Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 4:16 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pen Kov 07, 2014 8:54 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Aš kai palikdavau nuravėtą žolę darže, ji (ne visa) vėl pradėdavo želti. Kaip to išvengti?

Neraukite su šaknimis. Dėkite ant didelio sauso mulčio sluoksnio, kad šaknys sudžiūtų. Taip pat nedėkite jų į vieną krūvą, paskleiskite kuo labiau, kad greičiau išdžiūtų ir negavę drėgmės neatželtų. Dar paskaitykit mulčiavimo kriterijus. Kažką neteisingai darote, kad atželia nuravėta žolė. Pas mus taip nėra ir pas daug ką užsiimančius gamtine žemdirbyste taip nėra. Mulčiavimo kriterijai čia: viewtopic.php?f=11&t=30

Gal galite patikslinti ką reiškia "įveisti žemus stiprius augalus aplink auginamą kultūrą". Pvz. kokius?

Piktžolės mums, gamtinėje žemdirbystėje, trukdo tik tada kai užstoja šviesą. Visais kitais atvejais – piktžolės yra mūsų draugai. Todėl žemų žolių, kurios neužstoja šviesos stengiamės nerauti. Pavyzdžiui, žemus kilimus formuoja daržinė žliūgė. Esu matęs ją augančią su ridikėliais. Ji kaip kilimas eina pažeme, o ridikėliai savo lapus iškelia virš jų ir susirenka visą jiems reikalingą saulės šviesą. Ir jokio mulčio nereikia. Pas mane taip augo apvalieji daikono ridikai su žliūge. Šliaužiojanti tramažolė, šliaužiojanti notra, šliaužiojanti šilingė irgi eina pažeme ir sudaro plotelius. Taip pat yra pavienių žemų žolelių, kurios plotelių nesudaro, bet ravint nereikia jų rauti, nes jos žemos ir mūsų kultūriniams augalams nemaišys. Tarp šliaužiančios notros pas mus augo baltieji ridikai. Baltuosius dobilus galima naudoti kaip kilimą iš kurio išlenda aukštesnės kultūros. Pernai pas mus pavyko derinys pupų su garstyčiomis. Nors garstyčios yra aukštas augalas, tačiau pupos jas pralenkė, o mažos garstyčios sudarė tarsi žalią kilimą. Vėliau, kai garstyčios buvo iki kelių (o pupos jau metro aukščio), tai garstyčias pašalinom ir vietoje sumulčiavome, bet iki to pupos augo be mulčio, nes mulčio funkciją atliko gyvos garstyčios.

2. "Į pūdomą vėleną sodinam daigus, bulves" - ar į duobutes tuomet įpilam kiek juodžemio ar komposto jau perpuvusio?

Gamta netąso juodžemio iš vienos vietos į kitą. Nei komposto. Todėl to neturėtume daryti ir mes. Sodinam tiesiai į velėną. Žinoma, ne ant smėlio, patenkame normalią žemę, bet komposto, mėšlo ar juodžemio pridėti nereikia. Mums svarbu šviežias kompostas ir juodžemio pirmosios stadijos. O būtent tokios medžiagos atsiranda kompostuojantis mulčiui. Yrant mulčiui atsiranda šviežias humusas, kurį ir valgo augalai. Jei augalai nespėja suvalgyti to šviežio maisto, tai jis tada užsikonservuoja į netirpius junginius ir virsta juodžemiu – medžiaga iš kurios maistą sunku paimti. Juodžemyje maisto medžiagų yra, bet iš ten sunku paimti. O šviežias iš mulčio susikompustavusias medžiagas augalams lengva paimti ir būtent šiuo, pastaruoju procesu, gamtinė žemdirbystė stengiasi maitinti augalus. Ir jokiu būdu ne konservais – juodžemiu, durpėmis. Durpes ir juodžemį kasti iš kitos vietos ir vežtis pas save yra nusikaltimas gamtai. Tai – labai lėtai besiformuojančios medžiagos. Per metus vieną milimetrą susiformuoja. Kaip nafta. Irgi atsinaujina, bet kadangi jai atsirasti prireikia labai daug laiko, tai ji laikoma neatsinaujinančiu energijos šaltiniu. Durpėms ir juodžemiui susiformuoti taip pat reikia daug laiko. Šimtų, tūkstančių metų. Todėl jų neliečiame. Imame organiką, kuri atsinaujina per vienerius metus – žolę, lapus, arba per keletą metų – medienos atliekas. Juodžemio ir durpių neimam.

3. Ruošiant mulčių iš vasarinės žolės - kodėl reikia jį pradžiovinti? o gal galima ne visą iš karto visą sudėti, o per kelias dienas pasluoksniuoti ar visgi ir pirmasis šviežios žolės sluoksnis turi būti pradžiovintas? Mes tiesiog pjaudavom šalia lysvės ir dėdavom iš karto kokį sprindį.

Sprindis jau per daug. Nebent žolė su stagarais ir pjaunama dalgiu. Tada yra oro tarpai ir beoris irimo procesas neprasideda. Galima dėti tiesiai ant lysvės žalią ką tik nupjautą žolę, bet tik nedideliu sluoksniu, kad nepradėtų kaisti ir šusti. Apie tai jau visai neseniai rašyta. Vėlgi, skaitykite daugiau kaip reikia mulčiuoti forume, mulčiavimo temoje.

4. Ar organinės maisto atliekos žiemos metu, net ir tokios besniegės kaip ši žiema - vis vien nededamos į lysvę, kaip suprantu "maistas" duodamas tik šiltuoju periodu ir šitiek gėrio iškeliaują į šiukšlyną - ar atskirą komposto dėžę nebent įsirengti (bet tai jau primena tradicinę žemdirbystę). Kaip darote jūs?

Jau rašyta ne vieną kartą, pasiskaitykit atsiųstą medžiagą. Rudenį dedam maisto atliekas ant lysvių. O žiemą, pavasarį ir vasarą – po medeliais ir krūmeliais.

Turiu praktikos su vistom. Manau, kad jos tinka tik jei atsikeli ant pievos. Bet ir tai kai atsiveziau 10 vistu i 1ha pieva, jos laisveje gyveno, puikiai pacios prasimaitino. As nepastebejau, kad jos butu nukapste koki zemes plota, kad butu galima sodinti. Kad gamtai kenktu jas reik uzdaryti i maza plota, tai tada jos po save palieka, plika zeme.
O jeigu jau yra darzas ir apmulciuotu lysviu, jos nekapsto zoles ir niekur kitur nejiesko maisto. Pirmiausiai bega, visa mulcia nudrapsto ir sliekus lesa. Jeigu yra taip legvai ir ant pavirsiaus, kam joms vargintis, kazko jieskoti.
Pradesiu dometis kokias kitais pauksciais. Girdejau,kad yra tokiu kurie nekapsto.


Ačiū už pasidalinimą.

1. ar sodinant tarp medžių, augalams netruks saulės?

Truks. Bet yra augalų, kurie auga pusiau pavėsyje arba visiškame pavėsyje. Po medžiais reikėtų būtent tokius sodinti. O po jaunais medeliais, kurie šešėlio dar nemeta – galima ir daržus daryti, kuriems reikia ištisos dienos saulės.

2. jeigu daržą projektuojame 6 arų sodo sklype, tai realiai turime apie 3 arus daržo, kokio pločio tarpueiliai būtų rekomenduojami?

Tokiame mažame plotelyje, tai darykitės pėdos dydžio tarpulysvius. Ekosistemos vis tiek nesukursite tokiame mažame plote, tai nors visą maistą užsiauginkit, sugrūskite kuo tankiau, turėsim mažiau gamtos, bet užtat daugiau asmeninės laisvės, kas irgi yra gamtinės žemdirbystės elementas.

Sveiki, norėjau paklausti kokio ilgio jūsų siauros lysvės? Už kiek metrų galima daryti sekančią siaurą lysvę, kad kuo mažiau pakenktumėme gamtai?

Siaurą lysvę galima daryti kokio nori ilgio, kad ir šimto metrų ilgio. Gamtai tokiu atveju nedaug pakenkiama, nes iš abiejų kraštų lysvė turi daug gamtos. Per tą metrą pločio praskrenda visi vabzdžiai, prašokuoja visi varliukai, niekas net nepastebi, kad čia kažkoks skirtumas. Štai jeigu daržas būtų keturkampis – 30 x 30 metrų, tai jau varliukams sunku iki vidurio nušokuoti, vabzdžiai irgi nebūtinai priskrenda. Va tada jau problema. O siaurose lysvėse tokių problemų nėra, nes gamta visai šalia ir tokia lysvė nėra kliūtis gamtai.

Tik verta dėl savęs neilgas lysves daryti. Nes jei reikia nueiti į kitą lysvės pusę, tai neisi šimto metrų aplinkui. Jei aukštos kultūros auga, tai neperšoksi, o apeiti toli. Tai tik dėl to galima daryti penkių metrų ilgio lysves ar panašiai. Žiūrėti pagal patogumą.

Išvardinkite kokius žemus stiprius augalus galima įvesti šalia auginamų daržovių?

Dobilus naudojo Fukuoka. Jei aukštoms kultūroms, tai galima ir liucerną, seradėlę. Darže daržinė žliūgė auga. Į rudenį pas mus šliaužiojančios notros pažeme keliauja. Taip pat pavienės šilingės, tramažolės. Garstyčias galima naudoti kol jos žemos. Kiaulpienės žemos, gysločiai. Šių irgi nešaliname. Galima dar pagalvoti kas čia tiktų. Net gėlės kokios gali tikti, kurios lengvai auga ir žemos yra. Reikėtų dar pažiūrėti į savo daržą, kas ten gerai jau auga ir būtent tas dauginti, nes joms ten gerai.

Kodėl nušenautą mulčą reikia džiovinti ir tik po to dėti ant lysvių,kodėl negalime iškart padėti nušenautą? Ačiū jums.

Žalią žolę galima dėti, bet mažu sluoksniu. Jei dedamas didelis sluoksnis, tai neprieina oro ir prasideda šutimo, kaitimo procesas, kuriame jau išsiskiria kenksmingos medžiagos.

klausimėliai, kurie greičiausiai turėjo būt užduoti pirmomis temomis, bet gal sutiksite atsakyti:
1) organines atliekas, jei neturime gyvūnų... pilame tiesiog į daržą...? o jei žiema, tiesiog ant sniego?


Pasiskaitykite plačiau atsiųstoje medžiagoje. Apie tai jau daug kartų rašyta. O trumpai – rudenį pilam ant lysvių, o žiemą, pavasarį ir vasarą geriau po medeliais ir krūmeliais. Jei pilsime žiemą ir pavasarį ant lysvių, tai paskui teks pačiam kišti nagus į tas pūnančias atliekas kai sėsime ar ravėsime. Būtent todėl rekomenduočiau žiemą ir pavasarį pilti po krūmeliais. Ir dar pridengti mulčiu, kad nesmirdėtų, nesiveistų musės ir vaizdas gražus būtų.

2) paskutinius metus, kai mulčiavau daržoves, lysves buvau įrėminus ilgomis lentomis, padarydama tarpus, kad reikalingi gyviai galėtų keliauti iš lysvės į lysvę... tai dariau dėl dviejų dalykų: kad būtų daugiau užuovėjos, bei tvarkingiau atrodytų lysvės, mulčias neiškristų. Dabar persikraustėm į naują vietą ir aš nenusprendžiu, kaip būtų teisingiau... gal galėtumėt pakomentuot.

Rėminimas reikalingas labiau miesto teritorijoms. Jis suteikia estetikos. Taip pat paryškina daržą ir ant jo nelipa svečiai ar vaikai. O daržovėms netgi geriau be lentų. Lentos reikalingos tik žmogui, o ne augalams. Štai reikia tvarkingumo, tai ir aprėminam lysves lentomis. O jei nereikia, tai negadinkim medienos, nedėkime savo darbo, nekiškime pinigų. Daržovėms lentų nereikia ir jei galime, tai išsiverskime be jų.

Mes irgi praeitais metais darem lysves iki 1 m ir tikrai labai patogu prieiti bei priziureti jas. Bet dar norejau pasiklausti del lenteliu, ar verta apkalti lysves lentelemis? Taip pasiziuri, kai apkalta, na kaip ir estetiskai viskas atrodo, grazu, o pagalvojus, kokia jie funkcija atlieka isskyrus estetiskuma?

Estetika, paryškinimas, kad neliptų svečiai ir vaikai, gal šiek tiek CO2 sustabdo, bet nežymiai, o minusų daug – kainuoja, darbo reikia įdėti, kad sukalti, trukdo migruoti varliukams, sunkiau žolę prie pat lentos nurauti. Tiesa, jei įleisti giliau, tai žolė neina į lysvę, bet ar tai gerai? Kaip tik reikėtų daryti gamtiškai, kad daržovės bendrautų su velėnos žolelėm. Taip pat pliusas, kad ant lentos gali pasiremti ar kelią padėti kai ravi. Patogu.

Panašu, kad gavau progą turėti keletą lysvių savo pirmam tikram daržui :) Bėda ta, kad juo džiaugsiuos tik savaitgaliais. Ar tokiomis sąlygomis realūs mano pasvajojimai užsiauginti špinatų, petražolių ir salierų? Kam dar reikia mažiau priežiūros? Bet kokiu atveju eksperimentuosiu.

Kaip tik antra tema buvo skirta daržovėms ir ten parašyta kokios kultūros rekomenduojamos pradinukams ir kodėl. Tai greičiausiai tas kultūras ir siūlyčiau. Jos lengvai auga ir mažai priežiūros reikia. Taip pat pagal derlingumą siūlyčiau rinktis: viewtopic.php?f=44&t=290

Sėti morkas, burokėlius. Jiems nedaug priežiūros reikia, bet gausi maišus derliaus, ko nepasakyčiau apie špinatus, petražoles ir salierus. Su nedaug priežiūros, tik savaitgaliais gali daug gero maisto prisiauginti, ne tik prieskonių ir salotų. Sodink bulves, topinambus, burokėlius, morkas, pastarnokus, moliūginius, agurkus, , kopūstus, pupas, žirnius, į vasaros galą – ridikus ir ropes. Dar žieminius česnakus, šparagines pupeles, šparaginius žirnius. Galima ir paprastas pupeles.

Kolkas neįsivaizduoju kaip suderinti vaikus ir daržą, kuris bus visame sode, prie takelių. Yra įdėjų?

Tai, kad nelabai lipa vaikai ant lysvių. Jie vaikšto kur patogiau – kur takeliai, kur pieva. O kam lipti ant lysvės? Ten didžiąją laiko dalį kažkas auga aukšto ant ko nepatogu lipti, reikia prižiūrėti tik pradžioje kai pasėta. Žinoma, lysves reikėtų įrengti ten, kur vaikams nebūtų stimulo lipti. Jei padarysime vidury pievos palei takelį, kur vaikams tiesiog būtina prabėgti, tai jie mindžios lysves, bet jei darysime palei takelį, o už lysvės aukšta žolė ar krūmynas, ar tvora ir vaikui nėra reikalų toje pusėje, tai jis ten ir nelips.

Galima ir lentomis atriboti pavojingiausias lysves arba kuo kitu. Taip pat reikia dirbti su vaikais. Tiesiog jiems sakyti, kad neliptų. Ir jie nelipa. Kartą sodinome dygliuotus krūmus vaikų darželio teritorijoje. Daug kas baiminosi, kad vaikai susibadys, nes prie pat įėjimo, prie pat kelio. Bet auklėtojos atsakė, kad yra jau tokių pasodintų prieš keletą metų, vaikai labai greitai pamato, kad yra spygliai ir daugiau nesiartina prie jų ir neįsiduria ir nesusibraižo. Be reikalo baiminamės. Taip pat yra gėlynai vaikų darželiuose ir jie neišmindomi. Jei padarysime ne vietoje ir nesakysim vaikams nelipti, tai sutryps, bet jei vietoje gėlynas ir dar pasakoma vaikui nelipti, tai ir gyvuoja tokie gėlynai nors vaikų begalės aplinkui laksto.

Dar klausimas: jei kažkokios daržovės neauga, ar visai atsisakyti (daržas senas, n metų vienoj vietoj, bet jau 5-6 metus mulčiuojamos lysvės, tarpulysviai dideli). Ar visgi bandyti kitas rūšis?

Nežinau kiek patirties turite ir kas ten konkrečiai pas jus neauga. Dažnai būna taip, kad nemoka žmogus auginti. O iš esmės visos daržovės turėtų augti visur. Problema dažniausiai augintojuje yra, o ne daržovėse. Bet reikėtų pažiūrėti kas konkrečiai pas jus neauga, tada gal pasakyčiau ar augint, ar neverta. Parašykit laišką, kas konkrečiai neauga. O kitiems susiduriantiems su panašiu klausimu dar rekomenduoju labai apsilankyti kaimynų ar draugų daržuose pas kuriuos būtent tos daržovės gerai auga. Ir vien pažiūrėjimo kartais užtenka, kad ir pas tave pradėtų augti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 9 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007