Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Tre Bir 26, 2019 3:49 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Ant Vas 18, 2014 6:18 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
o gal kas galite pasidalinti augalu sodinimi tarpu lentele. Ka sodinsiu be seklu pakelio... nezinosiu.

Tai kiek ten kultūrų reikės praktikoje be pakelių sėt? Penkias gal? Galima pasigooglinti kiekvieną augalą atskirai, tai dar informacijos prisirinktum kartu apie drėgmės kiekį, dirvožemį ir pan. Bet aišku, kad turit tokią lentelę, tai įmeskit.

Na jei jus pamatytumet ka pas mus isdarineja sernai, nemanau kad apsidziaugtumet... Negana to, kad didzioji dalis sklypo atrodo kaip po karo, tai jei dar ir vieninteli keliuka padare npravaziuojama net su piktu dzipu. Tuo labiau kad del ju vyksta pastovus karas su girtais medziotojais.. Vienu zodziu, geriau tegu sernai gyvena miske :) Nes kitu atveju as neturesiu jokio darzo, o tik ju serykla.

Tuo paciu noriu paklausti del darzo aptverimo. Galvojau padaryt gyvatvore is gluosniu. Pas mus labai dregna zeme ir pakrantes apaugusios ivairiais gluosniais. Ar nebus po to bedu su ju augumo kontroliavimu ir dregmes trukumu? Kadangi, kol kas salia sklypo geventi negaliu, be tvoros visa darzininkyste butu veltui, nes , kaip minejau, laukiniu gyvunu ten begales.


Mes irgi turėjom daug šernų ir jie pas mus surinko visas bulves vienais metais. Tada pastačiau tvorą. Metro aukščio ir pušinių karčių. Padarai kuolus, o kartis dviem juostom prikali prie jų. Šernai nebeina. Jie eina už daržo pro karklyną, krūmuose jiems labai patinka. Niekas nemato, saugu.

Taigi, žiūrint kokią gyvatvorę padarysite. Jei tokią tankią kaip mano karklynas, tai jiems labai patiks, o jei supinti norit, tai jie nepraeis. Karklus (gluosnius kaip vadinat) sukontroliuoti lengva, nes dabar žmogus išradęs įvairiausių pigių naikinimo įrankių. Drėgmės jie išgarins, tačiau ir prikaups. Drėgmės kiekis neturėtų sumažėti. Bent jau ne drastiškai.

Porą pastebėjimų iš daržinės patirties:
KRAPAI – niekad nesėjam, paliekam tik porą augalų sėkloms, kažkaip labai gerai auga su morkomis, kartais net jas nustelbia.


Ar mulčiuotame darže jie pas jus pasisėja? Nes gamtiniai žemdirbiai dažnai skundžiasi, kad krapai neauga. Jie mėgsta atvirą dirvožemį be mulčio.

MOLIŪGAI, CUKINIJOS, AGUROČIAI, PATISONAI , jų daugiausiai suvalgėme rugpjūčio – spalio mėnesiais iš visų daržovių, o priežiūros reikėjo mažiausiai. Tik daigus pasiauginome, nes nebuvo galimybės juos pasėti. Aišku ir juos pavėlavome pasodinti tad buvo visai užvargę. Sodinome į pievą, su kirviu prakapoję velėną (su kastuvu buvo neįmanoma), aplink apmulčiavome žole, vėliau teko iš šonų apdengti juoda agroplėvele, nes žolė augo labai greitai,prasikalė pro mūsų mulčią, o augalėliai bent porą savaičių visai neaugo. Nors cukinijos nebuvo apdengtos, bet vėliau praaugo žoles. Šiuo atveju agroplėvelė greičiau daugiau padėjo išlaikydama šilumą, kurią taip mėgsta moliūgai, o ne kaip mulčias. Derlius buvo labai geras, nors tik dukart laistėm, netręšėm. Pastebėjom porą pirmokų klaidų auginant šias kultūras: moliūgų veisles verta auginti mažesnes nuo 1 iki 5 kg – ir derlius greitesnis, ir nereikia kvaršinti galvos kaip greičiau suvartoti prapjautą milžiną. Patisonai geltonos spalvos visiškai nepasiteisino, nes vartojimui tinka tik labai maži, turi daug sėklų ir kieti. Aguročiai greitai auga, o kai atvažiuoji tik kas savaitę ar porą, randi daugiau peraugėlių.
DAIKONAI – puiki alternatyva ridikėliams rudenį, greitai auga.
SALIERAI – visiški besočiai, kuriems reikia labai derlingos žemės. Vieną kartą sodinom į daržo vietą, kur buvo kompostas, tai užaugo iki 1 kg ir didesni. Bet jau kitąmet toje pačioje vietoje derlius buvo mažas. Labiau vertingesni lapkotiniai ir vargo mažiau – po stiebelį nusiskabai kai reikia. Beje, salierus puikiai dera sodinti su porais šalia, nes kai birželį reikia nuo salierų šaknų atkrapštyti žemes, jomis galima apkaupti porus.
ŠPINATAI – lengva auginti tik verta atsiminti, kad auga tik pavasarį ir rudenį, vasarą iškart eina į žiedynus dėl per daug šviesos. Kaip ir rūgštynes galima valgyti iki žydėjimo ir per daug nepiktnaudžiauti dėl oksalo rūgšties.
AVINŽIRNIAI – netyčia kai liko sudaigintų pabėriau į vazoną, pradėjo augti, buvo gaila išmesti, tad pasodinau darže. Keista, bet užaugo nors žirniai buvo nedidukai.


Ačiū už pasidalinimą.

Turiu dar ir porą klausimų:
Sudomino jūsų minėti ankstyvi ekspres kopustai, tik ar daigai neišstypsta auginami kambaryje, nes šiaip kopūstų daigus auginame vėsiau.


Žiūrint koks langas ir kas už lango, kokia temperatūra. Ant vieno lango trūks šviesos, tai išstyps, ant kito ne. Mes gal keturis kartus sėjom. Tris kartus būdavo labai šalta namuose, apie penkiolika laipsnių ir šviesos nedaug, taip pat išnešdavau į balkoną vienais metais. Reikia žiūrėti pagal situaciją. Vienais metais teko juos išpikiuoti, kitais metais neteko. Pernai sėjom ne vasario mėnesį, bet kovo, nes nusimatė ilga žiema. Bet su aukšta temperatūra ir daug šviesos, tai augo visai kitaip. Žiūrėkite pagal situaciją pas save, tuo labiau, kad praktikos turite.

Kokias kultūras tinka sėti naudojant molio/žemės kamuoliukus kuriuos naudoja Fukuoka?

Sėklų kamuoliukai labiau skirti dykumoms apželdinti, nei daržovėms sodinti. Imi molio, kad suliptų, žemės tiek pat, kad sėklos gautų trąšų pradžiai ir sėklų tiek pat. Viską sumaišai ir suklijuoji su vandeniu. Padarai rutuliuką. Tokius rutuliukus išmėtai po pusdykumę. Kas atsitinka? Sėklos kamuoliuke saugios, jų nepaima vabzdžiai, pelės, paukščiai, nes jos kamuoliuko viduje. Jos taip sėdi iki pirmo lietaus. Kai palyja žemės išsileidžia ir sėklos sudygsta. Ir, svarbiausia, jos turi ne tik sudygti, bet užaugti. Todėl toks metodas tinkamas dykumoms, kur mūsų pasėtos sėklos neturės konkurencijos. O į mūsų pievas kiek nori mėtyk kamuoliukų, bet ten niekas neaugs, nes žolės nustelbs išdygusius daigus. Mačiau filmuką youtubėj kur Fukuoka moko daryti tuos kamuoliukus, bet veiksmas vyko Indijoje. O Indijoje nėra žolės. Ten daug neuždengtos žemės ir tokie kamuoliukai gali sudygt ir pakonkuruot. Kitas dalykas, galima mėtyti į jau įdirbtą žemę, kur piktžolių kiekis stipriai sumažintas. Bet jau lengviau eiti ir tvarkingai pasėti ko tau reikia, nei daryti kamuoliukus ir visur išmėtyti. Greičiau krūmams, medeliams netvarkingai sėti tiks kamuoliukai, o daržoves reikėtų susisodinti tvarkingai, kad lengva būtų prižiūrėti. Žinoma, galimas ir netvarkingo daržo variantas, kur plotelyje auga viskas kaip pievoje, bet vėlgi klausimas kaip lengviau tokį variantą įveisti – panaikinant velėną ir susėjant augalus tankiai, ar mėtant kamuoliukus. Kamuoliukai labiau tiks tokiu atveju, jei norime įsėti į kokią kitą kultūrą. Pavyzdžiui, auga dobilai ir į ją norime įsėti. Tada tinka kamuoliukai. Kai kamuoliukai sudygsta, tada dobilus nupjauname ir mūsų daigeliai pakonkuruoja su atželiančiais dobilais ar kitom piktžolėm. O jei velėnos nėra, tada kamuoliukų neverta daryti. Tada tiesiog pasėji sėklas į žemę.

Su kamuoliukais svarbu ne kokias sėklas sodinti, o KAIP įsodinti. Sugalvojus mechanizmą kaip įsodinti, tinka bet kokios sėklos.

Kitas dar yra dalykas. Įsėjant į dobilus ar liucernas, javus, kamuoliukų daryti nereikia. Kamuoliuke būna įvairios sėklos ir jų daug. O įsėjant javus mums reikia, kad viena kultūra būtų ir pasiskirstytų po visą plotą, o nebūtų taip, kad į rutuliuką sudedi dvidešimt grūdų ir paskui iš vienos vietos bando augti kupstas rugių. Taip jie neaugs. Reikia retai išmėtyti, atstumais. Tada naudojamas kitas būdas – apvėlimas moliu. Pamerkiami javai į molio tyrelę ir išdžiovinami ant sieto ar kitur. Gaunasi grūdai apvelti moliu. Kiekvienas grūdas atskirai. Štai tokius jau galima sėti į dobilus. Jų nesurinks paukščiai, vabzdžiai, pelės, o molis dar priklijuos prie dirvožemio paviršiaus juos ir suteiks daugiau drėgmės sudygimui.

Kazkas domejosi del judros. Ji yra sodinama is rudens. Kiek zinau ja augina vienas stambus ukininkas, o 'senoji aliejine' spaudzia alieju. Kaip jau kazkas minejo pasizymi dideliu kiekiu Omega 3. Mano manymu, tai dar pas mus nelabai atrastas augalas, turintis dideli potenciala.

Auginame kelis metus topinambus, bet nors stiebai gražūs, didelis, šakniavaisiai labai smulkūs. Retkarčiais pamulčiuojame,bet gal nepakankamai?


Smulkūs būna jei negauna maitinimo, arba yra per tankiai susodinti.

Pomidorai augo lauke gražūs, augo ir staiga per savaitę nujuodavo… Močiutė griežtai mums aiškino, kad tai maras ir vienintelis būdas apsisaugoti auginant lauke - reikia purkšti. Ji naudoja rūgintų česnakų antpilą. Kaip į tokias pomidorų apsaugos priemones žiūrite Jūs? Juk pomidorai kaip ir ne vietinė kultūra, tai gal jiems reikia pagalbos…

Kai pradedi purkšti, tai ir nenustoji. Visą gyvenimą tada ir purkši. Ir tavo vaikai purkš, ir anūkai, ir proanūkiai, ir pats vėl purkši, jei atgimsi. O iš esmės juk žmogus nesukurtas tam, kad purkštų nuo ryto iki vakaro visokius augalus. Jis turėtų vaikštinėti Rojaus sode ir mėgautis jo vaisiais.

Jei nepurškiam, tai išauginam sėklas, kurios jau bus atsparesnės kitais metais ligoms. Ir keliaujame link to, kad turėsime sveikus augalus ir sveiką aplinką, ir nepurškiantį žmogų. O jei pradedame purkšti, tai augalas neįrašys į savo genetiką, jog reikia gintis nuo ligų. Žmogus purškia, tai kam man (pomidorui) gintis? Ateis žmogus ir kitais metais ir nupurkš. Čia svarbu pats požiūris. Purškėjas visas problemas taip spręs. Jis nesigilins į ekosistemą, jis purkš. Kam galvoti apie ryšius ekosistemoje, jei nupurkšiu ir užaugs? Bet tada ir nelieka jo sklype ekosistemos, jei jam ji nereikalinga. O nuo to prasideda dar daugiau ligų, kurios užpuola visus augalus. Ir galiausiai rezultatas – nuolatinis sistemingas purškimas ir aimanavimas kaip viską puola ligos.

Geriau imkit geresnes veisles, auginkitės savo sėklas ir jūsų pomidorai stiprės. Bet kartu kursis ir ekosistema aplinkui, kuri padės visiems jūsų augalams, ne tik pomidorams.

Morkos nors ir retintos, normalios neužaugo. Dirvožemis pas mus sunkokas, priemolis, nors ir mulčiuotos, tai beveik visos "išsišakojusios", smulkios. Valgyti gali, pjaustyti, bet patarkuoti- be šansų. Pagalvojom , gal vis dėlto reikia sodinti jas po kažkokių kitų daržovių, kurios giliau "susmulkina" dirvožemį arba jau tik po kelerių metų pūdymo.. Ką manote?

Šakojasi ir nuo veislės. Mes šalia pasodinom dvi veisles, sąlygos tokios pačios, o vienos išsišakojo, o kitos ne. Taip pat šakojasi ir nuo dirvožemio. Greičiausiai jūs teisi, reikėtų kažkokiom kitom daržovėm įdirbti žemę, padaryti ją puresne ir tada morkos augs lygios. Yra ir kitas būdas, skirtas specialiai moliams. Įkalamas strypas į molį ir užberiamas žemėmis. Paviršiuje pasėjama morka. Ji leis savo šaknį ten kur lengviausia – tiesiai į padarytą plyšį molyje. Ir kokį plyšį padarai, tokia ir morka užauga. Bet čia ne priemoliams, čia moliams gryniems skirta. O jums greičiausiai geriau yra mulčiavimu ir stambiais augalais įdirbti žemę ir tada jau morkomis džiaugtis. Arba gal kokios kitos problemos pas jus. Gal dėl ko kito jos šakojasi, sunku pasakyt iš trumpo aprašymo.

Kopūstai tiesiog nesusuko gūžių. Nei vienos.Tiesa, nedaug jų turėjom, tik pabandymui. Kaip yra su kopūstų kaupimu? …

Jei dedamas mulčias, tai nepakaupsi žemėmis. Tada tiesiog pridedi daugiau mulčio. Veikia panašiai kaip kaupimas. Tas pats daroma su bulvėmis. Kai kaimiečiai apkaupinėja bulves, tai gamtiniai žemdirbiai prideda papildomai mulčio – apkaupia mulčiumi. Bet vėlgi, neaišku dėl ko pas jus nesuko galvų. Gal neteisingai pasėjote, neteisingai prižiūrėjote, per tankiai susodinote ar ne laiku.

Dar viena problema - mūsų sklype itin gausu usnų. Jos auga ir per visą mulčo sluoksnį. Ravint (ypač kai pamulčiuota storiau, kokį 10-15 cm, jos išverčia visą mulčo sluoksnį. Gal reikia mulčiuoti ploniau?

Darant mulčio sluoksnį orientuojamės ne į paukščius, grybus ar usnis, o į tai, kad mūsų augalui reikia valgyti. Kaip užtikrinti kasdienį gerą maistą mūsų augalėliui? Štai nuo to priklauso mulčio storis. Dedi tiek, kiek augalui reikia, o ne tiek kiek norisi. Pabarstyti mulčio galima šiuolaikinio meno centre ir tai bus kūryba, menas, estetika, o žemdirbiui reikia maitinti savo augalus. Negalvokit, kad pabarstot ant žemės šiaudų ir jau čia yra gamtinė žemdirbystė. Ne. Gamtinė žemdirbystė nėra mulčiuoti daržai. Mulčiuoja dabar jau ir tradiciniai žemdirbiai. O gamtinė žemdirbystė yra teisingas mulčiavimas arba kitaip – augalo pamaitinimas, o ne mulčiavimas pats savaime. Jei uždėjai mulčio, o jis neveikia, tai čia jau menas, o ne žemdirbystė. O kokio konkrečiai mulčio sluoksnio reikia parašyta čia:
viewtopic.php?f=11&t=30

Ir dar vienas klausimas visai ne į daržo temą, bet aktualus dabar . Kokiu mišiniu ištepus, galima bent kiek atbaidyti medelius nuo kiškių? Mes naudojame visokias tvoreles, apvyniojimus, bet bijau, kad vien to nepakaks, ypač kol tie medeliai kiškių ūgio.

Yra "Senukuose" specialus tepalas. Sako, kad žmonės perka ir nesuskundžia. Taip pat galima pasidaryti pačiam zuikbaidžio. Nueini į veterinarijos vaistinę ir nusiperki herbacero ir mažai žuvų taukų. Į herbacerą pripili šiek tiek taukų, kad gautųsi kaip grietinė, ne skystas mišinys. Ir taškuoji juo medelį kas penkiolika centimetrų. Atbaido viską – peles, stirnas, zuikius. Pas mus labai daug smulkių medelių ir krūmelių būdavo, kurių neapriši niekaip, o išsaugot norisi, tai su tuo zuikbaidžiu labai gerai apsaugodavom. Šalia nepazuikbaidintus net beržus apgrauždavo, o skanios obelaitės neliesdavo. Tačiau vienais metais peliukai apgriaužė kamienų apačias. Galbūt buvo sniego daug ir nuvalė zuikbaidį nuo medelio arba peliukai priprato prie jo ir daugiau nebijo. Bet pirmais keletu metu tai labai buvau patenkintas šiuo mišiniu. Veikė stebuklingai. Šimtu procentų, nors šalia ir griauždavo.

Dar galima virti visokius kartumynus iš pelynų, ugniažolių, čili pipirų ir jais purkšti. Tik problema, kad jį nulyja šitą skystį, o zuikbaidis su vazelinu ir laikosi ant šakos net du metus. Tuo purškiamu geriau po stogu daryti. Mes išaliejavom grindis pirtyje ir pelės negriaužė aliejaus, nes jis buvo kaitrus ir aitrus. O šiaip būtų nugriaužę.

O kaip sužinoti ar man padidintas vmi mokestis uz zeme?

Regia.lt galima pasižiūrėti ar žemė priskirta prie apleistos. O konkrečiai kiek mokėti, tai VMI turi jums atsiųsti laišką, kuriame parašyta kiek iš jūsų reikalauja pinigų.

1. Niekur neradau, kada iškastus topinambus geriausia būtų sodinti? Ar tai neturi reikšmės?

Keista, internete tikrai yra parašyta. Gal nelabai stipriai ieškojote. Įvedate į google „kada sodinti topinambus“ ir pirmo puslapio rezultatuose yra parašyta kada. Rašo, kad geriau rudenį, tada būna didesnis derlius. Bet galima ir pavasarį. Rudenį iki užšalimo, o pavasarį tik išėjus įšalui ir kai jau galima su kastuvu įkasti žemę.

2. Kokio ilgio būna topinambų šaknys? Kokiame gylyje dar galima aptikti šakniavaisių?

Per kastuvą maždaug gylyje.

3. Ar daržas kaip nors paruošiamas žiemai? Na, kaip juo rūpintis? Mes čia kalbame apie derliaus auginimą ir vartojimą, bet pats daržas man lieka mistika...

Taip, gali būti ruošiamas įvairiai. Jei paliekate šakniavaisių peržiemojimui, tai galima juos pridengti. Jei paliekate sėklojams, tai irgi galima pridengti, kad nenušaltų. Tuščias lysves irgi galima pridengti, o galima ir nepridengti. Žiūrint ko norite. Jei pridengsite, tai žemė ne taip giliai įšals, bet jei didelis sluoksnis, tai pavasarį suniau įšils po tokia antklode. Bus daugiau gyvūnėlių po mulčiu, ilgiau vyks virškinimo procesas, bet jis vyks nenaudingai, nes pagamintos medžiagos nebus paimtos augalų, nes jie žiemą neauga ir medžiagos bus beveik prarastos. Jau atsakinėjau į šį klausimą. Paieškokite medžiagoje, gal ten kitu kampu atsakyta, kitais žodžiais, tai bus dar aiškiau. O trumpai, tai žiūrint kokios tikslo siekiate taip ir reikia paruošti daržą. Instrukcijos vieningos visiems nėra, reikia pagal situaciją žiūrėti. Patys turite sugalvoti ir nuspręsti, kuris variantas jums tinkamiausias.

4. Auginimui ant palangės. Niekaip nesuprantu, kuo skiriasi parduotuvinės žemės rūšys. Būna kompostas, substratas, durpės, durpių substratas, durpių kompostas, neutralizuotos durpės, gruntas, biohumusas... Kaip čia susigaudyti? Negi kiekvieną aprašymą ant pakuotės skaityti? Pavadinimai turi gi bent jau kryptį indikuoti. Būčiau dėkinga, jei padėtum susigaudyti.

Labai raginu nepirkti žemės iš parduotuvės. Imkite iš miško. Juodžemio. Nors tą ir draudžia įstatymai, bet įstatymai yra negeri ir piliečio pareiga yra nepaklusti blogiems įstatymams ir dar reikalauti valdžios, kad jie būtų pakeisti. Taigi, imat paviršinį sluoksnį ir jį dar permaišot su lapais ir spygliais, medienos likučiais taip, kad būtų puru puru ir lengva. Tada gerai dygs.

Blogiausiu atveju, gi turite daržą. Imat žemes iš jo. Ir būtinai vėl lengvinate jas, kad prieitų daugiau oro. Tada lengviau dygs. Taip pat dygimą palengvina bakterijos. Jei jų daug, tai lengviau dygsta. Tai jei kas laiko sliekus namuose, gaunasi biohumusas, tai tokioje žemėje irgi gerai dygs. Miško žemėje jau automatiškai daug mikroorganizmų.

Ne visai į temą:
5. Gal žinai kokį gerą internetinį dienoraštį apie GŽ? Norėtųsi, kad tai būtų tautiečio kasdien pildomas blogas, ką kada ir kaip daro... Bandžiau ieškoti, bet sunku surasti, kad būtų apie GŽ ir lietuviškas iki pat šaknų.


Gamtinė žemdirbystė tokia kokią ją turime čia, kokią čia dėstau yra lietuviškas kūrinys ir jokia kita kalba to nerasite. Jei žmogus daro, tai nelabai turi laiko aprašinėti, o jei aprašinėja, tai nelabai turi laiko darymui. Todėl tokių tinklapių nelabai būna iš principo, ypač gamtinės srities kur žmogus orientuojasi gamtos link ir tolyn nuo kompiuterių.

Geriausia ką turime, aš galvoju, yra forumas. Ten ir aš stengiuosi rašyti kiek tik spėjų ką darau konkretų mėnesį ar konkrečia dieną, ir kiti forumo dalyviai kartais parašo ką padarė ir nuotraukų įdeda. Viskas suskirstyta į kalendorių ir galima sekti kas vyksta konkrečiai einamąjį mėnesį. Kalendorius čia:
viewforum.php?f=20

Noriu paklausti, kokią bulvių veislę geriausiai sodinti durpingoje žemėje?

Turbūt visos gerai augs, nes organiką ir purumą bulvės mėgsta. Bet žiūrint kokios durpės. Jei rūgščios, tada būtina kalkinti, nes bulvės mėgsta šarminę terpę. Specialiai joms pelenus pila net paprastam darže. O jei durpės jau neberūgščios, tada kalkinti nereikia. O jei ten ne durpės, o tik pavadintos durpėmis, tada irgi nieko nereikia.

Ar grikiai, lešiai augs durpėje?

Grikiai ir lęšiai buvo sodinami nederlinguose Dzūkijos priesmėliuose. Jiems reikia skurdžios žemės. Durpėje neaugs.

Ir dar karta apie pomidorus, labai mėgstu vyšninius, jie aukštaugiai, o tai kaip dėl atramu? Kaip Jūs darot?

Dedam atramas.

Ir as antrus metus bandau uzsiauginti meskiniu cesnaku. nesekmingai. nedygsta. vokietijoje, pilnas miskas pavasari. bandziau iskasti, parsivezti, bet neprigijo. gal kam pavyko uzauginti, prasau pasidalinkit kaip. aciu.

Jau rašėm, pasiskaitykit atsiųstoje medžiagoje. Kad pervežti nepavyko, tai sunku patikėti. Gal neiškasėt iki galo? Jų svogūnėliai labai giliai būna. Jei iškasėt gerai, tada turėjo prigyti. Tiesiog pabandykite dar kartą. O iš sėklų jie sunkiai dygsta, arba reikia gauti šviežių sėklų. Tada jie dygsta lengvai.

noriu paklausti kaip mulciuoti smidrus. auginu juos paprastu budu kokius 3 metus. visai neblogai uzauga ir valgyti skanu. bet jei pamulciavus, gal butu dar geriau? gal dabar dar galima butu uzberti kokiais lapais ar dar kuo?

Galima ir dabar. Galima ir pavasarį. Dabar turbūt geriau. Kiekvienas augalas mėgsta valgyti, todėl mulčias turėtų pagerinti situaciją. Kuo mulčiuoti ir kaip parašyta čia:
viewtopic.php?f=11&t=30

ir kaip mulciuoti morkas? kaip isdygs, ar kai paseji iskart zolem uzdeti?

Irgi jau rašėme pasiskaitykit atsiųstoje medžiagoje.

Sveiki, atsiprasau, jei ne visai i tema rasau, bet gal zinote,kaip apskaiciuoti kiek ivairiu rusiu darzoviu reikia uzsiauginti seimai 2-3 asmenu, kad ir sau uztektu ir dar butu imanoma dar ir su kitais pasidalinti?

Pagal programą sausio mėnesį bandysime skaičiuoti kiek konkrečiai jūsų šeima suvalgo. Visi skirtingai. Vienai šeimai reikės dešimt maišų bulvių žiemai, kitai šeimai užteks dviejų.

1.Zinoma, kad laiskiniuose svogunuose yra gausybe vertingu maistiniu medziagu . Kada ir kaip pasodinti laiskinius svogunus , kad kuo anksciau butu galima juos valgyti pavasari ?

Sėti tai reikia kai dirva įšyla pakankamai. Tada gerai sudygsta. Arba sėti į vazonėlius namuose, ten žemė irgi šilta. Man labiausiai patinka sėti svogūnus liepos, rugpjūčio mėnesiais. Tada dirvožemis šilčiausias ir lengviausiai dygsta, o ir piktžolės nebeauga vasaros gale. O norint, kad būtų kuo anksčiau, reikia parinkti šilčiausią, greičiausiai įšildomą vietą, gal prie namo, gal prie tvoros mūrinės ir pasirinkti ankstyviausias veisles.

2.Kokiais gamtiniais augalais butu galima pakeisti laiskinius svogunus ?

Yra Lietuvoje laukinių česnakų. Bet galima pakeisti nebūtinai tokiu pat skoniu. Galima keisti tomis pat garšvomis, šakiais, jonpaparčiais, smidrais. Svarbu gi skaniai pavalgyti, o tam svogūnai nėra būtini. Galima skaniai pavalgyti ir be jų.

Skaitant si laiska, kilo klausimas del misko ne misko paskirties zemeje. Daug buvo diskutuota del 10 metru gyvatvores is medziu. Ar tai legalu daryti zemes ukio paskirties sklype? Ar neteks po to keisti paskirties?

Žemės paskirties žemėje medžius galima sodinti. Praktiškai visose sodybose yra daug medžių ir prie miško jų nepriskiria. Bet jūs pasitikslinkit savivaldybėje. Čia ne GŽ klausimas.

1. ... ir eiti link tokio daržo, kuris pats pasisėja. Ūkininkavimas su gamta gaunasi. Ji parenka vietą, pati pasėja.

Visa tai labai gražu, tačiau gal ne itin patogu, jei pasisėtų ne lysvėse?..


Kaip kam patogu. Man patogu kai nereikia lysvių formuoti, auginti, tiesiog ateini ir susirenki. Kitam patogu kai lysvėse ir nepatogu rankioti iš pievos. Žinoma, būdai skiriasi. Vienas jų gamtiškesnis už kitą. Be to, jis labai pas retą aptinkamas, tai dar nėra ko apie tai šnekėti. Pradžiai reikia įvesti tokių daržų, o tik paskui jų bijoti. Kol kas jų nėra, arba beveik nėra.

2. Rugpjūčio pradžioje pradėjau formuoti šiaudų lysvę būsimam kitų metų derliui (pirmas bandymas auginti tokiu būdu). Nukritus lapams nuo liepos, pasmulkinome juos žoliapjove kartu su trupučiu šiaudų ir užklojome tą mišinį ant jau spėjusių sukristi lysvės šiaudų. Ar į tokią paklotę jau galima bus pavasarį sodinti bulves, ar reikės dar kažko? Ar pasodinus liks tik mulčiavimas/kaupimas pjaunama žole?

Taip, visko užtenka, galit sodinti. Paskaitykit atsiųstoje medžiagoje, jau apie tai rašėm.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007