Azotas yra N2. Jo ore yra 78 procentai. Tačiau augalai šio azoto neima, nes negali paimti. Mes, žmonės, kartu su oru taip pat įkvėpiame azotą, bet nė kiek jo nepaimame. Mūsų plaučiai sugeba paimti tik deguonį, o visa kita - iškvėpiam atgal. Mes nitratais neapsinuodyjame kvėpuodami? Taigi ir augalai iš oro nitratų nepaima. Kaip ir stalas ar kompiuteris azoto nepaima. Tiesiog neprisijungia laisvas azotas prie stalo molekulių. Skraido aplinkui, bet neprisijungia.
Azotas yra labai reikalinga medžiaga augalams. Iš azoto gaunasi baltymai, t.y. augalų ląstelių statybinė medžiaga ir be azoto niekas neaugtų.
O azotą iš oro sugeba paimti bakterijos. Jų yra visokių. Vienos gyvena šaknų gumbeliuose, kitos laisvos - gyvena prie šaknų, ant lapų, šiaip dirvožemyje, koraliniuose rifuose, vandenyje. Taigi bakterijos fiksuoja azotą, paverčia jį į augalams prienamas formas ir tada augalas paima azotą ir auga.
Tai vadinama azoto fiksacija. Būtent - azoto paėmimas iš oro į ekosistemą. Čia su nitratų pertekliumi augaluose nieko nėra bendro. Čia tiesiog azotas paimamas į ekosistemą - į augalų kūnus, į bakterijų kūnus, į humusą... O jau kai azotas paimtas į ekosistemą, tada vyksta azoto apytaka ratu. Augalai numiršta ir atiduoda savo azotą bakterijoms, humusui, vandeniui. Paskui miršta bakterijos ir atiduoda savo azotą (savo baltymus) kitoms bakterijoms. Vėlgi atsilaisvinusį azotą suvalgo augalai ir augalai vėl miršta atlaisvindami azotą ir vėl jį kažkas paima.
Azoto apytaka ekosistemoje vyksta. Augalai kasdien valgo azotą, net ir tuo atveju, jeigu niekas jo nefiksuoja iš oro. Azoto tiesiog yra. Tačiau galima pridėti dar daugiau iš pašalies.
Imkime smėlio dykumą. Ten išvis nėra azoto. Bet po truputį bakterijos pradeda fiksuoti azotą iš oro. Ir ekosistemoje atsiranda šiek tiek azoto. Pradeda augti augalai, apsigyvena gyvūnai. Iš pradžių azoto mažai, tačiau į tą vietą bakterijos vis daugiau ir daugiau kaupia azoto iš oro ir dirvožemis vis gerėja ir gerėja, atsiranda vis didesnių augalų. Kol galiausiai iš dykumos turime mišką. Iš pradžių nebuvo azoto visai, o paskui matome ekosistemoje prikaupta daug azoto - auga didelis miškas. Ir visa tai iš oro. Tai dar galime vadinti pridėtine verte. Jūsų sklype nieko nebuvo, o paskui augalai ir gyvūnai pridėjo visko tarsi iš nieko, t.y. užaugino daugiau nei ekosistemoje buvo prieš tai. Reiškia, jie sukūrė priedėlį prie ekosistemos. Ekosistema padidėjo. Žinoma, nieko naujo nesukūrė. Tiesiog iš planetos atmosferos surinko azotą į jūsų sklypą. Ir ne tik azotas taip surenkamas per orą, bet ir deguonis, CO2 ir kitos medžiagos.
O dabar pažiūrėkime iš kur atsiranda nitratų perteklius.
Atmeskime azoto fiksaciją, nes ji čia ne prie ko. Azotą bakterijos fiksavo iš oro ir susidarė augalams prieinami junginiai ir augalai juos valgo ir auga. Dirvožemyje paprastai azoto būna daugiau nei reikia augalams. Kodėl augalas nepersivalgo juo? Kodėl augalas nesukaupia nitratų pertekliaus? Todėl, kad augalas toks yra. Jis paima iš dirvožemio tik tiek, kiek jam reikia. Dirvožemyje visko yra perteklius, ir kalio, ir magnio, ir fosforo. Bet nieko augalas nepersivalgo. Kaip ir mūsų kūnai. Mes neskaičiuojam kiek šiandien suvalgėme baltymų, angliavandenių ir riebalų. Tiesiog suvalgėm, o kiek nereikia organizmui, tai jis pašalino ir toliau sau funkcionuojam. Nes mes tokie esam. Augalai irgi tokie. Paima tiek kiek jiems reikia ir užauga.
Problema atsiranda tada kai atsiranda trūkumas. Iš perpildyto dirvožemio augalas pasiima ko jam reikia ir kiek jam reikia. O štai jeigu dirvožemyje yra trūkumas kokio nors elemento, tai kaip augalui paimti jį? Nėra. Va, tada augalas ir nustoja augti arba kaip kitaip kvailioja. Na, trūksta jam magnio ir nėra iš kur paimti. Magnis reikalingas, kad pasisavinti kokį nors kalį, o nėra kalio, tai nepasisavinamas ir azotas ir augimas sustoja. Nitratų perteklių lapuose ar vaisiuose augalai pradeda kaupti būtent tokioje situacijoje - kai ko nors trūksta.
Konkrečiai tai gali būti CO2 trūkumas dirvoje, saulės spindulių trūkumas šiltnamyje, nes plėvelė praleidžia ne visus saulės spindulius ir augalas vystosi neharmoningai.
Todėl šiltnamiuose ir kompostinėse lysvėse dažnai gaunamas nitratų perteklius. Ne todėl, kad nitratų per daug komposte, bet dėl to, kad kitų medžiagų yra trūkumas. Ekologiniai ūkiai naudoja kompostą ir mėšlą. Ir laboratoriniai tyrimai rodo, jog ekologiškuose produktuose būna nitratų perteklius. Tačiau gamtinėje žemdirbystėje mes galime panaudoti tą patį kompostą ar mėšlą, bet nesusilaukti nitratų pertekliaus. Nesusilauksim, jei duosim augalui subalansuotą mitybą, t.y. duosime ne tik kompostą, bet ir pakankamai kitų medžiagų, pavyzdžiui, CO2.
Jei neaiškiai paaiškinau, tai prašom perklausti.
|