Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 9:00 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 9 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Tre Kov 12, 2014 10:02 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Galvoju reikia pratęsti mokymus. Nuo šiol mokymai persikelia į forumą. Visus savo rūpimus klausimus užduokite forume tiksliai tam skirtose temose. Apie sėklas - sėklų skiltyje, apie daržus - daržų skiltyje, apie mulčiavimą - mulčiavimo skiltyje.

Jeigu nerandate vietos kur tiksliai turi būti jūsų klausimas, tada rašykite čia, į šią temą ir moderatoriai perkels jį ten kur reikia.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Kov 13, 2014 10:34 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Vas 21, 2014 4:11 pm
Pranešimai: 8
Pas mus, vidurio Europoje, jau žydi šalpusniai, nors rytais dar žemė nubaltinta šerkšno. Vietinis eko-ūkininkas prieš kelias dienas nuiminėjo vėlų rudenį sėtų morkų derlių, tad aš parsinešiau keletą smulkesnių morkyčių sėklai. Noriu jas pasodinti savo eksperimentiniame žemės plotelyje ir tikiuosi, kad šiais metais jos man žydės ir užaugins sėklas. Ar teisingai galvoju? Kaip man jas sodinti? Ir kur/kaip jas dar kelias dienas laikyti, kad nesuvystų? Šiuo metu jas laikau politileniniame maišelyje spintutėje lauke.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Kov 14, 2014 6:07 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Kad nesuvystų, tai galima įvynioti į drėgną nuspaustą skudurėlį ar drėgnus laikraščius ir po to į celofaninį maišelį. Tik palikti pradarytą, kad oro būtų. Laikyti šaltai - rūsyje, šaldytuve. Galima į smėlį užkasti inde ir laikyti šaltai.

Bet šalčių jau nebus didelių, ateina vasara. Nežinau kurioje jūs šalyje. Pas mus bus dar šalnos, bet morkos šalnų nebijo. Galima jau ir dabar jas sukaišioti į žemę. Dar pamulčiuoti aplinkui gausiai. Lapeliai per šalnas gali apšalti, bet morka išleis naujus paskui.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Sek Geg 04, 2014 5:08 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pen Vas 21, 2014 4:11 pm
Pranešimai: 8
Ačiū už patarimus dėl morkų. Jos puikiausiai prigijo. Ieškojau forume vienos temos, konkrečiai - apie permakultūros sąsiejį su gamtine žemdirbyste. Buvo toks klausimas ir mokymų metu, prašėte priminti vėliau:

"5. Ar permakultūra turi kokį nors ryšį su GŽ? Ar tai tas pats? Ar skiriasi ir kiek?

Panašūs dalykai, bet yra ir skirtumų. Permakultūroje gali būti žemė ariama, gali būti pridedama trąšų, naudojamas kompostas, mėšlas, šiltnamiai, trąšos, dirbtinis laistymas, gydymas nuo ligų, apsaugos priemonės nuo ligų. Viso šito gamtinėje žemdirbystėje nenaudojame. Vėliau gal plačiau panagrinėsime šią temą. Priminkit."

Taigi, kuo tos dvi metodologijos panašios ir kuo skiriasi?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Geg 05, 2014 7:05 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Dėkui, kad priminėt. Turėsiu laiko, tai parašysiu išsamiau.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Geg 30, 2014 9:41 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Permakultūros išradėju laikomas Billas Mollisonas, kuris su savo mokiniu Davidu Holmgrenu susistemino visą pagrindinę informaciją, ją gražiai įvardino ir 1978 metais išleido knygą "Permaculture One". Tačiau jie laikomi pradininkais tik todėl, kad jų nukaltas žodis "permaculture" ir filosofija slypinti už šio termino sėkmingai įsivyravo pasaulyje. Iš tiesų darnios žemdirbystės praktikų pradėta ieškoti daug anksčiau. XX a. įvairūs vienas su kitu nepažįstami žmonės skirtingose pasaulio vietose patys atrasdavo įvairias žemdirbystės praktikas. Bet jie nesugebėdavo savo atrastų praktikų taip gerai artikuliuoti ir paskleisti po pasaulį. O Mollisonui tas pavyko ir dabar daugumą net ne jo atrastų darnios žemdirbystės praktikų galima vadinti permakultūra.

Permakultūra - reiškia tvarią žemdirbystę (permanent - ilgalaikė, amžina). Taigi, visus žemdirbystės būdus, kurie orientuoti į ilgalaikiškumą, stabilumą galima vadinti permakultūra. Permakultūra atsirado kaip alternatyva tradicinei žemdirbystei, kuri nesiekia stabilumo, ilgalaikiškumo ir greitai nualina dirvožemius, pažeidžia ekosistemas. Tradicinė žemdirbystė yra baigtinė ir negali tęstis ilgai, nes pati griauna savo pagrinus, konkrečiai - dirvožemį.

Gamtinė žemdirbystė atsirado Rusijoje. Kadangi jos praktikos taip pat orientuotos į ilgalaikiškumą, stabilumą, tai ir gamtinę žemdirbystę galima vadinti permakultūra. Permakultūra yra bendresnis, platesnį reikšmių lauką apimantis žodis. Gamtinė žemdirbystė šiek tiek siauresnis terminas.

Gamtinė žemdirbystė pagrįsta gamtiniais principais, t.y. principai nukopijuoti nuo gamtos ir pritaikyti žemdirbystėje. O permakultūra pagrįsta ilgalaikiais, stabiliais principais, nebūtinai gamtiniais.

Todėl permakultūroje rasime žemės arimą, kompostavimą, augalų gydymą ir profilaktiką, dirvožemio papildymą cheminiais elementais ir pan. Gamtinėje žemdirbystėje to nėra. Gamtoje niekas nedaro komposto krūvų, nearia žemės ir nepila molibdeno į dirvožemį. Todėl gamtinės žemdirbystės metodai šiek tiek kitokie, nors vietomis ir sutampa su permakultūros - pavyzdžiui, abiejuose variantuose yra mulčiavimas, ekosistemos kaip augalų apsaugos nuo kenkėjų ir ligų panaudojimas ir pan.

Gamtinės žemdirbystės pagrindinių principų komplektas yra toks:
1. Augalai daugiausiai maitinasi šviežiu, kątik pagamintu iš mulčio maistu. Kitose žemdirbystės formose augalai ima maistą iš juodžemyje užkonservuotų maisto atsargų arba iš mineralinių tirpalų.
2. Augalai gauna subalansuotą mitybą. Kitose žemdirbystės sistemose augalams duodamas ne pilnas maistinių medžiagų komplektas. Pavyzdžiui, tradicinėje žemdirbystėje paprastai duodamos tik trys pagrindinės medžiagos - kalis, fosforas ir azotas. Kartais papildoma kitomis trąšomis, bet vis tiek niekada neduodama pilna Mendelejevo lentelė. Gamtinėje žemdirbystėje duodama visas mitybinių elementų rinkinys, nes jis visas yra mulčiuje.
3. Žemė neariama.
4. Nėra ligų gydymo ir profilaktikos. Vietoje to stiprinama augalo imuninė sistema ir augalas apsigina pats.

Kai kuriose permakultūros formose pažeidžiami vienas ar visi šie punktai, todėl negalime permakultūros vadinti gamtine žemdirbyste. Nebent tik kai kurias jos formas, kurios atitinka šiuos punktus.

Lietuviškoji gamtinė žemdirbystė labiausiai panaši į Aleksandro Kuznecovo žemdirbystės sistemą. Galima sakyti, kad lietuviškoji gamtinės žemdirbystės mokykla gimė tada, kai Saulius Jasionis prie Aleksandro Kuznecovo sistemos pridėjo dar vieną svarbią ir išskirtinę detalę - vitaminus ir kitas bioaktyvias medžiagas augalams suteikia mikroorganizmai gyvenantys augalų šaknyse arba prie jų. Ši mintis paimta iš F.Gelcer mokslinių darbų. Nė viena žemdirbystės sistema iki tol apie tai nekalbėjo. Lietuviškoji gamtinės žemdirbystės mokykla pirma pradėjo kalbėti apie produktų kokybę, vitaminus, aromatą, skonį, kuriuos kuria būtent šaknų sferos mikroorganizmai.

A. Kuznecovas ir daug kitų darnios žemdirbystės atstovų kalba apie mikroorganizmus gyvenančius šaknų zonoje, tačiau jie kalba apie juos tik kaip augalų draugus, kurie duoda imunitetą nuo ligų, apsaugą nuo kenkėjų ir, žinoma, derlingumą. O apie produkto kokybę dar niekas nešnekėjo.

Taigi, jeigu paimsime lietuviškosios gamtinės žemdirbystės mokyklos dirvodaros ir augalų mitybos sritį, tai rasime ten A.Kuznecovo sistemą sujungtą su F. Gelcer darbais. Taip gimė lietuviškoji mokykla.

Vėliau lietuviškoji mokykla vystėsi, prie sistemos buvo pridėtos dvi didelės naujos sritys - ekosistemų ir gyvenimo būdo. A. Kuznecovas visai nekalba apie ekosistemas. Jis rūpinasi tik dirvodara. Taip pat jam nesvarbus gyvenimo būdas. Tačiau ekosistemos ir gyvenimo būdas svarbūs yra permakultūrininkams - B. Mollisonui ir jo kolegoms. Bet permakultūrininkams nelabai svarbu dirvodara ir augalų mityba, todėl dažnai jie suaria žemę arba padaro pakeltas kompostines lysves ir suteikia augalams nepilnavertę mitybą.

Pradžiai tiek. Reikės kada labiau susisteminti ir parašyti konkretesnius lietuviškosios gamtinės žemdirbystės principus, bet pradžiai užtenka. Gal turit papildomų klausimų?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgp 12, 2014 3:59 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 11:37 pm
Pranešimai: 10
aš norėjau užduoti klausimą dėl braškių ūglių. Jei pagal gamtą, tai reiktų tuos ūglius palikti gal? :) Bet bus mažos uogytės tuomet? Kokia jūsų patirtis? Kaip elgiatės su braškėmis. Aš iki šiol rugpjūčio mėn. nupjaudavau visus lapus ir ūglius ir vėl apmulčiuodavau, labiau įsišaknijusius ūglius palikdavau... Bet tuomet tos braškės kiekvienais metais vis tankiau auga...

ir dar man įdomi jūsų pomidorų lauke auginimo patirtis. Aš auginu lauke jau kelintus metus, pievoje, labai gerai auga. Pažastinius ūglius ir apatinius lapus skabau, bet truputėlį pavėluotai ... :) Prieš rugsėjo mėn. nurenku visus, ir žalius pomidorus, nes pradeda juoduoti ...

Mano klausimai labai žali, atsiprašau ....

Gal forume jau šios temos buvo aptartos, tuomet gal būtų nesunku įdėti nuorodą ....

ačiū


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Rgp 12, 2014 4:08 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Jūs tuos pačius klausimus iškėlėte kitose forumo vietose. Apie pomidorus atsakymą parašiau čia:
viewtopic.php?f=31&t=197&p=5638#p5636

Apie braškes palaukim kol kiti atsakys, nes aš braškių neauginu ir neišmanau.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Rgp 13, 2014 5:04 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 9:35 pm
Pranešimai: 563
Miestas: Širvintų raj.
Jei daigų nereikia, braškės bus derlingesnės jei ūsus nuskabysite.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 9 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 11 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007