Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 1:10 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: 5. Sodo projektavimas. 1
StandartinėParašytas: Ket Vas 27, 2014 7:32 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Sodo projektavimas

Praeita užduotis buvo sudaryti planą kiek ir kokių vaismedžių ir vaiskrūmių sodinsite šiais metais. 51 mokymų dalyvis jau atsiuntė savo sodo kultūrų sąrašus. Vien tik šiais metais ir tik šių mokymų dalyviai ketina sumokėti medelynams 31 275 litus. Koks klausimas šioje vietoje turėtų kilti sumaniam žmogui? Elementaru: “Kodėl aš vis dar neturiu medelyno?!”

Trisdešimt tūkstančių nori sumokėti vien šių mokymų dalyviai, o kiek dar yra norinčių visoje Lietuvoje? Trumpai tariant – rinka yra, kas norite, drąsiai galite imtis medelynų verslo.

Praktika rodo, jog jei medeliai pirkti medelyne neprigyja, iššąla, išdžiūsta ar žvėreliai apgraužia, medelynas už tai neatsako. Didelis procentas pirkėjų po metų dviejų sugrįžta į tą patį medelyną ir vietoje to, kad pareikštų pretenzijas dėl nekokybiškų sodinukų – nusiperka dar naujų ir atsodina. O kaip įrodysi, kad jie tau pardavė prastą sodinuką? Juk jie profesionalai, žino ką daro, o tu nežinai, greičiausiai blogai pasodinai, todėl tau ir neprigijo. Pirk naują.

Deja, bet medelynuose, kaip ir kituose versluose, dažnai paima viršų pinigai, o ne profesionalumas. Laimi tie, kurie pateikia pigesnį sodinuką, o pigesnis yra atvežtas iš Lenkijos, o ne Lietuvoje užaugintas. O atvežti iš Lenkijos yra prasti. Pirma, Lenkijoje yra šilčiau ir iš ten atvežti sodinukai ne tokie atsparūs žiemos ir pavasario šalčiams. Antra, sodinukus reikia transportuoti, todėl daugumą jų augina vazonuose, o vazonuose prastai vystosi šaknys ir tokie medeliai persodinti į gruntą blogai auga ir vystosi.

Yra tik vienetai medelynų, kurie įsikūrę šiaurės Lietuvoje ir kuriems Lenkija yra toli. Jie ima veisles iš Latvijos, Estijos, Rusijos. Šios ir veislės atsparesnės, ir patys sodinukai auginti kiek šaltesniame klimate ir yra ištvermingesni. Pavyzdžiui, labai geras yra Rūtos Stankūnienės medelynas. Medeliai ten auginami grunte, šiaurinės veislės, medeliai nepurškiami chemikalais, nes auga plyname lauke, kur didelis vėjas ir grybinės ligos tiesiog neturi šansų užpulti medelių. Šis medelynas yra vienas geriausių Lietuvoje. Ir veislės geriausios, ir sodinukai kokybiškiausi, ir didžiausias procentas prigyja. Tačiau vėlgi – prigis ne visi. O ir augs neilgai, nes skiepijami į madingus žemaūgius ar vidutinio augumo poskiepius.
Jau ne kartą rašiau, bet pasikartosiu – geriausi, sveikiausi, atspariausi medeliai auginami iš sėklos. Be to, jie dažnai yra ir skaniausi. Problema viena – tokių medelynai neparduoda. Yra mėgėjiškų medelynų ar pavienių žmonių, kurie parduoda sėtas obelis ar kitus augalus. Bet jų nėra daug ir jie yra mažiukai, todėl dažnai augina ne atvirame grunte, bet vazonėliuose. Vazonėliai – prapultis. Vazonėliuose augantys augalai neturi kur natūraliai vystyti šaknų ir pradeda jas sukti ratu, kur telpa. Jau geriau yra gauti sodinuką su nukirstomis didelėmis šaknimis, nei su mažytėmis ir susisukusiomis. Pirmasis medelis ataugins tiesias šaknis ir efektyviai pumpuos vandenį iš dirvožemio. O vazonėlinis išaugins pridėtines šaknis – vanduo atkeliaus iki seno užsisukimo, turės pratekėti pro šaknų užlinkimus ir mitybinis procesas vyks prasčiau. Jei perkate medelius, augintus vazonėliuose, tai tik pirmamečius, t. y. pasėjo medelynininkas ir rudenį parduoda. Šaknys dar nespėjo pasiekti vazonėlio kraštų ir neužsidėjo sau programos augti vazonėlyje, vynioti šaknis aplinkui. Tokie medeliai kitais metais dar ieškos maisto medžiagų toli dirvoje. O antrais, trečiais metais auginami vazonėlyje jau pripratę prie vazonėlio ir naujas šaknis augina nenoriai. Blogos šaknys, blogas ir medelio augimas.

Todėl visur renkamės medelius iš grunto. Jie – vietoje auginti ir su gera šaknų sistema, gera augimo programa ateičiai.

Suprantu tuos, kurie perka iš medelynų krūmus. Krūmai dažniausiai būna neskiepyti, gerai auginti, atsparūs vietos sąlygoms, pigūs ir nelabai yra skirtumo ar pačiam pasidauginti krūmelį, ar nusipirkti iš medelyno. Kur kas sunkiau suprasti kodėl žmonės perka iš medelyno skiepytus medelius – obelis, vyšnias, slyvas, abrikosus. Sėti medeliai atsparesni ir skanesni. Žinoma, suprantama, šiandieninė civilizacijos kultūra verčia pirkti greitą ir standartizuotą produktą. Be to, medis yra ilgai augantis organizmas ir mažai kam tenka pamatyti rezultatus. Pasėjai daržovę ir jau pirmais metais matosi, kad ji neauga, neverta dėmesio, tada išmeti. O medelis auga dešimt metų ir atrodo viskas tvarkoje. Mažai kas turi praktikos su šiandieninių medelynų produkcija ir kas medeliams atsitinka po penkiolikos ar dvidešimt metų nežino. Anksčiau medeliai augdavo po šimtą metų, dabar po dešimt, dvidešimt metų jau reikia keisti naujais.

Perėjimas prie neskiepytų medelių iš esmės yra lengvas procesas. Aš tą padariau praktikoje, tai gali lengvai ir kiti padaryti. Sunkiausia yra psichologiškai, nes mes esame išmokyti pirkti standartizuotus ir greitą rezultatą duodančius produktus ir pakeisti savo nuostatas yra sunku. Bet tiems, kurie įveiktų šią kliūtį, pereiti prie neskiepytų yra labai lengva ir paprasta.

Taip pat iš gamtinės žemdirbystės pozicijų žiūrint reikėtų stengtis būti savarankiškiems ir nepriklausomiems. Nepirkti medelių, o patiems užsiauginti ar rasti gamtoje. Iš medelynų pirkti nebent tokius, kurių gamtoje nėra. Bet ir tai reikėtų stengtis gauti iš kaimynų ar draugų ir patiems pasidauginti.

Tačiau suprantama, kad ne visi taip gali. Ko gero dauguma vis tiek pirks. Nesvarbu, galime projektuoti sodą ir iš skiepytų pirktinių medelių. Mano pareiga pasakyt, kad sėkliniai geresni, o jūsų teisė rinktis. Tiesa, medelynų medeliai skirsis savo dydžiu ir ilgaamžiškumu, tai šiek tiek kitokie atstumai bus ir išdėstymas, tačiau esmės nekeičia, vis tiek galima sodinti juos derinantis kaip galima arčiau prie gamtos.

Keletas patarimų kaip projektuoti sodą. Kai jau turite medelių sąrašą, pradėkite nuo pirmų dviejų zonavimo žingsnių. Suskirstysim medelius į zonas, kuriose jiems geriau augti ir kuriose mums patogu prie jų prieiti.

Pirmas zonavimo žingsnis – pagal dirvožemį

Didžiajai daugumai medelių geriau tiks priemoliai. Tačiau visas kultūras galima auginti ir priesmėliuose, tik reikės būtinai tręšti, mulčiuoti ir palaikyti drėgmę. Valgyti mėgsta visi, net ir skurdžioje dirvoje sugebantys augti augalai.

Taip pat yra augalai, kuriems reikia drėgnesnės žemės. Jei sklypo paviršius su nuolydžiu, tai drėgnesnė žemė bus apačioje, o ant kalniuko – sausesnė. Drėgnesnes zonas galima rasti ir visiškai lygiame sklype. Tiesiog skiriasi dirvožemio sudėtis arba praeina požeminė vandens gysla. Tą parodo augalai. Jei dideli ir vešlūs – ten drėgna, jei iki kelių tik užauga, reiškia – sausoka. Jeigu nėra sklype drėgnesnės vietos, tai galime dirbtinai ją įrengti, t. y. susiplanuojame vietą, kur išleisime švarią kanalizaciją, kur pilsime maisto atliekas ir pamazgas arba kur nuvesime vandenį nuo stogo.

Taigi, suskirstome medelius į dvi zonas – drėgnamėgiai ir nedrėgnamėgiai. Drėgmę mėgsta putinai, šermukšniai, juodieji serbentai. Juos galima vos ne į vandenį sodinti. Taip pat čia tiks nestandartinės sodo kultūros – blindės ir gluosniai. Jie ne tik žiedadulkes gamina, geruosius vabzdžius pritraukia, bet jų lapai yra valgomi ir vartojami kaip salotos. Kiti drėgnamėgiai, bet kuriems jau mažiau drėgmės reikia yra ievos, lazdynai, kedrai, sausmedžiai, aktinidijos, citrinvyčiai, cidonijos, kaštainiai, mahonijos, riešutmedžiai, šliandros, žilakrūmiai. Jie nemėgsta aukšto gruntinio vandens, užmirkimo, mėgsta purų, pralaidų, derlingą, bet drėgną dirvožemį. Taip pat čia tiktų liepos ir klevai. Jų lapus taip pat galima naudoti kaip salotas.

Taigi, suskirstėme savo medelius į dvi zonas – drėgnamėgiai ir drėgmės nereikalaujantys. Vieniems gausis drėgnesnė vieta prie namo, kitiems sodo gale, treti darys du sodo gabalus – vienas sodelis sausamėgiams, kitas – drėgnamėgiams.

Antras zonavimo žingsnis – pagal vartojimo dažnumą

Prie namų sodinsime tas kultūras, kurias būtina lankyti kasdien, o toliau nuo namų sodinsime žiemines kultūras, riešutus ar uogas, prie kurių reikia prieiti vieną ar du kartus per metus ir susirinkti vaisius žiemai. Taigi, kuo arčiau namų bus avietės, sausmedžiai, vasarinės obelys, vasarinės slyvos, keletas serbentų ir agrastų. Jei auginama agrastai ir serbentai džiovinimui, tada juos reikia surinkti tik kartą metuose. Tokiu atveju juos galima sodinti toli nuo namų. Kelis krūmelius kasdieniam valgymui pasodini prie durų, o žiemai vedančius krūmelius – toli nuo namų. Toli nuo namų eis žieminės ir rudeninės obelys, lazdynai, šermukšniai, aronijos, riešutmedžiai.

Kai kam antrojo zonavimo rezultatai kirsis su pirmojo zonavimo rezultatais. Tada reikia nuspręsti kas jums svarbiau, rasti išeitis, kompromisus. Projektavimas yra kūrybinis procesas ir nesukursi dviejų identiškų sodų. Sudedamųjų dalių ir variantų yra be galo daug ir kiekvieną sodą planuojant jis gaunasi vis kitoks, savotiškas. Yra tik bendri dėsniai į kuriuos galima atsižvelgti, bet konkrečių taisyklių kur ką sodinti nėra ir negali būti. Net jei imam lygų sklypą vis tiek skirsis medelių susodinimas pagal žmogaus poreikius, gyvenimo būdą, norus, priežiūros kiekį, pasaulėžiūrą...

Taigi, suzonavome medelius pagal du principus. Dabar turime du-tris ar keturis „blynus“ ant popieriaus. Pirmame – sausamėgiai, kitame – drėgnamėgiai. Ir visa tai suskirstyta pagal artumą iki namų. Sekantis žingsnis – išsirinkti filosofiją pagal kurią sodinsime medelius zonose.

Sodinimo variantai

Paprasčiausias variantas – sodinti tradiciškai paliekant didelius tarpus tarp medelių, taip kaip seniau sodindavo. Dideli medžiai kas šeši – aštuoni metrai. Tiesa, medelyno medžius reikės tankiau sodinti, nes jie dabar nebeauga tokie dideli dėl žemaūgių poskiepių. Bet esmė ta pati – paliekam daug vietos ir vienintelis dalykas ką darome, tai pjauname aplink medelius žolę ir ja mulčiuojame. Prastas variantas, primityvus, bet daugeliui pradinukų bus arčiausiai širdies, nes mažiausiai nutolęs nuo įprasto tradicinio varianto.

Kitas variantas, aplink medelius padaryti gėlynus, t. y. gėlių klombas. Varpinė žolė tokiu atveju nepasiekia medžio šaknų. Tik medeliai greitai paaugs ir teks gėlynus persodinti.

Kitas variantas – sodinti medelius eilėmis. Eilėse įveisti daržus, o tarpueilius pasilikti vaikščiojimui. Tarpueilius šienauti ir gautą mulčią dėti ant daržų.

Visuose šiuose variantuose sutvarkoma tik medelių šaknų zona. Ji mulčiuojama arba apsodinama gėlėmis, varpinės žolės naikinamos, vietoje jų įveisiamos plačialapės po medeliais galinčios augti gėlės ar daržovės. Bet nesutvarkoma kamieno zona. Vėjas pučia ir saulė kepina kamieną, santykinė oro drėgmė netinkama medeliui. Vėją tokiu atveju galima stabdyti sodą apjuosiant miško medžių juostomis.

Dar vienas variantas – sodinti medelius eilėmis ir į eiles prikišti krūmų. Vėlgi tarpueiliais vaikščioti ir imti iš jų mulčią krūmams ir medeliams. Šis variantas jau geresnis, nes tvarkoma ne tik šaknų zona, bet ir oro judėjimas ties kamienu.

Galimas variantas ir aplink kiekvieną medį apsodinti krūmais, pasiliekant iš vienos pusės priėjimą prie medelio. Galima naudoti techninius krūmus iš kurių negausi derliaus, jie atliks tik apsauginę funkciją medeliams. Saugos nuo „graužikų“ ir kurs miško sąlygas. Vėliau krūmai pasišalina.

Taip pat galima sodinti medelius ir krūmelius guotais, t. y. du, trys, keturi ar penki medeliai susodinami arti vienas kito į grupelę. Mulčiuojama žemė po medeliais, o aplinkui guotą galima palikti velėninę žolę, kuria lengva vaikščioti. Derės tik aplinkinės guoto šakos, tad patogu susirinkti vaisius nuo medžių. Į guoto vidų nereikės lįsti, nes ten trūksta šviesos ir medeliai ten nedera.

Ir turbūt sunkiausias variantas šiuolaikiniam žmogui bus sodinti sodą kaip mišką, t. y. ardais. Aukščiausi medžiai, po jais – žemesni, po jais – krūmai ir ant viso to – lianos. Tai pats gamtiškiausias variantas, bet sunkiau priimamas ir įgyvendinamas, sunkiau kontroliuojamas derlius.

Pasirinkus filosofiją galima pradėti dėlioti medelius pagal atstumą vienas nuo kito, kad netrukdytų vienas kitam augti ir gautų pakankamai šviesos. Atstumai skirsis pagal pasirinktą filosofiją ir pasirinktus medelius. Pavyzdžiui, medelyno medelius reikės sodinti tankiau (klauskite medelyne kokio dydžio medelio laja), natūralius medelius reikės sodinti rečiau (žiūrėkite į senus sodus ar pasigooglinkite medžių lajų dydį ir aukštį), taip pat atstumai skirsis ir jei sodinsite medį šalia kito medžio iš pietų ar iš rytų. Trumpai tariant, vėlgi improvizacija ir kūryba. Kiekvienu atveju – išskirtinis variantas.

Visi čia surašyti principai susiveda į du paprastus kriterijus: kad medeliui būtų gerai ir, antras, kad sodo šeimininkui būtų gerai. Štai šiuos kriterijus derinant ir gaunasi geras sodas.

Mokymai

Kadangi jūsų mokymuose liko labai daug, tai visiems sodų nesuplanuosime. Ne visiems ir reikia. Kai kurie turi seną sodą ir prie jo priklijuos penkis vaiskrūmius, tai nėra ko planuoti. Kiti nesodins šiais metais. Tačiau vis tiek turbūt liks daug žmonių, kuriems reikės paprojektuoti. Padarykime taip. Projektuokitės pagal duotus principus patys. Arba pridėkite dar savo sugalvotų principų. Gal ką svarbaus ir aš praleidau. Bet projektuokitės patys ir kas pirmi atsiųs arba atsiųs labai įdomius variantus, tuos aš peržiūrėsiu ir pateiksiu savo pastabas, patarimus. O gal taip suprojektuosite, kad jokių pataisymų nereikės, tada tiesiog pasidalinkite su kitais, kiti mokysis iš jūsų varianto.
Geriausia piešti ant languoto popieriaus, pagal mastelį, vaizdą iš viršaus. Dideliems medeliams didelis apskritimas, mažesniems – mažesnis, krūmams – dar mažesnis. Kaip parodyta pridedamuose paveikslėliuose. Taip pat galima kompiuteriu daryti su Paint ar panašia programa. Plokščią vaizdą iš viršaus. Jei darysite su kompiuterinėmis landšafto dizaino programomis, tai negalėsiu padėti, nes tokių neturiu ir nemoku jomis dirbti. Todėl prašymas – darykite kuo paprasčiau. Trumpai tariant, kas norit, tas braižote schemas, o kas nenorit mano pagalbos – tas tiesiog atostogaujat ir laukiat naujos temos.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 14 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007