Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 6:25 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Tre Kov 04, 2015 7:07 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Norejau paklausti apie tavo lysves, minejai, kad dabar turi 9 lysves, kuriose viską užaugini. Gal gali pakomentuoti, ką į kiekvieną lysvę sodini? pvz. jei vienoje lysvėje augini morkas, tai juos užima visą lysve? ar kažkaip suskirstai lysvę? Į tą pačią lysvę sodini tas pačias daržoves(pvz. morkas) kiekvienais metais, ar keiti vietą? Kada (kokį menesį) nuemiai paskutinį derlių, kokios tai buvo daržoves? (nes kažkur facebuke skaičiau, kas spalio menesį dar pilnos lysves).

Devynios lysvės po metrą pločio ir aštuoniolika metrų ilgio yra pagrindiniame darže, o dar gal tiek pat lysvių yra išmėtyta po visą sklypą. Bendras lysvių plotas tada gaunasi virš keturių arų, jei gerai skaičiuoju. Miltus, aliejų perkam, o visa kita užsiauginame. Dar reikia pridėti sodo kultūras ir grybus, laukines žoles. Tai jei gerai skaičiuoju, tada keturių arų lysvių pilnai pakanka dviem žmonėm prasimaitinti ištisus metus.

Gamtinėje žemdirbystėje sėjomaina nereikalinga, nes dedame mulčią, o mulčiuje yra visų medžiagų, kurių tik reikia augalams. Sėjomaina reikalinga, jei išnešame kokias nors medžiagas su derliumi ir su laiku ta pati kultūra nebegali augti toje pat vietoje. Tada sodiname kitą kultūrą, kad žemė atsistatytų, nes kita kultūra naudoja kiek kitokias medžiagas iš dirvožemio. Nors gamtinėje žemdirbystėje sėjomaina nereikalinga, tačiau praktikoje labai patogu keisti augalų augimo vietą. Dėl vieno paprasto dalyko. Po aukštų kultūrų (žirnių, pupų, vijoklinių pupelių) arba po daug mulčio reikalaujančių kultūrų (bulvių) velėna būna labai gerai nupuvusi ir labai patogu ten pasėti smulkias sėklas (morkyčių ir burokėlių). O ten kur augo žemi augalai, prastai nupuvo žemė ir yra daug piktžolių, ten sunku būtų pasėti morkytes su burokėliais, todėl ten sodinam stambias sėklas ir stambius augalus (pupas, žirnius).

Nėra čia ko galvoti ir strateguoti. Viskas labai paprastai išsisprendžia praktikoje. Ateini pavasarį į daržą ir matai, kad čia geriau nupuvę, tai čia šiemet sėju burokėlius. Čia prasčiau nupuvę, tai sodinu pupas. Kiek metrų pasėti vienos kultūros prisimenu iš praeitų metų. Jei buvo per daug praeitais metais, tai šiemet sėju truputį mažiau ir atvirkščiai. Arba sėklos baigiasi, tai ir nustoju sodinti. Ir jeigu iš aštuoniolikos metrų užsėjau tik dešimt, tai kitus metrus užsėju kita kultūra. Labai patogu, kad lysvės yra ne stacionarios, o slankiojančios savo viduje. Burokėliai gali pasibaigti vienais metais ties dešimtu metru, kitais – ties penkioliktu, dar kitais ten morkos baigsis ties tryliktu. Būtų sunku įtilpti į stacionarias lysves po šešis metrus, nes kaip sakiau – kartais sėkla pasibaigia neužsėjus iki galo, kartais norisi daugiau ar mažiau pasėti nei praeitais metais, kartais tiesiog geriau įdirbta dirva vienoje vietoje ir ją visą apsėji smulkiomis sėklomis. Slankiojančios lysvės šias problemas išsprendžia.

Tai štai tokie daržai. Kultūros keičia savo vietą lysvėse, nes taip tiesiog patogiau man. Vienos lysvės nepaskiriu vienai kultūrai, nes vėlgi patogiau slankioti su augimo vietomis po geriau ar prasčiau įdirbtas lysvės vietas. Lysvės suskirstomos kiekvienais metais kitaip, pagal tai kaip patogiausia man jas apsėti.

Derlius dar ir dabar pas mus nenuimtas. Šiandien kasim pastarnokus, topinambus ir geltekles. O jei tingėsim, tai galima juos nusikasti iki kol žemė neužšąlus. Dabar dar šilti orai, tai galima kasti. Ir pavasarį bus galima kasti kai ledo žemėje nebebus.

Iki spalio vidurio, tai tikrai lysvės užimtos. Jei nebūtų ten buvę didelių šalnų, tai iki šios dienos galėtų augti ridikėliai ir ropės. Tačiau ateina šalčiai ir tenka juos nuimti. Bet prisimenu, kad buvo vieni metai kai gruodžio viduryje buvo žolė žalia virš kulniukų ir rinkau ridikėlius. Kiekvienais metais skirtingai. Tačiau rugsėjį, spalį maždaug tokios kultūros būna darže: topinambai, pastarnokai (jie gali likti iki pavasario), salierai šakniniai, kopūstai žiemai, kaliaropės, juodieji ridikai, ropės, griežčiai, ridikėliai. Iki spalio-lapkričio šalnų dar nelegaliai išlieka burokėlių ir morkų. Jie kaip ir nusiima anksčiau, bet palieku mažuliukus, tai jie dar paauga iki šalnų. Dar šiemet auga gelteklės, bet jų atsisakysim, nes nelabai derlingos.

Taigi, spalį mano lysvės buvo užimtos išvardintomis kultūromis. Priedo pusė lysvės spalio pradžioje užsisodino česnakais žieminiais. Ir dar užsėjome medelyną gal penkiolikos metrų. Taip pat dar planuoju pasėti pastarnokus iš rudens. Kai kurios lysvės po bulvių užsisodino medžiais. Tiesiog bulvės gerai įdirba žemę ir po jų galima sodinti medelius. Tarp tų medelių dar lysvėje lieka vietos, tai įkišam laikinus medelius, kurie išsikas ir persisodins kitur kai paūgės. Nukasus topinambus, jie vėl pasidosina į tą pačią vietą. Saulėgrąžų stiebai stovi ir džiūna iki kovo mėnesio lauke, nes juos ketinu naudoti kaip malkas.

Žodžiu, realiai negalėjau nieko apmulčiuoti žiemai spalio mėnesį, nes beveik visos lysvės buvo užimtos. Laisvos tik nuo bulvių lysvės, ir tai ne visos. Bet jos uždengtos mulčiu, nes po jų nuėmimo lieka daug mulčio.

Ropes ir kopūstus nuėmėm šiemet tik lapkričio 20 dieną. Pernai maždaug taip pat. Bulves irgi kai kurias nuėmiau tik lapkričio pradžioje, nes iki tol neturėjau laiko.
Taip pat rekomenduoju apsilankyti forume http://gz.home.lt. Ten yra suskirstyta skyriais: sausis, vasaris, kovas... Ir galima sekti ką konkrečiu mėnesiu darome – ką sėjame, kokį derlių imame, kokie darbai laukia šį mėnesį ir pan.

Mūsų darže nebuvo šiemet, bet iki naujų metų lysvėse dar galima turėti porų, lapinių kopūstų (kale kopūstai – yra pora daigų dar dabar darže, gruodžio vidurys), Briuselio kopūstų. Porų ir Briuselio nebeauginam, nes mažas derlingumas palyginus su tokio pat skonio giminaičiais – ropiniais svogūnais ir baltagūžiais kopūstais.

Nuėmus kopūstus ir ropes lapkričio gale jau atsirado keletas lysvių, kurias galėčiau uždengti didesniu mulčio sluoksniu žiemai. Gal ir uždengsiu, jeigu turėsiu laiko. Tada geriau nupus iki pavasario sėjos, bus mažiau piktžolių. Bet jeigu neturėsiu laiko, tai ir liks toks mulčio sluoksnis kiek natūraliai lieka nuėmus derlių. Tas nėra blogai, nes žemė gamtoje uždengta ne didesniu sluoksniu organikos. Jei uždedi žiemai didelį sluoksnį, tai paskui reikia jį nuimti pavasarį ir šildyti žemę, nes po mulčiu ji būna ilgai šalta. O plonai mulčiuota žemė iki sėjos dar spėja sušilti ir papildomai šildyti nereikia.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 7 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007