Cituoti:
Viena aišku - GŽ ne tinginio daržas (kažkas pradžioje buvo taip išsireiškęs). Turi neužsimoti per daug. Geriau mažiau, bet suteikti laiku reikiamą priežiūrą. Pavėlavimai kainuoja prakaitą.
Bandyčiau oponuoti. Tie, kurie darė pagal kaimišką variantą ir paskui perėjo prie gamtinio, sako, kad darbo šiek tiek mažiau. Aš pats savarankiškai kaimiško varianto neturėjau, bet kiek esu matęs ir kitiems padėjęs, tai irgi sakyčiau tą patį. Dabar va turiu šiltlysvę, tai patiriu totalų diskomfortą dėl laistymo. Gulėčiau sau atsigulęs po medžiu pavėsyje ar namuose skersvėjyje ir dainas dainuočiau. Bet dabar kasdien turiu ją laistyti. O visi kiti daržai pas mus juk dešimt metų nelaistyti. Laistymas yra didžiulis didžiulis darbas. Gerai, jeigu turi šlangą, tai atsuki ir palieji. O jei kibirais? Šlanga, siurbliukas, elektra kainuoja. Paslėpti kaštai, kurie nesimato, bet kurie yra ir kuriuos reikėtų įskaičiuoti. O kai laistai kibirais, tai supranti koks tai sunkus darbas. Jei pas mus būtų kaimiškas daržas, tai tikrai nesugebėčiau tiek prilaistyti. Niekaip. O gerai, kad vanduo Lietuvoje nemokamas. O jei reikėtų mokėti už vandenį? Beje, kai kurie kaimiškų daržų laistytojai moka už vandenį. Bet to neįskaičiuoja į kaštus.
Pas jus, Eimute, smėlis, vėjas, todėl jums ūkininkauti sunkiau. Turėtumėt derlingą drėgną juodžemį, tai pamatytumėt kaip viskas paprasčiau. Taip pat jūs auginate pardavimams, o tai reiškia, kad atrenkate geresnius produktus ir tik tuos, kuriuos galima transportuoti, kurie nepajuoduos ir nesuvys per parą. Jei augintumėt tik sau, tai būtų lengviau.
Gamtinėje žemdirbystėje reikia stengtis kuo daugiau funkcijų perleisti gamtai. Štai mūsų daržai nelaistomi. Palaisto gamta. Ravėti mažiau, nes mulčias dalį piktžolių užgožia. Ir užaugusios lengviau išsirauna, nes žemė puri arba nusiskina, nes jos pavienės ir didesnės, o kaimiškam variante turime atvirą dirvą ir kaip šepetukas pridygsta piktžolyčių: vietoje vienos - dešimt. Ką lengviau nuraut? Toliau gamtai perleidžiame dirvožemio regeneraciją. Kaimiečiai nutyli, bet jiems kas keletą metų reikia atsivežti mėšlo. Nes žemė nusialina ir reikia jo pridėti. O tai sunkus darbas. Ir jei taip sąžiningai skaičiuojant, tai nėra taip, kad sumoki šimtą litų ir tau mėšlo atveža. Jei sąžiningai, tai reikėtų pačiam ir gyvulius laikyti, ir tvartus jiems statyti, ir pačiam prižiūrėti, ir mėžti. Ir tai jau ne šimtas litų.
Toliau gamtai paliekam dirvožemio purenimą. Kaimiečiai gudrūs - pasisamdo vėlgi traktoriuką už šimtą litų arba arklį ir susiaria. O jei tiek reikėtų patiems perkasti? Kasimas - didžiulis darbas.
Toliau gamtai paliekam apsaugą nuo ligų. Kiek kaimiečiai skundžiasi ligomis. Nematytomis, neregėtomis ligomis. Ir purškia chemija, o ekologiškiau nusiteikę purškia visokiais kitokiais preparatais. Bet tai užima ir laiko, ir derliaus pamažina.
Toliau gamtai galima perleisti ir kai kurių augalų auginimą. Protingai susodinti medžiai, krūmai gali pasirūpinti patys savimi. Taip pat yra laukiniai augalai, kurie patys auga ir galima jais pakeisti dalį kultūrinių augalų: varnalėšos, pūteliai, sibirinis barštis, meškinis česnakas, plautė, taukė, garšvos, builis, kiaulpienė, šakinys ir pan. Auginti meškinį česnaką sunku. Reikia pavėsio, reikia praravėti, reikia užkloti lapais žiemai. O jei perleisti šią funkciją gamtai, tai nieko daryti nereikia. Tiesiog po medžiu auginti. Žieminių česnakų laiškus irgi sunku auginti. Bet jei juos įkiši į velėną, tai nieko daryti nereikia, nes gamta už tave juos prižiūri.
Taigi, kuo daugiau funkcijų perleisime gamtai, tuo labiau mūsų daržas bus tinginiškas.