakų auginimą iš žiedynų, t.y. kad labai gera sėkla išdygsta vieną rudenį pasėjus česnakus iš žiedų, o kitą rudenį juos jau pasodinus kaip sėklą. Ką manot?

Taip daroma, kad genetika atsinaujintų. Bet ar verta ją naujinti, tai abejoju. Tie kurie užauga iš sėklos, tai būna skanesni. Bet pasodinus antrais metais vėl tokie patys. Tai nebent pasisėt sprindį paragavimui, kiek gi ten reikia per žiemą? O visus kitus normaliai dauginti iš skiltelių. Iš to sprindžio dar ir sėklai pasilikti atnaujinti. Nesėkit daug tų sėklinių, nes sunku prižiūrėti ir derlius mažas. O štai jei padarysite, kad sėklos išsibarstytų ir pačios pridygtų, be priežiūros išaugtų, va tada labai geras variantas. Artėjimas prie gamtos.

- smidras/šparagas - čia ta pati močiučių darželių gėlė? Ar valgomos rūšys yra kitos?

Ta pati gėlė. Valgoma. Bet yra išvestų veislių, kurios užaugina didesnius ūglius, baltus ar žalius, derlingesni krūmai, skoniai skiriasi.

Sveiki, noriu reaguoti į kažkieno pasisakymą dėl speltos auginimo. Tai mes irgi bandem su spelta, bet ne GŽ principais, o įprastais - su traktorium pasėjom hektarą rudenį ir tiek. rugpjūtį buvo puikus derlius, nukūlėm paprastu kombainu, bet niekur LT neradom, kas galėtų tą speltą apdoroti, nes, kaip žinoma, iš varpų kuliant ji nebyra, ją reikia spec aparatais paskui išlukštent, bet kur LT rasti tokių lukštentojų, tai neįsivaizduojam... Gal kas žinot? O šiaip, mano manymu, grūdams GŽ taikyti nėra prasminga, juk kai pasėji į išartą žemę ir nei purški, nei tręši, tai ir auga natūraliai tarp visokiu kitokių augalėlių, bent jau mūsų speltoje tai visokių smilgų, rugiagėlių, ramunių ir kitokių augalų priaugo, bet javų nenustelbė :)

Nu nu nu. Kad suarei, pasodinai ir piktžolėm apžėlė, tai čia ne gamtinė žemdirbystė. Čia tradicinė apleistoji. Ji labai bloga tuo, kad žemė degraduoja, genda, gyvybė žūna. Sėjant pagal gamtinę žemdirbystę žemė ne sunaikinama, o puoselėjama, netgi gerinama.

Suarus žemę daug medžiagų išlekia į orą. Taip pat suarus žemę daug medžiagų neateina į dirvožemį iš oro kaip tai vyksta gamtoje ar gamtinėje žemdirbystėje.

Kad užaugs grūdai suarus traktoriumi, tai mes suprantam, bet mums svarbu ne tik užauginti, bet ir žemei, kad gerai būtų, kad turėtume kur gyventi paskui. Nes jei sugadinsim žemę, tai kur gyvensim?

Ir kitas klausimas, gerb. Laimis rašė apie aguonų auginimą, bet gi lT jos uždraustos, kur jūs sėklų gaunat?? Aš irgi norėčiau auginti, nors ir negalima... :)

O ką? Neparduoda? Keista. Kanapes tai pardavinėja. Gaunam iš draugų, ir galima pirkti tas valgymui skirtas aguonas. Mano draugas nusipirko kiniškas, pasisėjo, labai dideles galvas užaugino. Kaip degtukų dėžutė. Sėklytės mėlynos. O mes turim veislę kur galvos mažytės kaip nykščio galas, o sėklos juodos. Bet žmonės sako, kad skanesnės už parduotuvines. Dar esu rinkęs laukines aguonas Dzūkijoje. Jei geras laukas, tai lengvai galima prisirinkti daug. Tai štai tokias galima sėti pas save. Tikrai niekas nesikabins.

1. Pastarnokai kaip surpatau dvimetė daržove. Pavasarį pasėji, rudenį ir kitą pavasarį valgai ir vėl sėji pavasarį ? Kada jie brandina sėklas jei nori savo išsiauginti?

Taip.

2. kaip atskirti sėklos hibridinės ar ne. Kol kas esu bandžius tik moliūginių, ridikų ir krapų sėklas auginti. mama pastebėjo, kad ilgiau auginant pomidorus iš savo sėklos jie pradeda duoti mažesnius vaisius. Kodėl taip yra? ar ir kitos daržovės elgiasi taip pat. Girdėjau, kad žemuoges ir braškes reikėtų kas kažkiek laiko padauginti ne tik ūsais bet ir iš sėklos, tada bus skanesnės. Ar tikrai?

Žiūrint plačiąja prasme, visi augalai yra hibridai. Hibridas yra skirtingos genetikos susikryžminimas. Tėvelis su mamyte susikryžmina ir gaunasi hibridas – dviejų lydinys. Tai pačių hibridų nereikėtų bijoti, nes jie gamtoje yra.

Bet čia kalbama apie F1 hibridus, t.y. pirmos kartos sukryžmintus hibridus. Nusipirkot su F1 užrašu pakelį sėklų, pasėjot, gavot savų sėklų ir iš tų sėklų jau išauga nė toks pats augalas. O jūs norėjot tokio paties. Štai tokių hibridų tradiciniai sodininkai saugojasi, nes jiems svarbu lygiai tą pačią veislę kažkodėl išlaikyti. O gamtinėje žemdirbystėje kuo toliau dirbam, tuo labiau matom, kad nelabai reikia išlaikyti vieną veislę. Tai labai gerai, kad pasėjus tavo darže atsiranda daug įvairių, originalių veislių.

O yra ne F1 hibridai, kurie išlaiko tą pačią ar panašią veislę.

Jūsų mamos pomidorai buvo išvesti dirbtiniu būdu, išvesta, kad pomidorai būtų stambesni. O kas kart sėjant iš savo sėklų, pomidorai po truputį grįžta į gamtą ir darosi mažesni. Artėja link to, iš ko buvo išvesti.

Visi augalai, ne tik braškės, jei sėsime sėklomis, artės prie gamtos. Dažniausiai artėjimas prie gamtos taip pat reiškia ir skonio, ir aromato įgijimą, nes gamtoje jo yra, o kai žmogus išvedinėja veisles, tai jis išvedinėja dažniausiai pagal dydį, derlingumą, prekinę išvaizdą, transportabilumą, ilgą sandėliavimą. O gamta daro atvirkščiai.

Apie sėklas dar bus kita pamoka.

3. Aš paprastai sėju į apmulčiuotas lysves padarius tarpuką mulčiuje. kelis kartus netyčia sėklų prikrito nemulčiuotoje vietoje. Pastebėjau, kad špinatai, salotos ir ridikėliai geriau auga ten, kur nemulčiuoju, nes mulčiuje kažkaip juos greit nugraužia, jie skursta, eina į žiedus ir panašiai. Gal taip tada ir daryti? Pasėti, palaukti kol paaugs ir tik tada mulčiuoti? Kokia nauda mulčiuoti iš karto ar taip vat vėliau?Kaip tu patartum, gal dar koks nors būdas yra?

Daugumą daržovių mes sėjam į lysvę eilutėmis ir tarpueilius apmulčiuojam. Ten kur sėklos visai nebūna mulčio, arba jo būna mažai, kad sėklos išdygtų. O tarpueiliuose prikraunam kiek galim, t.y. kiek laikosi ir negriūna ant pasėtos vietos. Kai augalai išdygsta, tada prispaudžiam mulčią prie augalo ir tada visas plotas būna apdėtas mulčiu.

Po mulčiu vėsiau, o dauguma mūsų daržovių yra pietiečiai, todėl suartoje šiltoje atidengtoje dirvoje jiems geriau sekasi augti pradžioje, tačiau nesiūlyčiau žavėtis tuo. Pripylus trąšų, nupurškus pesticidais ir apdengus šiltnamiu dar geriau augs. Bet to nedarome. Nes norime kokybės, o ne tik, kad užaugtų.

Gamtinę žemdirbystę žmonės renkasi, kad joje mažiau darbo, nėr kenksmingų medžiagų, kvapų blogų, žemė padengta mulčiu ir nėra purvo, žemės kokybė neprastėja, laistyti nereikia, daržovės užauga skanesnės ir vitaminingesnės.

Todėl kur tik įmanoma mulčią reikėtų naudoti. Nes taip daro gamta. Gamtoje labai retai būna nuoga žemė. Būna kai šernai paknisa. Nedideli plotai.

O jei jau neįmanoma kitaip, jei augalas labai lepus, šilumamėgis, arba pradinukas nekantrus ir nori greitesnio derliaus, tuomet galima pasėt ir užmulčiuoti tada kai žemė bus sušilus ir augalai išdygę. Turėsime mažiau gyvybės dirvoje kurį laiką, bet paskui atsigriebsim pridėdami daugiau mulčio.

Šis dirvos atidengimas pavasarį, kad saulė sušildytų, kiekvienais metais tampa vis nepavojingesnis. Pirmais metais pradedant ūkininkauti, ypač jei suarta, tai mikroorganizmai gyvena tik po mulčiumi, nes ten yra jiems geriausios sąlygos – drėgmė, oras ir maistas. Kiekvienais kitais metais, jei ūkininkaujama pagal gamtinę žemdirbystę, dirvožemyje lieka šaknys. Nes augalų stengiamės nerauti. Ir mikroorganizmai apsigyvena jau giliau po žeme, nes ten jau yra maisto jiems, kanalėliais prieina oras ir iš oro iškrenta drėgmė. Todėl kitais metais jau ne taip pavojinga atidengti dirvą, nes mikroorganizmai gyvena ir giliau po žeme ir saulės spinduliai jų jau nepasiekia ir neišdžiovina.

Šiaip ar taip, šį metodą reikėtų taikyti retai, tik su kai kuriom daržovėm ir atsargiai. Jei labai drėgnas dirvožemis, tada galima nebijoti, o kitur reikia žiūrėti, kad neišdžiūtų dirvos paviršius ir mūsų draugės bakterijos neužverstų kojų.

Kita vertus, su metais gamtinė lysvė darosi vis puresnė, atsiranda ten vis daugiau oro kanalėlių. Oras šiltas pavasarį ir kuo daugiau jo patenka pro kanalėlius, tuo greičiau įšyla dirvožemis. Taigi su laiku šildymo problema irgi tvarkosi.

Na, žiūrėkite kiekvienu atveju atskirai. Laviruokite tarp gamtos ir patogumo, gamtos ir grožio, gamtos ir greitų ūglių... Vieną kartą teks palaistyt, kitą kartą nereikės, žiūrint koks oras, ar saulė šviečia, kaip greitai įšildo dirvožemį, kada galima jau sugražinti mulčią.

4. Jei gerai supratau iš medžiagos javus, džiovintus žirnius geriau daigintus valgyti nei virti. O kaip su tarkim burokėliais. gal irgi tada būtų geriau jį žiemą sudaiginti ir jo lapus valgyti o ne šaknį?

Taip, daiginti geriausia, čia viešai pripažintas faktas. O su burokėliais ar kitais šakniavaisiais, tai yra keletas aspektų. Pirma, kad juos ištrauki žiemą, kai saulės trūksta, tai jo ūgliai būna tokie ne visai žali, mažiau chlorofilo. Kitas dalykas, žmogus nebemoka misti vien lapais. Gorilos sugeba, o žmogus jau nebemoka. Todėl žmogus valgo šakniavaisį. Gal ir yra tame racijos, nes gamta augina šakniavaisius žiemai. Galbūt žmogui gerai yra žiemą valgyti šakniavaisius, o vasarą – lapus. Gal negerai valgyti lapus žiemą? Juk gamtoje nėra lapų žiemą. Jie sultingi, šviežūs, bet gal tuo metu organizmui jų nereikia? Čia reikia gilesnių tyrimų. Norit valgykit šakniavaisius, norit daiginkit, norit ir tą, ir tą kartu. Nemanau, kad mokslas sugebėtų pateikti atsakymą kaip yra geriau. Mokslas apie sveikatą labai mažai išmano.

5. Porus žiemojimui reikia nupjauti lapus ar palikti viską tik storai pamulčiuoti?

Nieko nepjaut. Tik apmulčiuoti. Kai kurie ir nemulčiuoti išžiemoja. Ypač jei jauni, tai visi peržiemoja.

6. Geltekles, pūtelius, pastarnokus reikia iš rudens sėti, kad pavasarį būtų? jei taip tai kada?

Visi jie sėjami pavasarį. Iki rudens užauga ir žiemoja. Ir kitą pavasarį gali valgyti. (Bet pastarnokus galima pasėti ir rudenį, tada pavasarį jie išdygsta ir viskas toliau tęsiasi kaip pirmam variante.)

Juoduju ridiku sodinimas ir auginimas. Dregniau ar sausiau? kada? Sejant vasaros pradzioje dalis nueina i ziedus/lapus, o dalis toje pacioje lysveje uzsaugina visai grazu derliu... Nuo ko tai priklauso?

Juodųjų ridikų yra įvairių veislių. Ankstyvų ir vėlyvų. Ankstyvos sėjamos balandį gegužę, vėlyvos birželio gale, liepą. Aš naudoju juos sandėliavimui, taigi auginu tik vėlyvuosius. Pavasarį nesėju, nes nesuprantu kam. Jie užauga, kada ir taip daržovių pilna. Sandėliavimui netinkami. Kam man jų reikia?

Ne visi pas jus sužydi, nes gamta nedaro pagal standartus. Ji net visiškai vienodus augalus, visiškai vienodose sąlygose augins vis tiek truputį kitaip. Čia atsiveria šansas evoliucijai. Gamta priaugina visokių mutacijų, o išlieka tos, kurioms sąlygos geros. O jei, pavyzdžiui, visi augalai būtų pritaikyti prie šlapios vasaros, o netyčia ateitų sausa ir visi numirtų? Gamta taip nedaro. Vienus augina tokius, kitus tokius, kad užėjus blogoms sąlygoms nors kas nors išgyventų. Jau net bakterijos patalpintos į vienodas sąlygas vis tiek elgiasi individualiai. Mokslininkai sako, kad irgi dėl to, kad nepakliūtų visos kartu į kokią blogą terpę ir nepražūtų visa generacija.

Ridikams tiks priemolis labiau, reiškia ir šlapesnė dirva.

Ar augina kas darzuose kmynus, metas?

Augina. Kmynus dar galima auginti ir lapams. Aš pažįstu daug valgomų laukinių augalų, tačiau kasdienėje praktikoje renku prie maisto tik tas žoles, kurias lengva surinkti – dilgėles, garšvas, rūgštynes, builius, o visokių ten valgomų, bet mažiukų nerenku, nes užtrukčiau dar valandą laiko kol surinkčiau. Kmynas yra tokia daržovė, kurios lapų galima labai lengvai pririnkti. Atėjai, nurovei kupstą ir eini valgyt prie troškinio.

Tokią lapiją užaugina kmynas antrais metais. Pirmais metais pasėji, užauga, paskui peržiemoja ir kitą pavasarį būna ko pavalgyt.

norečiau ir aš pasidalinti pastebejimais, patirtimi.
Pries 20 metų kaimynystėje prasidėjo statyba, pradėjo statyti didelį namą su rūsiu, o molį galimai išlygino savo 25a sklype (speju pagal skurdžią augmeniją). Kažkurioje vietoje pasodino braškes ir per tuos 20 metų jos išplito apie 5a plote. Jų skonis toks dieviškas, kad bet kokie atvykę svečiai (iš miesto) negali atsistebėti jų nepakartojamu skoniu, kvapu, sunkiai patiki, kad auga pievoje. Tuomet dar sode tradicinės žemdirbystės būdu auginamų braškių skonis ir kvapas nė iš toli neprilygo laukinėms. Jų tiesiog nesinorėdavo ir jos turėjo tik vieną privalumą - buvo didesnės, todėl patogiau rinkti, kuomet laukinės per pus ar dar mažesnės. Priežiūros joms nereik, okupavo jos nemažą plotą, aukštesnėse žolėse augančios braškės buvo didesnės, o ten kur žolių nebuvo ir aplink vien tik braškių kerai - smulkios. Vargas rinkti, bet neapsakomas malonumas valgyti ir manau tai puikus gamtinės žemdirbystės pavyzdys ir puoselėjamas tolimas siekinys, kuomet tereik tik rinkti ir mėgautis :)
Mėginau aš arčiau savo namų esančioje pievoje jas apgyvendinti, bet galima sakyti nepavyko. Gal vis dėlto pradžiai reikėtų bent jau mulčiuoti, šiaunauti, kad jos lengviau adaptuotųsi.
Vėliau pamatęs pakely prie geležinkelio augančių topinambų lauką, nutariau aš jų pasisodinti arčiau namų. Sodinau į tris skirtingus dirvožemius. Dalį tiesiog sukišau į pievas, jų nemulčiuodamas, nešienaudamas, bet dėja neišaugo. Matyt nustelbė stipri vietinė augmenija. Kitą dalį pasodinau į lysvė, kurioje prieš tai augo bulvės po šiaudais, tačiau ir čia neišaugo. Abi sodinimo vietos yra priemolis, antruoju atveju dar ir be galo drėgna dirva. Trečiuoju atveju pasodinau į tradicinės sodininkystės juodžemį, kuriame buvo išravėtos visos žolės, šiek tiek pamulčiuojant ir buvau nudžiugintas - iš vieno gumbo išaugo po 10-20 gumbų :)
Taip pat dar norėčiau pridurti apie lapinius kopūstus (šiuo atveju - Kalė kopūstų rūšis). Draugė išaugino lengvai gana nemažą derlių, tiesa ne GŽ principais, bet manau jie turi nuostabią mūsų klimatui tinkamą savybę - jie itin atsparūs šalčiui (net iki -15 °C).
Beje pievose puikiai auga laiškiniai svogūnai. Patys plinta, nereikalauja jokios priežiūros - nereik laistyt ar mulčiuoti. Persodinus iš tradicinio sodo juodžemio į pievas, laiškai tapo aukštesni, gražesni ir žinoma šiek tiek pakito skonis :)


Ačiū už pasidalinimą.

1. Jau minėjote GŽ požiūrį į augalų derinimą O kaip dėl bulvių ir pupelių ar kitų azotą duodančių daržovių auginimo kartu. Kaip ir GŽ principas - augalai sąveikauja.

Mulčiuojamame darže visų elementų užtenka. Azoto taip pat. Jo papildomai įdėjinėti nereikia. Galima, bet nebūtina. O sodinti bulves su pupelėm nepatogu. Patogiau vien bulves. Kitas dalykas, gamta azotą fiksuojančius augalus sodina ne visur. Pas mus sausas kalniukas kuriame labai trūksta azoto, tai ten auga daug pupinių atstovų, o žemai kur drėgniau ir juoda žemė, ten retai sutiksi azotą fiksuojantį augalą. Ten atvirkščiai, bakterijos stengiasi išimti azotą iš mitybinės grandinės ir paleisti į orą. Trečias dalykas, kad azotą fiksuojantis augalas pamaitintų bulvę, jis turi numirti. Taigi, prižiūrėti sunkiau, o nauda tik kitais metais. Be to, negalima susirinkti pupelių ar pupų, nes sėkloje sukaupiama 95 procentai azoto. Jei paimsit sėklas valgymui, tai azoto dirvai liks tik 5-10 procentų. Tai čia jums spręsti. Prasmės nematau tokiame derinime.


2. Mano patirtis gamtinėje žemdirbystėje (na pusiau tokioje, nes gerai principų nežinojau) su bulvėmis buvo tokia: pasodinau į prieš metus suartą dirvą (tiesiog peiliu pakėliau velėną ir įkišau bulvę), tada mulčiavau šienu, o po kokių dviejų dar į tarpus pakėlęs šieną prikišau pupų ir pupelių. Čia turbūt buvo pirma klaida, nes iš pradžių dėjau mažai šieno, bijodamas, kad pupelės nesudygs.
Iš pradžių lyg ir viskas neblogai buvo, bet nuo žydėjimo prasidėjo bėdos. Supratau, kad pavėlavau pridėti mulčio ir jo buvo per mažai. Pupos gulė ant šieno, bulvės irgi geibo. Rugpjūčio gale dar užpuolė koloradas, o rugsėjį įsimetė ir varputis. Bendras rezultatas mane tenkino, bet tikėjausi kiek daugiau bulvių (buvo po 3-4 iš kelmelio normalaus dydžio, o kitos smulkios, buvo ir per delną dydžio). Kaip suprantu ne viską blogai padariau. Ir liko klausimas, ką daryti, kad ant šieno auginant pupos ir bulvės negeibtų? Pupas galima pasmaigyti, o kaip su bulvėmis? Užtenka prikrauti pakankamai šieno? Kaip apskritai atrodo toks auginimas GŽ požiūriu? Norėčiau kitąmet dar kartą mėginti auginti, bet nesinorėtų kartoti tų pačių klaidų. Gal galite pakomentuoti ką dariau ne taip?


A, na va, kaip tik patyrėt nepatogumų apie kuriuos parašiau vienu klausimu aukščiau. Tai gal pabandykit nederinti tų augalų, tada lengviau prižiūrėti. Bulvės galiausiai atsiguls ant mulčio, tačiau ne bėda, užaugs ir taip. Jei pastatytumėt ir pririštumėt prie pagaliuko, tai jos saulės gautų daugiau ir didesnis derlius būtų, bet tikrai neverta dėl to tiek terliotis.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007