Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Tre Gru 19, 2018 8:00 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pir Kov 10, 2014 7:52 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Dirvožemio įdirbimas ir sėja

Sėja gamtoje

Pažiūrėkime kaip sėja gamta. Gamta ant vieno augalo subrandina dešimtis, šimtus, tūkstančius, o kartais ir milijonus sėklų. Ir jas barsto aplinkui. Ir tik nedidelė dalis išbarstytų sėklų sudygsta. Sudygsta tik tos, kurioms labiausiai pasisekė.

Kai kurios augalų rūšys sudygsta tankioje velėnoje ir sugeba išaugti. Tanki susiformavusi velėna nieko kito nenori įsileisti. Visos laisvos vietos užimtos. Tačiau atsiranda tarpelis tarp žolių ir sėkminga sėkla išdygsta ir antra sėkmė būna kai išgyvena. Tą gali nedaug augalų rūšių. Tik tos, kurios taip prisitaikę.
Kitas variantas, stiprią velėną sugadina šernai, kanopiniai, kurmiai, lapės, pelės. Jie prarausia ar įmina velėną ir susidaro pažeista vieta tarp žolių, kurioje ir gali sudygti naujos augalų rūšys, kurios nesugebėtų sudygti tankioje velėnoje.

Trečias variantas, kada stiprią velėną užkloja organikos gumulas – lapų prikrito ar žolstiebiai sukrito į vieną vietą ir vietelė tarsi nupuvo, joje velėninė žolė susilpnėjo ir vėlgi atsirado galimybė sudygti naujoms sėkloms.

Čia kalba apie tankią varpinių žolių velėną. Dar yra netanki salierinių augalų velėna. Pavasarį galime matyti, kad toje vietoje žemė juoduoja, ji atvira ir nepadengta tankiu velėnos kilimu. Čia veiksmas vyksta toks pats, tik gabaritai skiriasi. Tarpai tarp žolių čia dideli, lygtais sėklytė ir turi vietos kur sudygti, bet po to ir žolės didelės užauga, ir sunku su jomis pakonkuruoti. Jau atsiranda užšešėlinimo funkcija. Vėlgi ne visi augalai gali pakelti šešėlį. Bet jei pažiūrėtume praskleidę šią aukštą pusantro metro aukščio pievą, tai pamatytume, kad po ja auga mažesni šešėlį pakeliantys augalai.

Miške taip pat yra šešėlis ir ten įprastos pievų žolės negali sudygti. Ten vėlgi tik tam tikros žolių rūšys gali augti, tik tos, kurios pakelia šešėlį. Miške daug lapų, nėra velėnos ir kur ne samanos, ten tarsi nupūdyta ar suarta velėna, tik padengta dideliu irstančios organikos kiekiu. Panašu į trečiąjį variantą aprašytą aukščiau, tik organikos čia žymiai daugiau ir šešėlis labai stiprus.

Maždaug taip sėja vyksta gamtoje. Kokia situacija žemdirbystėje?

Sėja darže

Žemdirbys turi ribotą skaičių sėklų. Mes negalime sau leisti išmėtyti milijonus sėklų ir džiaugtis, kad sudygs ir užaugs tik viena kita. Mes norime, kad sudygtų visos mūsų pasėtos sėklos. Ir ne tik sudygtų, bet ir išgyventų.

Todėl mes sėklų tiesiog neišmėtom į pievą. Mes turime padaryti didesnes ir stabilesnes „žaizdas“ velėnoje ir sėklas sėti tik į tas „žaizdas“. Procesas labai panašus į gamtinius, tik kontroliuojamas kryptingai. Gamta pažeidžia velėną knisimo ir apmėtymo organika būdu, o mes pažeisim velėną skutimo, kasimo ir mulčiavimo būdu, kas iš esmės yra labai panašu, tik skiriasi mąstai. Be to, nemėtysim sėklų bet kur, sėsim taikliai į padarytas vietas.

Kitas dalykas, sėklai ne tik reikia sudygti. Dar reikės pakonkuruoti su pievos augmenija, kuri čia yra vietinė, jau suleidusi šaknis, užsiėmusi nišas, įsiliejusi į ekosistemą ir turi subalansuotą kiekį priešų, ir turi pagalbininkų. Mes atnešime silpnus augalus, kurie nevietiniai, patys neauga Lietuvoje, netinka jiems klimatas ir kitos sąlygos. Todėl jiems reikės padėti. Gamta įsėja į pažeistas vietas ir žolės sugeba pakonkuruoti ir užaugti, nes tai specialios žolės, jos taip prisitaikę. Bet mūsų daržovės taip nesugeba. Todėl teks joms padėti. Reikės ravėti, mulčiuoti aplinkui (kas sumažina ravėjimo kiekį, nes prislopina žolių augimą), įveisti žemus stiprius augalus aplink auginamą kultūrą arba nulankstyti žoles aplink auginamą kultūrą. Čia daug būdų suminėjau, kad būtų paprasčiau suveskim viską į ravėjimą ir mulčiavimą. Kiti būdai tinka jau pažengusiems, o pradžioje orientuokimės į paprastus dalykus – ravėjimą ir mulčiavimą.

Reziumuojam. Daržo kultūros yra lepesnės ir sėklų turim mažai, todėl įsėjimas čia bus nors ir panašus į gamtinį, tačiau labiau kontroliuojamas. Taip pat kontroliuojamas ir augimas, nes mūsų daržo augalai yra silpnesni, nesugeba pakonkuruoti su vietos žolėmis ir jiems reikės daugiau pagalbos ir priežiūros.

Dirvožemio įdirbimas

Taigi, kaip padaryti tas „žaizdas“ pievoje? Gamta daro mechaninį suardymą kanopomis ar knisimu ir nupūdymą su organika. Darže imituosim šiuos du gamtinius procesus.

Pirmiau aptarkime nupūdymo procesą, nes jis labiau atspindi gamtinės žemdirbystės dvasią. Čia nereikia naudoti jokio metalo, nereikia kasti ir arti. Tiesiog padedamas didelis mulčio kiekis ant pievos ir su laiku velėna numiršta. Gaunasi plika nupūdyta žemė, atvira vieta, į kurią galime sėti.

Praktikoje tai atrodo maždaug taip. Anksti pavasarį paimame grėblį ir susigrėbojame nukritusios supuolusios po žiemos žolės likučius (tas įmanoma tik jei turite ilgos nešienautos pernai metais žolės!). Dedame šią organiką dideliu sluoksniu ant velėnos (maždaug dvidešimt, trisdešimt centimetrų storis) ir laukiame metus laiko, kol velėna nupus. Jei pro mulčio sluoksnį prasikala žolės, tai jas nuskiname ir čia pat vietoje padedame (sumulčiuojame). Kitą pavasarį čia jau turėsime įdirbtą žemę, į kurią galėsime sėti.

Kad pirmais metais mulčias dykas negulėtų, galime į jį įsodinti stambias kultūras – bulves, kopūstų, agurkų, pomidorų, dumplainių, moliūgų, cukinijų, patisonų, aguročių ir kitus daigus. Daigai ir bulvės gali pakelti didelį mulčio sluoksnį. Gaunamas rezultatas – ir velėna nupūna, ir derlių kartu gaunam.

Kitas variantas – mechaninis velėnos pradraskymas. Tą galime daryti su kauptukais ir skutikliais ar mediniais pagaliais (kur nestipri velėna). Nuimti tik tris-penkis centimetrus. Tik pačią velėną. Tik tiek, kad galėtume įsėti. O visa dirvožemio struktūra giliau nei penki centimetrai lieka nepajudinta, šaknys lieka, kanalėliai lieka. Jie mums labai reikalingi. Kas pamiršote kodėl – skaitykite pirmąją mokymų temą. Taigi pradraskome velėną ir į tą pažeistą vietą sėjame. Jei yra galimybė, iš karto pamulčiuojame. Jei ne, tada laukiame kol pasirodys daigai ir tada pamulčiuojame. Vėliau ravime.

Ir paskutinis, pats blogiausias variantas, bet pats lengviausias pradinukams – tiesiog suarti ar sukasti dirvožemį, pasėti ir apmulčiuoti. Ir ravėti augimo procese.

Taip pat dar yra velėnos įdirbimas panaudojant gyvūnus – vištos iškapsto velėną, kiaulės išknisa, bet šie būdai sunkiai pritaikomi praktikoje.

Daugiau informacijos apie dirvožemio įdirbimą galite rasti forume: viewforum.php?f=12

Mulčiavimas

Pagrindinis mulčio šaltinis turėtų būti pavasarinis žolės grėbimas. Tada paimant šieną reikia mažiausiai pastangų ir padaroma mažiausia žala gamtai. Kitas variantas – žolės šienavimas vasarą. Bet tada turėsite žolę šienauti, paskui džiovinti ir tik tada atnešti ant lysvių. Pavasariniame grėbime atkrenta pirmi du veiksmai. Čia nereikia šienauti ir nereikia džiovinti. Reikia tik susigrėbti jau per žiemą išdžiūvusią žolę. Gamtai irgi geriau. Jei šienaujame, tai mažiname pievos įvairovę. Nors šienaujant įsiveisia kitos žolelės, t. y. tos, kurios pakelia šienavimą ir kurios negalėjo augti nešienaujamoje pievoje, tačiau iš esmės pieva yra suvienodinama ir gadinama. Ji tampa nenatūrali ir vėlgi gyvena tik tol, kol žmogus šienauja, o kai nebešienauja, tai ji grįžta į savo pirminį būvį. Šienavimas neleidžia subrandinti sėklų, todėl aukštaūgės žolės nebepasisėja ir išnyksta. Ilgoje žolėje būna daug gyvybės – varlių, vabzdžių. Netekę ilgos žolės šie gyviai žūna ar pasitraukia į kitas vietas. Dirvožemio kokybė šioje vietoje taip pat degraduoja, nes nupjautas šienas su visomis naudingomis medžiagomis, kurias žolė augdama paėmė į save, yra išnešamas. Taip kaskart išnešant ir išnešant, ir nieko negrąžinant žemei – ji prastėja, netenka reikalingų elementų. Gamtoje tokio išnešimo nevyksta. Jei žolėdis paėmė kažkiek žolės, tai jis gražina elementus dirvožemiui juos perdirbęs. Vėlyvas šienavimas, kada šienaujama tik vieną kartą, kai dauguma aukštų žolių jau pražydėjo ir subrandino sėklas, yra geresnis variantas, tačiau vis tiek iš esmės šienavimas yra kenksmingas gamtai. Aukšta žolė turi būti palikta žiemoti, nes toje žolėje ir pačiuose žolstiebiuose žiemoja gyvūnija. Taip pat gyvūnija žiemoja dirvožemyje ir geriau kai jis pridengtas žole. Tada žemė ne taip stipriai įšąla. Pavasarinis grėbimas leidžia ir gyvūnijai išgyventi, ir žemę užklotą laikome nuo šalčių. Pavasarį jau gyvūnija išgyvenusi, galima paimti stagarus ir padėti juos šalimais, vabaliukai išsiris ar ten, ar ten. Šalčių nebus ir dirva jau nebeįšals. Kaip ir šienavimo atvejyje, pavasariniame grėbime irgi išnešamos medžiagos, tačiau jų išnešama mažiausiai, nes dalis jau būna suirusi ir pasilikusi dirvožemyje. Tačiau visgi išnešama. Todėl stenkitės daug neišnešti ir kartais grąžinkite į pievą organikos, primėtykit obuolių graužtukų ar kitų organinių atliekų. Sėklos prieš pavasarinį grėbimą būna jau visos iškritusios ir pasisėjusios.

Trečias, smulkus mulčio gavimo būdas – kai ravite. Čia gaunamas mažas mulčio kiekis, bet jo nereikia nei džiovinti, nei nešioti. Jis čia pat, vietoje. Ir atsiranda jis kaip pašalinis ravėjimo poveikis.
Žinoma, dar būna pas žmones ir daugiau šienavimo – iššienaujami takeliai, pjaunama kiemo žolė, visa tai irgi yra papildomas mulčio šaltinis.

Taip pat galima atsivežti mulčio iš išorės, bet, kaip suprantate, tai jau nutolimas nuo gamtos ir to reikėtų vengti.

Daugiau informacijos apie mulčiavimą, mulčio storį ir kiekį galite rasti forume: viewforum.php?f=11

Sėja ir pasiruošimas sėjai

Daugeliui pavasarį plyšta galva nuo sėklų gausos. Tiek prisipirkę sėklų pakelių, kad nebežino kaip reikės pasėti. Nuo ko pradėti? Kaip susigaudyti visame chaose, gausoje ir nepasimesti? Yra labai paprastas būdas – susirūšiuoti sėklas mėnesiais. Į vieną krūvelę – kovo mėnuo, į kitą – balandžio, į kitą – gegužės, birželio ir likusios į vieną. Tada gauname, kad per vieną mėnesį mes turime pasėti tik penkias ar dešimt rūšių daržovių. Ir tai jau yra vieni niekai. Jokio chaoso.

Kovo mėnesį sėjame į vazonėlius, auginsim daigus, kuriuos paskui perkelsime į lysves. Balandį-gegužę jau sėjame ir į lauką. Žiūrint koks balandis ir kokia gegužė. Oras kiekvienais metais būna skirtingas, todėl daugeliui daržovių negalima pasakyti, kad sėkite tą ir tą gegužės dieną. Kiekvieni metai skiriasi, todėl reikia žiūrėti ne į kalendorių, o į gamtą. Jau seniai žmonės pastebėjo gamtos ženklus. Jei dirvožemis įšilo iki tokios ir tokios temperatūros – pražįsta šalpusnis, jei iki kitos temperatūros – pražįsta ieva. Ir žinodami tas temperatūras jau mes galime žinoti kada konkrečiai sėti mūsų norimus augalus. Moksliškai šis reiškinys vadinamas fenologija. Fenologinių kalendorių galite rasti forume: viewtopic.php?f=43&t=81

Reziumuojame. Susiskirstom sėklas į mėnesius. Kai ateina reikiamas mėnuo, tada imame vieno mėnesio sėklų krūvelę ir pagal fenologinį kalendorių susiskirstome jį į dar mažesnes krūveles – šiuos jau sėsiu mėnesio pradžioje, nes pražydo tokie ir tokie augalai, o šiuos atidėsiu mėnesio galui, nes nesužaliavo gamtoje dar tokie augalai ir nepargrįžo dar šie paukščiai.

Belieka pasėti.

Kas tiki, gali naudotis dar priedo ir mėnulio kalendoriais. Fenologinis nurodo apytiksliai savaitę kada geriausia sėti, o mėnulio kalendorius nurodo konkrečią dieną kada geriausia sėti ar sodinti. Mėnulio kalendorius rasite forume: viewtopic.php?f=43&t=82

Mokymai

Ši tema paskutinė. Dabar lieka klausimai-atsakymai ir papildymai iki kovo pirmosios dienos. Žiemos mokymai su pavasariu pasibaigs.

Neįvykdėme plano – sukurti kiekvienam sodo ir daržo planą. Tas apmaudu. Tačiau viršinome kitus planus su kaupu – pavyzdžiui, dalyvių skaičiumi. Jei būtų mažesnė grupelė, tai būtume spėję paplanuoti kiekvienam sodą ir daržą.

Taip pat labai džiaugiuosi, kad buvo daug klausimų mokymuose. Klausimai yra esminė šių mokymų dalis. Mokymų nebūtų, jei ne jūs. Todėl labai dėkoju, kad dalyvavote ir savo klausimais tempėte temą į aktualiausią pusę, į tai ko iš tiesų žmonėms reikia, o ne ką dėstytojas nori papasakoti.

O kol kas dar mokymai tęsiasi, dar turime savaitėlę laiko. Sėkmės. Nuo kovo pirmos klausimų el.paštu nebepriimsiu ir nebeatsakinėsiu. Išeinu atostogų. Mokymosi procesą siūlysiu tęsti forume: http://gz.home.lt. Ten irgi galima užduoti klausimus ir į juos stengsimės atsakyti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007