Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Pir Spa 21, 2019 8:48 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: 6. Sėklos ir sodinukai
StandartinėParašytas: Pir Kov 03, 2014 7:51 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Sėklos ir sodinukai

Kaip atsiranda sėkla?

Sėkla atsiranda susijungus vyriškajai ir moteriškajai augalo genetikai. Kad būtų paprasčiau suprasti visada lyginkite su žmonių ar gyvūnų dauginimusi. Vyro genetika susijungia su moters ir gaunasi vaikas – šių genetikų lydinys. Jis panašus į vyrą, bet panašus ir į moterį. Tačiau kartu yra ir unikalus, skirtingas nuo jų. Jei antrą kartą susijungia tas pats vyras su ta pačia moterimi, tai nesigauna lygiai toks pats vaikas. Vėl tos pačios genetikos susikryžmina, vėl vaikas gaunasi panašus į tėvą ir motiną, bet vėlgi jis gaunasi unikalus.

Lygiai tas pats ir augalų pasaulyje. Jei sukryžminame vieną obelį su kita, tai gauname tų dviejų obelų lydinį. Panašų į tas obelis, bet kartu ir unikalų. Jei antrą kartą sukryžminame tas pačias obelis, vėlgi gauname panašų į jas, bet ne tokį patį, skirtingą, unikalų medelį.

Vyriškąją genetiką neša žiedadulkės. Jos atsiranda žiede ant kuokelių. Moteriška genetika tūno piestelėje. Kad susikurtų sėkla, reikia, kad žiedadulkės sėkmingai nutūptų ant piestelės purkos. Imkime obels žiedą. Ten yra piestelė ir kuokeliai. Žiedadulkės gali atlėkti ant piestelės nuo to paties žiedo kuokelių, nuo kito žiedo kuokelių ar visai nuo kito medžio žiedų. Tarkime, sode ant vieno žiedo piestelės atlėkė žiedadulkės iš dvylikos kitų obelų (obuolyje gali būti penkios, šešios, aštuonios, o kartais dvylika sėklyčių). Žiedas apsidulkino ir iš žiedo pradėjo augti obuolys su dvylika sėklyčių. Kiekviena sėklytė atsirado iš skirtingos žiedadulkės, todėl visos sėklytės bus skirtingos. Imame raudoną obuolį, išimame iš jo dvylika sėklyčių, pasėjame ir gauname dvylika skirtingų medžių. Iš vieno obuolio – dvylika skirtingų medelių. Panašių į tėvą ir motiną, bet skirtingų.

Su daržovėmis panašiai. Moteriška genetika susikryžmina su vyriška genetika ir gaunasi trečia – panaši, bet skirtinga genetika.

Dar reikia apibrėžti kryžminimosi ribas. Ne viskas su viskuo kryžminasi. Kryžminasi dažniausiai tos pačios rūšies augalai ar gyvūnai. Arklys su arkliu, žmogus su žmogumi, agurkas su agurku, beržas su beržu. Gaunasi rūšiniai hibridai. Kiekvienas beržas labai panašus į savo protėvius, bet kartu ir skirtingas. Tačiau būna ir tarprūšinių hibridų. Arklio su zebru, moliūgo su cukinija, juodalksnio su baltalksniu.

Kai kurių augalų genetika stabili, kitų – labai svyruoja. Vieni linkę stipriai kryžmintis (moliūginiai, agurkiniai, kryžmažiedžiai), kiti ne taip lengvai kryžminasi.

Reziumuojam. Sėkla yra moteriškos ir vyriškos genetikos lydinys. Susikryžminus gaunasi trečia unikali genetika. Kryžminimasis būna tik tam tikrose ribose: dažniausiai rūšies viduje, kartais – tarp rūšių. Kai kurie augalai lengvai kryžminasi, kiti – sunkiai.

Žmonių išvesti hibridai

Gamtoje hibridai atsiranda laisvai susijungus moteriškai ir vyriškai genetikai. Žmogus gali išvedinėti hibridus gamtiniu būdu arba negamtiniu. Gamtinis būdas bus toks, kuris iš esmės gali įvykti gamtoje, t. y. žmogus paima žiedadulkę ir uždeda ant žiedo. Taip gamtoje gali įvykti. Žmogus šiuo atveju tik parenka kokią žiedadulkę ant kokio žiedo uždėti. Kitas, negamtinis, būdas yra kai žmogus sujungia genetikas, kurios gamtoje pačios nesusijungtų. Čia naudojami įvairūs prievartiniai būdai – vegetatyviškai sugretinamos genetikos ir paskui klonuojama, genetiškai modifikuojama. Tokių būdų čia neaptarinėsime, nes jie eina prieš gamtą, o tas mums neįdomu. Aptarsim tik gerojo gamtinio kryžminimo atvejus.

Gamtiškai išvesti naują augalų rūšį galima dviem pagrindiniais būdais: atrenkant labiausiai patinkančius ir kryptingai kryžminant labiausiai patinkančius.

Pirmu atveju, visai nesikišame į gamtišką kryžminimąsi. Kryžmina gamta, o mes iš visų hibridų atsirenkam tuos, kurių uogos gavosi didžiausios, saldžiausios, raudoniausios, štai jas ir sėjam. O tuos, kurių savybės mums nepatinka – nesėjam. Ir taip, atrinkdami ir skatindami norimą genetiką mes „išvedame“ naują stabilią veislę – stambiauogį putiną, didžiavaisę kriaušę.

Antras atvejis – kryptingai kryžminam mums patinkančius augalus. Čia mes jau įsikišame daugiau – izoliuojame žiedą, kad ant jo neatskristų nereikiamos žiedadulkės, pašalinam iš žiedo kuokelius arba atnešame žiedadulkių iš mums reikiamo žiedo. Šis procesas irgi natūralus. Tas gali atsitikti gamtoje ir prieš gamtą nieko nedarome, tačiau kryptingai kontroliuojame, kad gamtinis procesas vyktų taip, kaip mes norime ir gautume tikėtinus rezultatus.

Reziumuojam. Žmogaus išvesti hibridai gali būti gamtiniai arba negamtiniai. Gamtiniai būna gauti dviem būdais. Pirmas būdas, iš sėjinukų ar iš gamtos atsirenkame dauginimui tuos augalus, kurių savybės mums patiko (stambesnės uogos, saldesni vaisiai) ir juos vėl sėjame, ir vėl atrenkame, ir vėl sėjame. Antras būdas, izoliuojame žiedus, kad augalas apsidulkintų tik mums reikiamomis žiedadulkėmis.

F1 hibridai

Ant sėklų pakelių dažnai rasite parašyta F1. Tai – pirmos kartos hibridas. Įmonė turi šio augalo tėvą ir motiną. Ir pirmą kartą sukryžminus tėvą ir motiną gauna pirmos kartos hibridą. Tėvas ir motina parinkti taip, kad F1 gaunasi reikiamų savybių – labai derlingas, labai atsparus ligoms, labai gražios spalvos. Bet tik toje įmonėje galima gauti tokių sėklų, nes tik ji turi augalo motiną ir tėvą, kuriuos sukryžminus gaunamas reikiamas hibridas. Įmonės didžiuojasi, kad išvedė tokį augalą, o tradiciniai sodininkai džiaugiasi, jog nusiperka kiekvienais metais standartizuotų lygiai tokių pat augalų sėklų.

Mums, gamtiniams žemdirbiams, šis variantas netinka. Mes nenorime kiekvienais metais pirkti sėklas iš tos įmonės. Nenorime būti priklausomi nuo įmonės. Norime patys pasigaminti sėklų. O surinkus sėklas iš F1 augalo ir pasėjus jas – negausime tokio paties augalo. Gausime antros kartos hibridą, kuris bus kitoks. Šioje situacijoje mums du keliai – arba įsigyjam įmonės turimus augalo tėvą ir motiną ir patys pasidarom F1 hibridų (kas yra labai sunku), arba... nenorime F1 hibridų.

Tradiciniai žemdirbiai labai nori F1 hibridų. Jie negali be jų gyventi. Todėl jie priklausomi nuo sėklų įmonių. O mums labai paprastas kelias – nenorėti vienodos standartizuotos produkcijos; norėti įvairios, spontaniškos, originalios produkcijos. Tiesiog nenorėkime F1 hibridų. Sėkim augalus iš pakelių, ant kurių neparašyta F1. Arba sėkime, kad ir tuos pačius F1 ir nekvaršinkime sau galvos – surinkus sėklas nuo tokio augalo gausis kitais metais kitoks augalas, bet juk tai ir gerai – išsivedam naują savo veislę, kuri, galbūt, netgi taps stabilia nauja veisle.

Žinoma, F1 būna visokių. Todėl geriau išvis su jais neprasidėti ir bus rami galva. Bet būna ir visai neblogų F1, nelabai toli nutolintų nuo gamtos. Tokiu atveju galime sėti F1 ir išvedinėti savas veisles. Problema tame, kad mes nežinom kaip F1 buvo išvestas – geresniu ar blogesniu būdu, todėl geriau neprasidėti su jais išvis.

Reziumuojam. Surinkę sėklas nuo F1 hibrido ir jas pasėję negausime tokio pat augalo. Tas nebūtinai yra blogai. Gal gausim prastesnį, o gal gausim geresnį. Dėl nežinomybės siūlyčiau nerizikuoti ir išsiversti be F1 hibridų – tas labai paprasta.

Kiti hibridai

Čia kalbėsime apie sėklas, ant kurių pakelių nepažymėta F1. Tai irgi hibridai, bet ne pirmos kartos. Juos galime sėti, rinkti jų sėklas, vėl sėti ir gausime tą pačią veislę arba panašią veislę. Bet... čia vėl yra du atvejai. Vieni augalai lengvai kryžminasi, todėl juos teks izoliuoti nuo kitų augalų, jei norime gauti tokią pat veislę, o kiti augalai sunkiau kryžminasi tarpusavyje, tad jų nereikės izoliuoti.
Lengvai kryžminasi moliūgai, cukinijos, patisonai, aguročiai, agurkai, kukurūzai, špinatai, salotos, ridikai, ridikėliai, ropės, griežčiai, kopūstai, burokėliai, morkos, svogūnai.
Pupos, pupelės, žirniai, pomidorai, dumplainiai sunkiai kryžminasi.

Sėklos gaunamos pirmais metais

Yra daug daržovių, kurių sėklų lengvai gali užsiauginti pradinukai. Tai pirmą sezoną subrandinančios sėklas kultūros, kurių sėkla dažnai būna ir valgoma. Žirniai, pupos, pupelės, linai, kukurūzai, agurkai, pomidorai, dumplainiai, moliūgai, cukinijos, patisonai, saulėgrąžos, aguonos, salotos, ridikėliai, česnakai...

Realiai didžiulę dalį sėklų jūs galite užsiauginti jau pirmais metais pradėję nuo nulio ir nieko nemokėdami. Tai labai paprasta. Tiesiog reikia pasilikti sėklų. Tarkime 50–80 procentų sėklų galite pasigaminti patys jau pirmais metais.

Su savidulkėmis (nesikryžminančiomis) rūšimis visai nebus problemų – jei gavot derlių, tai turit ir sėklų. Jei norite išsaugoti kryžmadulkio (lengvai besikryžminančio) augalo veislę, teks jį izoliuoti. Kita vertus, nebūtina juk saugoti augalo veislę, galima džiaugtis spontaniška veislių įvairove.

Sėklos gaunamos antrais metais

Porai, šakninė petražolė, burokėliai, mangoldai, morkos, ridikai, ropės, griežčiai, kopūstai, kaliaropės... Šių augalų vaisius teks išsaugoti per žiemą ir kitais metais jie iškels žiedyną su sėklomis. Pavasarį įkišus į žemę morką, burokėlį – rudenį gausime iš jų sėklų.

Šie visi kryžminasi, todėl žydinčius augalus teks izoliuoti arba nekreipti dėmesio – tegu kryžminasi.

Visos kultūrinės rūšys stengiasi grįžti į gamtą

Iš esmės, tai galite sėti bet ką: savo užaugintas sėklas, pirktas sėklas iš pakelių, F1 hibridus – viskas dygs, augs ir stengsis grįžti prie gamtos. Labai nutolintos nuo gamtos veislės grįš lėčiau, mažiau nutolusios – greičiau.

Ką reiškia grįš prie gamtos? Reiškia grįš prie savo protėvių. Morkos darysis panašios į laukines morkas, jos bus ne tik morkinės, bet ir gelsvos, raudonos, baltos, daug išsišakojimų turės, bus mažesnės ir ne tokios tiesios, bet bus intensyvesnio skonio ir kvapo. Pastarnokų šaknys mažės. Burokėlių šaknys mažės. Kodėl viskas mažės? Todėl, kad žmogus ėmė iš gamtos mažus ir stengėsi didinti. Taip pat stengėsi saldinti. Vis atsirinkdavo didesnius, derlingesnius, saldesnius vaisius ir daržoves. Gamta eis atgal. Augalų genetika stengsis mažėti, rūgštėti, ne tokia derlinga būti. Bet skonis ir kvapas, dažniausiai, intensyvės. Bioaktyvių medžiagų jose bus daugiau.

Mūsų užduotis, kad per greitai genetika negrįžtų prie gamtos. Nes jei dabar nemokam išmisti iš gamtos, o mūsų veislės staiga taps gamtinėmis, tai nebeturėsim ką valgyti, teisingiau – nemokėsim. Bet čia tik teorinis perspėjimas. Iš tikro mes užsiauginame beveik visas reikiamas sėklas ir nė viena kultūra nesulaukėja tiek, kad negalėtume jos valgyti. Todėl galite nesibaiminti ir drąsiai augintis sėklas. Kokios nors kultūros nuėjimo šunkeliais atveju visada galima nusipirkti naują pakelį sėklų ar gauti iš bendraminčių, kaimynų ir atnaujinti veislę.

Perspėjimą aš daviau tik dėl to, kad tai įmanoma. Veislė gali degraduoti. Bet gali ir pagerėti. Šitą žinant galima drąsiai rinkti sėklas ir laviruoti savo asortimentą tarp blogėjimo ir gerėjimo.
Tradiciniams žemdirbiams sunkiau. Jiems – bet koks nukrypimas nuo esamos veislės yra neigiamas. Jie pripranta prie veislių ir jei tik kokia kultūra nutaria grįžti gamtos link, tai jiems jau tragedija. Mums gi, atvirkščiai. Jei grįžta augalas prie gamtos, tai labai gerai. Mes juk užsiimam būtent gamtine žemdirbyste. Reikia tik spėti pačiam vystytis gamtos link paskui „gamtėjančią“ veislę.

Konkrečiai mes auginame patisonų, moliūgų, cukinijų ir aguročių mišinį. Priauga įvairiausių formų, skonių ir spalvų. Labiausiai patinkančius vėl sėjame ir tegu kryžminasi. Negaila. Užtat nereikia saugoti, naujų sėklų pirkti. Taip pat auginame ropučių mišinį. Irgi tegu kryžminasi. Agurkų mišinį. Pupelių mišinį. O štai morkas ir burokėlius, kopūstus dar stengiamės pasilikti tokius, kokie yra.

Reziumuojant. Raginu nebijoti auginti mišinius. Tai – ėjimas gamtos link. Tegu maišosi, kryžminasi. Prižiūrėti tik tų kultūrų kryžminimąsi, kurioms susikryžminus jau negalime jų vartoti.

Kaip atrodo prinokę sėklos

Manęs dažnai klausia kaip atrodo burokėlio ar mangoldo sėklos, kurioje vietoje ant augalo jos būna. Kaip morkos sėklos atrodo. Iš tiesų visi mes žinome kaip atrodo tos sėklos, nes juk sėjame jas iš pakelių. Taigi, tiesiog prisiminkite kaip atrodė pakelyje, pamąstykite ir be jokių patarimų iš šalies rasite kurioje vietoje užauga sėklos ir kaip jos turi atrodyti. Atrodyti jos turi kaip pakeliuose.

Prinokusios sėklos dažnai būna žemės spalvų: rudos, juodos, pilkos. Kai kurių augalų sėklos būna baltos, pavyzdžiui, agurkų, moliūgų. Visos prinokę sėklos yra storos. Jų viduje yra gemalas. Labai lengvai atskirsite tuščią agurko sėklytę nuo pilnos. Lukšte turi būti „mėsos“.

Prinokusios pupelės yra veislei būdingų spalvų ir storio. Burokėlių sėklos atitinkamo dydžio ir formos. Jei nepanaši į pakelinę sėklą, tai ten neapsivaisinus sėkla ir tokios nereikia imti. Svogūnų ir porų sėklos juodos. Nereikia imti kol jos žalios spalvos.

Reziumuojam. Prinokusias sėklas tikrai lengvai atskirsite nuo neprinokusių, jei minutėlę paprotausite ir palyginsite su jau matytomis per gyvenimą sėklomis.

Sandėliavimas

Sėklas geriausia laikyti sausai kambario temperatūroje ar vėsiai. Svarbu, kad būtų sausa. Kadangi surinktos sėklos būna drėgnos ir sunkiai matosi kada jos visiškai išdžiūvę, neskubėkite jų dėti į stiklainius ar polietileno maišelius. Geriau laikykite popieriniuose maišeliuose. Tada likusi drėgmė išgaruos per popierių ir sėklos nesupus. Ir tik gerai išdžiovintas sėklas galima dėti į polietileną ir stiklainius. Konkrečiai mes laikome sėklas popierėliuose, kartoninėje dėžėje. O tas sėklas, kurias norime apsaugoti nuo vabzdžių, pavyzdžiui, pupeles, laikome stiklainiuose.

Priedai

Galbūt ne viską paminėjau apie sėklas. Padėtį galite ištaisyti jūs. Jūsų klausimai parodo ką pamiršau ir iš kurios pusės dar neaptariau esamos temos. Jūsų klausimai labai padeda nuodugniai išnagrinėti temą, todėl nebijokite klausti. Jūs labai prisidedat prie mokymų.

Platesniam domėjimuisi apie sėklų auginimą angliškai:
http://www.seedsave.org/issi/issi_904.html
http://www.realseeds.co.uk/seedsavinginfo.html
http://203.64.245.61/web_docs/manuals/s ... g-seed.pdf

Trumpai apie sodinukus

Dar buvo programoje numatyta aptarti gerus sodinukų bruožus.
Sodinuką analizuosime pagal du kriterijus – metūglius ir šaknis. Jei sodinukas buvo gerai auginamas, jo metinis prieaugis yra didelis, jis gerai augo. Jei skurdo ir nesivystė, tokio sodinuko nereikėtų imti. Kaip atrodo metūglis? Kiekvienas medelis ar krūmelis per vienus metus pailgina savo šakelę. Nuo šakelės galiuko, paaugina ją dar 10, 50 ar 100 centimetrų. Kaip nustatyti kiek praeitais metais augalas paaugo? Nuo šakelės galo sekite žemyn kamieno link, kol pamatysite žievėje sujungimą. Štai nuo sujungimo iki šakos galiuko medelis paaugo per vienerius metus. Jeigu prieaugis didelis, reiškia medelis gerai augo, stiprus. Tokį imam. Jei prieaugiai po dešimt centimetrų – neimam.

Kitas dalykas – šaknys. Jos taip pat turi būti storos ir tiesios. Jei susisukę, vazoninės – neimam. Jei storos ir tiesios, nesvarbu, kad jų mažiau, bet jei storos ir tiesios – imam. Ataugins. Svarbu, kad atauginus neliktų užlenkimų, per kuriuos bus sunkiau varinėti maisto medžiagas.

Reziumuojam. Medeliai ir krūmeliai turi būti su dideliu metiniu prieaugiu ir su tiesiomis, storomis, nesusisukusiomis šaknimis.

Medelyne būtinai klauskite ar augino grunte, ar vazone. Jie bandys jus įtikinti, kad vazoniniai geriau prigyja, jokios rizikos, lengviau transportuoti, bet jais netikėkit. Laikykitės savo. Ieškokit kito medelyno su medeliais iš grunto.

Mokymai

Praeitos sodo temos dar nebaigėme. Vėluoju, atsiprašau. Neišmeskit manęs iš mokymų. :) Ne visiems įdomi sodo tema, kiti šiais metais orientuojasi tik į daržus, todėl suskubau pradėti naują temą. Dabar kas nori gali klausinėti apie sėklas ir sodinukus, o kas nori – tęsiame sodo temą.
Vasario mėnesį turėtume pasivyti programą. Pabaigsime planuoti sodą, pereisim prie daržo ir aptarsim dirvožemio įdirbimo klausimą. Iki kovo pirmos mokymai turi būti baigti.

Kol kas sėkmės ir labai dėkoju už klausimus. Jie, ko gero, sudaro didesniąją ir rimtesniąją mokymų dalį, nei vedantys tekstai.

Laimingai
Laimis Žmuida


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007