Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ant Lap 12, 2019 1:15 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Kaip naudoti mėšlą
StandartinėParašytas: Šeš Lie 27, 2013 8:53 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Tradicinėje ir ekologinėje žemdirbystėje, ir kai kuriose permakultūros formose mėšlą augintojai naudoja kaip trąšą. Ir ne tik mėšlą, bet ir juodžemį, durpes... Atsiveža priekabą juodžemio ir jau galvoja, kad augs tai jau augs viskas. Ir auga... metus laiko. O po to vėl neauga. Vėl reikia vežti. Ir taip alina jie mūsų planetą iš vienos vietos paimdami "geresnės" žemės ir atsiveždami pas save. O atsivežę vėl iššvaisto žemės turtus, nes nemoka saugoti derlingumo, nemoka jo kurti. Todėl pas juos žemė visada alinama, visada blogėja ir visada reikės berti trąšas, nes po kelių metų jau niekas ten neauga.

Gamtinėje žemdirbystėje augalams duodame pilnavertę, subalansuotą mitybą. Mulčiuje yra visko ko augalui reikia. Mūsų žemė nepatiria nuostolio, ji nesialina, neskursta. Nors ir išnešam dalį medžiagų su derliumi iš daržo, tačiau gražiname tiek pat ar dar daugiau su mulčiu. Todėl žemė pas mus ne blogėja, o gerėja. Ir jokių trąšų mums nereikia. Derlingumą ir žemės kokybę kuria dirvožemio "gyvūnėliai", kuriems labai malonu gyventi po mulčiu ir labai nemalonu ariamoje žemėje.

Kadangi trąšų mums nereikia, tai nevežam į savo sklypą mėšlo, juodžemio ar durpių.

Pažiūrėkime kaip mėšlas naudojamas gamtoje. Jo yra. Nes ten gyvena įvairūs gyvūnai, tiek lakstantys, tiek skraidantys. Ir kiekvienas išskiria apie 30 procentų to, ko suvalgo. Ir kirmėlės, ir vabzdžiai, ir bakterijos, ir paukščiai, ir žvėreliai, ir žmonės, ir žuvys... "Mėšlo" atsiranda kasdien. Galima sakyti kiekvieną sekundę. Bet gamtoje nesmirda. O gamtinėje žemdirbystėje dažnai tenka orientuotis pagal uoslę - jei smirda, tai jau ne GŽ. Todėl tokiais kiekiais kai užsmardinamas visas laukas ar net visa apylinkė, mes nenaudojame. Ir apskritai mėšlo tąsymas nėra žmogaus užsiėmimas. Tai žmogų žemina. Ne tam jis buvo sukurtas, kad gyvulių mėšlą tąsyti.

Kodėl gamtoje nesmirdi, nors ten kas sekundę atsiranda naujo "mėšlo". Ogi todėl, kad jo atsiranda mažomis dozėmis šen bei ten. Ir jis neužkasamas, o guli ant žemės. Ir staigiai prisistato musės ir išrenka visa tai į mažiukus gabaliukus ir išnešioja po apylinkes. Todėl kitą dieną tame pačiame are ar hektare vėl gali atsirasti toks pat kiekis "mėšlo" ir vėl nebus jokios smarvės.

Todėl taip turėtume elgtis ir mes. Apie gyvūnų skaičių ūkyje jau rašyta:
viewtopic.php?f=17&t=112

Toks gyvūnų skaičius nepaliks smarvės jūsų daržuose. O jei paliks, tai neteisingai laikote ir reikia galvoti ką negerai darot, nes nuo jūsų pusės sklinda smarvė.

Tai štai, jei pas jus teisingas gyvūnų skaičius aplinkoje ir jie vaikšto laisvai, tai nereikia niekuo rūpintis. Gamta tiesiog išmėto "mėšlą" ten ir taip kaip reikia. Ir gamtinėje žemdirbystėje mėšlas panaudojamas. Ir ne tik kaip trąša. Jis panaudojamas ir kaip gerabakteriologinis užkratas.

Štai šią pastarąją savybę mes galime panaudoti savo daržuose atskirai nuo tręšimo.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Kaip naudoti mėšlą
StandartinėParašytas: Šeš Lie 27, 2013 9:21 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Taigi, normalioje aplinkoje ir daugelyje teisingų gamtinės žemdirbystės daržų mėšlas visiškai nenaudojamas ir visiškai nereikalingas. Kiek jo reikia, gamta pati atsineša.

Tačiau žmonės ūkininkaudami pamatė, jog turint sklypą užterštame mieste ir gyvame užmiestyje ir ūkininkaujant tuo pačiu metodu gaunasi skirtingi rezultatai. Uždedi tiek pat mulčio ant tokio pat dydžio lysvių, viską taip pat darai, tačiau užmiestyje mulčią jau suvalgė, o mieste guli šienelis dar nepaliestas.

Kodėl taip yra? Todėl, kad natūraliai gamtoje yra daug gerųjų bakterijų. Mikrobiologinis fonas stiprus. Ore skraido daug gerųjų bakterijų ir grybelių. Jos visur. Ir jų daug. Ir tik padėjus mulčią ant žemės, visi šie gyviai puola jį virškinti. Mieste, kur dėl drėgmės trūkumo ir užterštumo mikrobiologinis fonas silpnas ir bakterijų mažai - padedi mulčio ir jis vangiai virškinamas. Nes nėra kam virškinti. Bakterijų nėra. Negyva erdvė aplinkui. Arba leisgyvė. Štai tokias užterštas erdves galima atgaivinti. Tokiu išimtiniu atveju galima panaudoti gerabakteriologinį užkratą, t.y. galima paimti didelę bakterijų dozę ir atnešti jas į savo daržą. Tada mulčius ir užterštoje, negyvojoje zonoje bus skaidomas beveik tokiu pat greičiu kaip ir gamtoje.

Mums reikiamos bakterijos, t.y. bakterijos virškinančios mulčią arba, kitaip, žolę, veisiasi ir atrajojančių gyvulių virškinamąjąme trakte ir dalis jų išeina kartu su mėšlu. Geriausiai tinka karvių mėšlas. Skystame šviežiame karvių mėšle knibždėte knibžda šieną valgančių bakterijų. Kaip tik tai, ko mums reikia norint atstatyti gyvybę darže.

Imame tokį mėšlą, praskiedžiame jį stipriai ir užliejame mums reikalingų bakterijų ant mulčio. Jos ten paskui pasidaugins kaip mielės pasidaugina ant cukraus. Ir vėliau iš jūsų mulčio bakterijos sklis į aplinką. Jos lengvos, todėl dalis iš jų judant oro masėms pakils į viršų, nusės ant augalų lapų ir saugos juos nuo įvairių kenkėjų. Erdvė bus gyva ir turės gyvą imunitetą.

Tokiu atveju bakterijų užnešti su mėšlu reikia tik vieną kartą gyvenime. Kai pradedame daržus. Vėliau jos jau įveistos ir gyvena po mulčiu. Taigi pildom mulčią ir turime nuosavą bakteriologinio užkrato gamyklą.

Bakterijų galima atsinešti ne tik su mėšlu. Galima panaudoti EM preparatus. Tai irgi naudingųjų bakterijų užkratai. Taip pat visokios "arbatėlės" ir "kompotėliai", kuriuos sodininkai darosi iš dilgėlių ir uogienių taip pat yra bakterijų užkratai. Paimi dilgėles ar kitas žoles, arba uogienę, komposto, mėšlo ir įdedi į vandenį. Ir palaikai. Kas atsitinka? Bakterijos esančios mėšle, uogienėje, komposte, ant žolės ar skraidančios aplinkui - pasidaugina. Nes yra ko valgyti ir geros sąlygos. Todėl pildami dilgėlių raugą ant savo daržo mes pilame ne trąšą, o bakterijų užkratą. Tik visada reikia žiūrėti, kad piltumėt gerąsias bakterijas. Kaip jas atskirti nuo blogųjų? O gi pagal kvapą. Kaip visada. Jei kvepia, tai tinka, jei nevepia, tai gamta taip ginasi, sako - neik artyn, čia vyksta blogi tau netinkantys arba žalingi procesai. Darom arbatėlę, pamerkėm tas pačias dilgėles. Pirmomis dienomis jos kvepės panašiai kaip gira. Tai gerosios bakterijos dauginasi ir virškina dilgėles. Gaunasi panašus procesas kaip gaminant girą. Tokią arbatėlę galima gerti ir pačiam. O kas atsitinka po keleto dienų? Po keleto dienų gerosios bakterijos suvalgo viską ką mėgsta, pasikeičia sąlygos ir ateina tų bakterijų valgytojos, kitos bakterijos. Štai jos ir išskiria toksines smirdinčias medžiagas. Tokio marmalo jau nebegalima pilti į daržą.

Nebūtinai reikia atsinešti bakterijų į negyvąją zoną. Bakterijų mirties zonoje yra. Tačiau jų yra nedaug. Ir jei nenorite tąsyti mėšlo ar pirkti EM preparatų, tai galite ir nieko nedaryti. Bakterijos užsiveis mulčiuje pačios iš oro. Tik, kadangi negyvojoj zonoj jų yra mažiau, tai ir užsiveis jos ne taip greitai. Mėšlas ar kiti bakteriologiniai užkratai reikalingi tik norint pagreitinti procesą.

O tiems, kas ūkininkauja gyvoje erdvėje, gamtos prieglobstyje ar užmiestyje kur oras ganėtinai švarus ir mikrobiologinis fonas stiprus apskritai niekuo rūpintis nereikia. Čia bakterijų pakanka. Čia padėtas mulčias iš karto puolamas virškinti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Kaip naudoti mėšlą
StandartinėParašytas: Šeš Lie 27, 2013 9:23 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Dar šiek tiek apie mėšlo neigiamas savybes:

"Nepatartina mėšlu tręšti per gausiai. Sunaudojant žiemkenčiams ir vienmetėms žolėms mėšlo daugiau kaip 50 tonų, cukriniams ir pašariniams runkeliams, bulvėms – 60 tonų, gali būti pertręšta azotu. Tokiu atveju derlius nepadidėja, o produkcija suprastėja.

Pertręšti mėšlu neverta ir dėl kitų priežasčių. Daugiau kaip prieš 50 metų į mėšlą patekdavo tik iš dirvožemio augalų paimtos medžiagos. Dabar mėšle daug gyvajai gamtai nebūdingų medžiagų. Į mėšlą patenka daug dezinfekuojančių bei inhibitorinių medžiagų, nemažai gyvulių gydymui naudojamų vaistų, naftos produktų, pesticidų ir sunkiųjų metalų (švino, kadmio, vanadžio, nikelio, chromo).

Gausiai tręšiant mėšlu, dirvožemyje šių medžiagų gali susikaupti per daug. Jomis kartais apsinuodija augalai ir jais mintantys gyviai. Šios medžiagos iš dirvožemio patenka į paviršinius ir gruntinius vandenis."

http://www.asu.lt/nm/l-projektas/augalu-mityba/70.htm

"Pirmaisiais metais mėšlu tręštoje dirvoje neauginamos morkos, ridikėliai, ridikai, bulvės, nes šviežio mėšlo kvapas privilioja jų kenkėjus – spragšius, morkines museles.
Labai didelis mėšlo kiekis derliaus nedidina. Be to, kasmet tręšiamuose plotuose susikaupia daug fosforo, derlius pradeda mažėti, į vandens telkinius bei šulinius patenka kenksmingų medžiagų. Tada tvenkiniai užželia, juose bei upėse nyksta žuvys ir vėžiai."

http://www.up.lt/straipsniai/skaitykite ... le_id=1518


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Kaip naudoti mėšlą
StandartinėParašytas: Pir Lie 29, 2013 9:25 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ket Kov 28, 2013 2:37 pm
Pranešimai: 48
Ačiū už paaiškinimą.
O aš "arbatėlę" darydavau, bet specialiai laukdavau mažiausiai savaitę, kad išrūgtų.
Galvodavau, kad tada pasigamina gerosios bakterijos (bent taip buvo anksčiau aiškinama).
Reiškia vietoje gerųjų bakterijų pildavau nuodus. :(
O gerųjų bakterijų man labai reikia...


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007