Turiu du varpučio lysvių pavyzdžius. Taip jau išėjo, kad iš visų turimų lysvių dviejose gausiai auga varputis. Pirma lysvė tai yra sąlyginai nauja lysvė, jai dabar du metai. Lysvė įrengta prieš tai sudėjus šieno sluoksnį ir nupūdžius. Pirmaisiais metais, kadangi tai nauja lysvė, varputis žėlė l. gausiai. Aš specialiai su juo nekovojau, tiesiog nuskindavau ir padėdavau ten pat į lysvę. Mulčiuota plonu žolės sluoksniu. Antraisiais metais, pernai, ta lysvė jau „išsidresiravo“, tarsi „suprato“, kad ten vis dėlto bus lysvė
, ir varputis augo ne taip stipriai kaip pirmaisiais metais. Vėlgi mulčiuota nestoru ilgos žolės sluoksniu ir tuo pačiu peraugančiu varpučiu. Pasidarė normali, patogi ir maloni naudoti lysvė.
Turiu ir kitokį varpučio lysvės pavyzdį. Lysvė darže, jai jau gal kokie septyni metai, seniau buvusi mulčiuota daugiausia vietoje nupjauta ilga stambia žole, o vienais metais gavom senų šiaudų. Tie šiaudai seni, tarsi užsikonservavę ir toj lysvėj net ir antrais metais (pernai) šiaudų sluoksnis vis dar išliko storokas.
Taigi ir šitoje lysvėje vėlgi gausiai sužėlė varputis. Kadangi varputis šiauduose, ten drėgniau, augo puikiai, gausiai ir kadangi peraugo visus šiaudus, norint kažką į tą lysvę pasėti šiemet gali tekti pavargti. Kad prisikastum iki žemės prieš tai reikės nuimti tuos peraugusius šiaudus. Nepatogu.
Manau, kad galbūt panašų rezultatą gauna žmonės, bandantys „kovoti“ su varpučiu uždėdami storą mulčio sluoksnį. Pas mus tas išėjo atsitiktinai. Iš pradžių atrodo kaip ir nieko. Galiausiai varputis perauga ir ta lysvė pasidaro nepatogi naudoti. Pirmas mano aprašytas lysvės variantas man asmeniškai patogesnis, nes tiesiog nuskinant varputį ir juo pamulčiuojant, nesistengiant nukovot jo storu mulčio sluoksniu, kitais metais lysvė „išsidresiravo“. Per daug nesukant sau galvos šiemet sėsiu ten kokias pupeles ar sodinsiu pomidorus, varpučio augimas jau ne toks beprotiškas. O tą antrąją lysvę šiemet dar teks pratintis.
Dar gal šiek tiek paliečiant kitą temą, storas šiaudų sluoksnis minėtoje antroje lysvėje buvo nelabai gerai ir tuo, kad kitą pavasarį jis dar gulėjo lysvėj, o šviežios mažos žolytės menkai pražėlė. Į tą lysvę sėjom kopūstus praskleidę šiaudus (gal kas 40x40cm po skylę šiauduose iki žemės). Atrodė, kad bus gerai - piktžolių beveik nėra, mulčiuoti ilgai nereiks... Tačiau kadangi pavasarį visoj lysvėj dar buvo seni šiaudai, l. mažai kitos augalijos, mažos sraigelės suvalgydavo tik prasikalusius daigus. Kitokio maisto gi beveik nėra, o kopūstų daigai kaip ant padėklo. Teko tris kartus atsėti. (Čia gal jau į temą apie piktžolių naudą ir kad nereikia persistengti jas „naikinant“)
Kokia jūsų varpučio lysvėse patirtis?