Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Tre Gru 19, 2018 7:59 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pir Vas 24, 2014 6:08 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
As turiu valgomu neskiepytu augalu, isaugintu is seklu.
Asortimentas:
Šermukšnis grūstinis
Pušis kedrinė
Medlieva lamarko
Kaštainis valgomasis
Cersis kanadinis
Sedula geltonžiedė
Lazdynas turkinis
Mahonia dyglialapė
Ieva vėlyvoji
Slyva dygioji
Ąžuolas pelkinis
Šermukšnis švedinis
Šermukšnis naminis
Pušis kininė (armando)
Šilkmedis juodasis
Šilkmedis baltasis
Šeferdija
Šliandra
Sedula japoninė
Serbentas auksuotasis
Siauralapis žilakrūmis
Laukinis abrikosas
Mandžiūrinis abrikosas
Graikinis riešutas
Lipnusis riešutmedis

Galiu parduoti, keistis.
kaminski.andzej@gmail.com
Vilniaus raj


Labai gera veikla užsiimat. Ačiū.

Kalbant apie sodą ir vaisius rekomenduočiau Dr. Douglas N. Graham knygą "Mitybos formulė 80/10/10. Kad turėtume idealų svorį ir idealią sveikatą". Šioje knygoje kalbama apie tai, kad būtent vaisiai turėtų sudaryti pagrindinę mūsų maisto raciono dalį, o tai kaip tik ir atitinka kryptį nuo daržo link sodo. Tai ne visai tinka Lietuvos sąlygoms, bet yra laikas kai galime taip pagyventi. Štai pora trumpų ištraukų:
"Vaisiaus nereikia kaip nors paruošti. Tai gatavas maisto produktas, kuris valgomas toks, kokį jį sukūrė Gamta. Natūralios būklės, švieži, prinokę vaisiai traukia žmogaus akį, maloniai dirgina uoslę ir dieviškai kvepia."
"Tai nereiškia, jog mes dabartinėmis sąlygomis privalome valgyti vien vaisius ir tik juos, bet tai tikrai reiškia, kad jei gyventume gamtoje , jie sudarytų didžiausią mūsų raciono dalį."


Dėkui už pasidalinimą.

Ar butina balinti medelius rudeni ? Skaiciau kad uztenka apvynioti laikrasciais . Ka jus patarsite ?

Gamtoje medelių niekas nebalina, tai turėtume ir savo sode to siekti. Medelius tradiciniai sodininkai balina dėl to, kad žievė neplyšinėtų ir dėl to, kad būtų sunaikintos ligos ir kenkėjai esantys ant kamieno. Gamtinėje žemdirbystėje medeliai sveiki, ligų nėra, tai dėl ligų balinti nereikia. O žievės plyšinėjimas yra natūralus procesas. Problema ne tai, kad žievė sutrūkinėja. Problema, kad tose sutrūkusiose vietose gali įsimesti ligos. O kadangi mes stengiamės sodą palaikyti sveiką ir stiprų, tai ligų nebijom. Kai kas net specialiai suraižo trešnių kamienus peiliu, kad žievė netrūkinėtų. Nes trešnės greitai auga. Bet galima pasitikėt gamta ir ji arba pati suplėšys žievę arba pristabdys per greitą augimą. Kitas dalykas, kuris gamtinėje žemdirbystėje gali padėti išvengti plyšinėjimo – tankus sodinimas. Plyšinėja medeliai dėl staigių temperatūros pokyčių antroje žiemos pusėje. O miške ar tarp krūmų, kur ant medelių kamienų krenta šešėlis temperatūros svyravimai mažesni.
Tas medelių balinimas tapęs ritualu ir net tie, kurie tepa dažnai nežino kodėl tepa. Visi tepa, tai ir jie tepa. O paklausi kodėl, tai neturi atsakymo. Ir dabar taip išplitęs šis ritualas, kad tepami net miško medžiai, kurie niekada netrūkinėja ir su jais tokių problemų nebūna.
Trumpai tariant, balinimas yra nereikalingas.

O kaip lapuočiú ir spygliuočiú dauginimas gyvašakemis GŽ fone? Ar tai tolygu skiepinimui?
Ir obelis, kriauses, turbut, neimanoma?
Taip, is seklos labai gamtiska, bet, galbut, dauginimas auginiais, tai vienas is greitu budu pasidaryti sodo keliu eiliu norima gyvatvore nuo veju..
Esu bandzius kaimiskus jazminus, tujas - puikiai pavyko. Sako ir sedulas, lanksvas, kenius, cugas (nelabai vietiniai), egles, serbentus, gluosnius sekmingai galima padauginti tokiu budu..


Ne, skiepijimas skiriasi nuo dauginimo žaliaisiais auginiais. Skiepijant sujungiamos dvi skirtingos genetikos. Visada. Nes jeigu turi poskiepį tokio kokio tau reikia, t.y. antaninio, alyvinio, tai kam skiepyti? Gi toks ir augs. Todėl skiepijama į kitokį. Dažniausiai skiepijama į laukinius, antaninius ar atsparesnius šalčiams medelius, nes nuo šaknų priklauso išgyvenimas medelio, o įskiepijama norima veislė. Arba skiepyjama į poskiepius, kurie duoda žemaūgį veislės augimą. Skiepyjimo mėgėjai sako, kad skiepinant niekas nepasikeičia, tiesiog augalas pernešamas į kitą vietą. Tačiau tai nėra tiesa. Poskiepis veikia įskiepį, o įskiepis veikia poskiepį. Ne visada žmogaus jutimo organai tą pastebi, bet jei įskiepyji obelį į alksnį ar šermukšnį, tai jau kiekvienas atskiria, kad obuoliai įgyja kartumo. Reiškiasi veikia vienas kitą, nors mes ir nejaučiame kartais. Kokios to pasekmės nežinome, nes tokių tyrimų nėra, bet aš vadovaujuosi nuostata, kad gamta žino ką daro, ji mus globoja jau milijonus metų, mes su ja užgime ir užaugę, o žmogaus rankų sukurti gamtos „patobulinimai“ dažnai ateityje išaiškinami kaip kenkiantys, nors iš pradžių sukūrus naują technologiją to nematyta.

Taigi, skiepijimas yra dviejų skirtingų genetinių medžiagų sujungimas ir to gamta nedaro, todėl to neturėtume daryti ir mes. O vegetatyvinis dauginimas atžalomis ar šakelių prilenkimu gamtoje vyksta. Gamta tą daro. Ypač su krūmais. Apleistų krūmų šakas praauga žolė ir savo svoriu prilenkia jas prie žemės. Tos įsišaknija ir jau turime naują krūmą. Medelių šakas sunkiau iki žemės palenkti, todėl jie taip dauginasi rečiau, tačiau dauginasi. Galima dirbtinai žemę pakelti iki šakelių, o galima ir nupjauti ir paskui įšaknydinti. Bet ne visi medeliai gerai šaknydinasi. Vienų nupjauti ir pamerkti ūgliai labai greitai ir mielai išleidžia šaknis, o kitų labai sunkiai išleidžia arba visai neišleidžia. Dabar sąrašo nepateiksiu medelių, kurie lengvai dauginami ūgliukais paimtais nuo šakelių, bet jei kas sudarytų tokį sąrašą, tai prašyčiau pasidalinti.

Kita vertus, reikia turėti omenyje, kad vegetatyviškai padaugintas medelis nebus toks sveikas, atsparus ir ilgaamžis kaip sėtas. Išskyrus krūmus. Krūmai mielai dauginasi šakelėmis. Bet medžiai ne taip mielai. Nors kai kurie dauginsis gerai, kaip minėtos tujos ar gluosniai.

Citata: "Jaunų obelų šalia senų nesiūloma sodinti, nes jos prastai auga." O kokiu atstumu jau galima būtų sodinti?

Tiksliai nežinau, bet už dešimties metrų jau turbūt galima būtų sodinti. Negalima sodinti dėl keleto priežasčių. Pirma, senos obelys paima iš dirvožemio maistines medžiagas ir su laiku jų ima trūkti. Ir todėl toje vietoje jau nualintas dirvožemis ir naujos obelys augs prasčiau. Šitas gamtinėje žemdirbystėje gali būti apeinama intensyviai mulčiuojant. Su mulčiumi atgaivinam dirvožemį, pridedam jam tų elementų, kuriuos ištraukė senos obelys ir jaunos jau galės augti netgi seno sodo vietoje. Dar yra kitas dalykas, kad senos obelys šaknimis ir per lapus išskiria medžiagas, kurios slopina jaunus obelų medelius. Nežinia kodėl taip yra, bet taip daro kai kurios medžių rūšys. Taigi reikia sodinti ten kur senų obelų šaknys neprieina ir įtakos nepadaro. Manau ties dešimt metrų nuo senos obels jau turėtų baigtis jos šaknys, bent stipri įtaka. Arba dar toliau sodinti.

Klausimas: kaip atgaivinti sena obelu soda? Ant kai kuriu daug mazu taskuotu (tamsiais taskiukais) obuoliuku , o antaniniu obelu sakos praretintos ankstesniu seimininku, obuoliai nemazi, bet ju vos vienas kitas. Sklype pavirsiuje priemolis (derlinga riebi zeme), 20-30 cm gylyje prasideda molis, auksti gruntinai vandenys.

Jau buvo rašyta. Retinimas, tręšimas, mulčiavimas čia gali padėti. Medis yra didelis organizmas, todėl greito ir lengvo rezultato nesitikėkit, bet įdėjus atitinkamą kiekį energijos sodą galima atgaivinti.

minėjote, kad medeliai sunkiai auga ten, kur aukštai gruntiniai vandenys. Kaip atpažinti tokią vietą ir ten nepasodinti sodo? Aukštai, tai kiek?

Sode į vieną vietą atsodinom gal keturis kartus, visi skirtingų rūšių medeliai vis neprigydavo ir nudžiūdavo ... kaip užkerėta, pamaniau, gal kalti požeminiai vandenys...


Vaismedžiams blogai aukšti gruntiniai vandenys, o juodalksniui gerai, putinui gerai, karklams visokiems gerai. Nežinau ką ten sodinot keturis kartus. Nebūtinai dėl gruntinių vandenų neprigijo. Gal prasti sodinukai buvo, gal dar kas. Patikrinti kur tie vandenys galima pakasus. Pusmetris, metras ir jei ten vanduo, tada sodui negerai. Jei pusantro metro iškasi ir randi vandenį, tada gerai. Bet nereikia bijoti. Pas mus ir savaime pasisėjusių obelų yra kur pusmetris ir metras gylyje gruntinis vanduo ir mandžiūriniai riešutai puikiai auga, ir gudobelės. Gal jie bus trumpaamžiškesni, gal lengviau apsirgs, bet kol kas jie labai gerai auga. Jūsų pasodinti medeliai buvo labai mažiukau, tai jiems jokio skirtumo kur ten tas vanduo buvo. Šaknys net nepasiekė penkiasdešimt centimetrų gylio, jeigu vis naujus medelius sodinot. Spėdavo nudžiūti nepasiekę gruntinio vandens.

Kai iškyla klausimas dėl kultūrų derinimo, tai pasigailiu, kad kultūrines avietes pasodinau prie vaismedžių, nes sunku prie jų prieiti, apdrąsko, kol susirenki nukritusius vaisius. Daugiau laiko tenka skirti mulčio įterpimui, nes nebepavyksta tiesiog išversti karutį. Nepatogu. Vaiskrūmius, tai avietės žiauriai nustelbia. Geriau aviečių su niekuo nemaišyti.

Vegetatyvinis poskiepis - įšaknydinta šakutė. Yra visokių būdų. Man medelynininkas rodė, kaip daugina cidoniją. Nupjauna netoli žemės. Tada iš šaknų išauga daug ūglių. Juos užpila sprindžio storio drėgnomis pjuvenomis. Ūgliai į pjuvenas išleidžia šaknis. Tada atkapsto, nukerpa ūglį su šaknelėmis, persodina ir į naują cidoniją įskiepija kriaušę. Tokia kriaušė greičiau pradeda derėti, bet neatspari ligoms, šalčiui, trumpaamžė. Obelims įšaknydina žemaūgės obels ūglius. Žemaūgių obelų amžius patrumpėja dėl skiepijimo, dėl to, kad poskiepis ne iš sėklos, o iš šakutės, dėl įskiepio ir poskiepio prasto suderinamumo. O kam nors išvis ar pavyko normaliai užauginti žemaūgį vaismedį? Patys medelynininkai prasitarė, kad net ir jiems tai - aukštasis pilotažas. Jei pasodintas penkis metus nepaaukštėja, tai nesiskaito. Daug pas ką tokių mačiau.
Sėklinius poskiepius daro gal tik kokie du medelynininkai Lietuvoje. Ima laukinės, antaninės ar kitos, atsparios šalčiams, obels sėklas, jas pasėja, po to paskiepija. Su tokiom dvigubai mažiau vargo dėl atsparumo, jos ilgaamžiškesnės už žemaūges, vėliau pradeda derėti. Po tiek pat laiko ir iš sėklos padauginta obelis pradėtų derėti. Daugumos mūsų senelių obelys taip daugintos.
Labai nepergyvenu, kad pas mane auga viena žemaūgė obelis (kita nudžiūvo), daug - vidutinio augumo skiepytų, nes turėjau kelis obuolius, kol iš sėklų augusios dar nebuvo pradėjusios derėti. Žemaūgė net nebūtų pas mane atsiradusi, bet labai norėjau ir ieškojau Konfietnajos veislės. Mugėje ko paklausi, tą ir parduos, nesvarbu, kad bus visai ne Konfietnojie. Užaugo dideli, milžiniški, miltingi, sausi, kartūs obuoliai. Svarbiausia - dideli...


Gž yra siekiamybė, pasiekiama po daugelio metų. Kol sistemos susireguliuoja, praeina keli metai.
Kai atsirado mulčias, prisidaugino grambuolių lervų. Po to atėjo šernai, perkniso visą mulčią, išrinko grambuolius. Dabar kiekvieną rudenį šernai perknisa mulčią aplink vaismedžius. Neįsivaizduojat, kaip gražiai viskas išpurenama... Man nebereikia purenti.


Ačiū už pasidalinimą.

Norėčiau paklausti, ką reikėtų daryti, kad agrastų neaptrauktų plėvelė, žinau, kad tai kažkokia liga. Ar gamtiškai auginant agrastai neserga?

Mes pirkom sodybvietę su senais agrastais, kurie neatsparūs ligoms, bet labai skanūs. Jie buvo apvilkti valktimi. Pamulčiavau mediena ir išvaliau nuo žolių. Nebesirgo kelis metus. Šiemet visai žolėse palikau, tai mačiau sirgo. Agrastams reikėtų, kad vėdintųsi ir pamulčiuoti.

1. Jei daug metų sklypas buvo ariamas, iš jo buvo tik išnešama ir beveik nieko negražinama, dirvoje ženkliai sumažėjo visko, kas reikalinga augalams ir mums. Pradėjus auginti gamtiškai, kai kas atsistatys palyginti greitai: dirvos struktūra, organikos kiekis. Bet kaip bus su mikroelementais, kurių augalai ir mikroorganizmai nemoka "gaminti" (geležis, cinkas, etc.)? Ar jie atsistatys natūraliai? Ar rekės "atnešti" iš šalies?

Ariminėje žemdirbystėje auginami augalai, kurie nualina žemę negiliai, t.y. mineralus ištraukia iš penkiasdešimt centimetrų gylio dirvožemio sluoksnio, kur ir išsidėsto jų šaknys. O giliau mineralai yra likę. Norint gauti jų iš ten reikia sodinti žolinius augalus su giliomis šaknimis arba medžius. Jie iš giliai mikroelementus ir makroelementus pakels į savo kūnus, lapus, stiebus ir kaip mulčias visi tie elementai atsidurs ant žemės paviršiaus. Su giliašakniais žoliniais augalais tas padaroma labai greitai, nes per metus jie suleidžia šaknį į dviejų metrų gylį ir jau pirmą rudenį atiduoda savo kūnus kaip mulčią. Su medžiais bus lėtesnis procesas.

Kitas variantas, galima atsinešti mulčio iš nenualintos žemės arba lapų iš pamiškės, parko. Medžiai ir kiti giliašakniai ima iš giliai, kur dar nenualinta žemė ir tokiame mulčiuje yra visko ko reikia. Taip pat mineralai lieka sudegus organikai. Pelenuose praktiškai vien mineralai, o visa kita deginant organiką išlekia į orą.

2. Skaičiau daug pagyrų burnočiui dėl jo maistinių savybių. Atrodo viliojančiai ir auginti jį neturėtų būti sudėtinga. Tik nežinau, kaip reiktų daryti su derliaus nuėmimu - bijau, kad be spec.technikos nukulti ir išvalyti tokias smulkias sėklytes gali kainuoti labai daug (neįdomaus) darbo. Gal kas nors tą problemą jau išprendė? Ar tiesiog neverta vargti?

Nežinau, gal kas kitas pasidalins.

3. Turiu topinambų gyvatvorę. Gana gražiai atrodo, atlieka funkciją, praktiškai nereikalauja priežiūros. Bet ten jų auga kur kas daugiau, negu galim suvalgyti, tad visų tikrai nenukasiu. Vadinasi, didžioji dalis kaip ir be naudos auga - dalį būtų galima pakeisti kažkuo kitu. Gal galite parekomenduoti kokią kultūrą, kuri atliktų gyvatvorės funkciją (tanki, max. 1,5-2m aukščio), nereikalautų karpymo ir dar ką nors valgomo duotų?

Topinambai sudaro geriausią tvorą ir lengviausia su jais, tai tiesiog galit palikti kaip yra. Nebūtina visko suvalgyti. Bet jei norisi efektyvumo, tada galima bandyti auginti saulėgrąžas, kukurūzus, smidrus. Jų bus ne tokios tankios tvoros ir sunkiau prižiūrėti. Jei įkištumėt atramų, tada pupeles, aukštus žirnius (bet žirniai trumpai auga), aukštas pupas (jos iki rugsėjo būna tik, bet užauga iki metro penkiasdešimt) galima auginti. Taip pat galima nevalgomus augalus sodinti, pavyzdžiui, gėles. Jos nevalgomos, bet duoda žiedadulkių, ką ir pačiam galima įkvėpti ir visokiausi vabzdžiai tuo maitinasi. Taip pat gėlės suteikia maisto sielai.

O jei ne iš vienmečių, tada daug įvairių krūmų yra, kurie užauga nurodyto aukščio ribose, uoginių valgomų ir nevalgomų.

Rašėte, kad pavasarį atsigauna peržiemojusios lapinės petražolės ir porai. Su petražolėmis viskas aišku, bet kaip porai? Juk jie rudenį išraunami. Ar yra galimybė juos sėti iš rudens? jei taip, tai kaip jie nepikuoti auga..

Tie porai, kurių neišraunate rudenį, tie ir atželia pavasarį. Jeigu jauni porai, tai ir stovi taip nepakitę, o jeigu subrendę porai, tai gali ir papūti, bet gegužę vėl atsistato ir gaunasi normalus poras. Žinoma, ne visos porų veislės išžiemoja. Išžiemojimo tikimybę taip pat padidins storas mulčio sluoksnis.

Kaip mulčiuoti arbūzus ir melionus. Jei pridedu žolės/šieno jie ima pūti.

Neauginau nei vieno, nei kito, tai negaliu patarti.

Dėl braškių. Patirties jų auginime neturiu (nes esu tik pradinukė). Močiutė visą laiką joms nukerpa ūsus rudenį, išretina. Aš jau 3 metai su jomis nieko nedarau - kaip nori taip auga, dabar labai tankiai viena prie kitos. Ar nenukentės derlius? Gal visgi reikėtu ja kažkaip išretinti..?

Apie braškes jau rašyta, pabandykit paieškoti atsiųstoje medžiagoje. Braškė energiją skirs arba ūsams, arba derėjimui. Todėl tos, kurios gamina ūsus, derės prasčiau. Taip pat gali prasčiau derėti dėl tankaus augimo. Bet uogos gali būti geresnio skonio. Jums spręsti kurią strategiją rinktis. Tyrinėkit, kuris variantas jums priimtinesnis. Pats jūsų eksperimentas įdomus, nes gamtiškas. Jis nebūtinai gausis su visomis braškių veislėmis, bet gal yra tokių gamtiškų veislių, kurios gali augti tankiai, nekarpomos, nepersodinamos ir duoti pakankamą derlių. Štai tokių veislių norėčiau atrasti.

Kokiu laiku reikėtų sėti obelų sėklas, jei pradžioje auginčiau namuose iki kol bus galima sodinti į jiems skirtas vietas. Per kiek laiko jos sudygsta?

Obelis reikėtų sėti kai tik išimate iš obuolio. Nereikėtų jų ilgai laikyti, nes laikant sausai jų daigumas prastėja. Galima sėti rudenį kai suvalgot obuolį į lysvę lauke ir jos išdygs pavasarį. Arba galima sėti į vazonėlį bet kada ir laikyti namuose, o pavasarį paleisti į lauką.

Pirmą kartą išgirdau apie džiovintus agrastus. Gal galite pakomentuoti kur ar kokiu būdu juos džiovinate, kad jie gerai išsilaikytų ir būtų kokybiški.

Agrastai turi daug drėgmės, kaip slyvos ir ant vėjo bei saulės jų neišdžiovinsi. Reikia papildomo šildymo šaltinio – krosnies, džiovyklės, pirties... Taip pat jei neaukšta temperatūra, tai reikia perpjauti kiekvieną agrastą (arba subadyti) tada greičiau džiūna.

Dar norėčiau sužinoti ar yra gamtoje atmaina špinatams - panašaus skonio augalai.

Tiksliai tokio skonio neišgausite, bet galima pakeisti kitokio skonio augalais – liepų lapai neutralaus skonio, plautė, pūtelis, krūmokšninė ir miškinė žliūgės...
Atėjo man mintis, kuria noriu su Jumis pasidalinti. Rašėte, jog norite tapti žaliavalgiu, bet Jums tai nepavyko..., bet juk, tapti žaliavalgiu norite, tai ir yra svarbiausia. Jūs pakeliui, kaip ir visi mes. Panašiai kaip ir su gamtine žemdirbyste - mes visi pakeliui tikslan, visi norime tapti gamtiniais žemdirbiais, o dabar mokomės, taikome žinias. Kaip kad girdėjau palyginimą - įsigijus naują daigtą, bet su sutartimi už jį sumokėti ilgainiui, vistiek yra toks jausmas, jog tas daigtas jau tavo, nors teoriškai nėra išmokėtas. Tai taip ir čia, jeigu yra noras, tai Jūs jau žaliavalgis, tas kuris pakeliui tikslo.

O dantukų "bukimo" priežasčių, valgant daug vaisių ar uogų, gali būti keletas. Bet jei pasistengti suvesti jas (bent jau man žinomas) į vieną bendrąją - tai yra tam tikrų organizmo organų funkcijų trūkumas ar sutrikimas. Vėlgi, kaip, kiek suprantu, kaip ir gamtinėje žemdirbystėje, galima sau (savo kūnui) stengtis padėti arba tiesiog nieko nekeisti ir stebėti jo eigą, daryti išvadas. Tų pagalbos neva būdų yra daug, ieškant galima rasti ir išbandyti.

Ačiū Jums labai, kad skiriate tiek daug laiko seminarui! Skaitant klausimus ir atsakymus visada pakylėja nuotaika ir norisi kuo greičiau susidraugauti su gamta.


Ačiū už pasidalinimą. Ir už padėką. Paprastai padėkų į eterį neperspausdinu, bet čia taip gražiai parašėt, kad galim pasidžiaugti kartu visi. :)

Klausimas: kada geriausia sodinti, persodinti vaismedžius ir vaiskrūmius? Ar reikia tam specialiai ruošti žemę? Kokia praktika Jums labiausiai pasiteisino?

Persodinti medelius galima rudenį ir pavasarį. Geriausia persodinti rudenį kai nukrenta lapai. Persodinti galima iki kol užšąla žemė. Paskui kai atšyla irgi galima sodinti iki kol pasirodo lapeliai. Rudenį prigijimas geresnis, nes medelis dar iki kol užšąla turi mėnesį ar du prigijimui, šaknų auginimui. Tačiau kaulavaisius patariama sodinti pavasarį, nes jie pietiečiai ir pirmą žiemą jiems sunkiau iškęsti. Bet galima ir rudenį. O spygliuočius sodinti reikėtų rugpjūtį, rugsėjį. Jau baigiasi jų augimas ir iš karto persodinti. Jie neturi lapų, drėgmės negarina, todėl juos galima anksčiau sodinti. Bet pušys persodintos sunkiai prigyja. Penkiasdešimt procentų numiršta, jei imamos iš smėlio. Bet jei imate iš molio dirvožemio, tada prigijimas bus devyniasdešimt procentų ar daugiau.

Galima iškasus duobę pripilti geresnės žemės. Kiekvienas augalas mėgsta pavalgyti. Bet kai sodini daug medelių, tada kiekvienam nepridėsi žemės, nes labai daug darbo. Kita teorija sako, kad nereikia dėti papildomai žemės, reikia, kad augalas savo šaknimi ieškotų vandens ir maisto ir augintų dideles stiprias šaknis. Irgi yra racijos. Mes kai sodinam medelius pagal užsakymą, tada kasam gilią duobę ir pridedam juodžemio (jei sodinam smėlio dirvožemiuose). O pas save kai sodinam, tai niekada nepridedam žemių, nors pas mus ir smėlėtas dirvožemis.

Medelį persodinti labai lengva. Iškasei duobę, pripylei vandens, įstatei medelį, užkasei ir viskas. Baimė pas daugelį atsiranda dėl to, kad medelynuose visokie prasti medeliai pardavinėjami ir nudžiūna ar iššąla kaip juos bepasodinsi. O jei paimtumėt medelių iš pamiškės ar miško – ąžuoliukų, klevukų, beržiukų, šermukšnių ir juos paprastai pasodintumėt, tai prigytų šimtu procentų. Nes tai labai paprasta. Problemos daugiausiai atsiranda dėl prastų sodinukų, o ne dėl sodinimo būdo. O persodinti paprasta ir didelių mokslų nereikia.

Daržas. Usifiksavo akcentavimas, kad auginimas ant palangės nėra gamtinė žemdirbystė, tačiau patys greičiausiai auginate taip daigus. Ar sieksite to atsisakyti ir viską sėti tiesiai dirvą?

Taip, dabar auginu daigus ir taip, žinoma, sieksiu susikurti tokį gyvenimo būdą, kad nebereikėtų jų augintis ant palangės. Daigų auginimas dar nėra taip blogai kaip užauginti visą augalą ant palangės. Kai sertifikuodavom gamtinės žemdirbystės produktus, tai irgi leisdavome augintis daigus, nes vitaminus ir kitas naudingas medžiagas augalas kaupti pradeda ne iš karto, o vėliau, kai auga. Pomidoras nepridės į savo uogą vitaminų kol jis pats dar mažiukas ir auga ant palangės. Vitaminai bus dedami į uogą tada kai uoga užsimegs ir pradės augti. Štai jei visą laiką pomidorą auginti ant palangės, tada uogoje nesusikaups reikiamų medžiagų, o jei daigą pasodinam į lauką ir uoga užsimezga ten, tai pomidoras jau praturtina ją reikiamomis medžiagomis, nes turi iš kur paimti. Taigi, kokybė gaunasi gera, nors ir sodiname iš daigų. O atsisakyti daigų aš noriu dėl kitos priežasties. Dėl gyvenimo būdo. Daigų auginimas, pats persodinimas užima daug laiko. Ir jei aš išmoksiu apsieiti be daigų, tai mielai šį laiką skirsiu kokiai malonesnei ir prasmingesnei veiklai.

turiu senoką obelį - ir ji labai tanki ir aukšta. Obuoliai maži ryškiai raudoni, skanūs, bet maži ir labai labai daug.
Jai apie 40 metų, ir jos obuoliukai susmulkėję, kai kurie - kaip abrikosiukai, kai kurie - didesni. Ar tikrai nereikia genėti? :) čia visi patarinėja išgenėti, kad sustambėtų.?
šalelės - nemažai nudžiūvusių, apsamanijusių. tačiau esant vėjui - nusilaužo, ir toliau viskas kaip ir gerai.

Tik man atrodo - kad ilgainiui tie obuoliukai visai susmulkės?

Ir ar galima atgaivinti kaip nors neduodančią vaisių kriaušę bei slyvą (mėlyną, apie 20 metų). Jos apsamanijusios, nemažai apdžiūvusios, bet vis vien medžiai, - duoda pavėsį ir lapus..


Apie medžių atgaivinimą jau rašyta ir kituose atsakymuose ir šitoje serijoje. Medžiui reikia gero maitinimo. O kaip jūs jį suteiksite, tai jau jūsų reikalas. Vieni apgeni, tada šaknų lieka daug, o lapų mažai ir atitinkamai stiprios šaknys duoda visą savo energiją mažesniam lapų ir vaisių kiekiui. Ir gaunasi didesni obuoliai, ir lapai, ir šakelių prieaugiai didesni. Nes šaknys liko tokio pat dydžio, tiek pat energijos duoda, o šakų mažiau. Reiškia daugiau energijos kiekvienam atskiram obuoliui.
Kitas variantas, maitinti šaknis. Trąšomis ar mulčiumi. Šaknų tūris palyginus su šakų tūriu nepakinta, bet šaknys iš maisto medžiagų įgyja daugiau energijos ir daugiau jos paduoda lapams, vaisiams ir šakoms. Ir vėlgi obuoliai padidėja, o medis atjaunėja.

Bet, kaip sakiau, medis – didelis organizmas. Burokėliui užteks glėbio mulčio, o medžiui jau reikės vežimais vežti. Kol jaunas medelis – nedaug, o jei didelis, tai jau jį sunkiau paveikti. Lengviausia nupjauti dalį šakų. Todėl tą ir daro dauguma žmonių. O reikėtų taip auginti, jog nereikėtų pjaustyti medžio. Neišnešti iš sodo organikos, neišnešti obuolių. O jei išnešam, tai reikia gražinti bent tris kartus tiek, kiek išnešėm. Vietoje paimtų obuolių atvežti papildomai lapų, medienos, šakelių, pjuvenų.

* dėl aviečių ir gervuogių. Jos mėgsta sausesnę ar šlapesnę žemę ir šiaip kokios sąlygos joms užtikrina gerą derlių? Bei norint jų įsivesti laukinių, geriau anksti pavasarį išsirauti jau antramečių ūglių ar palaukti kol pasirodys pirmamečiai?

Laukinės gervuogės auga ir visiškame smėlyje, bet, kaip sakiau, kiekvienas augalas mėgsta pavalgyti, net jei ir sugeba augti skurdžiose sąlygose, bet pavalgęs daugiau duos ir didesnius derlius. O avietės labai mėgsta pavalgyti, joms galima duoti bet kiek maisto, kiek ne gaila. Bet man gaila, tai aš joms stengiuosi duoti kiek galima mažiau.

Persodinti reikia ne stiebą, o šaknis. Susirandi krūmą, išsikasi šaknis, o stiebus nupjauni, nesvarbu jie pirmamečiai ar antramečiai, nupjauni visus. Ir pavasarį išleidžiamas naujas daigas ant kurio jau šiais metais (labai retose veislėse) arba (dažniausiai) kitais metais bus uogos.

Avietės labai mėgsta drėgmę, o gervuogės gali augti ir sausiau. Bet aukšto gruntinio vandens avietės nemėgsta. Vandeny jos neaugs. Joms reikia puraus ir laidaus dirvožemio, o vandenį paduoti mažais kiekiais, bet dažnai. Tradiciniai sodininkai tai daro lašeliniu būdu patiekdami šlangutėmis vandenį, o pas mus, gamtinėje žemdirbystėje, mažai, bet dažnai vanduo atkeliauja kokiu būdu? Čia esmė, bandykit susirasti atsiųstoje medžiagoje arba pamąstykit, nes čia gamtinės žemdirbystės išskirtinumas. Tokio dalyko nežinoti jau nebegalima. :)

* jei medelius ir krūmus išrautus sodinsiu jau su pasirodžiusiais lapais, kiek tai pristabdys jų augimą? ir apskritai, gal turit kokių pastabų dėl tinkamo persodinimo ir priežiūros sodinukų pirmais metais?

Atsakymas jau yra keliais klausimais aukščiau. Lapai garina vandenį, o jo pritrūkus augalas miršta. Taigi ne susilpnės augimas, o augalas mirs. Todėl reikėtų persodinti be lapų. Bet jei nėra kitos išeities, tai galima ir su lapais, bet stengtis palikti jų kiek galima mažiau. Nurauti lapus. Medis jų naujų prisiaugins, jam šioje stadijoje svarbu prigyti. Dar yra Holcerio išrastas šoko metodas. Medeliai imami su lapais, iškasami, šaknys pridengiamos šlapiu skuduru, o laja ant saulės spindulių padedama. Lapai staigiai nuvysta ir sudžiūna, bet šaknys lieka gyvos, nes pridengtos šlapiai. Po dienos sodiname. Kas atsitinka? Sodiname medelį be lapų. Ir jis lengvai prigyja ir su laiku išleidžia naujus lapus.

*kokie krūmai patys naudingiausi paukšteliams dėl uogų ar vaisių gausos? nes jei sodinti apsauginę sklypo juostą nuo vėjų ir dulkių tai galvoju, kad būtų gerai pasodinti ne tik sau naudingų kultūrų:)

Visokie. Kuo įvairiau, tuo geriau. Ne vienas suvalgys, tai kitas.

* jei sodinant apsauginę juostą, kokie medžiai labiausiai tiktų? galvoju apie beržus, įdomu kodėl jie dažniausiai sodinti prie kelių.

Greičiausiai auga – beržai, klevai, drebulės, liepos, tuopos... Todėl pradėti siūlyčiau nuo jų. O ąžuolus ir kitus vertingesnius medžius įkišti tarp jų. Kažkada pirmūnai išsipjaus ir liks augti kilnesni medžiai. Dėl grožio ir tankumo reikėtų spygliuočių, nes jie užstoja vėją ir žvilgsnius, triukšmą net žiemą kai kiti medžiai lapus numetę. Kai kurie medžiai gali augti labai tankiai, pavyzdžiui, liepos, beržai, skroblai... Galima auginti kas metrą. Kiti – išretės su laiku, o šie gali augti ilgai tokiais atstumais.

* gal auginat ne tik laukinius šermukšnius? kaži kaip auga ir dera jų kultūrinės veislės.

Neauginam. Bet norėčiau įsigyti neskiepytų, neišvestų dirbtinai, o tiesiog atvežtų į Lietuvą svetimžemių skanių gamtiškų šermukšnių.

* kokios literatūros galėtumėte parekomenduoti apie sodo krūmus ir medžius? bei aišku, apie laukines jų versijas.

Bijau, kad nėra tokios literatūros, kuri tiktų mums. Rasite įvairių knygų apie tradicinį sodininkavimą. Iš jų galima pasiimti žinias apie dirvožemį, drėgmės kiekį... Rasite veisles aprašytas, bet tas irgi gamtiniams žemdirbiams nereikalingas dalykas. O štai, kad kas rašytų iš mums reikiamų pozicijų – nėra. Teks rankiotis po kruopelytę. Pradinę informaciją labai lengva susirasti. Tiesiog naršyklėje suvedi augalo pavadinimą ir lengvai randi informaciją apie jam reikalingą dirvožemį ir drėgmės kiekį. O smulkesnės informacijos teks ieškotis. Įdomiausia informacija man – kaip augalai buvo sukurti, kaip ir iš ko išvesti. O tokios informacijos beveik niekur nėra. Taigi, pradinukams visa informacija internete, reikia tik nepatingėt keletą klavišų suspaudyt ir paieškoti, o pažengusiems siūlyčiau Mičiurino raštus. Jis vienas iš geriausiai išmanančių šalto klimato sodininkystę ir labai daug galima pasimokyti, suprasti apie augalų genetiką ir auginimą, naujų veislių išvedimą. Mičiūrino raštus rasite čia:
viewtopic.php?f=14&t=9

Arba gal kas pasiūlys iš dalyvių kokios paprastos literatūros, nes aš tokių seniai neskaitau ir nesidomiu.

* po kiek metų daugmaž pradeda derėti pasėtos vyšnios, obuoliai (iš senųjų veislių, pvz antaniniai), persikai, abrikosai?

Sodo medžiai pradeda derėti sakykim apie 10-15 metų nuo pasėjimo. Priklausomai nuo veislės, nuo auginimo sąlygų, bet galima maždaug taip orientuotis. Smulkūs medeliai – vyšnios, abrikosai pradės derėti anksčiau – po penkių metų. Esu matęs abrikosą, kuris po keturių metų iš pasodinto kauliuko pradėjo derėti. Apie persikus nieko nežinau. Pas mus iš dešimt pasėtų obelų po septynių metų žydėjo trys, o užderėjo tik viena, nors auga toje pat vietoje, turi tas pačias sąlygas.

esu internete uztikes linka apie "food forest", kazka labai panasaus i jusu siuloma sodo/misko varianta: http://tcpermaculture.com/site/plant-index/
Cia gal tiesiog vaizdziai pavaizduotos misko/sodo kulturos isdestytos pagal aukscius. Taip pat sudetas sarasiukas pagal tuos aukscius. Manau tai turetu palengvint isivaizdavima kas prie ko turetu but sodinama ir is sarasiuku galima butu issirinkti augalus tinkancius musu klimatui. Jei darzui azoto parupinantis augalai yra pupos, zirniai ir pan, tai sodui ta pati gali atlikti zirnmedis (karagana). Tik va neradau informacijos ar zirnmedzio zirniai valgomi ar nelabai. Jei ne, tai bent gyvunai sotesni butu ir paliktu derliu skirta mums. Taip pat manau jaunam sode, zirnmedziai, sukurtu pavesi jauniems medeliams, o veliau praretinus, atgultu i zeme kaip paklote ar mulcius. Ar mano pamastymai sioje vietoje teisingi?


Taip, pamąstymai labai teisingi. Ačiū už pasidalinimą. Karaganos žirneliai nevalgomi, labai kieti. Bet ji gera tuo, kad fiksuoja azotą ir kad žydi ir pritraukia naudingus vabzdžius.

Aš irgi norėčiau pereiti prie žaliavalgystės, bet man irgi labai greitai atšimpa dantys. Ir niekaip nesugebu padaryti kitaip. Todėl iš manęs blogas patarėjas. Reikėtų čia kreiptis į žaliavalgius, kurie sugėbėjo tą atšipimą įveikti. Klausiau jų, tai sako, kad su laiku susitvarko, turi pasikeisti mikroflora. Bet man kol kas to nepavyko padaryti. Tiesiog po truputį stengiuosi didinti žalio maisto kiekį, bet labai lėtai."

As sia problema issprendziau paprastai nusipirkau letaeigia sulciaspaude Hurom(galima Kuvings - lyg tai pigesne)
spaudi sultis ir geri - sultys gaunasi su tirsciais ir socios.Dantys neatsimpa:) .Galima net ir dilgeles spausti pries tai pasmulkinus.
p.s neuzmirskim 100% zaliavalgyste gali sukelti kepenu ciroze viskas sveiko proto ribose :)


Dėkoju.

Kaime yra l.didelis ąžuolas ir visur pilna jo lapu ar po visais medžiais galima drasiai jais mulčiuoti?
Ar po eglute ir pusyte galima lapus azuolo dėti?


Ąžuolo lapai turi stiprių rauginių medžiagų, todėl jais piktnaudžiauti nereikėtų, bet nedidelis jų kiekis tiks visiems medžiams, net pušims ir eglėms, nors joms geriau tinka spygliai, bet pavalgyti visi mėgsta.

Dar vienas... genint serbentus galima sakeles sekatorium pasmulkinas mesto po krumu... t.y. ar nekenkia savos šakos. Pgl GŽ turėtu tikti.

Taip, tinka. Gamta taip ir daro – mulčiuoja avietes aviečių lapais ir šakelėm, serbentus – serbentų lapais ir šakelėm. Tradiciniai sodininkai daro klaidą tas atliekas sudegindami, nes bijo ligų, o pas mus ligų nėra, taigi drąsiai dedam po krūmais jų pačių atliekas ir nuo to krūmas ar medis tik sveikesnis. Kaip tik priešingai, lapus sugrebia tradiciniai sodininkai ir išveža, sudegina, va, tokiu atveju prasideda ligos, nes dirvožemis nualinamas, medelis neturi ko valgyti.

Rudeni esu pasejusi obelu, kriausiu, vysniu, putinu, pusaiciu, persiku... Kaip suprantu pavasari man jie sudygs (bent jau kazkuri dalis). Kada galima persodinti, ispikiuoti? Ar geriau palaukti kito sezono?

Kitą rudenį, kai numes lapus, tada geriausia išpikiuoti. Dabar jie dygs ir augs. Ir nereikėtų trukdyti. Tegu gerai auga ir subręsta. O kai numes lapus, tada persodinti. Putinai tik gali ne pirmais metais sudygti, kiti turėtų išdygt pirmais metais.

Perskaičius klausimus atsakymus radau, kad siūlote negenėti sodo, nesikišti į gamtą. Tai reiškia vaismedžių atnaujinimo darbų pagal GŽ neatliekame? Įsigijome sodybėlę kaime: radome kokia 10-15m. trešnę, jos vaisių nepasieksi...Džiaugiasi paukščiukai...klausimėlis: jei nupjautume, gal iš kamieno dar atžalų išaugtų ir būtų galima atnaujinti.

Taip, galit pjauti, atsakymai viršuje šioje klausimų-atsakymų serijoje.

Senos obelys...Kaip tvarkytis sename sode? Viename iš atsakymų rašėte kad jaunų medžių geriau nesodinti šalia senų. Ar tai reiškia, kad sodo vietą reikia keisti?

Jei duosite gerą maitinimą, tai galima ir toje pat seno sodo vietoje auginti. Bet geriau nerizikuoti ir sodinti naują nors dešimt metrų nuo buvusio sodo. Arba kitas kultūras ten sodinti.

Šiaip pafantazavau: jei miško pievelėse pasodinus obelį ar kt. Kokio galėtume laukti rezultato. Jei pvz. sodas prie sklypo nėra didelis, gal verta invazija į mišką? Po to tik susirenki vaisius... pasidalinus su miško gyventojais?

Labai gerai. Aš kaip tik ir siūlau sodui sukurti panašias sąlygas į miško, o čia gaunasi ne panašios, o tiesiogiai – miško sąlygos. Labai gerai. Tik jei norit normalaus derliaus, tada stenkitės, kad kuo daugiau apšviesta obelis būtų ar kitas vaismedis.

Vynuogės. Jų auginimas ir vieta. Kiek supratau jos mėgsta užuovėją. Tai gal geriau jas sodinti tik prie namo?

Taip, prie namo, prie medžių juostos, dirvožemį šildyti.

1.Ar reikalinga nuskinti zieminiu cesnaku ziedynus jiems pradejus formuotis, kad augtu didesne pozemine dalis? iki siol taip dariau, bet tai turbut nesiderina su GZ?

Tikslinga. Skinama kai žiedas pradeda raitytis. Galvutės užauga didesnės. Pats patikrinau eksperimentais. Su GŽ suderinama. :) Žinoma, jei galite be to išsiversti ir dar priversti česnakus, kad jie patys pasisėtų, tada būtų dar labiau GŽ, bet jei skinat, tai nieko blogo.

2.atsimenu pas senelius ziltnamyje vasara nuolatos augo zvynabudes. gal turite ideju kaip galima butu pabandyti ju uzsiveisti pas save? 'seti' grybiena ar bandyt persodinti?

Aha, žvynabudės labai skanūs grybai ir daug kas norėtų jų užsiauginti. Aš taip pat. Deja, jie dar nesukultūrinti. Gal ir gerai, nes sukultūrinus dingsta kokybė. Yra sukultūrintų grybų ir aprašymų kaip juos auginti. Tačiau daugumos žmogus dar nemoka auginti. Galima visada pabandyti atsinešti grybienos pasikasus po grybu žemių ar kepurėlę pamerkus į vandenį ir pasigaminus „grybų vandens“ išlieti sporas su vandeniu šalia medžių (pageidautina spygliuočių). Bet jokių garantijų. Grybas gali įsitvirtinti, bet gali ir neprigyti. Paprastai vietos jau būna užimtos kitų grybų ir tie grybai neįsileidžia naujokų. Bet būna ir taip, kad pasisėji grybų ir turi.

3.rasote apie topinambu auginima, nesupratau vienos suptilybes apie sienavima? kartu su daigais reikia nusienauti?

Kai tik pasirodo topinambų daigeliai, tada šienauji žoles, kurios užaugę iki kelių. O topinambai dar mažiukai ir jų dalgiu neužgauni.

4. Avieciu senu stiebu turbut irgi nereikia islauzyti?

Gamtoje jų niekas nelaužo. Ir jos dera. Žmogus laužo, nes nori didesnio derliaus. Bet laužymas yra darbas. Kas yra geriau – dirbti ir gauti didesnį derlių, ar nedirbti ir gauti šiek tiek mažesnį derlių? Be to, derlius nebūtinai nuo to priklauso, kad išlaužysi senus stiebus.

5.sode po medziais gal tiktu ir rabarbarus auginti? puikiai nugali ir tamsina velena, pavesis tenkina. Ir dar suvartoti kazkaip imanoma.

Taip, labai tinka. Tik jie pavėsyje užaugs „skystesni“, liesesni, rūgštesni, bet jeigu tai ne problema, tada labai gerai yra auginti juos po medžiais, nes jie medžiams padės.
kodel silauogiu sodinti visai nereiketu? kas su jomis negerai?

Jau yra atsakymas, paieškokite atsiųstoje medžiagoje.

del svarainiu. kaip Jus juos vartojate? nes jei jie dziovinti be cukraus, tai labai rugstus….

Kol kas supjaustau, užpilu cukrumi, pastovi, išgeriu skystimą, o likusius gabaliukus džiovinu ir valgau. Kitais metais bandysiu užpilti medum ar tarkuotu cukriniu runkeliu. Jei kas turit kitų variantų, tai būtinai parašykite.

Šį pavasarį mačiau kaip gražiai žydėjo laukuose laukine kriaušė, tacčau neuzmezgė nei vieno vaisiaus. Gal gali ką pakomentuot?

Gal žiedai nušalo, gal neapsidulkino. Gal praeitais metais sirgo ir neturėjo jėgų šiemet derėti. Būna paramečiuojančių kriaušių, gal derės kitais metais. Gal dar jauna? Visų vaismedžių derėjimą padidina vabzdžių skaičius ir gera tos pačios rūšies ir to paties žydėjimo laiko „kolegų“ draugija.

Sode, sodininku bendrijoje, augo slyva, tačiau jos visus žiedus nugriaužia pastoviai juodi vabaliukai ir buna tik viena kita didelė violetinės spalvos slyva. Kodel jie puola butent tą slyvą, kai tuo tarpu šalia augantys Kaukazo slyvukai puikiai dera? Gal ji netinkama mūsų klimatui?

Taip, puola silpniausias. Kitos gali augti visai šalia ir nepaliestos. Čia vienas kertinių gamtinės žemdirbystės „akmenų“ – kenkėjai ir ligos nebaisūs, jie gali būti šalia, skraidyti ar ropoti, bet mes jų nebijome, nes jie puola silpnus augalus, o mes auginam stiprius, todėl jų nebijome. O tokioje pat situacijoje tradiciniai sodininkai viską kerta, grėbia ir naikina kenkėjus ir ligas, ir... įsitaiso dar daugiau ligų ir problemų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007