Gamtinė žemdirbystė
http://gz.home.lt/

3. Sodo kultūrų asortimentas. Atsakymai 2
http://gz.home.lt/viewtopic.php?f=51&t=377
Puslapis 11

Autorius:  Laimis Žmuida [ Pen Vas 21, 2014 8:00 pm ]
Pranešimo tema:  3. Sodo kultūrų asortimentas. Atsakymai 2

Nežinau, ar į dabartinę temą klausimas. Sodyboje turiu labai seną obelų sodą (daugiau nei 30 m.), reikia ramstyti lūžtančias šakas. Obelys užsikrėtusios vėžiu, nors dar gana gerai dera. Jei pasodinu naujas obelaites, jos netrukus taip pat užsikrečia ir ima nykti. Ar galėčiau jas kaip nors apsaugoti, ar tiesiog naikinti seną soda? Ar yra kokia nors vaismedžių amžiaus riba, kai jau reikėtų keisti naujais, atnaujinti sodą? Ar galima kaip nors atnaujinti seną, jau pradėjusią nykti obelį, jei noriu išsaugoti dėl labai skanių obuoliukų?

Taip, medžiai turi amžiaus ribą. Pušies amžius 300-500 metų. Baltalksnio 50-70 metų. Ąžuolo 500-1000, nors būna ir 1500. Miškinės obels 150-200 metų. Žemaūgės obels 20-25 m. Aukštaūgės obels 80-100 metų. Taigi, jūsų senos obelys dar gali derėti. Žiūrint kiek jos yra nustekentos, bet jei kamienas stiprus, tada, pašalinus šakas, vėl galima turėti jauną medį su didžiuliais šakų prieaugliais. Čia pas genėjimo specialistus kreipkitės, jie prageni ir viskas susitvarko. O man skiepytų ir genimų medžių tema neįdomi, tai nedaug ja tegaliu patarti. Kai specialistai apgenės, tada duokite obelims maitinimo – natūralių trąšų, mulčio. Jaunų obelų šalia senų nesiūloma sodinti, nes jos prastai auga. Jūsų jaunos obelys užsikrėtė vėžiu ne dėl to, kad šalia buvo senos obelys su vėžiu, bet dėl to, kad jos buvo silpnos ir neatsparios vėžiui. Tokias bet kur sodink – ar prie senų obelų su vėžiu, ar visai naujoje vietoje – bet jos vis tiek užsikrės.

Reikėtų rinktis obelis neskiepytas, iš sėklų išaugintas, tada jos bus stipresnės ir ilgaamžiškesnės, du šimtus metų derės ir nereikės ja visai rūpintis. Deja, sodininkystė dabar iki tiek puolusi, kad pereiti iki auginimo iš sėklų yra sunku. Gal ne tiek sunku, kiek neįprasta, sunku psichologiškai, nes mus mokė visai kitaip elgtis su medžiais, kitaip įveisinėti sodus, kitokias vertybes turėti.

Agrastai. Vydūnas savo knygoje "Sveikata, jaunumas, grožė" siūlė juos šalinti kaip kenksmingus žmogui. Tai mane šiek tiek stebina, pati agrastus mėgstu. Ar toks Vydūno teiginys turi pagrindo, galbūt tai dėl oksalo rūgšties?

Čia klausimas medikams ar kokiai panašiai profesijai. Aš tikiu, kad gamta turi apsauginius mechanizmus ir daugumoje atvejų žmogui yra neįmanoma prisivalgyti nuodingų dalykų – jie būna perdėm kartūs, aštrūs, sutraukiantys, bjaurūs ar panašiai šlykštūs. Yra išimčių, bet mažai.

Saulėgrąžos. Citata: „... į saulėgrąžas reikėtų žiūrėti kaip į pagrindinį strateginį maistą. (pvz., analogiškai bulvėms)." Aš pati valgau augalinį maistą ir, išskyrus retus atvejus, esu žaliavalgė jau ne vienerius metus. Taigi, domiuosi mitybos klausimais. Norėčiau papildyti, kad piktnaudžiauti saulėgrąžomis nevertėtų. Jose yra daug nesočiųjų omega 6 riebiųjų rūgščių ir beveik nėra omega 3. Taigi, vartodami jų daug, suardysime savo organizme šį labai svarbų balansą. Tai tinka ir daugumai riešutų, arba, kaip atsvarą, reikėtų valgyti ir kanapes bei linų sėmenis, turtingus būtent omega 3.
Bendrai, manau, gamta neskyrė žmogui maitintis sėklomis kaip pagrindiniu maistu, tiek grūdais, tiek riešutais, arba juos reikia daiginti, tada kinta jų sudėtis ir jie tampa tinkami mitybai. Natūraliomis sąlygomis jų ir prisirinkti nebūtų paprasta.


Ačiū už pasidalinimą. Va, matot, prašot saulėgrąžų lukštenimo aparatų, o gi sakiau, kad tas lukštas uždėtas ne be reikalo. Uždėtas, kad apsaugoti žmogų nuo per didelio saulėgrąžų suvartojimo.

1. Dar nebandėm, bet suvokę, kad visą sodą reikia mulčiuoti, planavome tai daryti šienu-šiaudais, nes tokio mulčo lengviausia gauti. Bet turim didelę baimę dėl gyvačių, kurių mūsų pamiškėje yra nemažai, o aukštoje žolėje su angimi jau ne kartą teko susitikti. Visgi vaikai laksto po sklypą. Gal kas turite patirties ar gyvatės labai mėgsta po šienu lindėti?

Aš nesusidūręs su gyvatėmis. Gal kas kitas patars.

2. Medelių (obelaičių, kriaušikių) laukinių prisikasėm iš pamiškės - galvojom gamtiškos, jau kelerių metų obelaitės gražiai ramiai augs. Bet kad pirmą žiemą visas iki apačios stirnaitės nugraužė. O GZ jaunus medelius ar apriša? Įtariu reikės apsaugoti keletą žiemų.

Gamtoje niekas neriša. Gamta tiesiog sėja tankiai ir augina krūmyne. Krūmyne ne taip patogu griaužti stirnoms, todėl medeliai lieka sveiki. Bet jei negalite sodinti krūmyno, tankumyno, tada teks aprišti, aptverti ar nutepti tepaliukais.

3. Dar vienas pastebėjimas iš miško - labai daug pridygusių lazdyno krūmokšnių, tiesiog nepraeinamas miškas, bet kad visai nederantys jie. Ar sodinimui sklype tokie iš miško netinka? turiu omenyje jei riešutukų norisi?

Anksčiau derėdavo lazdynai ir žmonės prisirinkdavo pilnus aruodus. Dabar dera retai, kas ketvirti metai ar rečiau. Galbūt dėl to, kad miškų nebėra. Visi miškai Lietuvoje yra sodinti ir tas nepatinka lazdynams. Kita priežastis galėtų būti ta, kad miškininkai vadina lazdynus menkaverčiais krūmais, nekenčia jų ir išpjauna kai tik turi galimybę. Aš irgi įsižeisčiau ir vaisių neduočiau. Todėl reikia pasisodinti pas save, atsiprašyti už miškininkus, pasakyti gerų žodžių ir lazdynui bus smagiau derėti. Jei pasodinsite į apšviestą vietą jam taip pat bus smagiau derėti. Viena yra aišku, kad lazdynams netinka kažkas ir dėl to jie nedera. Mūsų miškinis lazdynas nėra toks derlingas kaip kultūriniai, išvesti, bet jis yra skanesnis ir vertingesnis. Perneštas į šviesą derės geriau, taip pat reikia sodinti juos grupelėmis, dėl geresnio apsidulkinimo ir pagalbos vienas kitam beaugant, taip pat duoti gerą maitinimą.

4. Ar vijoklines kultūras - vynuoges, sedulas ir pan. - vertėtų sodinti po medžiais, būtų joms atrama lipimui. Tik suabejojau dėl šviesos pakankamumo kai medeliai suvešės, tai anie saulės negaus, ar jiems užtenka ir pavėsio, nebūtina tiesioginė saulė?

Sedula yra krūmas, o ne vijoklinė kultūra. O dauguma vijoklių yra sutverti kaip lipantys ant medžių. Gamtoje taip yra. Vijokliui reikia pavėsio, drėgnos trąšios miško ar krūmyno žemės. Ilgą laiką jis auga kabindamasis ant medžio ar krūmo šakų, o derėti pradeda kai praauga medį ir išskečia savo lapelius virš medžio lajos. Tas sodininkams netinka, tai jie priverčia vijoklius derėti anksčiau. Tiesiog anksčiau duodami jiems šviesos. O kai kurie vijokliai dera ir pavėsyje. Kai kurie net sunkiai auga prie tiesioginių saulės spindulių. Bet gausesniam derėjimui dažniausiai reikalinga saulė.

5. Sąraše paminėta ieva - o jos kuri dalis be lapų dar vartojama - ar žiedynai?

Ievos lapai nevalgomi, žiedai nuodingi, žievė nuodinga. Valgomos tik prinokusios uogos. Visos kitos dalys naudojamos medicinoje. Medicinoje daug ko nuodingo naudojama, bet labai mažais kiekiais.

Kokių veislių persikus,abrikosus ir nektarinus patartumėte auginti?

Patarčiau neauginti veislių. Sėti šias kultūras iš kauliukų ir pas save augintis. Tik taip jos prisitaikys prie aplinkos ir bus sveikos, atsparios ir ilgaamžės. Veislės pavadinimo neturės, bet užtat bus geros ir tikros, sveikos, duos gerus vaisius.

Norėjau paklausti, kaip pradinukams atpažinti vaismedžius pamiškyje, nuo ko pradėti, ar kai išleis lapelius, ar pradės žydėti?

Medelius lengviausia atskirti pagal lapus, o žoles – pagal žydėjimą. Tiesiog pasiimti pažintinę knygą ir susirasti medelius vasarą, kai jie su lapais. Tada užrišti ant jų siūlus – obeliai mėlynas, gudobelei – žalias, kriaušei – geltonas. Ir rudenį persodinti.

Taip pat galima atskirti ir pagal šakeles, kamieną. Tiesiog prieikite prie jums žinomo medelio. Galbūt žinote gudobelę ar obelį, bet ji dabar be lapų. Tačiau ji turi formą, šakų išsidėstymą, turi arba neturi spyglius, kamieno spalvą atitinkamą turi, šakelių spalvą, pumpurus ir jų išsidėstymą. Įsidėmėkite tai ir pabandykite pagal šiuos požymius ieškoti.

Nesunku atskirti. Sunku pradėti mokytis.

Kaip prižiūrėti jaunus medelius pirmaisiais jų auginimo metais?

Pirmais augimo metais siūlau suteikti sąlygas kaip miške. Purus dirvožemis, santykinė oro drėgmė didelė, jokio vėjo, mulčias iš medienos atliekų... Taip gamtiškiausia. O jei taip negalit, tai tiesiog mulčiuokite ir saugokite nuo žvėrelių aprišdami ar nutepdami.

Kaip sėti iš sėklyčių obelį, kriaušę - ar tiesiai į žemę, ar iš pradžių namuose daigelį užsiauginti ir kai jis paaugs pasėti į lauką?

Gamta sėja į lauką, tai reiškia geriau yra sėti į lauką. Tačiau praktikoje matome, kad sėti į lauką yra sunku. Sėti į vietą yra sunkiausia, nes vieną sėklelę įmeti ir turi ilgai prižiūrėti, apravėti, daigelis ilgai būna mažiukas ir skęsta žolėse. Lengviau yra pasidaryti medelyną ir pasėti daug įvairių sėklų. Kaip darže – į lysvę. Tada lengviau prižiūrėti. Bet reikės persodinti ir pažeisti šaknis, ne taip gerai augs medelis. Trečias variantas lengviausias – auginti vazonėlyje. Tas yra labai gerai, nes kasdien matai medelį ir su juo bendrauji. Ne tik išmoksti kokie jo pumpurai, kokios šakelės, kaip jis atrodo jaunas, bet ir dvasiškai pabendrauji. Augalai jaučia žmogaus dėmesį ir mintis, tuo įsitikinę ne vienas, kuris augina kambarinius augalus. Taigi, jei auginsite sodinukus namuose – užmegsite geresnį kontaktą su medeliu.

Išvardinkite medžius dvinamius, kurie nedera po vieną?

Citrinvytis (vienanamis, bet pasitaiko ir vien vyriškus ar vien moteriškus žiedus auginančių augalų), aktinidija (nors būna ir vienanamių), šaltalankis. Tai turbūt ir viskas, jei iš sodo. Bet kaip jau minėjau sodinti grupelėmis reikėtų visus vaiskrūmius ir vaismedžius, nes net ir vienanamiai geriau dera grupelėse.

Patiko man jusu ideja prisisodinti po keliasdesimt ivairiu rusiu medziu ir krumu, o paskui, kai uzaugs, pasilikti , kas labiausiai patiks. Tik kad tokiam kiekiui reikia didelio lauko ir turbut ne visiems iseis sia ideja pasinaudoti, reikes kiekius pasimazinti.

Ploto didelio nereikia. Pakaitykite ankstesniuose atsakymuose. Galima sutilpti į plotą iki dešimt arų. Kol medeliai maži, tol juos sodini labai tankiai, kai paauga, tada jų lieka nedaug ir ploto jie nedaug užima.

Jus siulote uogas dziovinti, bet nesiulote uzsisaldyti. Ar todel kad tam papildomai reikia tureti saldiklius, kurie naudoja elektra ir uzima vieta, ar del kitos priezasties..Mes dali uogu derliaus be koncervavimo sekmingai sudedame I saldikli.Tai lieka maziau dziovinti ir kocervuoti. Aisku dziovintos uogos skonis geresnis.

Ir dėl ekologijos, kad šaldymui reikalinga energija, ir dėl žmogaus gyvenimo būdo, ir dėl skonio, ir dėl maistingų medžiagų (šaldant kai kurios medžiagos suskyla). Siūlau kuo natūraliau, kuo gamtiškiau. Tokia pas mus tema.

Kuo toliau tuo labiau zavi ta GZ :) kita vertus jau imame vertinti ka ne taip esame nuveike savo sklype (prisodinom daug skiepytu obelaiciu, slyvu, kriausiu, dar ir 8 vynuoges:) ir visa tai 6 a sklype :)) tai va ir kyla klausimas ar tos vynuoges suderinamos su GZ, planas juk ne 1 metams?

Geriausia išsiversti su vietiniais augalais, bet kadangi to dar niekas Lietuvoje nemoka, tai naudojame ir nelietuviškus, bet lengvai augančius kultūrinius augalus. Vynuogė – vienas tokių augalų. Patinka, tai auginat. O ateity reikėtų išsivesti veisles, kurios auga savaime miškuose arba visai atsisakyti vynuogių. Bet čia labai tolima ateitis, labai.

Ir dar, turime senos veisles obeli, ant kamieno auga 2 m. senumo atzala, ar is jos galima butu 'pasigaminti' sodinuka, saknis ileidziant i pakabinta vazona?

Taip, galima. Tik nėra taip paprasta. Reikia prižiūrėti, kad žemė visada būtų drėgna, puri ir, jei išlaikysite tinkamas sąlygas, tada taip, ūglis išleis šaknis ir galėsite pasisodinti. Toks medis nebus ilgaamžis kaip iš sėklos gautas, bet turės panašų skonį į tos senos obels. Jei ji neskiepyta, tai labai panašų skonį, o jei skiepyta, tada skonis gali labiau skirtis, nes poskiepis irgi įtakoja obuolių skonį, nors ir nedaug, o jūsų vegetatyviškai padauginta obelis poskiepio neturės, todėl skonis gali šiek tiek skirtis.

Pernai žiemą kiškiai nugraužė visas obelaites. Kai kurios jau buvo parodžiusios savo vaisius. Kamienai buvo plikut plikutėliai. Nusprendėme. kad medeliams "šakės", nupjovėme iki pat žemės. Per vasarą kelmukai išleido po vieną, du ūglius. Ar dar kas išaugs naudingo iš tokių obelaičių? Ar tiesa, kad kiškiai graužia tik obelis, nes jų žievė jiems gardi, o slyvų, trešnių nekliudo, nes kartu?

Jeigu skiepytos obelaitės, tai ataugs poskiepis, o ne tas ką pasodinote. O poskiepių dabar būna įvairių, nežinau kas ten gausis. Jei tas pats atsitiktų su kriauše, tada, greičiausiai, atželtų ne kriaušė, o cidonija, nes kriaušės dažniausiai skiepijamos į cidoniją. Štai tokie vargai su skiepytomis. O jei turėtumėt neskiepytą, tai ataugtų lygiai tokia pati kur sodinote.

Kiškiai griaužia viską, net beržus karčius. Bet, žinoma, renkasi kas skaniausia ir prieinamiausia. Todėl pirmais metais reikia saugoti arba tankiai sodinti.

Pasigendu sodinių kultūrų derliaus išdėstymo lentelėje ženkliuko "-" (valgoma sandeliuota).Daržovių lentelėje tai buvo pažymėta.Iš savo paprastos patirties- obolius valgau dar ir kovo mėnesį,o spanguolių uogų turiu ir dabar(niekaip nekoncervuotos ir nešaldytos).

Aha, būtų gerai papildoma informacija lentelėje, bet kaip suprantat, tai susiveda į laiką ir darbo kiekį, kurio daugiau skirti negaliu, todėl turim ką turim. Bet su sodo kultūromis ne tokia didelė bėda. Šviežios išlieka tik nedaugelis kultūrų, pavyzdžiui, spanguolės. O džiovinti ir vartoti ištisus metus galima visas uogas ir vaisius, riešutus. Tad nelabai apsimoka dėti minusiukus, nes reikėtų dėti juos beveik visur arba niekur. Priedo, džiovinti produktai skiriasi nuo gyvų išsaugotų šakniavaisių. Šakniavaisiai gyvi, jie ištraukti iš sandėlio gali toliau augti, tai jų sandėliavimas skiriasi nuo uogų džiovinimo. Kita vertus, galima šakniavaisius (morkas, burokėlius, pastarnokus) irgi džiovinti. Tada jie prilygtų džiovintoms uogoms, bet, tokiu atveju, reikėtų lentelėje išskirti dar kokį nors atskirą ženklą, nes konservuotas produktas ir išlaikytas šviežias sandėliuotas yra ne tas pats. Vienas gyvas, o kitas jau nebe.

labiausiai rupima tema-sodas, jo asortimentas ir prieziura pirmaisiais metais..kazka darome netinkamai, nes tik keletas medeliu prigijo is desimciu sodintu... ir tie patys vos kelis vaisius duoda. su krumais man irgi nesiseka. as nemulciuodavau, reikes ateinanti pavasari mulciaus uzdet. labai patiko mintis braskes perkelti i pieva, ir daugiamecius svogunus apgyvendinti pievoje taip pat:)

Tai štai tą ir aiškinu, kad dabartiniais metodais auginant niekas gerai neauga ir ne tokius gerus vaisius duoda, serga, puolami kenkėjų. Ir sodinimo medžiaga negera, veislės negeros. Pabandykite teisingai mulčiuoti, suteikti tinkamas sąlygas ir situacija pasitaisys.

klausimas: musu sklype yra nemazi laukiniu pievu plotai bei daug laukiniu avietynu. avietes skanios, bet labai mazos bei negrazios. Gal turite kokiu minciu, kaip jas galeciau pagerinti? suprantu, kad tos uogos, kurias randame ir yra GZ, bet gal galeciau labai daug nenusizengdama GZ principams, visgi siek tiek pastiprinti minetus augalus?

Avietės po kurio laiko ir pačios sustiprės, išsikovos vietos iš pievos, pasimulčiuos, panaikins velėną. Bet galima ir padėti joms. Apsodinti perimetrą medžiais, kad gautųsi kaip miško kirtime sąlygos, pridėti mulčio ir praretinti, kad geriau derėtų, uogos didesnės būtų.

1. senelio kolektyviniam sode po statybu liko mazai zemes ploto. Strategiskai darzui nepatogioje vietoje auga nedidelis riesutemedis. Ar imanoma (ir kaip tai padaryti) ta riesutmedi perkelti i kita vieta?

Jei galite, tai iškasate rankomis, t.y. kastuvu ir persodinat. Jei neįmanoma, tada pasisamdot rimtenės technikos, pavyzdžiui, ekskavatorių ar bobkatą su specialiomis žnyplėmis. Kasdami pažeisite šaknis, todėl šaknų ir šakų kiekis bus skirtingi, todėl, kad geriau prigytų galima nupjauti ir dalį šakų. O jei nedidelis medelis, tai tiesiog persodinti ir daugiau nieko nedaryti, nepjaustyti.

2. Apie dziovintas uogas: prisidziovinti - tai vienas dalykas, o kaip jas issaugoti nuo kandziu, kuriomis dabar daug zmoniu skundziasi, kad usgadina produktus..

Gerai išdžiovintų nepuola kandys. Reikia stengtis gerai išdžiovinti, gerai sandėliuoti, karts nuo karto pavartyti, galima naudoti kandis atbaidančius augalus – gailių šakelės, kedro gabalėliai ir dar visokie kiti.

Vis galvoju, ką daryt su vištom. Gavau patarimą, kad atitverčiau daržą. O ką daryt su medžiais, mulčą jos nukrapšto nuogai?

Ant mulčio prie medelių uždėkite sausų šakų. Vištos tada negalės prieiti prie mulčio ir neiškapstys.

Į pievą sodinau skiepytus medžius. Žiemą zuikiai nugriaužė žievę. Beveik visi ataugo iš šaknų arba kur liko palei žemę žievė. Kaip apsisaugoti nuo zuikių? Ar tie medžiai ataugę nuo šaknų jau skaitosi kaip laukiniai, neskiepyti?

Jau duotas atsakymas kiek aukščiau pažiūrėkit. Gerai būtų, kad ataugtų laukinės, bet dabar poskiepiams naudoja visokius mutantus, tai ataugs mutantas. :) Nors šios srities neišmanau, gal ir kokia laukinukė ataugs.

Puslapis 11 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Group
https://www.phpbb.com/