Turbūt pilate drožles, o ne pjuvenas. Drožlės jau nago dydžio ir tarp jų susidaro oro tarpeliai. O pjuvenos smulkios kaip smėlis. Jei pjuvenų uždėsi dešimt centimetrų, tai žemė nekvėpuos, gausis kaip pluta ant paviršiaus ir neprieis drėgmė. O pro drožlių tokį sluoksnį viskas gali prieiti.
Tačiau darže medienos nereikėtų naudoti. Pievoje medienos juk nebūna. O daržas yra pievos tipo sistema. Sodas - miško tipo sistema. Pjuvenas ir drožles geriau atiduoti sodui, krūmeliams, braškėms ar žemuogėms. Jos labai tiks ir medelynui.
Dėl rūgštinimo, tai dar pasidomėsiu. Sakoma, kad užkasus pjuvenas dirvožemis parūgštėja. Jei dedi pjuvenas ant žemės paviršiaus, tai arba neparūgštėja, arba parūgštėja tik žemės paviršius, nedaug. Galvoju, kad čia dėl oro trūkumo. Po žeme nėra oro, todėl besiskaidant pjuvenoms po žeme dirvožemis rūgštėja. Tas pats atsitinka, jei pjuvenos guli ant žemės, bet jų sluoksnis didesnis ir pro jas neprieina oras.
Dėl grybų. Grybai iš esmės yra stipresni už bakterijas ir suskaido sunkesnius junginius, nei bakterijos. Medienoje daug lignino, kurio bakterijos jau "neįkanda", todėl čia reikalingi grybai. Jie sugeba įveikti ligniną.
Grybų būna visokių. Yra tie valgomi grybai, kurie iškelia kepures ir tie mažiukai kaip voratinklis grybukai, kurie kepurių neiškelia, o gyvena augalų šaknyse ir ant šaknų. Tai tie vidiniai grybai (endofitai) mums yra reikalingi darže. Jų turi kiekvienas augalas savo šaknyse. Jiems mediena nereikalinga. Jie gauna savo maistą iš augalo. Augalas turi lapuose chlorofilo ir vykdo fotosintezę. Susidariusį cukrų jis naudoja sau, bet dalį duoda ir grybui. Grybas pats nevykdo fotosintezės, todėl jis pasiima cukrus iš augalo prie kurio yra prisitvirtinęs. Augalas yra kaip antena pro kurią požeminis grybas gauna maisto. O grybas už tai duoda augalui vandens ir visokių mineralinių medžiagų, fermentų. Mediena šiuo atveju visai nereikalinga. Šis procesas vyksta darže.
Yra grybai, kurie cukraus gauna ne iš gyvo augalo vykdančio fotosintezę, bet iš negyvo. Jie skaido medieną ir ima cukrų iš ten. Štai čia priartėjam prie jūsų atvejo, Povilai. Pas jus uždėta medienos darže. Štai šie grybai, vėlgi, būna visokie. Būna tokie, kurie gyvena tik ant medienos. Pavyzdžiui, tos pačios kreivabudės. Paėmei medieną, pamerkei dalį į vandenį ir ant likusios dalies užauginamos kepurėlės. Tai tokie grybai pas jus neužaugs, nes jiems reikia didesnės tankesnės erdvės, geriau medienos rąstukas.
Kiti grybai gyvena po žeme ir valgo tą, kas ant žemės padėta. Pavyzdžiui, poniabudė. Ją galima rasti šalia kokio nors išvirtusio stuobrio ar šakų. Jos visas vaisiakūnis gyvena po žeme kaip voratinklis ir kai kurios dalys nueina į viršų ir skaido ant paviršiaus gulinčią medieną. Štai tokie grybai jau pas jus gali augti darže. Tačiau čia ne tie grybai, kurie reikalingi daržovėms. Šie grybai tiks vaistams ir valgymui, bet kopūstui augti nepadės. Tokius grybus geriau auginti medelyne ar sode. Medžiams jie padės. Jie ir natūraliai juk auga miške, o ne pievose.
Dar pora priežasčių kodėl drožlės netinka daržui. Daržas yra dinamiškas organizmas. Greitas. Jame reikia "kasti" ir judinti žemės paviršių. Ne tiesiogiai kasti su kąstuvu, bet išiminėti šakniavaisius ir judinti mulčią traukant piktžoles. O grybams reikia ramybės. Jie stipresni, bet lėtesni. Jei ravint ar sodinant, nukasant derlių jūs savo drožles sujudinat, tai jau susitrauko grybo hifai (voratinklis) ir jam iš naujo reikia augti. Todėl vėlgi geriau, kad mediena gulėtų sode ar krūmyne, kur mes neravim, nevaikštom ir nejudinam žemės paviršiaus, nekasam šakniavaisių. Čia grybams tiks labiau.
Kita priežastis, grybai iškelia galvas miške kur kitokia santykinė oro drėgmė nei darže. Jie supranta, kad jų sporos geriau skris ir pasisės tokioje aplinkoje. Todėl darže jie tiesiog atsisakys kelti galvas. Suvirškins medieną, gyvens po žeme, bet galvų neiškels. Tai kam mums tokie grybai? Jau geriau vėlgi juos auginti sode ir tada ne tik trąšą gausim iš medienos, bet ir grybų prisirinksim.
Žinoma, jūsų drožlės ar pjuvenos suskaidomos darže. Ir tampa maistu daržovėms. Tas tiesa. Bet efektyviau šio tipo maistą atiduoti sumedėjusiems augalams, o ne daržovėms. Kitas dalykas, kad patogu ūkininkauti su pjuvenomis ir drožlėmis. Daržininkui patogu, bet daržovėms natūraliai tinka ne medienos kompostas, o žolinės augalijos kompostas. Tik tokioms kultūroms, kurios auga miške tiks drožlės ir lapai, pavyzdžiui, žemuogėms, meškiniam česnakui ar dar kokioms nors daržovėms kilusioms iš miško.
Pelenus reikia naudoti atsargiai, nes tai yra koncentratas. Paberti juos mažiau nei milimetro sluoksniu. Daugelis daržovių mėgsta šarminę terpę, todėl daržui tiks. Netiks braškėms. Tiks bulvėms. Labiausiai tiks vėlgi medžiams, ypač kaulavaisiams kaip Eimutė rašė.
|