Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ant Lap 19, 2019 9:31 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Ket Vas 20, 2014 6:32 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Sodo kultūrų asortimentas
Kokios yra sodo kultūros? Kaip jos išsidėsto metų bėgyje? Kada jos duoda derlių?

Nuo daržo link sodo

Mokymuose ne kartą skambėjo raginimai orientuotis nuo daržo link sodo, nuo vienmečių prie daugiamečių ir nuo kultūrinių augalų prie laukinių. Kaip tik dabar programoje žingsnis nuo daržo prie sodo. Jei pažvelgsime į sodo kultūrų derliaus išsidėstymo laike lentelę, tai pamatysime, kad sodo kultūros dera dar mažesniame laikotarpyje, nei daržo kultūros. Sodas su išimtimis apima tik du-tris mėnesius – liepos galą, rugpjūtį, rugsėjį ir spalio pradžią. Žinoma, prie sodo kultūrų priskiriami ir tokie augalai kaip riešutmedžiai, kurie brandina vaisius tinkamus valgyti ištisus metus ar net kelis metus, tačiau dauguma sodo kultūrų yra uogos, kurios šviežios vartojamos tik porą savaičių ar mėnesį. Iš vaisių – obelys, kriaušės, kurios gali pastovėti kiek ilgiau, tačiau vien jom nepramisi.

Taigi, kyla natūralus klausimas: „Ką reiškia pereiti nuo daržo link sodo?“ Jei suprasime tiesiogiai, kad metam daržus ir valgom vien iš sodo, tai tikrai nepramisim. Devyni mėnesiai lieka praktiškai be nieko. Žinoma, visas uogas ir vaisius galima džiovintis, o riešutai labai rimtas maistas pats savaime, tačiau vien iš sodo tikrai nepramisim. Raginimas eiti nuo daržo link sodo reiškia po truputėlį didinti sodo kultūrų skaičių ir mažinti daržų kultūrų skaičių.

Kodėl? Todėl, kad sodo kultūrų beveik nereikia prižiūrėti. Jos, vieną kartą pasodintos, toliau pačios auga. Visai kitoks tada ir mūsų gyvenimas. Vietoje to, kad pluštume darže, mes galime daryti ką norime.

Jau buvo kalbėta ir apie šviežumo, sezoniškumo reikšmę gamtinėje žemdirbystėje. Matome, kad sodas yra gamtiškesnis. Šviežumas čia labai svarbus. Daržą dar gali transportuoti, o daugumos sodo kultūrų – ne, nes per valandą laiko uogos praranda dalį savo medžiagų. Taigi, sodas dar labiau priartina žmogų prie gamtos. Nori šviežių tikro skonio uogų, turi gyventi sode ar šalia jo. Vėlgi keičiasi žmogaus gyvenimas. Į kokį maždaug gyvenimą keičiasi? Maždaug į Rojaus žmogaus gyvenimą. Vaikštinėji sode, nieko privalomo neveiki, uogeles ir vaisius valgai. Dar mums sunkiau įsivaizduoti, nes pas mus sodas tik tris mėnesius dera, o šiltuosiuose kraštuose ištisus metus tas vyksta. Kažkada ir pas mus ateis šiltas klimatas, nes Žemės istorijoje yra daugiau periodų kai sniego ašigaliuose nebuvo. Mes dabar gyvename šaltojo periodo pabaigoje ir orai turėtų pradėti šilti. Galbūt ne mūsų gyvenime, galbūt ne mūsų vaikų gyvenime, bet turėtų atšilti. Ir turime gražaus laiko, kad žmoniją, t.y. save, savo vaikus ir anūkus išmokintume valgyti daugiau iš sodo ir mažiau iš daržo.

Iš fantastikos srities

Dabar truputį iš fantastikos srities. Liaudyje sklando kalbos apie obuolius, kuriais gali pasisotinti. Suvalgai vieną ar du obuolius ir tau to gana. Esi gyvas, sveikas ir gyvybingas. Neva, taip būdavo seniai seniai. Neįtikėtina. Tačiau pabandykime pasamprotauti ta linkme. Daržo ir sodo kultūros mūsuose yra išvedinėjamos taip, kad būtų kuo didesnės, saldesnės, transportabilesnės, ilgiau sandėliuotųsi, akį trauktų. Atkreipkite dėmesį, išvedinėjamos taip, kad būtų didesnės, o ne, kad pasisotintume. Obuolys tampa vis didesniu, didesniu ir jame vis mažiau pasisotinimo. Dabar gali suvalgyti dvidešimt obuolių per dieną ir vis tiek būsi tuščias. Nes obuoliai išpūsti, tušti. Logiška, kad jei dabar obuolius išpūtinėja, tai anksčiau jie buvo ne tokie tušti. Ir dabar obuoliai skiriasi. Vienų reikia mažesnio kiekio, kad pavalgytum, kitų didesnio, bet matome tendenciją, kad kuo toliau į praeitį, tuo turtingesni maistiniu požiūriu buvo obuoliai.

Jau truputėlį priartėjome prie fantastinio vaizdinio. Eikime dar arčiau. Mokslininkai teigia, kad dabartinėse mūsų daržovėse yra keturiasdešimt procentų mažiau maistingų medžiagų, nei buvo prieš šimtą metų. Nes žemės nualintos. Mokslas negali pasakyti kaip buvo prieš du šimtus metų, tris šimtus metų, gal buvo dar geriau. Tačiau jau vien tendencijos mums jau užtenka. Vadinasi dabar turime suvalgyti dvigubai daugiau pomidorų, dvigubai daugiau agurkų, obuolių ar kopūstų, kad pasisotintume. Ir čia ne dėl to, kad vaisiai darosi vis labiau išpūsti ir tušti. Čia dėl to, kad dirvožemyje nėra maisto medžiagų arba auginama visai be dirvožemio. Dar žingsnelį artinamės iki fantastikos.

Užterštumas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gryname ore, neužterštoje aplinkoje maisto žmogui reikia mažiau. Turbūt dėl to, jog organizmui nereikia eikvoti energijos teršalų pašalinimui. Visa energija atiduodama tik kūno reikmėms.

Šiandieninio žmogaus maisto įsisavinimas yra kitoks. Vartojant antibiotikus, pridedant į kūną kitos chemijos, organizme žūna mikroorganizmai, pasikeičia mikroflora ir jau ne taip gerai virškinama, ne taip gerai įsisavinamas tas pats obuolys. Yra skirtumas ar iš obuolio tavo organizmas paims penkiasdešimt procentų maistingųjų medžiagų, ar paims tik trisdešimt? Jau visai kitokio kiekio obuolių reikės, kad pasisotintum.

Pilnai prinokusios uogos ir vaisiai yra maistingesni. Parduotuvėms reikia transportuoti ir sandėliuoti, tai jos suskina žalius ir parsinešęs dar turi nokinti ant palangės savaitę, kad galėtum valgyti. Tokie produktai turi mažiau maistingų medžiagų, nei prinokę ant šakos. Tie, kas augina savo uogas tą pastebi. Jei labai prinokus, kad net krenta, tai užtenka tokių mažesnio kiekio, nei kad neprinokusias valgytum.

Įprotį turime valgyti daug. Dar prieskoniai padeda tą įprotį palaikyti. Valgom, net jei nesinori, nes labai skanu. Ir suvalgome daugiau nei reikia. Šalia žmogus gyvena ir valgo žymiai mažiau, o mes, gyvendami panašų gyvenimo būdą, valgome daugiau. Vadinasi galim ir mažiau, nes kitam žmogui, va, pavyksta.
Sudėjus šiuos visus paminėtus žingsnelius į vaizdinį apie pasisotinimą vienu obuoliu per dieną situacija šiek tiek pagerėja. Nebe toks fantastiškas jau tas vaizdinys. Nors labai dar daug trūksta, kad tuo patikėtume.

Palikim fantastikas ir eikime prie realybės.

Grįžtame į realybę

Realybė tokia, kad per metus galime laisvai užsiauginti nieko nedarydami tarkime 365 kilogramus sodo produktų. 270 kilogramų vaisių ir kaulavaisių, 55 kilogramus riešutų ir 40 kilogramų uogų. Gal atrodo daug, bet išmėčius laike ir sudžiovinus, tai nėra labai daug (uogose 90 procentų drėgmės, tai išdžiovintos jos svers tik keletą kilogramų). Ką turime? Turime kilogramą sodo kultūrų per dieną. Jeigu suvalgome kilogramą kažko per dieną, tai mums reikia maždaug kilogramu mažiau suvalgyti daržo kultūrų. Vadinasi mes išmetam iš savo raciono 365 kilogramus daržo kultūrų. O tai yra dvylika maišų po trisdešimt kilogramų. Štai tiek mums nebereikės auginti ir prižiūrėti. Tai didžiulis darbo kiekis, iš kurio mus išlaisvina ėjimas nuo daržo link sodo. Vieniems jis bus didesnis, kitiems mažesnis, tačiau nieko nedarant, nesikankinant, nejaučiant trūkumo ir nepritekliaus, o tiesiog užsiauginant sau įvairių sodo kultūrų ir praturtinant savo racioną jomis galima sutaupyti daug savo brangaus laiko ir darbo. Ir tai realu. Ir paprasta.

Norint žengti šį žingsnį reikia kuo didesnės įvairovės. Nes vien obuoliais nepakeisi daržo. Bet jei paimsime dvidešimties, trisdešimties sodo augalų įvairovę, tai lengvai sumažinsime daržo plotus.
Liepos pabaiga, rugpjūtis, rugsėjis yra tas metas, kai uždera daugiausiai tiek sodo, tiek daržo kultūrų. Likimo ironija. Gi galėtų būt atvirkščiai, penkis mėnesius valgom iš daržo, visai kitu mėnesiu uždera sodas ir valgom tris mėnesius iš jo, ir lieka keturi mėnesiai, kada imam iš miško ar sandėliuotą valgom. Bet ne, sulindo visi į tuos pačius mėnesius.

Pamąstymai apie auginimo strategiją

Kaip tai įtakos mūsų auginimo strategiją? Viena yra aišku, kad norisi teikti pirmenybę sodo kultūroms, nes jos yra visu kuo geresnės, gamtiškesnės ir daro mūsų gyvenimą geresniu. Todėl taip išeina, kad tais mėnesiais stengsimės valgyti kuo daugiau iš sodo ir kuo mažiau iš daržo. O geriausiu atveju, šiais trim mėnesiais misti vien iš sodo. Įsivaizduojat? Trys mėnesiai atostogų! Kaip Rojuje. Vaikštai, valgai vaisius ir uogas ir dėl maisto galvos nesuki. Ne visiems tas pavyks, bet bent jau galim orientuotis link to.

Ką visa tai reiškia? Ogi reiškia, kad tais mėnesiais, kuriais sodas dera, mes turėtume mažai ką auginti darže. Nes mes turėsime ir taip ko valgyti, tai visą darže užaugintą perteklių teks išmesti, nes neturėsim fiziškai galimybių to suvalgyti.

Žinoma, čia siekiamybė, tolima ateitis. O mums pradžiai užtektų pasiekti, kad dešimt procentų, dvidešimt procentų mūsų raciono sudarytų sodo kultūros. Kiti gal pasieks penkiasdešimt procentų. Visišku vaisiaėdžiu tapti nereikia. Net tais dviem vaisingiausiais-uogingiausiais mėnesiais nebūtina tapti vaisiaėdžiu. Tiesiog po truputį didinti vaisių ir uogų suvartojimo skaičių kiek tik galime savo ribose, savęs nekankinant ir neverčiant.

Taigi, maisto šviežiam valgymui tuo metu darže turėtų būti ne perdaug. Jei bus daug maisto, tai mums širdis verks ir mes vis tiek norėsim atsisakyti sodo ir valgysim iš daržo. Nes gaila! Todėl geriau arba tuo metu neužauginti daržo pertekliaus, arba turėti labai stiprią motyvaciją kodėl sodo kultūra yra žymiai geresnė už daržo kultūrą ir rinktis būtent pirmąją. O tas nėra paprasta. Nes kai gauni daržovę kaip rezultatą, tu nematai kiek yra joje darbo. Aš irgi nemačiau problemos sodinti bulves po šienu, kol nepradėjau skaičiuoti kiek laiko sugaištu to šieno pasigaminimui. Nuo tada pradėjau vertinti mulčią ir atsargiau žiūrėti į daug mulčio reikalaujančias kultūras, ieškoti būdų kaip auginti jas be mulčio arba pakeisti kuo kitu. Trumpai tariant, visai suprantama, kad darbo kiekio įdėto į daržovę beveik niekas taip ir nepastebės, o motyvaciją suteikti, jog sodo kultūra vertingesnė irgi yra sudėtinga.

Kita problema šioje vietoje yra ta, kad kaip jau minėjau praeitoje pamokoje – visi visko užsiaugina liepos mėnesiui! Kitaip tariant, lengviausia kultūrų prisiauginti liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiams. O mes to lengviausio kelio imsim ir atsisakysim? Nesinori. Bet gal verta? Kita išeitis – didžiąją dalį šių mėnesių daržo produkcijos sudėti į sandėlius.

Praktika

Pabandykime pažiūrėti kaip tai atrodo praktikoje.

Daržas gali būti įveistas per vienerius metus, t.y. pradėjus jau pirmais metais galima užsiauginti visą sau reikalingą maistą. Tik daug darbo teks įdėti. Tarkime, kad taip jau padarėme, turime maisto pakankamai, dabar mums tiesiog reikia jį pakeisti kuo nors kitu, lengviau auginamu.
Sodas per vienerius metus neįveisiamas.

Pasodinti krūmeliai jau gali derėti ir pirmais metais. Arba antrais metais. Trečiais, ketvirtais jau geri dideli derliai. Sodo medžių vaisių gali tekti laukti 15–20 metų. Taigi, turime gražaus laiko perėjimui nuo daržo prie sodo. Bet ir tai nebūtina mums nors ir po 20 metų pereiti. Svarbu nesikankinant, po truputį ir pereiti ne atsisakant, ne iš nepritekliaus, ne apribojant save, bet pereiti dėl pertekliaus. Bus tiek ir tokių sodo kultūrų, kad nebeįmanoma bus valgyti daug daržo kultūrų. Štai tokiu atveju perėjimas yra lengvas ir džiaugsmingas.

Pradžiai susodinam ar susėjam medžius, kurių derliaus teks laukti ilgai. Ir kol laukiam galime mėgautis vaiskrūmiais ir kitais sumedėjusiais augalais.

Kaip jau rašiau, persodinus didelį krūmą, derliumi galima mėgautis jau pirmaisiais metais. Tačiau, reikia užakcentuoti, kad to derliaus bus tik keletas uogelių. Tik paragavimui, o ne valgymui. Todėl siūlyčiau sodinti šimtą kartų daugiau. Gauti pirmais metais ne dešimt uogelių, o tūkstantį. Priedo reikia turėti omenyje, jog šimtą didelių krūmų ne taip lengva gauti. Tada imam mažiukus, bet daug. Jų derlius nebus pirmais metais, nusikels dar porą metų į ateitį tolyn.

Mes nusipirkome seną sodybvietę su penkiais agrastais. Jie jau prastai derėjo, buvo apaugę žolėmis. Tačiau buvo priauginę atžalų. Tas visas atžalas iškasiau ir persodinau. Kitais metais dar prilenkiau prie žemės naujų šakų ir vėl gavau sodinukų. Dabar pas mus auga netoli šimto agrastų krūmelių. Įprastai žmonės pasisodina tris, penkis agrastus, todėl tokie skaičiai kaip pas mus yra retai kam suvokiami. Pabandom pasigilinti.

Pasodinau mažiukus agrastų sodinukus. Kai kurie iš jų pradėjo derėti po metų, kai kurie – po dviejų, kiti – po trejų ar ketverių metų. Bet po nedaug. Paragavimui. Tačiau, kadangi krūmelių daug, tai ir uogų jau gaunasi daug. Politika tokia: pirmais metais tik paragauju, antrais metais jau daugiau uogų yra, o trečiais jau vos vos suvalgau, ketvirtais penktais jau nebesuvalgau, tai perteklių džiovinu. Agrastų dar nedžiovinam, bet jau prisivalgom. Kitais metais pradėsime džiovinti.

Penkiasdešimt krūmelių atrodo labai daug. Nėra kur pasodinti tiek. O dar ne tik agrastų reikės, bet ir kitų krūmelių po tiek pat. Nesibaiminam. Paskaičiuojam. Sodiname agrastus kaip gyvatvorę, kas trisdešimt-penkiasdešimt centimetrų. Gaunasi 15–25 metrų gyvatvorė. Jeigu jūsų daržas keturi arai, tai penkiasdešimties agrastų užteks tik dviem pusėm aptverti. Dar galima iš kitos pusės serbentų tiek pat pasodinti. Ir tie krūmeliai išnyksta neužimdami papildomo ploto. Kitus krūmelius vėlgi gyvatvorės principu sukišame ten, kur reikia tvorelės – palei namą, palei kelią, palei prūdą, palei sklypo pakraštį. Tegu tarnauja keliomis funkcijoms: ir gražu, ir atitveria, ir pavalgai.

Pradžioje, kol krūmeliai maži, tol turime tarkime penkiasdešimt agrastų. Kai jau nebesuvalgome ir džioviname, tada krūmeliai pradeda trukdyti vienas kitam. Galima kas antrą iškasti ir padovanoti ar parduoti. O likusieji vėl turės ploto augimui. Derlius išliks tas pats, nes krūmai jau dideli.
Serbentų juodųjų turime gal trisdešimt. Irgi ta pati politika. Pradžioje tik ragavom, paskui prisivalgėm iki soties, o šiemet jau džiovinome. Aviečių miškinių turime septynis plotelius skirtingose vietose po dešimt dvidešimt kvadratinių metrų. Labai gerai turėti keletą plotelių, nes dėl skirtingų sąlygų vienos uždera porą dienų anksčiau už kitas. Tai vieną dieną eini ten kur užderėjo, kitą dieną į kitą plotelį, paskui į trečią-ketvirtą ir vėl sugrįžti į pirmąjį, ten vėl yra uogų. Svarainių mums užtekdavo penkių didelių krūmų. Tačiau jie baiginėjasi, sensta. Todėl pasodinom dar trisdešimt naujų. Jie duoda po keletą vaisių, bet kadangi krūmelių daug, tai jau gauname po keliasdešimt vaisiukų. Medžių taip pat reikėtų sodinti daug. Trešnių, vyšnių, slyvų, obelų – po keturiasdešimt vienetų. Šeimai pilnai užteks dviejų-keturių trešnių, keleto obelų, keleto slyvų, bet čia dėsnis tas pats – pradžioje jos duoda mažiau derliaus. Be to, kalbu apie neskiepytus vaismedžius. Nežinome kas iš jų išaugs. Todėl pasodinam penkiasdešimt obelų, o kai jos užderės ir pamatysim skonius, galėsime pasilikti dešimt, o kitas išpjauti. Arba paliksime augti kaip dekoracijas, kaip maistą gyvūnams ar dėl gražaus žydėjimo, žiedadulkių, kvapų. Jei imti tiek skiepytų medelių, tai susidaro nemažos sumos ir žmogus dar pagalvoja ar jam sodinti keturiasdešimt trešnių. O neskiepijančių fronte keturiasdešimt trešnių nieko nekainuoja. Išsikasei pamiškėje, pasodinai pas save per vieną dieną ir viskas. Bet grįžkime prie vaiskrūmių.
Taigi, per penkerius, šešerius metus galima užauginti visų uogynų perteklių, t. y., kad užtektų ir pavalgyti šviežių, ir sudžiovinti. Džiovintos uogos nėra tokios geros, bet jos labai prailgina uogų vartojimo laiką. Jei šviežių galite per metus suvalgyti kilogramą, du, penkis, tai sudžiovinus ir išmėčius laike galima ir 40 kilogramų ir daugiau uogų suvartoti. Džiovintą uogų mišinį padėtą ant stalo dubenėlyje puikiai „lesa“ ir vaikai. Natūralus šokolado pakaitalas.

Valgymas

Taigi, per penkerius-šešerius metus galime užsiauginti visokių uogynų. Tačiau, užauginti neužtenka. Didžiausia problema yra suvalgyti. Daug žmonių užaugina įvairių sodo kultūrų, bet jų nesusirenka. Kiekviename kolektyviniame sode galime matyti nenurinktas uogas, vaisius. Žmonės nebespėja surinkti, nebespėja apdoroti, nebeturi kur sandėliuoti. O net jei visa tai padaro, tai paskui išmeta, nes nesugeba suvalgyti. Atrodo pridžiovinai uogų, turi pilnus sandėlius, jos skanios ir valgytum kasdien, bet realybėje – nevalgai. Nebemokame. Nebeturime įpročio. Parduotuvėje uogų mišinių nepardavinėja. Tiesa yra džiovintų vaisių, bet jie pasaldinti ir atvežtiniai (papajos, ananasai), ir jų pardavimas nepratina vaikų prie uogų (nors yra ir džiovintų trešnių, slyvų, abrikosų, kuriuos galima pas save augintis, bet parduotuvėje jie pateikiami taip, kad vaikas vis tiek nesupranta, jog mūsų išdžiovintos uogos yra maistas).Taip pat parduotuvėse jau atsiranda uogų batonėliai. Bet vėlgi, pratinama prie batonėlių, o ne prie namų džiovinimo uogų. Uogų valgymo turėtų mokyti mokyklose! Nemokame to. Nesuvokiame to kaip maisto ir todėl 40 kilogramų uogų per metus nesuvalgome. Vaisių aukščiau minėto skaičiaus ir riešutų taip pat nesuvalgome. Todėl turime augintis daug daržų, nes pakaitalo neturime.

Kitas dalykas, visas mūsų maistas receptuotas. Nebemokame paimti vaisiaus ar daržovės ir jo suvalgyti ar paruošti maistui. Valgome pagal receptus, o receptai sukurti perkamiems produktams, o ne tiems, kuriuos mes auginame. Ir todėl, nors ir užsiauginame, bet vis tiek nesuvalgome savo užauginto maisto, nes nemokame, valgome receptuotą maistą.

Iliustracija. Užsiauginome špinatų. Ką darom? Valgyt tai nemokam. Imam receptą. Špinatų blyneliai (realus receptas iš interneto):
0,5 l pieno
1,5 stiklinės miltų
2 kiaušiniai
150 g atšildytų špinatų
žiupsnelis druskos
250 g rūkytos žuvies
nedidelis poras
200 g varškės sūrio
citrinos, juodųjų pipirų,krapų,petražolių

Išsikepam blynelius ir suvalgom. Kas atsitiko? Špinatų suvalgėm 150 gr., visų kitų pirktų produktų suvalgėme pusantro kilogramo! Gaunasi, kad valgome ne savo maistą. Jei užsiauginame ko nors, tai dešimt kartų, penkis kartus ar du kartus daugiau perkame iš parduotuvės, nes nemokame suvalgyti. Ir tas galioja ne tik daržovėms, bet ir uogoms, vaisiams. Nemokame jų valgyti. O reikia išmokti. Uogų sriuba, uogų gėrimai įvairūs, mirkytos uogos, džiovintos uogos, uogų ir grūdų blyneliai ir dar daug įvairaus nereceptuoto maisto galima prisigaminti, bet visa tai reikia patiems atrasti ar iš naujo sukurti, nes to nemoko mokyklose ir to nerašo kulinarijos knygose.

Pabaigai žadėtoji lentelė.

Nėra galimybės įdėti lentelę į forumą, todėl lentelę prikabinu kaip atskirą failą.

Prikabintas failas:
3mokymai-sodas.rar [21.25 KiB]
Atsisiųsta 486 kartus(ų)


Lentelė. Sodų kultūrų derliaus išsidėstymas laike. „x“ reiškia kada gaunamas šviežias derlius.
Kultūra / mėnuo Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis
Vyšnios x
Avietės x x x
Sedula geltonžiedė x x x
Mahonija x x x x
Spanguolė x x
Šliandra x x x
Putinas x x x
Kukmedis x x
Gudobelė x x x
Žilakrūmis gausiažiedis x x
Erškėtis raukšlėtalapis x x x x
Ieva x
Ieva vėlyvoji x x
Šeivamedis juoduogis x x x
Aronija x x x
Aktinidija x x x
Medlieva x x
Svarainis x x
Kryklė x
Citrinvytis x x
Vynuogės x x x
Cidonija x x
Nektarinai x x
Gervuogės x x x x
Raugerškis x x
Kedras x x
Kaštainis x
Obelys x x x x x
Rojaus obelys x
Šermukšnis x x
Šaltalankis x x x x x
Kriaušės x x x x
Trešnės x x x
Slyvos x x x x
Kaukazinės slyvos x x
Abrikosai x x
Persikai x x
Šilkmedis x x
Šilauogės x x x
Graikiniai riešutmedžiai x x
Lazdynai x
Lazdynas turkinis x
Sausmedis x x
Agrastai x
Serbentas auksuotasis x x x
Serbentai juodieji x
Serbentai raudonieji x
Serbentai baltieji x

Mokymai

Mokymai kaip visada vyksta tokiu pat stiliumi. Jūs gaunate medžiagą ir kas dvi savaites pateikiate nors vieną klausimą ar papildymą. Tokie pas mus mokymai. O jei žmogus užsiėmęs ar dėl ko kito negali pateikti klausimo per dvi savaites, tai jam reikia kitos mokymosi formos. Tokius kviečiu užsukti į forumą, ten galima mokytis savu ritmu. Taip pat tokiems visa mokymų medžiaga bus pateikta internete kai mokymai pasibaigs. Galima bus skaityti kiek nori ir kada nori. O šie mokymai skirti aktyviam klausimų uždavinėjimui ir informacijos įsisavinimui.
Daržo tema prasidėjo prieš savaitę, sodo temai irgi skiriam savaitę. Šių dviejų temų sferoje galima klausinėti ir papildyti iki sausio pirmos dienos. Po sausio pirmos neatsiuntusius nei vieno laiško iš nors vienos temos teks pašalinti.

Tiesiog primenu kaip vyksta mokymai. Trečdalis grupės atkrito po pirmos temos. Trečdalis jau perėjo sausio pirmosios ribą ir gaus tolesnes mokymų temas. Ir trečdalis dar liko neuždavusių nei vieno klausimo. Taigi, paskubėkit klausinėti iki sausio pirmos iš abiejų sodo ar daržo temų.

Tolesnės mokymų temos, viliuosi, kad bus įdomesnės ir praktiškesnės, nes eisime prie konkrečiai jūsų daržų ir sodo planavimų. Visa programa čia:
http://gerazemdirbyste.wordpress.com/20 ... os-mokymai

Su kuo jau nesusimatysime ir nesusirašysime, tiems gerų švenčių, o su visais kitais neriame į sodo asortimento ir jo derliaus išsidėstymo laike temą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007