Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Sek Lap 17, 2019 3:43 pm

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Pir Kov 25, 2013 8:38 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Emilijos Hazelip žemdirbystė vadinama sinergistine daržininkyste. Taip vadinama dėl to, kad manoma, jog augalų, mikroorganizmų ir kitų gyvių ryšys duoda ne tik jų sumą, bet ir naują, kitos kategorijos vertę. Nereikia trąšų, nes daržas pats susikuria sau trąšas ir save išsilaiko.

Emilija Hazelip stipriai įtakota Masanobu Fukuokos ir jos daržininkystės pagrindinė mintis yra „nekasti žemės“. Šis teiginys puikiai pagrindžiamas moksliškai:
http://en.opencrafts.org/wiki/Introduct ... griculture

Hazelip arkliukas - nekasta dirva ir kuo stipresnis įvairaus dydžio ir gylio šaknų (gyvų ir negyvų) tinklas.

Vienok, pradedant daržus Emilija Hazelip siūlo juos sukasti pirmą ir paskutinį kartą. Taip pat siūlo daryti 20 ar 30 centimetrų pakeltas lysves. Lysvės mulčiuojamos. Nuimti mulčią galima tik pavasarį, jei norima įšildyti dirvožemį. Negalima mindžioti mulčio. Todėl padaromos siauros lysvės, kad lysvės vidurį pasiektum ranka nuo tarplysvio. Sako, kad pirmais metais bus tiek pat piktžolių kiek ir įprastame darže, o kiekvienais kitais metais piktžolių mažės. Hazelip tipo daržai yra progresuojantys su laiku. Čia galima patikslinti, kad dėl dirvos pakėlimo ir dėl mulčiavimo pirmais metais visgi bus kiek mažiau piktžolių, bet tas esmės nekeičia.

Emilija Hazelip bandė derinti daržą su gyvūnais, įsigijo daržovių nevalgančių, bet mintančių šliužais Egipto žąsų. Tačiau su laiku šios žąsys visgi išmoko valgyti ir daržoves.

Darže, anot Hazelip, turi būtinai būti žydinčių augalų, kurie pritraukia apdulkintojus ir kenkėjų valgytojus. Deja, dažniausiai siūloma sodinti kultūrinius žydinčius augalus, o ne palikti šalia žydinčios laukinės pievos (pas Hazelip tarpulysviai siauri, pėdos dydžio, lauko žolių paklotės juose nėra).

Taip pat naudojami apsauginiai augalai. Jei pasodinsi tą, tai nepuls tas, jei aną, tai nepuls tas. Ši teorija turi minusą, kad neįmanoma išmanyti visų kenkėjų ir visų apsauginių augalų, o net juos ištyrus ir surašius, neįmanoma jų taip susodinti, kad jie apgintų geriau, nei tai daro gamta. Žmogus moka saugotis tik nuo dviejų, trijų kenkėjų rūšių, o gamta sugeba saugoti augalus nuo viso ko.

Taip pat Hazelip, kaip ir visi permakultūristai siūlo sodinti azotą fiksuojančius pupinius augalus.

Emilijos Hazelip siūlomas daržų variantas yra labai gražus – aukštos pakeltos lysvės labai gražiai žiūrisi, išsiskiria kaip akcentas iš aplinkos. Be to, pakeltose lysvėse kultūriniai augalai lengviau subujoja. Taip yra todėl, kad pakelta dirva yra šiltesnė, o dauguma kultūrinių augalų yra šilumamėgiai ir atkeliavę iš šiltesnių kraštų. Mūsų šaltų kraštų laukinės žolės (piktžolės) pakeltoje dirvoje jausis šiek tiek blogiau, o kultūriniai augalai šiek tiek geriau, todėl tokius daržus lengviau prižiūrėti ir tas papildomas augalų bujojimas labai žavi.

Tokios žemdirbystės tikslas – užauginti nekenksmingo maisto nekenkiant žemei. Hazelip taip pat galvoja apie kokybę, jos netenkina kai kurių permakultūristų atlikti sėkmingi bandymai užauginti daržoves ant žmonių „sysiuko“ tirpalo. Hazelip sako, jog augalui būtinas dirvožemis, jame gyvena mikroorganizmai, kurie kuria augalams naudingas medžiagas.

Kuo gi, sinergetiniai daržai skiriasi nuo gamtinės žemdirbystės varianto?

Vėlgi didžiausias trūkumas, kaip ir Ruth Stout atvejyje, laukinės augalijos trūkumas. Daržas koncentruotas vienoje vietoje, tarpulysviai siauri ir be laukinių augalų, piktžolės naikinamos mulčio sluoksniu, ravėjimu, išstumiamos tankiai susodinamais kultūriniai augalais. Vėlgi tokį daržą galima padaryti mieste. Jam nebūtina didesnė ekosistema. Taip pat neskiriamas dėmesys žmogaus gyvenimo būdui.

Emilija Hazelip trisdešimt metų praktikavo daržus, tačiau, kaip pati prisipažįsta, neturėjo praktikos su sodo kultūromis. Iki pat mirties Hazelip dalyvavo fukuokos mėgėjų susirašinėjimo grupėje. Labai įdomus reiškinys, kada gali paskaityti permakultūristo gyvus susirašinėjimus:
http://groups.yahoo.com/group/fukuoka_f ... 00&cnt=100

Iš susirašinėjimų matome, kad Hazelip praktikavo ne tik aukščiau aprašyto tipo daržus, tačiau turėjo ir Masanobu Fukuokos metodo praktikos kada javai ar kita aukštesnė kultūra auginama su žemesne - dobiliukais, liucerna ir pan.

Daugiau informacijos:
http://en.wikipedia.org/wiki/Emilia_Hazelip

Video:
http://www.youtube.com/watch?v=Oy_x5rXq19g


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Kov 27, 2013 11:37 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Tiesa, Emilija Hazelip labai žavėjosi Marijos Gimbutienės darbais ir palaikė idėją, jog jeigu jau mūsų protėviai išvedė tiek "nuostabių" veislių, tai reikia jas ir auginti, nes tai didžiulis turtas. O gamtinė žemdirbystė turi tolimą tikslą grįžti arčiau gamtos. Šiuo metu kol neišsiverčiame kitaip, tai galime sodinti kultūrinius augalus, tačiau reikia stengtis po truputį juos dekultūrizuoti, gražinti į laukines formas, mažinti kultūrinių augalų skaičių ir pereiti prie gamtos duodamų turtų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Tre Kov 27, 2013 7:39 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 8:53 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Vilnius/Širvintų raj. Totoriškis
Laimis Žmuida rašė:
Tiesa, Emilija Hazelip labai žavėjosi Marijos Gimbutienės darbais ir palaikė idėją, jog jeigu jau mūsų protėviai išvedė tiek "nuostabių" veislių, tai reikia jas ir auginti, nes tai didžiulis turtas. O gamtinė žemdirbystė turi tolimą tikslą grįžti arčiau gamtos. Šiuo metu kol neišsiverčiame kitaip, tai galime sodinti kultūrinius augalus, tačiau reikia stengtis po truputį juos dekultūrizuoti, gražinti į laukines formas, mažinti kultūrinių augalų skaičių ir pereiti prie gamtos duodamų turtų.


Drisčiau nesutikti dėl protėvių išvestų veislių neatitikimo gamtinės žemdirbystės principam .Paimkim tarkim vaismedžius ar vaiskrūmius. Pasinaudodami mumis kaip tarpininkais savo genetinės medžiagos plėtros tikslams , jie tai efektyviau pasieka mum pasiūlydami geresnio ar įdomenio skonio vaisius . Tad tie augalai , kurie pasiūlydavo mūsų receptoriam labaiu priimtiną skonį , turėdavo didesnį populiarumą tarp jų vaisių valgytojų , tad ir didesnę tikimybę plėstis ar didesni šansą tai veislei išgyventi pasikeitus sąlygoms esamoj vietoj . Mūsų protėviai ta ir darydavo , dėl tam tikrų jiem patikusių priežaščių išsirinkdavo veisles ir jas platindavo. Tad yra atliekama viena iš tų funkcijų , kurią gamta skyrė žmogui vaismedžiu atžvilgiu. Kas dėl pastangų išlaikyti tam tikra veislę nepakitusią , gamtoj ir galim rasti atitikmenį , visgi izoliuotos vietovės ar sąlygos naturaliai sudaro izoliacinį barjerą tam tikrom veislėm kryžmintis su kitomis kas šiuo metu atitinka tam tikras sukultūrintas veisles

Tad klausimas , ar augindami protevių sukultūrintas veisles mes nusižengiame gamtinės žemdirbystės principam , ar tik principam kokios nors idealogijos. Man atrodo , kad skirstant kas yra gamtinė žemdirbystė, o kas ne , šiuo atveju į sąvoką "sukultūrinta veislė" žiūrima gan primityviai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Kov 28, 2013 8:01 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Gamtinė žemdirbystė yra gamtinė. Tai reiškia, kad stengiamės priartėti prie gamtos. Gamtoje augalai auga patys, jų nereikia prižiūrėti. O kultūrinius augalus prižiūrėti reikia. Štai čia skirtumas.

Šernai ėda obuoliukus, kriaušytes, ėda skaniausius ir juos išplatina. Taip plinta skaniausios vietos šernams veislės. Žmogus irgi gali taip daryti.

Tačiau žmogus gali daryti tai dviem būdais - kaip gyvūnas ir kaip civilizuotas kultūringas asmuo. Jeigu jis tai daro kaip gyvūnas, tada viskas tvarkoje - suvalgo skaniausius, pakakoja ir toje vietoje išdygsta medeliai ir krūmeliai, kurie patys auga gamtoje ir jais nereikia rūpintis.

O jeigu žmogus tai daro kaip kultūrinė būtybė, tada jau turime kitokį variantą. Žmogus kryptingai išveda augalus, kurie jau nebeišgyvena gamtoje patys. Jais reikia rūpintis.

Imkim konkrečius pavyzdžius, kad lengviau būtų susišnekėti. Pirmas. Žmogus gyvena miške ir renka ten mėlynes, avietes, žemuoges, lazdyno riešutus, grybus... Jis nieko nedaro, tik renka. Antras pavyzdys. Žmogus gyvena miške ir ten pasisodina šilauogių, remontantinių aviečių, remontantinių žemuogių, turkinių lazdynų ir pjauna medieną ir ant jos sudėliotos šešėlyje augina "šitaki" grybus.

Abejais atvejais žmogus valgo tuos pačius produktus, tačiau pirmame atvejyje nieko nereikia prižiūrėti, antrame - reikia prižiūrėti. Ir kas blogiausia jei paliksime antrąjį variantą gamtos valiai, tai kas atsitiks? Antrasis variantas su laiku išnyks, nes nei šilauogės, nei turkinis lazdynas, nei remontantinės avietės nepasidaugins ir su laiku viskas bus pakeista į pirmąjį variantą. Nes taip nori gamta.

Tai štai gamtinė žemdirbystė turėtų stengtis artėti prie gamtos, užsiimti veislėmis, kurios pačios išgyvena gamtoje ir kuo mažiau užsiimti tokiais dalykais, kurie gamtoje išnyktų. Štai tarkim pastarnoko ar varnalėšos kultyvavimas yra labiau gamtinis, nei baklažano ir paprikos auginimas. Pirmieji patys gali pasisėti ir išgyventi gamtoje, antruosius, nors ir galima išauginti pagal gamtinės žemdirbystės principus, tačiau kaip sėklinė, veislinė medžiaga jie Lietuvos teritorijoje yra negamtiški ir, žinoma, gamtinėje žemdirbystėje stengsimės išsiversti be jų.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Kov 28, 2013 8:12 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Kas dėl pastangų išlaikyti tam tikra veislę nepakitusią , gamtoj ir galim rasti atitikmenį , visgi izoliuotos vietovės ar sąlygos naturaliai sudaro izoliacinį barjerą tam tikrom veislėm kryžmintis su kitomis kas šiuo metu atitinka tam tikras sukultūrintas veisles


Jeigu išvedame veisles, kurios pačios nepakitusios būna gamtoje, tada prašom, tai kuo tikriasia gamtinė žemdirbystė. Jei išvedam veislę, kuri po antros, trečios generacijos gamtoje prapuola, tada jau nelabai gamtinė žemdirbystė.

Reikėtų rinktis kuo stabilesnes veisles, kuo natūralesnes, kuo labiau linkusias išgyventi gamtoje. Tokia yra gamtinės žemdirbystės ideologija. Būtent ideologija. Ir žmonės besilaikantys tos ideologijos, besirinkdami būtent tokias veisles, gali judėti gamtos link, savarankiškumo link.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Ket Kov 28, 2013 9:43 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Pir Vas 18, 2013 8:53 pm
Pranešimai: 57
Miestas: Vilnius/Širvintų raj. Totoriškis
Laimis Žmuida rašė:
Cituoti:
Kas dėl pastangų išlaikyti tam tikra veislę nepakitusią , gamtoj ir galim rasti atitikmenį , visgi izoliuotos vietovės ar sąlygos naturaliai sudaro izoliacinį barjerą tam tikrom veislėm kryžmintis su kitomis kas šiuo metu atitinka tam tikras sukultūrintas veisles


Jeigu išvedame veisles, kurios pačios nepakitusios būna gamtoje, tada prašom, tai kuo tikriasia gamtinė žemdirbystė. Jei išvedam veislę, kuri po antros, trečios generacijos gamtoje prapuola, tada jau nelabai gamtinė žemdirbystė.

Reikėtų rinktis kuo stabilesnes veisles, kuo natūralesnes, kuo labiau linkusias išgyventi gamtoje. Tokia yra gamtinės žemdirbystės ideologija. Būtent ideologija. Ir žmonės besilaikantys tos ideologijos, besirinkdami būtent tokias veisles, gali judėti gamtos link, savarankiškumo link.


Gan nekonkrečiai kalbama čia. Perkėlus net is pievos augalą į kitą, jam nepatinkancią aplinką, jis gali joje neišgyventi. Tai negi jį laikysime nenaturalium, negalinčiu išgyventi gamtoje.Tad nelabai aišku, pagal kokius kriterijus čia skirstote kokia veislė būtų gamtos link, o kuri jau nelabai.

Kad ir kaip, man keista girdėti, kad augalas, kuris buvo išvestas bendradarbiaujant gamtai ir žmogui yra laikomas nutolusiu nuo tos gamtos, kuri sukūrė tą veislę, o žmogus tik pasirinko ją platinti... Kolkas matau, kad jus norite išvesti veisles, turincias bruoža kokuruoti su pievos augalais, ir tai laikote veisle, kuri naturaliai auga gamtoje. Nezinau kaip jum, bet man nelabai galai sueina i tai.


Į viršų
 Aprašymas  
 
StandartinėParašytas: Pen Kov 29, 2013 1:01 pm 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Cituoti:
Gan nekonkrečiai kalbama čia. Perkėlus net is pievos augalą į kitą, jam nepatinkancią aplinką, jis gali joje neišgyventi. Tai negi jį laikysime nenaturalium, negalinčiu išgyventi gamtoje.Tad nelabai aišku, pagal kokius kriterijus čia skirstote kokia veislė būtų gamtos link, o kuri jau nelabai.


Lietuvoje jau užfiksuoti pomidorai, kurie patys pasisėja, išgyvena sėklos per žiemą, pavasarį išdygsta ir užauga pomidorai, subrandina sėklas. Visa tai be jokios žmogaus priežiūros. Tai tokią vaislę laikysiu gamtiškesne už tas, kurios nesugeba taip padaryti.

Salierų šakninių yra, kuriuos galima sėti tiesiai į dirvą ir jie užaugs. O kitas veisles reikia daiginti ant palangės ir ilgai. Tai kuri veislė gamtiškesnė?

Pupelių yra trumpos ir ilgos vegetacijos. Kai kurios veislės nespėja subrandinti sėklų Lietuvoje.

Kriterijai būtų tokie: (1) kuo mažiau priežiūros reikia augalui, tuo jis gamtiškesnis; (2) jei augalas sugeba pats pasisėti, tai jis gamtiškesnis.

Cituoti:
Kad ir kaip, man keista girdėti, kad augalas, kuris buvo išvestas bendradarbiaujant gamtai ir žmogui yra laikomas nutolusiu nuo tos gamtos, kuri sukūrė tą veislę, o žmogus tik pasirinko ją platinti...


Išvedimo būdų yra įvairių. Pavyzdžiui, yra paprastoji atranka, kada žmogus iš gamtos atsirenka derlingiausias, skaniausias ar didžiausius vaisius vedančias formas ir jas pasidaugina pas save. Tai jei kalbam apie tokią selekciją, tada galima tai įvardinti kaip bendradarbiavimą su gamta. Kitas pavyzys, žmogus sukuria genetiškai modifikuotą organizmą - įsodina pomidorui žuvies genus. Ar čia bendradarbiavimas su gamta? Ne. Gamtoje taip negali atsitikti.

Yra kitų išvedimo būdų. Pavyzdžiui, dirbtinis apdulkinimas. Žiedadulkių paėmimas nuo norimos veislės ir atnešimas ant reikiamo augalo. Taip daro ir gamta. Taip gali atsitikti natūraliai. Tai jei žiedadulkes atneš ne bitė, o žmogus ir uždės jas ant žiedo, tai irgi gana gamtiškas metodas.

O jeigu imsim vegetatyvinį kryžminimą, kurio gamta nedaro, tai čia vėlgi bus negamtinis, nenatūralus variantas.

Cituoti:
Kolkas matau, kad jus norite išvesti veisles, turincias bruoža kokuruoti su pievos augalais, ir tai laikote veisle, kuri naturaliai auga gamtoje. Nezinau kaip jum, bet man nelabai galai sueina i tai.


Taip. Gamtiškiausios turbūt yra tos veislės, kurios išvestos paprastos atrankos būdu. Tiesiog pamatei pastarnoką su didesnėmis šaknimis ir jį pas save daugini. O jis paskui pievoje auga pats. Tereikia susirinkti.

Jei nesueina galai, tai aiškinkimės. Tam čia ir esam, kad padėtumėme vieni kitiems išsiaiškinti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 7 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007