Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Tre Bir 26, 2019 3:11 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pir Vas 24, 2014 5:53 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
1. Kaip apsaugoti medelius nuo vėjo? 9 – 10 metų žemaūgiai medeliai, tarp kurių 3 – 4 m. tarpai, susodinti eilėje. Ratas mulčiui padarytas su lyg antrinių šakų augimo vieta. Pavasarį ratą mulčiui, Jūsų patarimu, padarysiu su lyg laja. Tarp būsimų/naujųjų mulčiavimo ratų, kurių spindulys iki 1,5 m, beveik nelieka vietos krūmų sodinimui – apsaugojimui nuo vėjo. Ką rekomenduotumėte sodinti į ratą? Gal, pvz., garstyčias, kurios paauga iki 30 – 50 cm? Ar sodinami ir vaisių krūmeliai?

Dešimt metų medeliai jau turėtų būti nemaži, tai su jais galima ir nieko nedaryti. Bet mulčiavimas ir įsėjimas kokių nors nevarpinių žolių pagerintų situaciją. Krūmelių gal ir nereikėtų sodinti, nes nepatogu bus prižiūrėti. Reikėjo krūmelius kiek anksčiau sodinti, kai obelys buvo jaunos. Dabar galima bandyti sodinti aplinkui sodą medelius ir krūmus, kad stabdytų vėją, bet galima ir nieko nedaryti, medeliai jau turėtų būti dideli ir atsparūs viskam. Aišku, jei darysit, tai vis tiek kokia nors nauda bus.

2. Kaip panaudoti malkų pelenus? Mūsų namas šildomas malkomis, lieka nemažai pelenų. Kaip naudojate juos sodo/daržo tręšimui?

Reikėtų stengtis deginti tik švarias malkas, be dažų, popierių, plastmasių ir pan. Pelenai tiks kaulavaisiams ir kai kuriems medeliams (pH 7 – 9 – eglės, kadagiai, baltalksniai, bukai, gudobelės, klevai, kukmedžiai, alyvos, eglūnai, forsitijos, jazminai, kauleniai, lanksvos, ligustrai, sausmedžiai, sedulos, žagreniai, žilakrūmiai.) Pelenus barstome labai plonu sluoksniu, milimetro storio ir apdengiame mulčiu. Jei gu neįmanoma apdengti mulčiu, tai pilam ant mulčio ir niekuo neuždengiam. Tada suveiks pelenai vėliau, kitais metais. Pelenų negalima padauginti, nes kai kurie augalai šarminėje terpėje neauga. Daugumai daržovių reikia šarminės terpės, todėl pelenus galima berti į daržą. Bet vėlgi, nepadauginti. O jei jau visa dirvožemis ir taip šarmingas, tai galima išvežti pelenus į mišką ir paskleisti plonu sluoksniu.

Noriu pasidalinti dėl maisto gamtoje - iš patirties jaučiu, kad būnant gamtoje užtenka paprastesnio maisto, ir jo reikia tikrai mažiau. Valgai sau duoną ar bulvę ir užtenka, sotumo jausmas ateina. Todėl kuo daugiau sodo gėrybių naudotis , kur rašėte "iš fantastikos srities", tačiau manau kad turi prasmę - obuoliu ilgą laiką gali būti sotus.

Esu iš tų, kuriems vaisių labai reikia, ir rūgštaus skonio juose. Tačiau jau nuo vaikystės (truputį ne į temą klausimas :), daug valgius braškių, obuolių ar kt, pradeda skaudėti dantys, ir turi sustoti kuriam laikui (keliom dienom). Aš tai vadinu "atšimpa dantys", bet kelias paras nelabai gali valgyti ar kramtytin pvz obuolių, ir turi grįžti prie virtų/tradicinių maistų. Galbūt esat susidūręs su tuo reiškiniu, ir galit pasidalinti mintimis. Tas pats su raudonais serbentais, agrastais.
Tiesiog rašėte, kad žmonės nebemoka valgyt vaisių, tačiau mane riboja šis faktorius labiau:). kiek teko domėtie/daktarų paklaust - kraipo pečiais:) neaišku kodėl.


Aš irgi norėčiau pereiti prie žaliavalgystės, bet man irgi labai greitai atšimpa dantys. Ir niekaip nesugebu padaryti kitaip. Todėl iš manęs blogas patarėjas. Reikėtų čia kreiptis į žaliavalgius, kurie sugėbėjo tą atšipimą įveikti. Klausiau jų, tai sako, kad su laiku susitvarko, turi pasikeisti mikroflora. Bet man kol kas to nepavyko padaryti. Tiesiog po truputį stengiuosi didinti žalio maisto kiekį, bet labai lėtai.


Oi, jeigu dar galima klausti apie darzus, - tai dar pridesiu viena klausima:

Galima, bet kitais kartais stenkitės suspėti į temą, kad nesimakaluotume.

Del kopustu. Auginau juos pirma karta, todel dziaugiuosi, kad is kokiu 20 uzaugo 6 :) nedideles galvutes - sakyciau– kompaktiskos, gana sausokos (matyt auginimo klaidos), bet vis savo. Kelias nupjovus ataugdavo dar po kelias mazesnes. Laikiau ilgai darze, bet pradejo gesti (juoduoti) virsutiniai lapai, - galvojau, kad bijo salcio. Ar tiesa?

Nebijo šalčio kol jauni. Ir žiūrint koks šaltis. O jei subrendo, tada jau bijo apledėjimo ir pradeda pūti, juoduoti. Todėl reikia laiku nuskinti juos. Tiesiog reikia stebėti.

Rudeni išroviau visus, bet šaknis suguldžiau (ar gerai? Ar reikėjo palikti nerovus? Bet tada pūna?)

Gamtinėje žemdirbystėje stengiamės nerauti, nes mums svarbios yra šaknys. Kodėl svarbios paskaitykite jau atsiųstoje medžiagoje, pirmoje temoje. Todėl kopūstų nerauname. Pirma, kai kurie gali peržiemoti ir pasigaminsime sėklų, o tie, kurie mirs, tai pavasarį daug lengviau išsiraus ir daugiau šaknų paliks po žeme, kas mums yra į naudą. Kad pūna, tai nereikėtų bijoti. Tik didelio sluoksnio nereikia dėti. Didelis sluoksnis duos rūgimą ir jau gali išsiskirti blogos medžiagos. Bet ant paviršiaus palikti kopūstų kotus išrautus galima. Jie tiesiog susikompostuos ir patręš žemę.

Auginau juos ramunelėse ir serenčiuose – kad atbaidytu drugelius. Nelabai pavyko – buvo tikrai daug.

Sakiau, kad neveikia visi tie atbaidantys augalai. :) Gamtinėje žemdirbystėje nesodinam atbaidančių augalų. Pas mus kenkėjų skaičių kontroliuoja ekosistema, o ne atbaidantys augalai.

O pasodinti briuselio kopūstų daigai "išėjo į žiedus". O jeigu būtų subrendę šitos sėklos – ar būtų tinkamos sėjimui kitais metais?

Taip, būtų tikę.

Dar turiu pastebėjimą dėl ridikėlių. Jau kelis metus turėjau keletą derlių – pavasariniį ir rudeninį. Rudeninių ridikelių žymiai švelnesnis skonis. Pernai sėjau juos nuėmusi česnakus (rupjūčio pradžioje) – ir fantastika – nieko nereikėjo daryti, nei lasityti, nei ravėti, tik pamulčiuoti vieną kartą gerai ir , žinoma, išretinti. Tokių ridikėlių nebuvau turėjusi niekad – buvo kaip kumštis – tokio dydžio:) Šiemet pasėjau juos gerokai vėliau – prieš pat rugsėjį. Dėl įpatingai šiltos žiemos lapkričio vidury dar valgėm ridikėlių salotas (tačiau patys ridikėliai buvo gerokai mažesni – įprasto pavasarinio dydžio:), ir dar dabar yra vienas kitas dar darže, netyčia paliktas. Net tos spalio šalnos nepakenkė. Galvoju, kad žemė nespėjo gerai atšalti per tas kelias šaltesnes dienas. Tuo pat metu sodinau ir svogūnus (tiesiog liko nuo pavasario sodinimo, ti, kad nemesti sukišau). Laiškų yra ir dabar. Ir jau galvelės paaugo:)

Labai geras pasidalinimas. Ačiū. Mums irgi rudeniniai ridikėliai labiau patinka nei pavasariniai, ir geriau auga. Tik šiemet prastas oras buvo, todėl su jais sunkiau, todėl ir jums mažesni užaugo. Pas mus tas pats, pernai buvo didesni ir geriau augo, o šiemet kažko oras netiko. Mes sėjam rugpjūčio antroje pusėje.

O stirnos ridikėliu valgo? Atėjau vieną dieną į daržą – daugelis ridikėlių tiesiog ištraukti ir palikti darže. Nei šaknis apgraužta, nei lapeliai…. Ir taip visa eilutė… Stirnos taip galėjo?

Galėjo stirna, galėjo kiškis, galėjo žmogus, galėjo paukščiai. Pas mus ridikėlius kapodavo fazanė. Bet gal nespėdavo, tai likdavo išrauti ir nesulesti.

ar sodinant soda reikia derinti medzius. t.y. obelis vienoje vietoje, kaulavaisius kitam kampe... ar atvirksciai - maisyti? ar ziureti i aukstinguma? ar tai neturi jokios reiksmes?

Nepastebėjau, kad reikėtų derinti, neužtikau ir tokios informacijos internete. Bet daugeliui medžių bus geriau augti nesumaišytiems. Nes, kaip jau ne kartą minėta, jie padės vieni kitiems apsidulkinti ir būti derlingesniais. Obelis net vasarines prie rudeninių patariama sodinti, o prie žieminių nesiūloma, ne žydi ne vienu metu ir apsidulkinti viena kitai nepadeda. Be to, tos pačios rūšies medeliai šalia vienas kito padės savo šaknimis ir lapais.

Aukštingumą žinoma, kad reikia žiūrėti, apšviesti vėlgi bus derlingesni.

ar po medziais galima ka nors sodinti is darzo kulturu?

Dauguma daržo kultūrų reikalauja pilno apšvietimo, todėl į sodą netiks. Bet yra ir dalinį pavėsį pakeliančių augalų arba visiškame pavėsyje augančių, tokius tikrai verta sodinti po medžiais. Pavydžiui, meškinį česnaką.

1.Kur issigyti medeliu ir vaiskrumiu sodinuku, kad butu pagal GZ neskiepyti, o isauginti is seklu?

Yra medelių ir krūmelių neskiepytų ir medelynuose. Bet pagrindiniai medeliai – kriaušės, obelys, slyvos, abrikosai, trešnės – visur skiepyti. Būna koks žmogus pardavinėja neskiepytus. Iš idėjos. Aš žinau tik vieną kol kas tokį augintoją. http://www.sveikogyvenimoidejos.lt/visi_augalai.html

Niša visiškai tuščia. Jei kas užsiimtumėte tuo, tai būtų labai gerai. Steikit medelynukus. Aš tada pakonsultuočiau kiek galėčiau.

3. Kokiu principu uzsiauginti medeliu ir vaiskrumiu is seklu paciam? Koks daiginimo ir sodinimo principas?
4. Ar visu medeliu vaismedziu ir riesutmedziu auginimas is seklu vienodas?


Principas tai pas visus vienodas – įdedi sėklą į žemę ir išauga sodinukas. Tačiau kiekvienas medelis turi savų niuansų. Vienus teks sėti rudenį, kitus pavasarį, vienus reikės šaldyti per žiemą, kiti dygs be šaldymo. Vieni išdygs pirmais metais, kiti – tik antrais ar trečiais metais. Tai skirtumai yra, reikės žiūrėti konkrečiai kai prieisime prie planavimo ir konkrečių medelių. Aš tai kiekvieną medelį patikrinu kaip sėti PFAF.org duombazėje. Įvedu lotynišką pavadinimą ir išmeta anglišką tekstą kaip sėti.

Visus medelius patogiausia sėti kaip daržoves, į lysves, eilutėmis. Taip lengviausia prižiūrėti – apravėti, uždėti mulčio.

5. Kaip reikia uzsodinti soda nuo ko pradeti ir kuom pabaigti ?

Pradėti reikia nuo nustatymo kokias kultūras sodinsite ir po kiek vienetų. Tada reikia žiūrėti į sklypą ir nusistatyti pagal kokius principus sodinsite. O tada tiesiog išdėlioti juos sklype. Sausį vasarį bandysime tą daryti.

6. Ar reikia derinti ka su kuo sodinti vaismedziai - riesutmedziai - misko medziai ? ar tai neturi reiksmes? ir sodinti kaip iseis?

Derinsime pagal aukštį, pagal artumą prie namų, pagal grožį, grupelėmis pagal rūšis ir žydėjimo laiką...

7. Kaip geriau patarsite apsaugoti vaismedzius nuo gyvunu ? ar geriau aplink tankiai apsodinti vaiskrumiais kad bustu sunkiau pasiekiami ar geriau aptverti juos?

Geriau apsodinti vaiskrūmiais. Taip gamtiškiau. O jei neišeina, tada aprišti arba aptepti tepalu specialiu.

Atsiprašau, gal klausimas per vėlai, turėtų būti 1 temoje, bet labai įdomu būtų vis tik sužinoti:

Šalia mūsų sklypo kaimynai augina kviečius 50 ha ir purškia rundapu, o mes norime auginti ekologiškai, bet juk požeminis vanduo atiteka ir iki mūsų žemės...kaip būtų galima apsisaugoti? ar koks būdas yra kaip išlaikyti žemę švarią?


Jei norite dokumentų, kad ekologiškai auginate, tai nieko daryti nereikia, nes dabar apsauginės zonos sumažintos iki tokio minimumo, kad dešimt metrų nuo purškiamo lauko jau skaitosi ekologiška. O jei ne dėl popierių, bet dėl savęs rūpinatės, tai nieko nepadarysit. Medžių ir krūmų juosta sumažintų oru sklindančią taršą, bet daugiau nieko nepadarysi. Auginkit bites, vaistažoles ir neškite kaimynui dovanų, kalbėkitės, gal jis nustos purkšti, gal pereis į ekologinį ūkininkavimą. Arba keiskite sklypą.

Savaitgaliui. Jei nematete sio filmo siulau pasiziureti - visiems!

http://www.youtube.com/watch?v=IjTFFI4xTQE


Dėkui, aš jau mačiau.

1.Klausimas:Kodel nesiulote auginti silauogiu?

Pirma, kad jos neturi skonio. Gal dabar jau yra skonį turinčių veislių? Antra, kad joms reikia rūgščios terpės ir sunaikinama daug pelkių norint sodininkų sklypuose auginti šį augalą. Trečia, labai daug kas skundžiasi, kad neauga, iššąla, sunku auginti.

2.Kaip teisingai uzauginti is kauliuku persikus,nektarinus,abrikosus?

Rinktis Lietuvoje derančius vaismedžius ir imti sėklas nuo jų. Tada sėti į žemę. Ir viskas. Reikėtų pabandyti sodinukus skirtingai auklėti. Vieniems suteikti prastą dirvožemį, šaltesnę vietą, vėjuotą vietą... Tokių sodinukų genetika kryps į šiaurę, t.y. vaisiai bus mažesni, bet medžiai atsparesni šalčiams, kas labai reikalinga šioms kultūroms. Antras variantas, parinkti gerą trąšią dirvą, kuo šiltesnę, užuovėjoje ir pietiniam šlaite. Tokie sodinukai turėtų krypti į pietus, t.y. bus saldesni ir didesni vaisiai, bet sodinukas nebus toks atsparus šalčiams. Praktikos labai mažai yra su šiomis kultūromis, tad būtų gerai paeksperimentuoti abiem variantais. Galbūt vienu ar kitu atveju gausis geresnis rezultatas.

1. Girdėjau, kad dabar senovinių ropių rūšių nebeliko. O kur aplamai būtų galima gauti gerų ropių sėklų?

Ne tik ropių nebeliko senoviškų, bet visų daržovių. Ypač nelieka populiarių daržovių, nes išvedinėja jų gausybę naujų veislių ir senoviškos pasimiršta, išnyksta. Dabar ES ir kitas civilizuotas pasaulis nori sertifikuoti visas sėklas, o sertifikuojamos tik naujai išvestos, senos gi niekam nepriklauso ir negali būti sertifikuotos. O pardavinėti galima tik sertifikuotas, todėl senų prekyboje nebus ir jos dar labiau nyks. Ir ne tik roputės, čia su visomis sėklomis taip. Bet siūlau nedaryti problemos. Sėklų kol kas yra. Jas reikia imti ir darytis savo sėklas. Kiekvienais metais darantis savo sėklas dėl kryžminimosi gausis vis naujų ropučių veislių.

Ropių sėklų yra parduotuvėse, įvairių. Galima ir iš užsienio parsisiųsti. Ropių veislės čia:
viewtopic.php?f=42&t=316

Mano auginamos roputės čia:
viewtopic.php?f=42&t=194&p=2764&hilit=roput%C4%97s#p2758


2. Ar galėtum išvardinti pomidorų rūšis, kurios tinka auginti pas mus ne šiltnamyje?

Jau vardinau atsakymuose. Labai daug kas klausia, neva, pagrindinė daržovė būtų pomidoras. O jis gi neseniai atsiradęs. Prieš penkiasdešimt metų niekas jo dar neaugindavo, apsieidavo be jo. O dabar jau niekas negali be jo. Kaip su jogurtu. Jis atsirado prieš kokia dvidešimt metų, iki to Lietuvoje nebuvo ir visi laimingai gyveno, o dabar neįsivaizduojamas racionas be jogurto. Vaikams būtina, seneliams reikia dėl virškinimo ir dėl to, kad nereik kramtyti, visiems suaugusiems dėl gerų bakterijų ir t.t. O kai pasigilini, tai vos ne nuodas tas jogurtas.

Bet prie pomidorų grįžtam. Veisles auginimui lauke reikia rinktis pagal porą kriterijų. Pirma, vyšniniai. Antra, ankstyvi. O veislių būna visokių. Reikia pagal skonį žiūrėti. O skonio suvokimas skirtingas pas visus. Man patinka Matt’s wild cherry, Coyote, Texas wild, Punta banta. Iš didesnių Golden sunrise. O geriausi man tokie dideli oranžiniai. Kiekvienam turbūt bus skaniausi skirting pomidorai, nors tendencijos yra.

Šių metų mūsų pomidorų sąrašiukas čia:
viewtopic.php?f=16&t=193&p=2049#p2049

Trumpos vegetacijos ir šalto klimato pomidorai čia:
http://store.tomatofest.com/Tomato_Vari ... s_s/47.htm

Žiemą, kai jau gerai pasninga ir pašąla, galima valgyti laukinių obelų vaisius, kurie vasarą būna nevalgomai rūgštūs. Vienintelė sąlyga - kad vaisius dar kabo ant medžio. Vaizdas nekoks - susiraukšlėjęs ir parudavęs kaip koks puvėsis, bet skonis kaip kepto. Keptų obuolių ledai... Tik nepiktnaudžiaukit, nes tai paukštelių maistas.

Dar žiemą, jei žinot, kur miške šaltinėlis neužšąlantis, galima iš po sniego atsikasti karčiosios kartenės (patyrinėkit vasarą, kur toji auga). Skonis šiek tiek primena krienus. Supainioti su kažkokiu kitu augalu sunku, nes po sniegu daugiau niekas nežaliuoja vasariškom spalvom.


Ačiū už pasidalinimą.

1. Rasote, kad sodo augalu praktiskai nereikia priziureti. Bet ar tai
istiesu tiesa? Neturiu sodininkistes patirties, bet kiek zinau ten taipogi
nemazai darbo. Argi nereikia ju geneti, saugoti nuo gyvunu, kad
nenugriauztu, saugoti derliu nuo pauksciu ir kt. gyvunu, kitaip priziureti
augalus?


Gamtoje medžiai auga patys, be jokios priežiūros. Jeigu auginti gamtiškai, tai irgi nereikia jokios priežiūros. Jei susodinti tankiai medelius, tada negrauš jų žvėreliai. Jei susodinti tankiai, tai saulė neįšildys kamieno ir jis netrūkinės, nereikės balinti. Bus geros sąlygos, tai nesirgs, nereikės purkšti. Genėti irgi nereikia, čia šiuolaikinių sodininkų išmislas. O saugojimas nuo paukščių, tai čia irgi blogas išmislas. Reikia sodinti tiek, kad užtektų visiems. O tai nėra daug. Taigi, praktiškai priežiūros nėra. Jei lyginti su daržu, tai galima sakyt, kad visai nėra. Pasodinai ir viskas.

2. Rasote apie valgymo iprocius ir ju pakeitima. Ar esate vegetaras,
veganas ar zaliavalgis ? Kiek GZ itakojo Jusu maitinimosi iprocius?


Valgau savo užaugintą maistą. Perku tik miltus, aliejų ir šokoladą. Retkarčiais saulėgrąžų ar linų sėmenų nusiperku, ar dar ko. Jei išvykstu į miestą, tai valgau vegetarišką miesto maistą, bet kiek galima tradicinį, t.y. apelsinų ir bananų nevalgau.

Gamtinė žemdirbystė tai nėra vien maisto auginimas, tai yra ir visa filosofija, gyvenimo būdas. Stengiuosi viską užsiauginti pats, todėl galvoju kaip čia išsisukus nuo aliejaus ir miltų. Aliejaus bandau mažinti kepdamas orkaitėje, o ne keptuvėje. Miltų šiaip stengiuosi mažinti. Gamtinės žemdirbystės daržovės skanesnės, todėl atkrenta prieskoniai. Norisi įsigilinti į tikrą skonį. Druskos nevartoju, tik grybų sūdymui ar marinatui. Bet ir tuos pačius marinavimus stengiuosi pakeisti geresniais konservavimo būdais, pavyzdžiui, rauginimu ir džiovinimu. Cukrų naudoju tik konservavimui ir bitėms šiek tiek. Ir dar turim receptą raugintiems kopūstams su cukrumi. Tai ten šiek tiek dar dedam ar į pyragėlius. Bet galvoju nedaryti daugiau uogienių arba kuo kitu pakeisti cukrų. Receptinis maistas nyksta iš gyvenimo, nes gamtinės žemdirbystės maistas sezoniškas ir vietinis, o receptai parengti sandėliuotam ir stipriai apdorotam maistui. Receptus keičia kitoks požiūris į maisto gaminimą – turi daržovę ir iš jos ką nors darai, giliniesi į jos skonį, o ne darai pagal receptą. Rankiojimo skaičių didinu, grybų skaičių. Didinu laukinio maisto dozę, didinu sodo augalų suvartojimo kiekius. Mokausi džiovinti. Sunkiai auginamas daržoves braukiu iš sąrašo ir ieškau lengviau auginamų. Apdorojimą kaip sakiau bandau keisti į kuo paprastesnį. Sandėliuoti ir išlaikyti kuo paprastesniais metodais ir negadinant produkto. Na, maždaug tokia įtaka. O trumpai tariant, tai orientuojuosi link šviežesnio, sezoniško, kuo mažiau apdoroto, gyvo, vietinio, paties auginto, kuo labiau gamtinio maisto. Deja, vis dar kepu ir verdu. Norėčiau būt žaliavalgiu, bet man tas nepavyksta.

Visoje apylinkeje, o teko girdeti, kad ir visame Vilniaus rajone, masiskai dziusta vysnios. Kokios galetu buti to priezastys ir ar galima tiketis, kad tinkamai priziurint ar auginant laukines vysnias galima butu to isvengti?

Akivaizdu, kad tinkamai prižiūrint vyšnios augtų geriau. Bet ne tik vyšnios, čia visiems augalams galioja. Ir jei rinktis ne skiepytas, natūralesnes, tada irgi geriau būtų. Bet ar visiškai išvengti iššalimo pavyktų nežinau. Paprastoji vyšnia yra iš Azijos kilęs medelis ir Lietuvos klimatas jam nėra labai tinkamas, todėl kartais nukenčia.

Praeitais metais pasodinom sklype, namuose uzaugintos is seklyciu 2 obelys. Perziemojo gerai, pavasari pradejo duoti sakeles, as panorejau jau suformuoti tuos medelius, aplauziau apatinius sakelius ir abu medeliai sustabde savo augima. Prastovejo visa vasara, rudeni neisleide nei papildomo lapelio ir net nepriaugo nei centimetro. Siais metais pas mane dar uzaugo (irgi is seklytes, namuose) dar viena obelaite, nuveziau, pasodinau, bet jau nieko nelieciau, galvoju, tegul sau auga kaip nori, be mano kisimosi, tai jinai per pavasari-vasara-rudeni uzaugo aukstesne ir sveikingesne uz tas pernai pasodintas dvi obelys. Jos visos pasodintos priemolyje. Gal tikrai nereikia kistis i ju augima, gal tikrai mes padarom daugiau zalos negu gerumo?

Negaliu pakomentuoti nematydamas visos situacijos. Medelio augimas sudėtingas ir kompleksinis procesas priklausantis nuo įvairiausių veiksnių. Vienais metais padarius lygiai tą patį ką kitais metais galima gauti skirtingus rezultatus. Todėl tiksliai nežinia kodėl neaugo jūsų medeliai pirmais metais. Galėjo būti daug priežasčių.

Ar pasėti slyvų kauliukai taip pat, kaip abrikosai, prisitaikys prie aplinkos ir bus sveikos, atsparios ir ilgaamžės, bus geros ir tikros, sveikos, duos gerus vaisius.

Tiek slyvos, tiek abrikosai pasėti ir gerai auklėjami pirmaisiais gyvenimo metais STENGSIS prisiderinti prie vietos sąlygų, o ar jiems pavyks, tai čia kitas klausimas. Slyvos nuo seno auginamos Lietuvoje, todėl joms seksis geriau nei abrikosams. Kita vertus, yra išvesta desertinių slyvų, kurioms dar sunkiau bus prisitaikyti nei abrikosams.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007