Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Sek Lap 17, 2019 1:22 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 25 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Tre Rgp 28, 2013 12:51 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 7:43 pm
Pranešimai: 258
Miestas: Radviliškio raj. Papušynio km.
Kūriniai tegu būna bet kokio pobūdžio žmogaus kūrti, kurie patraukia ir moko,padeda suprasti gamtos principus. Kodėl žmogaus? Nes kolkas žmonija labai keičia gamtą.
Aš asmeniškai domiuosi japonų animacija-anime. Viename jų labai gražiai atskleidžiama GŽ pusė. Anime:"Earth maiden Arjuna", -lyg 4 serija. Pagrindinė mintis:"Aš esu tai,ką pats valgau.". Vaizduojamas atskalūnas,kuris pasirinko kaimo gyvenimą iškeitęs miesto malonumus. Rodo,kaip jis augina augalis,kaip juos ir,kodėl valgo gyvūnai. Tiesiog šis anime edukacinio pobūdžio,pateikiamas kontrasto principu.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Rgp 28, 2013 7:06 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Man labai patiko "The Man Who Planted Trees". Jame rodo, kaip keliautojas sutinka vyrą kuris daugybė metų sodina dykynėje giliukus. Labai įkvepiantis ir gražus animacinis filmas.

http://www.youtube.com/watch?v=v_7yEPNUXsU


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Spa 15, 2013 7:16 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Trumpai apie evoliucija.

http://www.youtube.com/watch?v=hOfRN0KihOU


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Spa 15, 2013 8:27 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
O čia kuo konkrečiai susiję su GŽ?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Spa 15, 2013 10:21 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Sek Vas 17, 2013 7:43 pm
Pranešimai: 258
Miestas: Radviliškio raj. Papušynio km.
Laimis Žmuida rašė:
O čia kuo konkrečiai susiję su GŽ?

Čia apie temą? Gal ją į paplepėjimų skiltį dėti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Spa 16, 2013 1:59 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Ne ne, čia apie:

Cituoti:


Jei šitas susijęs su GŽ, tai tada visas biologijos mokslas susijęs su GŽ ir netilps į forumą viskas. :) Arba gal yra kažkoks paprastas paaiškinimas, kurio nepastebėjau. Gal ten tikrai koks GŽ elementas yra. Būt įdomu padiskutuot tada apie tai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Spa 16, 2013 8:48 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Na tiesiog pasakojama apie įvairovės svarbą evoliucijai. Gamtinėje žemdirbystėje irgi siekiame kuo didesnės įvairovės tai tiek ir susije :)


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Spa 16, 2013 10:28 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Šiaip jei ne į temą pavariau ištrinkite.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Spa 18, 2013 9:52 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Šiaip jei ne į temą pavariau ištrinkite.


Nenorėjau nuvertint. Tiesiog noris pašnekėt apie gamtinę žemdirbystę. Jei matei ten GŽ elementų, tai įdomu kokių, įdomu apie tai pasamprotauti.

"Įvairovė svarbi evoliucijai". Įdomu būt pasigilinti. Kokia čia svarba turima omenyje ir prie ko ji veda? Ar norima pasakyti, kad kuo didesnė įvairovė, tuo geriau vyksta evoliucija, tuo labiau išsivystęs gyvūnas? Iš pažiūros taip ir atrodo, kad tas norima pasakyti. Kuo daugiau įvairovės, tuo geresnė evoliucija. Bet... Dramblys lytiškai subręsta po 15 metų. Ir atsiveda vieną palikuonį. Bakterijų per vasaros sezoną atsiranda naujų 20 generacijų! Kol atsitinka viena dramblio variacija, kuri arba išgyvens arba ne, arba bus pranašesnė už prieš tai buvusius dramblius ar ne, per tą laiką atsiranda trilijonai milijardų bakterijų variacijų. Visokiausių genų variacijų, mutacijų ir gamta atrenka geriausias. Bakterijose genų kitimas, prisitaikymas prie aplinkos, mutacijos vyksta begale kartų greičiau, nei pas dramblius. Tokiu atveju bakterija turėtų būti labai tobula palyginus su drambliu, nes pas ją genų variacijų įvairovė buvo nepalyginamai didesnė.

Tai vat įdomu kokia čia svarba turima omenyje. Ir įdomu kas ta įvairovė. Mūsų miške auga du šimtai rūšių augalų. Natūralioje pusdykumėje - 20 augalų rūšių. Pas mus įvairovė didesnė, bet aš žinau, kad miškas sodintas ir natūrali pusdykumė žymiai vertingesnis gamtos elementas, nei mano miškas. Tai kas ta įvairovė? Ir ką ji reiškia? Kur jos ribos?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Spa 19, 2013 1:57 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Turiu omeny įvairovę žemdirbystėje. Pirmiausiai, kad gamtine žemdirbyste siekiama padidinti augalų, gyvūnų, mikrobu, varliagyviu, grybų ir t.t. skaičių ir įvairovę tame plote kuriame žmonės įprastai augina maistą. O apie įvairovę ir evoliucija buvo labai idomu paskaityt.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Spa 19, 2013 10:22 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cha, vėlgi... Bioįvairovės didinimas yra šiuo metu madingas lozungas. Jis atsiradęs kaip priešprieša monokultūriniams tradicinės žemdirbystės laukams, kur auginama viena kultūra (javai, rapsai, saulėgrąžos) šimtuose hektarų. Dėl to įvairaus plauko ekologai ir permakultūristai sako, jog turime auginti kuo didesnę įvairovę. Permakultūristai sako, kad turime auginti polikultūrą, t.y. daug augalų viename plote.

Bet gamtinėje žemdirbystėje mes turėtume orientuotis ne į įvairovės didinimą, o į gamtą. Ir kartais pasirodys, kad turime mažinti įvairovę, o ne ją didinti. Kaip jau sakiau - pusdykumė su 20 rūšių augalų teikia daugiau vidaus atgaivos, nei sodintas miškas su 200 rūšių augalų. Jei sodininkas augina šimtą veislių rožių, keliasdešimt kardelių, keliasdešimt tulpių ir pas jį labai didelė įvairovė, tai nereiškia, kad gerai. Mes kaip tik turėtume siekti sumažinti tokią įvairovę iki gamtinės. Gyvulininkai irgi nori sukišti į savo hektarus kuo daugiau ir kuo įvairesnių gyvulių ir paukščių, bet palaukit, gamtoje to nėra. Tokius ambicingus skaičius reikėtų mažinti iki gamtiškų. Štai mes turim bebrus, fazanė šiemet buvo, antys ančiukų atsivedė, dar ateina stirnos, zuikiai, lapė, kiaunės, usūrinis šuo... Natūrali gamtinė įvairovė. Mes galėtume įsigyti vištų, žąsų, kiaulių, ožkų ir avių. Tokiu būdu mes padidintume įvairovę, bet nutoltume nuo gamtos.

Gamtinėje žemdirbystėje svarbu ne pati įvairovė ir jos kiekis, o sąryšiai tarp tos įvairovės individų. Pusdykumėje gali būti tik 20 rūšių augalų, bet jie kiekvienas turės po 40 sąryšių vienas su kitu. O pas tą senuką rožininką-tulpininką tūkstantis veislių ir rūšių gėlyne, bet jos niekaip viena su kita nebendrauja, nepadeda, neužmezga ryšių ir auga tik tiek, kiek senukas prižiūri. Ir viskas išnyks vos tik senukas numirs. O pusdykumės 20 rūšių gyvens šimtus metų, nes jos susiję į ekosistemą, užmezgę tarpusavio ryšius, gamtinius ryšius, štai todėl ir gyvens.

Nėra blogai nei rožės, nei avys, nei ožkos, tik turėtų būti jos auginamos orientuojantis į gamtos dėsnius ir mechanizmus, o ne į įvairovės didinimą. Nesvarbu kiekis. Svarbu kokybė, t.y. ryšiai tarp kiekio.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Spa 19, 2013 2:26 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Apibendrinti turbūt būtu galima taip: vertingiausia yra ta įvairovė prie kurios kūrimo mūsų rankos neprisilietusios, o jeigu kuriame tai tokia kuri būtų susieta tarpusavio ryšiais ir galėtu gyvuoti ilgai ir be mūsų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Spa 19, 2013 6:54 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Taip, būtų labai gamtiška, jei nebūtų prisilietę žmogaus rankos. :) Reiškia gamta pasodino. :)

Bet žmogui reikia valgyti. Ir šiuolaikinis žmogus nemoka pramisti vien iš gamtos. Nuėjęs į mišką nelabai pramisi. Todėl žmogus sodina. Idealiausias variantas, turbūt, būtų toks, kad pasisodini tau reikiamų, bet gamtai artimų augalų ir lauki kol gamta juos padaugins. O vat tuos gamtos padaugintus savaiminukus labai labai gerbi ir tausoji. Nes čia jau ne žmogaus rankų darbas, o būtent gamtos. Link to turėtume orientuotis.

Štai toks variantas man prie širdies. O kai parenka vaismedžiams miško aikšteles ar pamiškes, arba nukerta kokius nors medžius, kad proteguoti kokį nors pasodintą miške kultūrinį augalą, tai čia negamtiška. Čia kaip mišką sodinti. Gerai, kad miškai yra, bet natūralus miškas būt geriau nei sodintas. Ir aš būčiau už tokį variantą, kad neiti į miškus ir nesodinti ten. Nesikišti. Geriau pasisodinti sau sodyboje ką norisi ir nelaikyti jokių šunų ar kačių, kad laukiniai žvėreliai ir paukšteliai nebijotų prieiti ir padaugintų tavo augalą į gamtą.

Maumedžiai kažkada atvežti į Lietuvą ilgą laiką buvo tik auginami. Dabar gamta pradėjo juos pati sėti. Jau randama sėjinukų. Reiškia atsirado kažkokia reikiama biologinė grandis įgalinanti maumedžius pasisėti. Randama ir pasisėjančių pomidorų. Bet vėlgi, ne bet kokių, o vyšninių, kurie atsparesni ir tinkamesni Lietuvos klimatui. O kukmedžiai, priešingai, išnyko ir dabar yra auginami sodybose, bet miške taip ir nepasisėja patys. Taip ir su mūsų auginamais kultūriniais augalais. Jie gali imti ir vieną gražią dieną pasisėti.

Visas šis gražus projektas būtų įgyvendinamas draugiškais gamtai metodais. Ne eiti į miškus ir sodinti, ne kištis į gamtą ir ją keisti, primesti savo valią, bet - keisti savo gyvenimo būdą. Nesikišti į gamtą. Keisti ne gamtą, o save. Savo gyvenimo būdą. Juk tokiu atveju reikia neturėti šuns ir katės, neskusti pievutės, nestatyti tvorų, nerėkauti, laužų nekūrenti, muzikos garsios neleisti ir elgtis labai draugiškai gamtai, kad gyvūnai ateitų pas tave ir nebijotų. Negaudyti gyvūnus tinklais ir šerti jiems gudobelių sėklas, bet sudaryti sąlygas savo sodyboje, kad ateitų laukiniai gyvūnai ir padaugintų tavo reikiamas sėklas. O kad tai įvyktų reikia stipriai prisiderinti prie gamtos, stipriai pakeisti savo gyvenimo būdą.

Ir galiausiam variante gaunasi, kad gamta pasėja tau reikiamus augalus. Ir gamtos pasėti jie augs tikrai gamtiškai, ir sudarys ryšius su kitais augalais ir gyvuos net ir tada kada mūsų nebebus.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Spa 19, 2013 7:22 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 2:44 pm
Pranešimai: 48
Pusdykumė yra blogos žmogaus veiklos rezultatas. Iki pusdykumių tose vietose buvo labai turtinga bioįvairovė. Įvairi gyvūnija ir augalija. Daugybė rūšių. Miškeliai pamaišiui su pievelėmis, kur galėjo prasimaitinti daugybė netgi stambių gyvūnų.
Tobuliausia sistema, kai pievoje su daugybe rūšių žolinių augalų išsimėtę gojeliai, vingiuoja krūmų, medžių juostos (kur vos ne kiekvienas augalas - kitos rūšias). Tokioje vietoje ir gyvūnų įvairovė būtų milžiniška.
Laimi, žmogus, besimaitindamas įvairesniu augaliniu maistu būna protingesnis, jo mintys labai pagreitėja, jis sparčiau evoliucionuoja.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Spa 19, 2013 7:49 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bal 02, 2013 2:41 pm
Pranešimai: 209
Marijeta, o spartesnė evoliucija tai kiek tas yra? 2 metai, 200, 2 000 ar kiek? Ir kuo remiantis yra toks teiginys?


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Šeš Spa 19, 2013 10:54 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Pusdykumė yra blogos žmogaus veiklos rezultatas. Iki pusdykumių tose vietose buvo labai turtinga bioįvairovė. Įvairi gyvūnija ir augalija. Daugybė rūšių. Miškeliai pamaišiui su pievelėmis, kur galėjo prasimaitinti daugybė netgi stambių gyvūnų.


Čia turbūt kalbama apie Saharos dykumą ir į ją panašias. Taip, mokslininkai įrodę, kad ten anksčiau buvo vešli augalija. O aš kalbu apie natūralias pusdykumes, kurios atsiranda po ledyno, arba po vulkano išsiveržimo, apsėmimo arba po kokių nors panašių reiškinių, kada gamta turi pradėti nuo nulio. Iš pradžių atsiranda pusdykumių krūmai, jie paruošia dirvą vešlesniai augmenijai, ši dar vešlesniai ir galiausiai turim mišką.

Cituoti:
Tobuliausia sistema, kai pievoje su daugybe rūšių žolinių augalų išsimėtę gojeliai, vingiuoja krūmų, medžių juostos (kur vos ne kiekvienas augalas - kitos rūšias). Tokioje vietoje ir gyvūnų įvairovė būtų milžiniška.


O kodėl tokia sistema tobuliausia? Kas ten tobulo? Ir kas čia taip pasakė?

Teko man matyti ekosistemą kur vos ne kiekvienas augalas yra kitos rūšies. Tai buvo Argentinoje, Comechingones kalnuose. Tie kalnai yra be medžių, augalija žema ir maža, todėl susidaro įspūdis, kad kiekviename žingsnyje vis nauja augalų rūšis. Augalų rūšys keičiasi ten dėl stataus nuolydžio ir skirtingų sąlygų. O kituose kalnuose kur buvau, visur augo medžiai. Ir ten, nors ir statu, skirtingos sąlygos, bet kiekviename žingsnyje augalija nesikeičia, nes reikia bent dvidešimties žingsnių, kad praeitum kokį vieną maumedį ar vieną buką.

Tam, kad kiekviename žingsnyje būtų kita rūšis, reikia skirtingų sąlygų. Mūsų lygioje Lietuvoje to niekaip nepasidaro. Nes labai lygu. Ir tie visi miškeliai, guoteliai ir krūmų juostos, jei jie egzistuotų realybėje, tai jie būtų labai labai panašios rūšinės sudėties. Vis dėl to paties landšafto lygumo.

Antras dalykas, kuris mažina įvairovę pas mus yra klimatas. Mūsų platumose augalų yra tik 2000 rūšių. Ties pusiauju augalų yra 75 000 rūšių. Va, Brazilijoje ar Konge gal ir galėtų taip atsitikti, kad lygioje vietovėje eini ir kone kiekvienas augalas kitoks kiekviename žingsnyje (jei nebūtų miško). Pas mus tokia tikimybė trisdešimtseptyniais su puse karto mažesnė.

Vietinių sumedėjusių augalų pas mus tik šimtas (http://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra% ... AB%C5%A1ys). Čia įskaitant visas bruknes, mėlynes, avietes, meškauoges, varnauoges ir kitus puskrūmius. Dalis auga tik pelkėse, dalis drėgniau, dalis sausai. Tame hipotetiniame gojelyje galėtų augti daugių daugiausiai 40 rūšių sumedėjusių augalų. Realiai augtų dar mažiau, nes realybėje neauga vienoje vietoje visa įmanoma flora. Tame sąraše iš šimto sumedėjusių yra šešiolika karklų rūšių, šešios erškėčių rūšys, šešios gervuogių rūšys, keturios gudobelių rūšys... Na nebus realybėje taip, kad viename gojelyje augs visos karklų ar visos erškėčių rūšys. Viename gojelyje pasitaikys tik viena rūšis, dvi. Net jei iš tikro tokie gojeliai egzistuotų, tai tikrai ten maža įvairovė būtų. Beje, realybėje gojelių yra. Pramaišiui su pievomis. Yra. Bet tokie gojeliai kur įvairovė ant kiekvieno žingsnio ir kurie atsiranda natūraliai kaip Lietuvos ekosistemų vystymosi dalis, tai, drįsčiau teigti, negali čia egzistuoti.

Siūlyčiau nueiti į dabar egzistuojančius miško guotelius įsiterpusius į nedirbamas pievas. Tokių yra. Tereikia nueiti ir paskaičiuoti ten įvairovę.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Spa 24, 2013 12:52 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Puikus filmukas kur rasit LABAI įdomios biologijos:
http://filmix.net/dokumentalenye/76683- ... -2008.html

Gal kažkas paskui norės pasigilinti į temą (ir pakalbėti) kaip medis užauga toks kaip visas miškas arba kaip miškas užauga toks kaip vienas to miško medis. Arba kitas labai įdomus - kodėl didesnis organizmas sunaudoja sąlyginai mažiau energijos funkcionavimui nei mažesnis organizmas. Dramblys sunaudoja mažiau energijos savo gramui masės gyvybei palaikyti, nei pelė.

Tas pats su augalais. Didžiulis medis sunaudos mažiau energijos, nei šimtas tiek pat sveriančių mažų medžių. Reiškia verta auginti vieną didelį medį, nei šimtą mažiukų. Reikės mažiau mulčio. :)

Mokslinis paaiškinimas čia:
http://eeb37.biosci.arizona.edu/~brian/ ... t_1997.pdf


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Spa 24, 2013 3:01 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Apie Rusijos černoziomus (juodžemius):
http://filmix.net/dokumentalenye/75259- ... -2012.html

Įdomu susipažinti su šiuo reiškiniu, nes jis užima tik 2 proc. visos planetos sausumos ir yra tik Eurazijoje ir Šiaurės amerikoje. Pusė viso kiekio - Rusijoje.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Spa 24, 2013 11:36 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Bakterijos gyvena giliai po žeme. Gyvybė randama net 10 kilometrų po žeme. Po žeme įvairovė ir masė gyvybės yra didesnė nei virš žemės. Todėl mokslininkai pradėjo keltis teorijas, kad galbūt gyvybė atsirado ne ant žemės paviršiaus ar vandenyje, o, galbūt, gyvybė atsirado giliai po žeme ir kažkada judant Žemės plutos plokštėms ar geiziariais išsiveržė į žemės paviršių ir čia apsigyveno bei evoliucionavo.

Dalis filmuko kaip tik apie šį aprašomą Žemės sluoksnį:
http://filmix.net/dokumentalenye/7799-v ... -2009.html


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ant Kov 10, 2015 8:34 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 19, 2013 5:26 pm
Pranešimai: 200
Miestas: Paežeriai, Radviliškio r.
Filmas "Private life of plants". Rusų kalba. Apie augalų gyvenimą visame pasaulyje. Dauginamasi, žydėjimą, augimą, ryšius su gyvūnais ir t.t.


https://mega.co.nz/#F!QUMBSZgT!tIvonWL3xXC0xKoo4SW-4Q


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 25 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007