Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Tre Spa 23, 2019 7:34 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Šeš Bir 15, 2013 6:58 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Gamtinei žemdirbystei yra svetimas egzotikos auginimas. Egzotiniai augalai - medžiai, krūmai ar daržovės, žoliniai augalai - yra labai nutolę nuo gamtos ir reikalauja daug priežiūros, dažnai nušąla.

Gamtinėje žemdirbystėje stengiamės auginti kuo gamtiškiau. Augalus renkamės kuo gamtiškesnius. Geriausia būtų išmisti vien gamtos duodamais augalais, nereikėtų vargti, prižiūrėti, tik susirinkai gamtos dovanas ir tiek. Bet, deja, nebemokame gyventi iš gamtos. Todėl sėjame ir sodiname kultūrines daržoves. Tačiau reikėtų stengtis auginti veisles senoviškas, kuo mažiau nutolusias nuo gamtos.

Agrastas - šiaurės vynuogė

Lietuvoje vynuogės auga sunkiai. Yra viena veislė - Ivanausko rastinukė - mėlyna ir labai rūgšti, kuri auga be problemų. Yra dar keletas, kurios auga ganėtinai neblogai, ypač kai auginamos miestuose kur šilčiau ir mažiau šalnų, ypač Kauno rejone. O štai desertinės saldžios vynuogės Lietuvoje be priežiūros neauga. Reikia karpyti, žiemai pridengti ir vis tiek kadanors nušąla.

O štai agrastas yra šiaurinė vynuogė. Kas valgė senoviškų agrastų gali pasakyti, kad skonis labai panašus į vynuogių. Ir auga agrastai puikiausiai. Jokios priežiūros! Ir neiššala.

Slyva skanesnė už abrikosą ir persiką.

Lietuvoje auginamos desertinės slyvos - didelės raudonos, geltonos, mėlynos. Saldžios. Savo skoniu jos lengvai pralenkia abrikosus ir persikus. Dar abrikosai neblogai auga, nors kartais ir iššala, bet persikai auga labai prastai. Ir kodėl žmogus renkasi auginti persikus, jei slyvos visuo kuo juos aplenkia?

Žemės riešutai? Kuriems galams?

Sėklų parduotuvėse parduodamos žemės riešutų sėklos ir žmonės perka, sodina, kankinasi, nieko rimto neužaugina, bet vis tiek stengiasi, prakaituoja. Pasodintų vieną lazdyną ir turėtų tūkstantį kartų geresnių riešutų ir derliai geresni, ir priežiūros nereikia, ir sėklos pirkti nereikia. Dar Lietuvoje neblogai auga graikiniai riešutmedžiai. Aišku kol mažiukai apšalinėja kaimo vietovėse, bet kai įšauga į didelį medį, tai nereikia rūpintis.

Pomidorai.

Pomidorai jau net ne egzotika, bet jie irgi yra probleminė kultūra. Iš tikrųjų pomidorams Lietvoje per šalta. Na, neaugina laukuose niekas pomidorų taip, kaip augina Ukrainoje. Galima užauginti keletą augalų, bet ne šimtus hektarų. Ir jei nori normalaus pomidorų derliaus, tada reikia šiltnamio. Pomidorai atsirado Lietuvoje prieš 50 metų. Iki tol niekas jų neaugino ir niekam jų nereikėjo. O dabar kažkodėl žmonės negali gyventi be pomidorų. Iš tikro čia irgi yra mada. Nes jeigu atliktume skaičiavimus, tai pasimatytų, jog pomidorus auginti labai nepraktiška, neapsimoka. Tam, kad užauginti vieną pomidoro daugą įdedame tiek energijos ir resursų su kiek galėtume užauginti keletą maišų įvairių ropučių, griežčių ir ridikų. O tai reiškia, kad esi apsirūpinęs visai žiemai. Ir skonių įvairovė nuo saldžios ropės iki aštraus juodojo ridiko.

Bazilikai.

Jau yra daug žmonių, kurie nebegali gyventi ir be baziliko. Bazilikas dar jaunesnis už pomidorą. Jis atsirado mažiau nei prieš dešimtmetį. Yra Lietuvoje puikaus maisto. Agurkai, burokėliai, kopūstai, ropės, griežčiai, bulvės, pupelės, pupos, žirniai, morkos... Didžiulė įvairovė. O žmogus augina baziliką. Pasakykit kur jūs jįdedat tą baziliką? Pabarstot ant picos? Suvalgot kaip žolelę prie maisto? Na, ir kas atsitinka? Vitaminų gaunat? Maistas be jo neskanus? Negalit prisiversti suvalgyti troškinio be baziliko? Na, noriu pasakyti, kad bazilikas yra visiškai nereikalingas. Pomidoras jau ne maistas. Nepavalgysi jo kaip kokios ropės ar bulvės, pupos. Bet pomidoras yra nors pusiau maistas. O bazilikas išvis nė trupučio ne maistas. Prieskonis, žolelė. Ir kodėl žmogus staiga negali be jo gyventi?

Čia išvardintos probleminės kultūros dar nėra egzotika tikrąja to žodžio prasme. Žmonės perka ir augina visokius kivanus, melotrijas, angurijas, tladiantas. Sako skonio kaip agurkai, tik formos kitokios ir derlius kokį tūkstantį kartų mažesnis, nei paprasto agurko, reikia šiltnamio. Ir kodėl augina? Nes -egzotika.

Gamtinėje žemdirbystėje mes turime elgtis priešingai. Auginti kuo paprastesnes daržoves, vaisius. Eiti prie tokių, kurie išvis yra lietuviški ir nereikalauja jokios priežiūros. Ir reikia gilintis į skonį. Burokėlių būna tūkstantis rūšių. Bulvių du tūkstačiai. Ropučių - šimtai. Net išragauti visų nespėsi per gyvenimą. O auga paprastai, tai ir ragausi, ir kartu dar užsiauginsi maisto.

Įsidėmėkite formulę:
vienas egzotinis augaliukas = vienas maišas lietuviškų normalių skanių puikių nechemizuotų daržovių.

Be to, skelbiu naują madą. Egzotika šiais laikais jau yra nebe atvežtiniai iš užsienio produktai, jų pilna visur. Net turguose pardavinėja ne morkas, o citrinas ir imbierus. Egzotika jau tampa mūsų lietuviškos daržovės, augalai. Tuoj ropę ir buroką reikės įrašyti į Raudonąją knygą. O didžiausia egzotika yra žmogus auginantis normalias daržoves. Jau jeigu dabar paimsime statistiką, tai pamatysime, kad šiandieniniai daržininkai maisto nebeaugina. Augina cikandrijas ir superstenijas. Kurių vis tiek nevalgo. Bet augina. O tų kurie augina bulves ir kopūstus jau beveik nėra. Prieš penkiasdešimt metų visi kaimiečiai augino maistą. Prieš trisdešimt metų sodų bendrijose augino maistą. Buvo daug daržininkų, kurie augino maistą. O dabar? Kaimiečiai nieko neaugina, nes nori būti miestiečiais. Vietoje jų stambūs Europos paramos ūkininkai augina rapsus ir kviečius. O miestiečiai sodininkai augina ne daržoves, o keiksmažodžius (ciferblakijas ir murtimundijas).


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Neauginkime egzotikos
StandartinėParašytas: Šeš Bir 15, 2013 7:12 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Naujoko sindromas.

Dar yra toks dalykas kaip naujoko sindromas. Pradinukai. Jie yra labai nedrąsūs. Jie naujokai ir bijo pradėti auginti maistą. Galvoja, kad maisto užauginti žmogus pats nepajėgus. Maistas tai čia jau kaip kvantinė fizika ar mikronanobiochemija. Todėl naujokai jokiu būdu nesiima augintis maisto. Jie imasi auginti ką nors PRIE maisto - krapuką, raudonėlį, baziliką, čiobrelį, petražolę, geriausiu atveju salotą, rukolą, dar dašį ir rozmariną. Iš tiesų. Pažiūrėkite ką perka naujokas. Jis tą ir perka. Ateina pas mane, sako - nusipirkau sėklų, noriu maisto užsiauginti, patark kaip auginti. Aš pažiūriu į sėklas ir siunčiu atgal į parduotuvę pirkti ne prieskonių, o maistinių daržovių - kopūstų, morkų, burokėlių, bulvių, pupelių...

Iš tikrųjų maisto užsiauginti yra labai lengva. Kaip tik priešingai - užsiauginti egzotikos ar prieskonių yra sunkiau, nes jie yra egzotika ir sunkiai auga Lietuvos klimate, o mūsų daržovės lengvai auga!

Todėl visus naujokus raginu nebijoti. Daržovę užauginti yra daug paprasčiau. Tą gali padaryti kiekvienas. Ir kiekvienas gali prisiauginti sau maisto. Čia nereikia jokių mokslų. Paimi sėklų pakelį ir ten parašyta kada sėti ir kokiais atstumais. Viskas. Padarai ir viskas. Nesigauna? Klausk forume. Mielai padėsim užsiauginti maisto, pakonsultuosim. Bet apie egzotines daržoves nekonsultuosiu iš principo. :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Neauginkime egzotikos
StandartinėParašytas: Šeš Bir 15, 2013 9:46 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Dar truputį paaiškinsiu savo poziciją. Mano manymu, labai gerai yra, kad žmogus nors kiek prisiliečia prie augalo. Prie bet kokio. Kad ir prie egzotinio. Augina sau ant palangės čili pipiriukus, diferbachijas ir cindolemijas. Ir labai gerai. Jau geriau auginti, nei neauginti. Jis prisiliečia prie gamtos. Be to, augalai ne tik maistas, iš jų gauname ir grožį, gerus jausmus, kvapus, nebūtinai maistą. Tai aš skaitau, kad labai gerai, jei žmogus pradeda auginti. Nors ką nors, nors bet kur.

Tačiau čia yra teminis forumas ir turėtume laikytis temos. Jeigu žmogus nori augintis cinmarindus, tai labai gerai, bet jis patarimų tada turėtų eiti į kitą kokį nors forumą. Jei jis nori purkšti nuo amarų, tai valio. Galima purkšti ir padeda. Bet gamtinėje žemdirbystėje mes nepurškiame, o kitaip įveikiame ligas.

Egzotinių augalų ir purškimo priemonių yra labai daug. Jei surašysim kaip auginti egzotinius, tai tarp temų nerasime paskui kaip auginti burokėlius ir morkas. Ateisi į gamtinės žemdirbystės forumą ir matai šimtą temų apie cindelionijas, hiperbuchijas. Ir dar šimtą temų apie kaip nupurkšti nuo amarų ir kitų kenkėjų. O kur apie ekosistemas? Kur apie augalų imunitetą? Kur apie pagrindinius gamtinės žemdirbystės principus? Ką aš noriu pasakyti. Forumas yra teminis ir negalim stipriai nukrypti nuo temos.

Labai gerai, jei kas augina egzotinius augalus, tačiau labai rekomenduoju eiti artyn gamtos, auginti paprastesnes veisles, mažiau priežiūros reikalaujančias. Nesivaikyti egzotikos kaip mados. Jausti, jog malonumą galima patirti ne tik iš afrikietiško agurkėlio auginimo, bet ir iš lietuviškos buožainės, liucernos ar smilgos. Turėtume daugiau vertinti savo vietinius augalus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Neauginkime egzotikos
StandartinėParašytas: Sek Bir 16, 2013 8:18 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 8:53 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Vilnius/Širvintų raj. Totoriškis
Laimis Žmuida rašė:
Gamtinei žemdirbystei yra svetimas egzotikos auginimas. Egzotiniai augalai - medžiai, krūmai ar daržovės, žoliniai augalai - yra labai nutolę nuo gamtos ir reikalauja daug priežiūros, dažnai nušąla.

Gamtinėje žemdirbystėje stengiamės auginti kuo gamtiškiau. Augalus renkamės kuo gamtiškesnius. Geriausia būtų išmisti vien gamtos duodamais augalais, nereikėtų vargti, prižiūrėti, tik susirinkai gamtos dovanas ir tiek. Bet, deja, nebemokame gyventi iš gamtos. Todėl sėjame ir sodiname kultūrines daržoves. Tačiau reikėtų stengtis auginti veisles senoviškas, kuo mažiau nutolusias nuo gamtos.


Drįsčiau nesutikti, nors dauguma egzotinių augalų ir reikalauja daug priežiūros, dažnai nušąla, bet reikia nepamiršti, kad yra tokių, kurie tinka mūsų klimatui, tarkim sausmedis , šilauogės , graikinis riešutmedis,citrinvytis, kinva , burnočiai,aktinidijos ir tt , sarašas gali būti gan ilgas. Iš esmės dauguma dabar auginamu augalų kazkada ir buvo egzotika, tad manau reiktu pervadinti temą į šiltųjų kraštų egzotika, nors ir ten galima rasti augalus, kurie be didesnės priežiūros augtų ir pas mus.

Mano manymu egzotika nėra blogai, bet tik proto ribose. Viskas priklauso nuo situacijos, tarkim jei sugebi užsiauginti vietines daržoves ir turi papildomo laiko ar vietos egzotikai , tai kodėl gi ir ne, tuo pačiu galima ir eksperimentuoti , galbut net išeis aklimatizùoti prie mūsų sąlygu, kaip kad tie gandai su pomidorais , kurie sugeba patys pasisėję sunokinti vaisius :) . Tad net ir gamtinėj žemdirbystėj galima rasti vietos egzotikai.

Laimis Žmuida rašė:
Žemės riešutai? Kuriems galams?

Sėklų parduotuvėse parduodamos žemės riešutų sėklos ir žmonės perka, sodina, kankinasi, nieko rimto neužaugina, bet vis tiek stengiasi, prakaituoja. Pasodintų vieną lazdyną ir turėtų tūkstantį kartų geresnių riešutų ir derliai geresni, ir priežiūros nereikia, ir sėklos pirkti nereikia. Dar Lietuvoje neblogai auga graikiniai riešutmedžiai. Aišku kol mažiukai apšalinėja kaimo vietovėse, bet kai įšauga į didelį medį, tai nereikia rūpintis.


Dar norėčiau pridėti prie sarašo Cyperus esculentus ( Valgomoji viksvuolė,Žemės migdolai, Čufa). Geras pakaitalas riešutam, reikalauja tiek pat priežiūros, kiek ir auginant koki buroką :)

Laimis Žmuida rašė:

Gamtinėje žemdirbystėje mes turime elgtis priešingai. Auginti kuo paprastesnes daržoves, vaisius. Eiti prie tokių, kurie išvis yra lietuviški ir nereikalauja jokios priežiūros. Ir reikia gilintis į skonį. Burokėlių būna tūkstantis rūšių. Bulvių du tūkstačiai. Ropučių - šimtai. Net išragauti visų nespėsi per gyvenimą. O auga paprastai, tai ir ragausi, ir kartu dar užsiauginsi maisto.


Didžiausias klausimas man kyla, kur būtų galima gauti tą tūkstantis burokėlių rūšių bei šimtą ropučių šiais laikais, kai yra susidariusi tokia priespauda nepriklausomų sėklų šaltiniams. Kaip suprantu šiuo metu galima gauti retesniu sėklų per sėklų mainus, bet visgi abejojiu ar ten bus daug skirtingų rūšių, tad net norėdami mes jau praradome galimybe ragauti net ir šimtą rūšių.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Neauginkime egzotikos
StandartinėParašytas: Pir Bir 17, 2013 4:16 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Drįsčiau nesutikti, nors dauguma egzotinių augalų ir reikalauja daug priežiūros, dažnai nušąla, bet reikia nepamiršti, kad yra tokių, kurie tinka mūsų klimatui, tarkim sausmedis , šilauogės , graikinis riešutmedis,citrinvytis, kinva , burnočiai,aktinidijos ir tt , sarašas gali būti gan ilgas. Iš esmės dauguma dabar auginamu augalų kazkada ir buvo egzotika, tad manau reiktu pervadinti temą į šiltųjų kraštų egzotika, nors ir ten galima rasti augalus, kurie be didesnės priežiūros augtų ir pas mus.

Mano manymu egzotika nėra blogai, bet tik proto ribose. Viskas priklauso nuo situacijos, tarkim jei sugebi užsiauginti vietines daržoves ir turi papildomo laiko ar vietos egzotikai , tai kodėl gi ir ne, tuo pačiu galima ir eksperimentuoti , galbut net išeis aklimatizùoti prie mūsų sąlygu, kaip kad tie gandai su pomidorais , kurie sugeba patys pasisėję sunokinti vaisius . Tad net ir gamtinėj žemdirbystėj galima rasti vietos egzotikai.


Taip, praktiškai su viskuo sutinku. Reikėtų neauginti sunkiai augančios egzotikos. Tai temą pervadinsiu į "Neauginkime sunkiai augančios egzotikos". O tie visokie sausmedžiai ir citrinvyčiai jokia egzotika mano minėta prasme, nes Lietuvoje gerai auga kaip kokie burokėliai. Tik va šilauogės jau lepesnis augalas. Žmonės joms daug durpių prideda, kitaip lepina, o derliaus negauna. Kam švaistyti tiek resursų, kad gauti kelias uogas, kurios yra beskonės? Verčiau pasodinti medlievos, sausmedžio, lietuvišką vaivorą, mėlynių prisirinkti, aviečių prisisodinti, braškių, žemuogių... Visa tai skanu, o šilaguogės daugiau mada, nei skonis. Aišku, kuriems gerai auga nieko nedarant, tada valio. Bet kai nusausina pelkes dėl durpių ir prisisodina šilauogių ir derliaus negauna normalaus, tai labai graudu.

Ir pastebėjimas labai geras, kad užsiauginus maisto kodėl gi nepaeksperimentavus su egzotika, gal aklimatizuosim. Taip, labai teisingai. Tą ir pats norėjau paminėti, tik ne viskas tilpo į trumpą tekstuką. Tas labai teisingai ir gerai, tačiau dėl ko aš rašiau apie egzotikos žalą? Dėl to, kad būkime realistai absoliuti dauguma NEUŽSIAUGINA maisto, bet puola auginti egzotiką. O čia jau netinka pasakymas "proto ribose".

Per sėklų mainus galima gauti keletą retesnių rūšių, bet labai nedaug. Lengviausia tokių rūšių rasti internete ir parsisiųsti. Dabar daug visko pilna internete. Neapsimoka niekur važiuoti rinktis sėklų. Mes buvom Pietų amerikoj, parsivežėm daug visokių sėklų, bet paskui žiūriu, kad Lietuvoje ir be mūsų augina tas pačias veisles.

Na, su burokėliais gal persistengiau, o gal ir sukrapštytume tūkstantį veislių ant viso pasaulio, bet bulvių tai paragauti šimto veislių kiekvienas lengvai gali. Mes auginome gal penkiasdešimt gerų veislių. Čia neskaitant to kas maximose yra - Vinetos ir visokios kitokios nebulvės. Pas lenkus googlinau gal tūkstantis veislių yra prigaminta, tinka Lietuvos klimatui, bet aišku ten bus daugiausia Vinetos tipo, reikės atsirinkti skonius. O burokėlių, tai kokia penkiasdešimt veislių sukrapštytume ir Lietuvos parduotuvėse. Jau yra ko paragaut, pasmaguriaut. O kitas galima parsisiųst. Pupelių šiemet auginam gal penkiasdešimt veislių. Atsirinkinėjam geriausias. Bulvių atsirinkom iš visų augintų tik septynias geriausias. Trumpai tariant lengvai augančios neegzotinės skonių įvairovės yra labai pakankamai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Neauginkime egzotikos
StandartinėParašytas: Pir Bir 17, 2013 6:00 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 8:53 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Vilnius/Širvintų raj. Totoriškis
Laimis Žmuida rašė:
TTik va šilauogės jau lepesnis augalas. Žmonės joms daug durpių prideda, kitaip lepina, o derliaus negauna. Kam švaistyti tiek resursų, kad gauti kelias uogas, kurios yra beskonės? Verčiau pasodinti medlievos, sausmedžio, lietuvišką vaivorą, mėlynių prisirinkti, aviečių prisisodinti, braškių, žemuogių... Visa tai skanu, o šilaguogės daugiau mada, nei skonis. Aišku, kuriems gerai auga nieko nedarant, tada valio. Bet kai nusausina pelkes dėl durpių ir prisisodina šilauogių ir derliaus negauna normalaus, tai labai graudu.


Galima būtų plačiau apie vaivorą, nelabai girdėjau kad būtų auginamas? Kaip suprantu jis ir labiau pelkių augalas, nors sutinkamas sausose augimvietėse ( šaltinis ).

Laimis Žmuida rašė:
Per sėklų mainus galima gauti keletą retesnių rūšių, bet labai nedaug. Lengviausia tokių rūšių rasti internete ir parsisiųsti. Dabar daug visko pilna internete. Neapsimoka niekur važiuoti rinktis sėklų. Mes buvom Pietų amerikoj, parsivežėm daug visokių sėklų, bet paskui žiūriu, kad Lietuvoje ir be mūsų augina tas pačias veisles.

Na, su burokėliais gal persistengiau, o gal ir sukrapštytume tūkstantį veislių ant viso pasaulio, bet bulvių tai paragauti šimto veislių kiekvienas lengvai gali. Mes auginome gal penkiasdešimt gerų veislių. Čia neskaitant to kas maximose yra - Vinetos ir visokios kitokios nebulvės. Pas lenkus googlinau gal tūkstantis veislių yra prigaminta, tinka Lietuvos klimatui, bet aišku ten bus daugiausia Vinetos tipo, reikės atsirinkti skonius. O burokėlių, tai kokia penkiasdešimt veislių sukrapštytume ir Lietuvos parduotuvėse. Jau yra ko paragaut, pasmaguriaut. O kitas galima parsisiųst. Pupelių šiemet auginam gal penkiasdešimt veislių. Atsirinkinėjam geriausias. Bulvių atsirinkom iš visų augintų tik septynias geriausias. Trumpai tariant lengvai augančios neegzotinės skonių įvairovės yra labai pakankamai.


Na, nesakyčiau, kad pilna, norint nusipirkti nekomercinių ar tiesiog senų veisliu, susidūriau su gan nedideliu pasirinkimu tiek dėl šaltinių nebuvimo, tiek dėl esamu nesiuntimo į europą.Dar net neaišku kaip bus su europos sėklų šaltiniais po naujo ES sėklų įstatymo .
Na aš nelabai rasčiau net ir 50 burokėliu veislių lietuvos parduotuvėse, bei papratai tokios pat veislės ir užsieny pardavinėjamos. Šiais laikais rūšių įvairovė nyksta gan sparčiai, sakyčiau sistematiškai jos naikinamos net, susidaro įspūdis, kad norima apriboti genetinę įvairovę.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pir Bir 17, 2013 9:51 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Galima būtų plačiau apie vaivorą, nelabai girdėjau kad būtų auginamas? Kaip suprantu jis ir labiau pelkių augalas, nors sutinkamas sausose augimvietėse ( šaltinis ).


Taip, retas augalas ir neauginamas. O geresnis už šilauogę, lietuviškas, skanesnis. Bet neaugina žmonės. Gal dėl to, kad retas, gal ne toks derlingas kaip šilauogė. Bet kas trukdo mums imt ir augint?


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007