Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Pen Gru 13, 2019 5:14 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 10 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Mokomasis tekstas
StandartinėParašytas: Pir Sau 12, 2015 8:24 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Gamtinėje žemdirbystėje mes galime iš turimos veislės išgauti geriausia, ką ta veislė gali.

Kiekviena pasėta augalo veislė šiek tiek varijuoja. Jeigu pasėsime lysvę ridikėlių, tai pamatysime, kad nors ir ta pati veislė, ridikėliai užaugo labai panašūs, bet vienas kiek didesnis, kitas mažesnis, vieno lapai didesni, kito šakniavaisis, trečio skonis truputį kitoks... Veislė varijuoja, nors ir labai mažai. Tas pats su morkomis, burokėliais ar kopūstais, ir t. t.

Tai štai tą varijavimą veislės viduje mes galime pastumdyti į vieną ar kitą pusę augindami pagal skirtingas žemdirbystės sistemas. Su gamtine žemdirbyste mes galime iš veislės išspausti geriausią skonį ir aromatą, kokį tik ta veislė gali turėti. Taip pat galime pridėti daugiausiai vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų. Taip yra todėl, kad gamtinėje žemdirbystėje dirvožemis neariamas ir nekasamas, nejudinamas, priedo – mulčiuojamas. Tokioje į gamtą panašioje aplinkoje prie augalo šaknų dauginasi grybeliai ir bakterijos, kurios ir gamina vitaminus, hormonus, fermentus, prideda mikro ir makroelementų, taip pat gamina aromatines ir skonines medžiagas. Taigi, kas dėl produkto turinio, t. y. vitaminingumo, kvapnumo ir skonio, gamtinės žemdirbystės pagalba tai, ką veislė sugeba, galima išvystyti iki aukščiausio laipsnio. Bet tik veislės viduje. Veislės galimybių ribose.

Tarkime turime tris veisles morkų. Pagal skonį ir kvapą įvertiname jas. Vienai veislei dešimtbalėje sistemoje galime duoti 3–5, kitai – 4–6, trečiai – 7–8 balus. Vadinasi pirmos veislės morkos ne tokios skanios ir ne tokios kvapnios. Net jeigu pirmas dvi veisles auginsime pagal gamtinę žemdirbystę ir išspausime iš jų maksimumą, t. y. pirmai veislei 5 balus, o antrai 6 balus, tai jos vis tiek neprilygs savo skoniu trečios veislės morkoms. Tiesiog tokia genetika ir, jeigu veislė neskani, tai net su gamtine žemdirbyste negalime išspausti iš jos skonio.

Aiškinu iš kitos pusės. Pirma morkų veislė gali varijuoti, tarkime, nuo 3 balų iki 5 balų pagal skonį. Tris balus jai duosime, jeigu auginome pagal tradicinę žemdirbystę ir dirva buvo arta, grybelių, bakterijų mažai, tad jie ir neprigamino didelio skoninių ir aromatinių medžiagų kiekio. Tą pačią veislę sėjame ir auginame pagal ekologinę žemdirbystę. Čia irgi ariama, bet užtat nepilama chemijos, tad grybeliams ir bakterijoms daugiau šansų išgyventi, tad jų daugiau, atitinkamai daugiau ir skoninių medžiagų jie prigamina. Todėl tai pačiai veislei, augintai pagal ekologinės žemdirbystės principus, jau galbūt galėsime duoti keturis balus. O štai gamtinėje žemdirbystėje nei ariama, nei chemijos pilama. Grybeliams ir bakterijoms dar geresnės sąlygos ir jų apsigyvena prie šaknų labai daug. Ir prigamina jie daug skoninių ir aromatinių medžiagų. Ir tai pačiai veislei, užaugintai tokiu būdu, jau galbūt galėsime duoti penkis balus. Tai – geriausia, ką ta veislė sugeba. Jeigu norime didesnio balo, tai turime sėti kitą, geresnę, veislę.

Tai štai, vienas iš gamtinės žemdirbystės išskirtinumų, kad mes jos pagalba iš veislės galime išspausti geriausią skonį, aromatą ir vitaminingumą, naudingų medžiagų kiekį. Ir tai yra vienas svarbiausių gamtinės žemdirbystės bruožų. Būtų keista, jeigu svarbiausias bruožas yra užauginti vitaminingiausius, skaniausius, kvapniausius produktus, o mes vis trypinėtume ties penkiais, šešiais balais. Todėl mums labai svarbu iš karto paimti pačią geriausią įmanomą veislę ir tada jau išspausti iš jos maksimumą skonio ir kvapo bei vitaminų.

Todėl pateikiu dvi veislių atsirinkimo praktines užduotis.

1. Gauti aštuonias-penkiolika skirtingų daržovės veislių ir jas susėti visas šalia viena kitos tuo pat metu. Tema čia:
viewtopic.php?f=57&t=678

2. Ragauti šakniavaisius ir taip atsirinkti veisles tolimesniam auginimui. Tema čia:
viewtopic.php?f=57&t=679

Mokymai.

Mokymai vyksta taip. Jeigu neturite klausimų šiam tekstui, tai peršokate į tas dvi užduotis ir jas vykdote. Jeigu kažkas neaišku šiame tekste, tada spaudžiate ATSAKYTI ir klausiate kas neaišku. Aiškinsimės kol išsiaiškinsime ir galiausiai visi atsidurs praktinių užduočių temose.

Praktinės užduotys irgi jums gali būti neaiškios, tad klauskite konkrečiai ten kas neaišku. Kai praktinės užduotys bus įvykdytos, tada galėsime pereiti prie naujos temos ir naujų užduočių, o šią senąją temą padarysiu matomą visiems forumo dalyviams.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mokomasis tekstas
StandartinėParašytas: Tre Sau 14, 2015 7:54 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Sau 12, 2015 11:55 am
Pranešimai: 8
Miestas: Klaipėdos raj.
Cituoti:
vienas iš gamtinės žemdirbystės išskirtinumų, kad mes jos pagalba iš veislės galime išspausti geriausią skonį, aromatą ir vitaminingumą, naudingų medžiagų kiekį.


Teoriškai tai atrodo logiška, tačiau mano klausimas toks: kokios šių žinių šaknys? ar tai yra pagrįsta eksperimentiškai?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mokomasis tekstas
StandartinėParašytas: Ket Sau 15, 2015 2:08 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Taip, mokslininkai išskyrė ant šaknų gyvenančių grybelių grynąją kultūrą, t.y. atskyrė simbiontinius grybelius nuo šaknų. Ir pamatė, kad būtent jie gamina vitaminus, fermentus, hormonus, pigmentus, aromatines ir skonines medžiagas. Konkrečiai galiu nurodyti tik F. Gelcer darbus. Yra knyga "Simbioz s mikroorganizmami - osnova zhizni rastenij". Ten jos darbų populiarus išdėstymas. Turiu šią knygą ir galiu duot paskaityt ar atsišviest, jei nerasit bibliotekose. Turi būti ir kitų autorių darbų, bet konkrečiai pavardžių nepasakysiu.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mokomasis tekstas
StandartinėParašytas: Ket Sau 15, 2015 6:20 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Sau 12, 2015 11:55 am
Pranešimai: 8
Miestas: Klaipėdos raj.
Knygą Фаня Юрьевна Гельцер. Симбиоз с микроорганизмами — основа жизни растений galima rasti -> http://prirodnoezemledelie.ru/wp-conten ... mbioz..pdf


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mokomasis tekstas
StandartinėParašytas: Pen Sau 16, 2015 6:31 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Nu va, pagaliau kažkas nuskanavo ir įdėjo į internetą. Anksčiau to nebuvo. Ačiū už nuorodą.

Ši knyga lietuviškąjai gamtinei žemdirbystei yra labai svarbi. Lietuviškoji gamtinės žemdirbystės kryptis ir gimė kai Saulius Jasionis prie A.Kuznecovo gamtinės žemdirbystės pridėjo F.Gelcer darbus.

Atrodo nieko tokio - paėmei vieną sistemą, pridėjai kitą, nieko nepadarei naujo, bet iš tikrųjų tai čia didelis darbas ir tikrai naujas atradimas. Iš vienos pusės ta pati A.Kuznecovo gamtinės žemdirbystės sistema lieka galioti, bet iš kitos pusės, pradedama į jos teiginius žiūrėti kiek kitokiu kampu. Pavyzdžiui, A.Kuznecovas mulčiuoja. Daro labai intensyvų mulčiavimą. Mulčiuoja nes taip daro gamta. Žodžiu, pas jį gamtinė žemdirbystė. Intensyvi. Bet naudoja gamtinius mechanizmus jis tam, kad gauti kuo didesnius derlius, kuo didesnius medelių prieaugius, kuo ankstesnį medžių derėjimą. O štai lietuviškoje mokykloje mes irgi mulčiuojame, bet ne tam, kad gauti kuo didesnius derlius, bet tam, kad pridėti kuo daugiau vitaminų į savo daržoves. Šitą įrodė F.Gelcer, kad vitaminus gamina būtent tie grybeliai augantys ant augalų šaknų. A.Kuznecovui tie grybeliai reikalingi, kad tiektų augalui kuo daugiau maisto ir jis augtų kuo stipriau, o mums reikalinga, kad daržovės būtų vitaminingesnės.

Ir štai pažiūrėjus iš šito kampo pradeda visa A.Kuznecovo išdėstyta sistema kreiptis kita vaga, visa sistema persitvarko pagal naują požiūrį. Kad ir tas pats mulčiavimas. A.Kuznecovas deda pjuvenas ir jas laisto, o mes galvojame ką čia kito uždėjus, koks mulčias suteiks daugiau vitaminų, koks mulčias turės daugiau mikro ir makroelementų, kaip gamtiškiau uždėti tą mulčią, kaip jį sumaitinti augalams be prievartinio laistymo. Ir iš karto pradeda skirtis ir mulčio storis, ir sudėtis, ir lysvės vaizdas.

F.Gelcer buvo pradžia. Paskui lietuviškoji mokykla buvo papildyta kitais naujais dalykais ir įgijo vis daugiau unikalumo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mokomasis tekstas
StandartinėParašytas: Sek Sau 25, 2015 7:42 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Sau 12, 2015 11:55 am
Pranešimai: 8
Miestas: Klaipėdos raj.
Dar klausimas: o kiek kartų GŽ kultūros turi pvz. daugiau vitaminų, naudingų medžiagų, aromato?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mokomasis tekstas
StandartinėParašytas: Pir Sau 26, 2015 1:28 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Na, čia reikia laboratorinių tyrimų. Taip paprastai nepasakysi. Be to, skirtingais atvejais išauga skirtingo skonio ir aromato daržovės. Žiūrint kaip pasiseka augalui suformuoti ant šaknų gyvenančius grybus ir kiek bakterijų šalia šaknų. Tai priklauso nuo daug ko. Net dienos ir nakties temperatūrų skirtumas čia daro įtaką. Kuo amplitudė didesnė, tuo grybas labiau vystosi. Kuo sąlygos dirvožemio prastesnės ir augalui labiau trūksta vandens - tuo grybas labiau vystosi. Be to, ir mikro - makroelementai sudaro skonį. Vienais metais jų gali pasisekti paimti daugiau iš dirvožemio, kitais - mažiau. Taip pat neaišku su kuo lyginsi. Ir tradicinėje žemdirbystėje kartais išauga skanesnės daržovės, o kartais - ne tokios skanios. Vieną kartą teko ragauti šiltnaminių pomidorų, kurie pralenkė lauke augusius. Šilnamis mažiukas, nemulčiuotas. Gal šaknys nuėjo labai toli, į lauką, suformavo galingą grybą ir prigamino daug aromatų. Visaip būna. Tad pasakyti kiek kartų yra, sakyčiau, net neįmanoma. Bet tendencijos matosi.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mokomasis tekstas
StandartinėParašytas: Sek Vas 01, 2015 8:45 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Sau 12, 2015 11:55 am
Pranešimai: 8
Miestas: Klaipėdos raj.
Čia ne apie GŽ, bet pridursiu: V. Megre 1 pirmoje knygoje Anastasija rašo, kaip sukurti sąlygas augalui mums išauginti daugiau naudingų medžiagų, suteikti gyvybingumo ar išgydyti ligas. Trumpai maždaug šie veiksmai būtų:

1. Ne trumpiau 9 min burnoje seilėse palaikyti sėklas;
2. Iškvėpti į jas orą;
3. Prieš sėjant 30 sek sėklas laikyti delne prieš saulę;
4. Pasėjus 3 dienas nelaistyti;
5. Neravėti visų piktžolių, bet palikti po bent vieną kiekvienos rūšies;
6. Su augaliuku bendrauti, per pilnatį palytėti;
7. Prieš persodinimą pamindžikuoti basom kojom žemę ir į duobutę nusispjauti;
8. Vaikščioti po sklypą basomis;
9. Rytais apsipilant vandeniu stovėti šalia lysvės;
10. Vakare nusiprausti kojas, ir prausimosi vandenį išpilti į lysvę.

Gal kas taip darė ir pastebėjo tų augalų skonio skirtumus?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mokomasis tekstas
StandartinėParašytas: Sek Vas 01, 2015 8:41 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Sau 19, 2015 9:08 pm
Pranešimai: 7
Miestas: Vilnius
diuka rašė:
Čia ne apie GŽ, bet pridursiu: V. Megre 1 pirmoje knygoje Anastasija rašo, kaip sukurti sąlygas augalui mums išauginti daugiau naudingų medžiagų, suteikti gyvybingumo ar išgydyti ligas. Trumpai maždaug šie veiksmai būtų:

1. Ne trumpiau 9 min burnoje seilėse palaikyti sėklas;
2. Iškvėpti į jas orą;
3. Prieš sėjant 30 sek sėklas laikyti delne prieš saulę;
4. Pasėjus 3 dienas nelaistyti;
5. Neravėti visų piktžolių, bet palikti po bent vieną kiekvienos rūšies;
6. Su augaliuku bendrauti, per pilnatį palytėti;
7. Prieš persodinimą pamindžikuoti basom kojom žemę ir į duobutę nusispjauti;
8. Vaikščioti po sklypą basomis;
9. Rytais apsipilant vandeniu stovėti šalia lysvės;
10. Vakare nusiprausti kojas, ir prausimosi vandenį išpilti į lysvę.

Gal kas taip darė ir pastebėjo tų augalų skonio skirtumus?


Nepykit, kas tuo tiki, tas ir darys. Bet ne visada taip iseina ir toli grazu ne kiekviena sekla gali palaikyti burnoje, pvz, labai smulkios kaip aguona, arba labai stambios, kaip bulve... Kai kurias seklas seji dar ziema, tai nera galimybes basom pastoveti dirvoi. Vaikscioti po sklypa basomis, pakolkas tai svajone, negali netgi apnoginti koju, nes erkiu nemazai prisirinksi. Del piktzoliu irgi nesutikciau, gal kazkokia tai dali galima ir palikti, bet jeigu kiekvienos rusies nors po viena, tai uzguoz ta augaliuka, per silpni tie augaliukai, kad galetu nugaleti ta kova su piktzolem.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Mokomasis tekstas
StandartinėParašytas: Pir Vas 02, 2015 3:16 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Auginimą vėliau aptarinėsim, tai pamatysim, kad darant siauras lysves piktžolių galima palikti tarp lysvių labai daug ir jos nemaišo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 10 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007