Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ket Kov 28, 2024 11:24 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 15 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Azoto fiksacija
StandartinėParašytas: Ant Bal 16, 2013 11:58 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Azotą fiksuojantys augalai:
http://www.pfaf.org/user/plantsearch.aspx

Reikia pažymėti varnelę prie "Nitrogen fixing" ir suras visus azotą fiksuojančius augalus lotynų ir anglų kalbomis.

Kiek gramų anglies reikia azotui sufiksuoti:
http://www.abc.net.au/science/articles/ ... 278652.htm

Azotą fiksuoja tik vietiniai augalai:
http://www.tropicalpermaculture.com/nit ... teria.html

Sėklose iki 90 porc. azoto, todėl reikia pjauti pagalbines kultūras iki žydėjimo:
http://robertkouriksgardenroots.blogspo ... rogen.html

Azoto fiksacija paveikslėliais:
http://academic.reed.edu/biology/Nitrogen/index.html


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Azoto fiksacija
StandartinėParašytas: Tre Bal 17, 2013 8:04 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Augalai reguliuoja kiek azoto reikia fiksuoti:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC1690951/


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Azoto fiksacija
StandartinėParašytas: Pen Bal 19, 2013 2:16 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 26, 2013 10:47 pm
Pranešimai: 3
Kiek teko domėtis, tai raudonieji dobilai vieni efektyviausiu ;) Taip pat žirniai, vikiai, ir įvairios pupelės naudojami. O iš medžių ir krūmų skaičiau, kad šaltalnkiai fiksuoja azotą (šaltalankiai pirmieji užkariauja karjerus) bei alksniai. Kas dar?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Azoto fiksacija
StandartinėParašytas: Šeš Bal 20, 2013 10:17 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Azotą fiksuoja geriausiai baltieji dobilai. O raudonieji - vidutiniškai. Čia yra amerikonų duombazė kur galima pasitikrinti kiek azoto fiksuoja augalas:
http://plants.usda.gov/adv_search.html

Link galo yra NITROGEN FIXING skiltis, tai ten reikia varnelę uždėti ant DISPLAY. Išrūšiuojama pagal tokius parametrus: HIGH (160+ lbs/acre), MEDIUM (85-160lbs/acre), and LOW (1-85lbs/acre)

Yra ir Lietuvoje augančių augalų toje duombazėje, bet mažai.

Lietuvoje iš sumedėjusių augalų fiksuoja:
Juodalksnis - stipriai
Baltalksnis - vidutiniškai
Šaltalankis - vidutiniškai
Sausakrūmis - nežinia
Robinija - vidutiniškai
Karagana - vidutiniškai
Pūslius - nežinoma
Pupmedis - nežinoma
Makija - nežinoma
Dygliakrūmis - nežinoma
Visterija - nežinoma
Katalpa - silpnai
Šluotinis raipstas - stipriai
Siauralapis žilakrūmis - stipriai, amerikinis - vidutiniškai

Žoliniai augalai:
Raudonieji dobilai - vidutiniškai
Baltieji dobilai - stipriai
Lubinas siauralapis - stipriai, bet kiek tas paprastas mūsų lubinas - nežinia
Liucerna mėlynžiedė - stipriai, apyninė - vidutiniškai, geltonoji - nežinia
Barkūnai - vidutiniškai
Esparcetas - vidutiniškai
Dirvenis - nežinoma
Seradelė - nežinoma
Raženis - vidutiniškai
Vikis sėjamasis - silpnai, mėlynžiedis - vidutiniškai
Gargždenis - vidutiniškai
Kulkšnė saldžialapė - nežinoma, ilguolinė - stipriai, bet raudonojoj knygoj.
Nendrė - silpnai


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Azoto fiksacija
StandartinėParašytas: Sek Bal 21, 2013 8:50 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 30, 2013 3:38 pm
Pranešimai: 73
Gal paaiškintumėte, kas tai yra azoto fiksacija? Jei suprantu teisingai, tai augalas savyje kaupia azotą . Ar nėra pavojaus sukaupti NO3, NO4?


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Azoto fiksacija
StandartinėParašytas: Pir Bal 22, 2013 9:01 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Azotas yra N2. Jo ore yra 78 procentai. Tačiau augalai šio azoto neima, nes negali paimti. Mes, žmonės, kartu su oru taip pat įkvėpiame azotą, bet nė kiek jo nepaimame. Mūsų plaučiai sugeba paimti tik deguonį, o visa kita - iškvėpiam atgal. Mes nitratais neapsinuodyjame kvėpuodami? Taigi ir augalai iš oro nitratų nepaima. Kaip ir stalas ar kompiuteris azoto nepaima. Tiesiog neprisijungia laisvas azotas prie stalo molekulių. Skraido aplinkui, bet neprisijungia.

Azotas yra labai reikalinga medžiaga augalams. Iš azoto gaunasi baltymai, t.y. augalų ląstelių statybinė medžiaga ir be azoto niekas neaugtų.

O azotą iš oro sugeba paimti bakterijos. Jų yra visokių. Vienos gyvena šaknų gumbeliuose, kitos laisvos - gyvena prie šaknų, ant lapų, šiaip dirvožemyje, koraliniuose rifuose, vandenyje. Taigi bakterijos fiksuoja azotą, paverčia jį į augalams prienamas formas ir tada augalas paima azotą ir auga.

Tai vadinama azoto fiksacija. Būtent - azoto paėmimas iš oro į ekosistemą. Čia su nitratų pertekliumi augaluose nieko nėra bendro. Čia tiesiog azotas paimamas į ekosistemą - į augalų kūnus, į bakterijų kūnus, į humusą... O jau kai azotas paimtas į ekosistemą, tada vyksta azoto apytaka ratu. Augalai numiršta ir atiduoda savo azotą bakterijoms, humusui, vandeniui. Paskui miršta bakterijos ir atiduoda savo azotą (savo baltymus) kitoms bakterijoms. Vėlgi atsilaisvinusį azotą suvalgo augalai ir augalai vėl miršta atlaisvindami azotą ir vėl jį kažkas paima.

Azoto apytaka ekosistemoje vyksta. Augalai kasdien valgo azotą, net ir tuo atveju, jeigu niekas jo nefiksuoja iš oro. Azoto tiesiog yra. Tačiau galima pridėti dar daugiau iš pašalies.

Imkime smėlio dykumą. Ten išvis nėra azoto. Bet po truputį bakterijos pradeda fiksuoti azotą iš oro. Ir ekosistemoje atsiranda šiek tiek azoto. Pradeda augti augalai, apsigyvena gyvūnai. Iš pradžių azoto mažai, tačiau į tą vietą bakterijos vis daugiau ir daugiau kaupia azoto iš oro ir dirvožemis vis gerėja ir gerėja, atsiranda vis didesnių augalų. Kol galiausiai iš dykumos turime mišką. Iš pradžių nebuvo azoto visai, o paskui matome ekosistemoje prikaupta daug azoto - auga didelis miškas. Ir visa tai iš oro. Tai dar galime vadinti pridėtine verte. Jūsų sklype nieko nebuvo, o paskui augalai ir gyvūnai pridėjo visko tarsi iš nieko, t.y. užaugino daugiau nei ekosistemoje buvo prieš tai. Reiškia, jie sukūrė priedėlį prie ekosistemos. Ekosistema padidėjo. Žinoma, nieko naujo nesukūrė. Tiesiog iš planetos atmosferos surinko azotą į jūsų sklypą. Ir ne tik azotas taip surenkamas per orą, bet ir deguonis, CO2 ir kitos medžiagos.

O dabar pažiūrėkime iš kur atsiranda nitratų perteklius.

Atmeskime azoto fiksaciją, nes ji čia ne prie ko. Azotą bakterijos fiksavo iš oro ir susidarė augalams prieinami junginiai ir augalai juos valgo ir auga. Dirvožemyje paprastai azoto būna daugiau nei reikia augalams. Kodėl augalas nepersivalgo juo? Kodėl augalas nesukaupia nitratų pertekliaus? Todėl, kad augalas toks yra. Jis paima iš dirvožemio tik tiek, kiek jam reikia. Dirvožemyje visko yra perteklius, ir kalio, ir magnio, ir fosforo. Bet nieko augalas nepersivalgo. Kaip ir mūsų kūnai. Mes neskaičiuojam kiek šiandien suvalgėme baltymų, angliavandenių ir riebalų. Tiesiog suvalgėm, o kiek nereikia organizmui, tai jis pašalino ir toliau sau funkcionuojam. Nes mes tokie esam. Augalai irgi tokie. Paima tiek kiek jiems reikia ir užauga.

Problema atsiranda tada kai atsiranda trūkumas. Iš perpildyto dirvožemio augalas pasiima ko jam reikia ir kiek jam reikia. O štai jeigu dirvožemyje yra trūkumas kokio nors elemento, tai kaip augalui paimti jį? Nėra. Va, tada augalas ir nustoja augti arba kaip kitaip kvailioja. Na, trūksta jam magnio ir nėra iš kur paimti. Magnis reikalingas, kad pasisavinti kokį nors kalį, o nėra kalio, tai nepasisavinamas ir azotas ir augimas sustoja. Nitratų perteklių lapuose ar vaisiuose augalai pradeda kaupti būtent tokioje situacijoje - kai ko nors trūksta.

Konkrečiai tai gali būti CO2 trūkumas dirvoje, saulės spindulių trūkumas šiltnamyje, nes plėvelė praleidžia ne visus saulės spindulius ir augalas vystosi neharmoningai.

Todėl šiltnamiuose ir kompostinėse lysvėse dažnai gaunamas nitratų perteklius. Ne todėl, kad nitratų per daug komposte, bet dėl to, kad kitų medžiagų yra trūkumas. Ekologiniai ūkiai naudoja kompostą ir mėšlą. Ir laboratoriniai tyrimai rodo, jog ekologiškuose produktuose būna nitratų perteklius. Tačiau gamtinėje žemdirbystėje mes galime panaudoti tą patį kompostą ar mėšlą, bet nesusilaukti nitratų pertekliaus. Nesusilauksim, jei duosim augalui subalansuotą mitybą, t.y. duosime ne tik kompostą, bet ir pakankamai kitų medžiagų, pavyzdžiui, CO2.

Jei neaiškiai paaiškinau, tai prašom perklausti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Azoto fiksacija
StandartinėParašytas: Pir Bal 22, 2013 10:36 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Šeš Kov 30, 2013 3:38 pm
Pranešimai: 73
Labai ačiū, viskas aišku.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Azoto fiksacija
StandartinėParašytas: Ket Bal 25, 2013 6:01 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Kuo daugiau laisvo azoto dirvožemyje, tuo mažiau jo fiksuoja augalai. Logiška, kam fiksuoti, jei ir taip daug yra:
http://www.cilr.uq.edu.au/UserImages/Fi ... rkshop.pdf

Su Efektyviais mikroorganizmais (EM) augalai azotą fiksuoja geriau ir turtingoje azoto dirvoje, ir neturtingoje:
http://www.infrc.or.jp/english/KNF_Data ... -6-044.pdf


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Azoto fiksacija
StandartinėParašytas: Pir Bal 29, 2013 11:00 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Vas 26, 2013 10:47 pm
Pranešimai: 3
Liux. Ačiū Laimi, už išsamią informaciją!


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Azoto fiksacija
StandartinėParašytas: Ant Bal 30, 2013 8:04 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Į sveikatą.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Azoto fiksacija
StandartinėParašytas: Ket Geg 16, 2013 6:23 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Azoto fiksavimas priklauso nuo dirvos pH. Dirvos kalkinimas padidina azoto fiksavimą:
http://www.lmaleidykla.lt/publ/1392-020 ... /67-72.pdf

Dar pasirodo labai geras augalas yra Rytinis ožiarūtis. Ilgai žydi, daugiametis, priaugina daug biomasės, pakelia šešėlį ir fiksuoja labai daug azoto.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Azoto fiksacija
StandartinėParašytas: Ket Geg 16, 2013 6:42 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Gumbelinės bakterijos (Rhizobium) fiksuoja atmosferos azotą ne tik sudarydamos simbiozę su ankštiniais augalais, gyvendamos pastarųjų šaknų gumbeliuose, bet ir
neankštinių, daugiausia varpinių, augalų rizoplanoje (pašaknėje) kaip asociatyvūs azotą
fiksuojantys mikroorganizmai diazotrofai. Kolonizuodamos šaknų paviršių, gumbelinės bakterijos
geba ne tik fiksuoti azotą iš oro (žinoma, gerokai mažiau nei būdamos gumbelyje), bet ir
sintetinti augalų augimą stimuliuojančias medžiagas.

Šaltinis: http://www.lzi.lt/tomai/95(2)tomas/95(2)tomas_29_44.pdf


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Azoto fiksacija
StandartinėParašytas: Ket Geg 16, 2013 6:48 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Lietuviškai populiariai ir aiškiai apie azoto fiksavimą:
http://beta.manoukis.lt/print_forms/pri ... hp?s=4&z=1


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Azoto fiksacija
StandartinėParašytas: Sek Geg 19, 2013 6:44 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
Azotą fiksuojantys organizmai būna dviejų tipų - gyvenantys šaknų gumbeliuose ir ant šaknų (sudarantys simbiozę su augalais) ir laisvai gyvenantys organizmai. Visi jie vadinami diazotrofais, nes fiksuoja paprastąjį atmosferos azotą - N2.

Simbiotiniai diazotrofai, t.y. tie, kurie gyvena šaknų gumbeliuose ir ant šaknų fiksuoja palyginti daug vidutiniškai 100 kg/ha per metus. Gerai fiksuojantys dobilai ir pan. fiksuoja 200-300 kg/ha.

Laisvai gyvenančios bakterijos gyvenančios dirvožemyje fiksuoja mažiau - 5-15 kg/ha. Iki 60 kg/ha. Yra tokių laisvai gyvenančių, kurios fiksuoja daugiau nei simbiotiniai, bet jos gyvena koraliniuose rifuose ir vandenynų vandenyse ir mums neįdomūs. O dirvožemyje gyvenantys diazotrofai fiksuoja mažai.

Tačiau yra vienas "bet". Kad simbiotiniai sufiksuotų tuos žadėtus 200-300 į hektarą, reikia užsėti tą hektarą dobilų monokultūra. O jei įterpsim tik kelis azotą fiksuojančius medžius į miško sodą, tai jie prifiksuos tik labai mažą kiekį azoto. O laisvos bakterijos yra nepriklausomos. Joms nereikia pasodinti specialių azotą fiksuojančių augalų. Jos fiksuoja ir taip, tiesiog būdamos dirvožemyje. Kitaip tariant galima su nuliu papildomos vietos ir nuliu pastangų gauti 5-15 kg/ha azoto per metus, o gal ir žadėtus 60 kg/ha.

Kitas dalykas, simbiotiniai irgi ne iš kelmo spirti. Jie irgi gali gyventi laisvai nuo azotą fiksuojančių augalų, t.y. gumbelinės bakterijos gali gyventi ne gumbeliuose kaip įprasta, o ant kokio augalo šaknų. Arba yra asociatyvūs simbiontai, kurie ir taip ne gumbeliuose gyvena, o ant šaknų ar šalia jų.

Diazotrofų rūšys:
http://en.wikipedia.org/wiki/Diazotroph

Šaltiniai apie laisvai gyvenančių bakterijų azoto fiksavimą:

Laisvai gyvenančios bakterijos Azospirillum:
http://bashanfoundation.org/gmaweb/pdfs ... review.pdf

Laisvos bakterijos nuo 0 iki 60 kg/ha fiksuoja:
http://www.academicjournals.org/ajmr/pd ... t%20al.pdf

Mokslinė knyga apie dirvos mikroorganizmus:
http://books.google.lt/books?id=vrJRJO_ ... &q&f=false

Nefotosintetinantys fiksuoja 15 kg/ha, fotosintetinantys iki 50 kg/ha:
http://books.google.lt/books?id=K4eBdc_ ... ix&f=false

"Free-living diazotrophs' fiksuoja mažai (5-15 kg/ha):
http://books.google.lt/books?id=5QT7Hsv ... ix&f=false


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Azoto fiksacija
StandartinėParašytas: Ket Geg 22, 2014 8:57 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
O pasirodo, jog azotą fiksuoja ne tik azotą fiksuojančios bakterijos, bet ir augalų simbiontai grybai. Tai reiškia, kad azotą fiksuoja ne tik azotą fiksuojantys augalai, bet ir visi kiti augalai, tačiau skirtingu lygiu. Lygis priklauso nuo simbiontinių grybų kiekio, o grybai geriau vystosi daugiametėse žolėse.

F. Gelcer tyrimai parodo, jog varpinių ir pupinių sėjomaina fiksuoja dvigubai, trigubai mažiau azoto nei laukas varpučio, šaltpusnio ar daugiamečių varpinių žolių ir pupinių augalų mišinys. Pastarasis fiksuoja ko gero daugiausiai, todėl labai verta tarpulysvius daryti iš daugiamečių maišytų žolių. Tada tarpulysviai prifiksuos labai daug azoto.

Azotą fiksuojantys augalai neįsikuria pirmieji dykoje žemėje. Įsikuria kiti pirmūnai, kurie prifiksuoja pakankamą azoto kiekį dirvoje, kad galėtų ateiti kiti augalai. Pupiniai pasirodo vėliau, kai azoto jau būna prifiksuota dirvoje.

Derlingiausios ir azotu turtingiausios yra prerijos ir stepės. Ten pupiniai sudaro tik penkis procentus augalų. Didžiąją dalį azoto fiksuoja daugiametės varpinės žolės.

G. Stevenson darė tyrimus Naujojoje zelandijoje su žymėtu azotu ir pamatė, kad jį įsiurbia ir ne pupiniai augalai. Azotą fiksavo pušis, slyva, gaurometis, šunažolė ir kiti augalai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 15 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007