Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Ant Kov 19, 2024 6:07 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Tre Sau 29, 2014 8:48 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3283
Miestas: Ukmergės raj.
1. "Norėdami, kad mūsų medeliai ir krūmai gerai augtų, turėsime sukurti jiems artimas miškui sąlygas, t.y. jokios žolės, lapų mulčias, jokio vėjo, santykinė oro drėgmė didelė" - jokios zoles po medziais, o tarpueiliai?
Ar iprastas sienavimas pradiniame etape (na taip, miske nesienaujama) nepadetu eiti link misko aplinkos?
Ir ar butu galima tuose tarpueiliuose ikurdinti darza?


Daržui reikalingas apšvietimas. Nors kai kurios kultūros gali augti ir daliniame pavėsyje. Kol medeliai jauni ir nemeta šešėlio, tai tarpueiliuose drąsiai galima daryti daržus. Dvejus, trejus, ketverius metus (žiūrint kokio dydžio tie tarpueiliai ir kiek apšvietimo). Daržas tarpueiliuose naikins varpinę velėną ir padės medeliams augti. Medelio mitybinės šaknys nueina toliau nei jo šakos. Todėl mulčią reikia dėti ne prie kamieno, o ten kur baigiasi medžio laja. Pamatysite, kad ne tiek daug erdvės daržams lieka, jeigu skaičiuoti nuo lajos. Ir medelių mulčiavimas turėtų vykti kiek kitoje vietoje nei žmonės paprastai įsivaizduoja. Pabandykit orientuotis pagal lajos kraštą ir viskas susidėlios į savo vietas.

Šienavimas varpinės žolės nenaikina, kartais netgi sustiprina. Nušienavus dar sausesnis oras aplink medelį pasidaro nei, kad būtų su aukšta žole. Tačiau šienauti aplink medelius ir gautu šienu mulčiuoti medelius yra geras, efektyvus būdas. Ne viskas sutvarkoma, velėna nepanaikinama, tačiau sutvarkoma šaknų zona, dirvožemis ir nuo to medeliams jau geriau. Jei aplink krūmus pasodinsit, tai dar geriau, nes jau stabdys vėją, mes šešėlį ir kurs kitokią oro drėgmę.

Ir kaip su tuo veju dar pakovoti, jeigu sodyba ant kalno...

Aplinkui sodinti medžius, o sode į tarpus tarp medžių – krūmus.

2. "Sausesnėse pievose pasisėja pušys ir beržai. Drėgnesnės apsitraukia įvairiausiais karklais. Štai šie pirmūnai sukuria sąlygas ateiti kitiems medžiams. Supurena dirvą, patręšia ją, sustabdo vėją, sudaro pavėsį, dirvą sudrėkina ir jau gali pradėti augti kiti medžiai." - ok, yra tokia mano sodyboje dregnoka vieta, kur auga karklai..Kaip galeciau ta vieta "atkovoti" is ju? Nukertant, kad pasodinti soda ar kitus tauresnius medzius? Ar tiesiog sodinti salia ju? Bet tanku, tamsu..

Daugeliui sodo medžių netiks karklų augimvietė, nes aukštai gruntiniai vandenys. Tas tinka karklams, bet netinka sodui. Yra kultūros kurios labai mėgsta drėgmę – putinai, šermukšniai, juodieji serbentai. Yra medžiai, kurie gal bus trumpaamžiškesni šlapioje dirvoje, nei sausoje, bet augs – obelys, gudobelės. O kaulavaisiams reikėtų sausesnio dirvožemio, ant kalniuko – vyšnia, slyva, abrikosas, ta pati gudobelė. Šiaip visi medžiai augs karklų vietoje, tik vieni augs geriau, kiti prasčiau. Jei medis nemėgsta drėgmės, tai jis tiesiog prasčiau augs nei sau tinkamose sąlygose, bet augs, derės.

Į karklyną labai patogu „atvesti“ naujus medžius. Tas gamtoje vyksta natūraliai. Karklai sukuria terpę ir tarp jų pradeda augti aukštesni medžiai. Vėliau aukštesni užgožia karklus ir juo panaikina ir gaunasi miškas. Tokį pat principą taikom sodindami. Randam aikšteles tarp karklų arba vietomis prašalinam pjūklu. Ir į tas saleles sodiname. Tokiose salelėse panaši aplinka į miško tik saulės daugiau, todėl medeliai labai gerai tokiose vietose auga. O su laiku kai karklai atliks savo funkcijas (vėjo užstojimo, drėgmės palaikymo, tręšimo) – po truputį juos kirsti medienai, malkoms ar susmulkinti ir palikti kaip mulčią sodui.

3. Ka reiskia sodinti medelius tankiai vienas prie kito? Busimam dideliam vainikui palikti vietos tai reikia?

Pažiūrėkite kaip auga gamtoje. Iš pradžių mažų medelių būna tankiai vienas prie kito suaugusių. Vėliau dalis iš jų numiršta ir tampa trąša bei pagalba likusiems augti. Tą patį principą galime pritaikyti ir savo sode. Savo norimus medžius sodinti normaliais atstumais, tačiau tarp jų kas metras prikišti daug įvairių medžių ir krūmų, kurie po penkių metų, atlikę savo pagalbinę funkciją, išsikirs ir dar trąša virs. Taip daro gamta.

4. Del laukiniu augalu. Labai sutinku su teiginiu - "Stengiamės kuo mažiau patys kištis ir kuo daugiau leidžiame pasireikšti gamtai."
Bet esu uztikus va toki puslapi ir susizavejusi va sia veikla:
http://laukinespievos.blogspot.com/?m=1

Ar tai labai didelis kisimasis i gamta?:) Ar nenukencia cia kas nors?


Labai geras tinklapis ir labai įdomi iniciatyva. Žinoma, tai yra kišimasis į gamtą, tačiau nedidelis. Daug kur rašoma, kad įsėjus daugiau nieko nedaroma, net nešienaujama. Tada beveik jokio kišimosi, tik įsėjimas. Tik nesuprantu ko čia jaudintis dėl kišimosi į gamtą. Su sodais ir daržais čia nesusiję, vitaminų mums į šias žoles įdėti nereikia. Augina žmogus gėlytes ir tiek, įsėja sau gražesnes, retesnes. Nori ir sėja, nori ir šienauja. Jam taip patinka. Kitam labiau patiktų neįsėta, o natūraliai susiformavusi pieva. Gal nesupratau klausimo?

5. Ka daryti, jeigu rankioti pievose nera labai ka? Buve kolukio dirbamieji laukai, todel vyrauja vienodi medingi augalai.
Taip vadinami eutrofiniai aukštieji žolynai.


Pievose visada yra ko rankioti. Ypač geros yra eutrofinės pievos, nes ten auga labai valgomų augalų rūšys. Problema yra ne pievoje, o mumyse, kad nebemokam, nežinom ką ir kaip rankioti. Pievoje vos išėjus įšalui kasamos šaknys, kai pasirodo žolė – valgom antžeminę dalį. Gegužės mėnesį būna pats pikas. Daugiausiai valgomų augalų su antžemine dalimi. Vėliau link rudens gamta pereina į sėklas, uogas ir vaisius. Pievose tada lieka nedaug antžeminės valgomos medžiagos, bet jau bręsta šaknys. Jos kasamos vėlgi rudenį ar paliekamos pavasariui. Kai kurias sėklas galima rinkti net žiemą. Daug žolių galima džiovinti ir sandėliuoti. Taigi, valgyti yra ko. Tačiau, žinoma, nepakanka. Norėtųsi ir grybų, ir uogų, riešutų, o to jau galima gauti tik miške. Tai ką padarysi? Sodinkit mišką! Arba eikite rankioti į tolimiau esančius miškus.

Apie laukinius valgomus augalus stengiuosi rašyti ir forume. Ten rašau net kokiu metu kokį augalą galima rinkti maistui. Užsukite vasarą: http://gz.home.lt. Kartais darau paskaitas apie laukinius valgomus augalus. Taip pat Kauno marių regioniniame parke pažintinius seminarus veda Giedrius Vaivilavičius. Mokykitės pažinti laukinius, nes tada nereikės auginti. Atkris daug darbo.

6. " Taip pat į strategiją tiks ne sodo medžiai, krūmai, bet daugiamečiai augalai, kuriuos pasodini ir jie auga be priežiūros."
Ka turejote omenyje "daugiameciai augalai"?


Vienmečiai yra tie, kurie išdygsta iš sėklos, auga vienus metus ir numiršta. Dvimečiai, tie, kurie peržiemoja vieną žiemą, sužydi ir numiršta. O daugiamečiai auga toje pat vietoje daugiau nei du metus. Tai būtų rabarbarai, smidrai, meškinis česnakas ir t.t.

Laba, norėjau paklaus, jei buvo nuartas dirvožemis, pieva kažkiek tai metu atauginėjo, užaugo aukštos žolės kietis, dilgėlė, kaip iš pradžių pradėt. Ar reik daržą planuot didesni,daržo zona atskirti nuo žolės ar galima bandyt pavieniui pūdyt mažesnius plotus? Ir kaip geriausia nupūdyti?

Pradėti galima dviem būdais. Pirmas greitas ir ne toks gamtiškas. Antras gamtiškesnis. Pirmas, suarti ar sukasti ir pasėti. Užmulčiuoti. Antras, pirmus metus kloti mulčių ant velėnos ir ją pūdyti, o sodinti tik antrais metais į nupuvusią velėną. Galima ir pirmais metais bepūdant pakišti po mulčiu bulvių.

Pirmiausia pavasarį galima prisigrėboti šieno ir stagarų ir jais uždengti dirvožemį. Po mėnesio sukišti bulves. Arba galima nieko nedaryti, o vasarą pjauti aukštą žolę ir ją kloti ant žemės ir taip pūdyti.

Galima daryti didžiulį plotą daržo, bet galima ir vieną kitą lysvę pavienę pievoje pasidaryti. Gamtiškesnis bus išmėtytų po gamtą mažučių lysvyčių variantas, tačiau taip sunkiau prižiūrėti, daugiau darbo.

Žolė nėra blogai daržui. Pas mus visur šalia lysvių auga žolė. Panaikinus žolę būtų paprasčiau dirbti, mažiau ravėti, tačiau man su žole variantas artimesnis, nes žolė, velėna yra gamta ir reikia ją tausoti, gerbti. Tik ten kur norim padaryti veiksmą prieš gamtą – pasodinti medelį, įrengti lysvę, tik ten reikėtų velėną naikinti, o visur kitur kur tik galima – gerbti ir mylėti. Velėna irgi yra turtas. Jai susiformuoti bent dešimtmečio reikia. Yra pievos kur formuojasi šimtą, du šimtus metų. Ten jau išvis didelė vertybė, nes nei vienas tokios velėnos savo sklype neturim ir už jokius pinigus negausim.

Laba, dar norėjau paklaus dėl sodo medžių, jei juos sodini visiškoje pievoje, kur nėra miško sąlygų, ar reik palaukt su vaismedžiais ir užsisodinti pirmūnus medžius, karklus , beržus. Ar pasodinus vaismedžius juos gal pradžioje užtektu mulčiuoti, gal tai butu pora metu derlius greitesnis, nei lauk kol mišką užauginsi. Ir dar laikau vištas rašei, kad galima jas paleisti, kad pašalintu velėną aplink medžius, bet man jos taip iškapsto, medžius plikut plikutėlius palieka ir jei tik uždėsi mulčo tai jie dar plikesni lieka. Teko jas aptvert, bet ir tai peršoka kapsto daržą, manau, kad jos ir nemažai sliekų sulesa.

Jei pasodinsite beržus, karklus ir lauksit kol jie sukurs reikiamas sąlygas, tai praeis kokia penkiasdešimt ar šimtas metų. Tai nežinau ar norėsit laukti. Gamta jūsų sklype galbūt visai nesodintų obelų, kriaušių. Gal ji turi kitokių planų. Bet jums reikia valgyti, todėl jūs kišatės į gamtą. Žinoma, reikia daryt kuo natūraliau, bet šimto metų nelauksi kol gamta pasodint obelį. Todėl paspartinį šį procesą kiek tau reikia. Sodini sodą iš karto, o kad geriau augtų – apkaišioji medžiais ir krūmais, kurie paskui išsikirs ir liks kaip trąša augančiam sodui.

Taip, jei negalim tankiai sodinti, tada nors mulčiuojam. Irgi dalinis sprendimas. Bent šaknų zoną sutvarkome.

Jei pažiūrėsit tą videoįrašą kur nuorodą daviau apie vištas, tai ten aptveria plotą, vištos nuima velėną ir į tą įdirbtą plotą pasodina medelius, o vištas perkelia į kitą vietą, kur jos vėl įdirbinėja žemę. Tą patį galima daryti su kiaulėmis. Tačiau čia labiau teorija. Praktikoje tą padaryti sunkiau. Filmuotoje medžiagoje rodoma Australija. Ten žiemos nėra, tai nėra problemos kur vištas žiemą dėti. Ten nėra ir plėšrūnų. Jei pas mus tokią tvorelę padarysi kaip pas juos, tai išgaudys vanagai ir išnešios lapės. Be to, pas mus vištos tokio aukščio tvorą kaip pas juos lengvai įveiktų, o pas juos kažkokios keistos vištos, jei per metro tvorą nešoka. Ir velėna pas juos kitokia. Bet teoriškai įmanoma pritaikyti ir mūsų sąlygoms. Padarai kilnojamą narvą, įdirbi vieną plotelį, paskui kitą. Bet ar ne paprasčiau tiesiog sukasti? Rezultatas toks pats, tik lengviau kontroliuojamas. Tačiau, žinoma, reikia ieškoti būdų kaip įdarbinti gyvūnus, kad jie atliktų darbus už mus. Vištos, fazanai gali aprinkti kenkėjus, bebras - pripjauti malkų, kiaulė suarti – žemę. Tačiau problema praktikoje – kaip padaryti, kad jie darytų darbus būtent ten kur reikia žmogui ir būtent tiek kiek reikia. Nebemokam susirasti maisto gamtoje, bet nebemokam ir su gyvūnais bendrauti. Dresiruoti juos reikia. Ir ilgai. O po to jie perduos savo įgūdžius palikuonims. Bet čia didelis ir tolimas darbas, kaip ir išmokti valgyti iš gamtos.

noriu paklausti dėl GŽ mėšlo naudojimo. Ar jis sutampa su GŽ principais? Jei tinka, ar mėšlą dėti po mulčiu ar ant mulčio ar įterpti?

Mėšlą gamtinėje žemdirbystėje galima naudoti, tačiau skiriasi jo kiekiai ir naudojimo būdas. Dar priedo neaišku kokio gamtiškumo lygio norite. Jei visai gamtiškai, tai nueikite į pievas ir pažiūrėkite. Nėra ten mėšlo. Yra, bet labai mažai. Tai jei norim labai gamtiškai, tada tiek kiek pievose, tiek ir dėkim mėšlo. Ir mėšlo niekas gamtoje neužkasa po žeme. To neturėtume daryti ir mes darže. Tačiau pas ūkininkus prisikaupia per daug mėšlo, nes jie negamtiškai laiko gyvulius ir kyla klausimas ką su tuo mėšlu daryti. Ar jį galima panaudoti darže didesnėmis dozėmis? Galima. Bus ne taip gamtiška, bet galima. Irgi reikėtų neužkasinėti. Bet vaizdą gadina. Na, tada dar kompromisas su gamta – pridengti šieneliu, kad nesimatytų ir musės neitų. Bet su mėšlu nereikėtų persistengti. Jei jo per daug, tai kyla per didelio nitratų kiekio pavojus. Taip pat mėšlą saugiau dėti po medeliais, krūmais, nes mėšle būna žmogaus kenkėjų, kurie su daržovėmis gali patekti į mūsų žarnyną. Tik negalima dėti mėšlo vasaros gale ar rudenį, nes tada medelis gavęs daug trąšos sugalvoja augti ir nespėja subręsti iki žiemos ir nušąla. Geriausia mėšlą dėti pavasarį. Dėti ant žemės ir pridengti mulčiu.

Sveiki, ar geras butu mano sprendimas jei noriu darza daryti naujoje vietoje: ketinu dar siais metais ant senos pievos uzvesti 3m senumo arkliu meslo, o pavasari i ji sodinti?

Gamtoje to niekas nedaro, bet žmogus gali sau leisti. Nežinau tik kaip atrodo tas trijų metų arklių mėšlas. Ar jis sutrupėjęs ar dideliais gabalais? Kokį sluoksnį planuojate dėti? Kokio stiprumo pas jus velėna? Kodėl norite dėti arklio mėšlą? Kad piktžolės neaugtų? Tada reikia didelio sluoksnio. Kaip trąšą? Tada reikia labai mažo sluoksnio. Didelis sluoksnis greitai džius, teks laistyti. Mažas sluoksnis nepakovos su velėna. Mėšlo ir komposto naudojimas pavojingas, nes ten daug azoto ir augalai paskui sukaupia nitratų perteklių. Jei dedamas mėšlas, tai tada reikia stipriai mulčiuoti. Bet geriausia mėšlo nedėti arba dėti jo mažai. Gamtoje, sakau, mėšlo pievose labai mažai.

Ar teisingai suprantu, kad pakeltos lysvės jau neatitinka gamtinės žemdirbystės pricipų? Iki šiol tikėjau kad turėdama dekoratyvini tinginio daržą užsiauginsiu pilnaverčių daržovių.

Geriausia kokybė yra gamtoje. Jei tik įsikišam, tai mes kokybę sumažinam. Kuo daugiau kišamės, tuo labiau sumažinam. Jei pasidarom aukštą lysvę (tokių gamtoje nėra arba yra nedaug ir ten auga specifiniai augalai), tada kokybė bus prastesnė. Bet jei mulčiuojate, tai bus geriau nei nemulčiuotoje dirvoje. Nepersistenkit, negalit dabar iš gamtos misti, tai turėkit daržą, neišeina be šiltlysvės – turėkit šiltlysvę, turėkit šiltnamį. Tik supraskite, kad ten kokybė geresnė nei tradiciniuose daržuose, kartais geresnė net nei ekologiniuose ūkiuose, bet neprilygsta natūraliai gamtai. O kiek priartėsite prie gamtos, tai čia jūsų reikalas. Neketina gamtinė žemdirbystė ar konkrečiai aš uždrausti jums auginti šiltlysvėje. Tiesiog tarkim, kad yra įvairių GŽ lygių. Pamulčiavai – ir jau GŽ. O kitas dar ir piktžolių palieka, tai jau geriau. Trečias dar ir ekosistemą kuria aplinkui – dar geriau. Ketvirtas jau ir sėklas parenka gamtiškesnes, tai dar geriau. Kiekvienas savam lygyje.

2. Už tvoros valstybinėje žemėje apleistas obelynas (buvęs obelyno kolūkis), is kurio kas dumetus nusiskinam obioliu kiek tuo metugalim suvalgyti, gavome patarimu is kitu kad reiktubent likusiu obuoliu puvesius nurinkti, nes jie kenkia obels augimui, vadinasi tai netiesa? Tai toks apkeistas sodas ir yra gamtinis sodas? Ir dar patariama kai obelys žydės nuskinti pusę žiedų kad obuolių būtų kas metus, ar toks kišimasis suardytų gamtinio sodo koncepcija?

Puvėsius patariama surinkti, nes ten gyvena kenkėjai ir ligos. Gamtinėje žemdirbystėje ligų ir kenkėjų nėra, todėl mes obuolius paliekame po obelimi. Gamtoje viskas – ir lapai, ir šakelės, ir nesuvalgyti obuoliai lieka po medžiu ir veikia kaip trąša. Ir jokių ligų nėra. O sodininkai įsitikinę, kad reikia sudeginti lapus, šakeles ir obuolius išvežti, nes tai yra ligų šaltinis. Žinoma, ten ligų ir kenkėjų yra, bet stipraus augalo jie nepuola. O kad stiprus būtų augalas, tai reikia geras sąlygas jam suteikti. Apleistas sodas jau panašus į gamtinį. Dar reikėtų aplink medžiais aukštais apsodinti, kad dar sustabdyti vėją. Taip pat nereikia išnešti visų obuolių ir tuo labiau nereikia išnešti lapų. Tai – trąšos. Jei kiekvienais metais atimam trąšas, tai sodai paramečiuoja, dera kas antrus metus. O palikus trąšas ar dar dadėjus mulčio – dera kiekvienais metais.

Nugenėjus šakas ar nuskynus žiedus visa energija, kurią turi šaknys bus skirta likusiems žiedams. Toks pat energijos kiekis, o žiedų mažiau. Todėl obuoliai užaugs didesni. Net ir lapai bus didesni tokiu atveju. Ir šakelės prieaugis didesnis.

Ar tai atitinka gamtinės žemdirbystės koncepciją? Žiūrint ką laikysite GŽ. Vieniems skiepytos obelys jau nebe gamtinės, nes tokių gamtoje nėra. Kiti ima skiepytas ir mulčiuoja, ir tai vadina GŽ. Treti, mulčiuoja ir dar derina su krūmais, ir tai vadina GŽ. Ketvirti – geni, penkti – žiedus nuskina. Gamtinės žemdirbystės tikslas – kuo arčiau gamtos. Tai žinoma, kuo mažiau kišitės, tuo geresnę kokybę turėsite. Žymus natūralios žemdirbystės atstovas japonas Masanobu Fukuoka sakė, kad negalima nei vieno pumpurėlio nuo medžio nuskinti. Jei nuskynei vieną, tai medis jau augs nebenatūraliai, formuos nenatūralią lają, trumpai sakant, jei jau įsikišai, tai paskui turėsi genėti ir kitaip prižiūrėti. O jei nieko nedarai, tai medelis auga pagal gamtos dėsnius ir nieko jam netrūksta.

Jūsų aprašomame sode visi medeliai skiepyti ir formuoti. Jie jau nebenatūralūs. Kiek juos norėsit priartinti prie gamtos spręsti jums.

Kas yra daržas manau daugelis jau pasiskaitę, taip pat kas yra sodas irgi daugmaž žinome, o kaip į visą šitą ekosistemą įsipaišo vandens telkiniai, t.y. upė, prūdas, ar tiesiog dirbtinis vandens telkinukas, kokie organizmai dalyvauja jų veikloje, kokią įtaką jie turi bendrai ekosistemai, nes kiek teko klausyti Orlovo, tai vandens telkiniai gan didelį indelį daro į bendrą ekosistemą. Manau būtų įdomu sužinoti apie rėžiukus ar kitas vandenyje augančias kultūras.

Permakultūra turi tokią sąvoką – ribos efektas (edge effect). Tai reiškia, kad skirtingų ekosistemų susidūrime, riboje yra didžiausia bioįvairovė. Ten kur susiduria miškas ir pieva, miškas ir prūdas, pieva ir prūdas, kalniukas ir žemuma, ten didžiausia bioįvairovė. Geriausia, kai visi šie faktoriai vienoje vietoje – ir kalniukas, ir vanduo, ir pieva, ir miškas. Jei nėra, tai nors viena riba, kad būtų padarykite. O vanduo, ko gero svarbiausias elementas iš visų. Nes vanduo yra gyvybė. Kai kurios gyvūnų rūšys net negyvens pas jus, jei neturėsit vandens telkinio jau vien dėl to, kad jiems reikia atsigerti, o jūsų sklype to nėra. Vandens ekosistema labai skiriasi nuo kitų ir vandens telkinys labai praturtina aplinką įvairiomis augalų ir gyvūnų rūšimis. Paprastai lietuviškai – daugiau gamtos.

Apie ribos efektą daugiau čia:
viewtopic.php?f=7&t=33

Apie vandens telkinius ir konkrečiai apie valgomus vandens augalus skaitykite čia:
viewforum.php?f=18

Jei pomidorus auginame lauke, o ne šiltnamyje, kaip su ligomis, kai prasideda lietūs?

Renkamės trumpos vegetacijos veisles. Renkamės ligoms atsparias veisles. Stengiamės, kad augalas būtų stiprus ir atsparus ligoms, t.y. suteikiame jam kuo geriausias sąlygas. Ir pomidorai užauga! Ir skanesni už šiltnaminius. Žinoma, mažiau veislių galėsim auginti, bet čia jau jum rinktis ar daugiau veislių, daugiau derliaus ar geresnė kokybė.

-forumuose skaičiau, kad prie obelų tinka pasėti lubinus. Bet ar tai ne pievu augalas? Jeigu sodui "patarimo" semiamės iš miškų, ar tai sesipjauna?

Geriausia miško aikštelė vaismedžiams, bet neįmanoma to padaryti, tada nors mulčiuojam, arba nors lubinus pasodinam ar kitus plačialapius augalus (ne smilgas, ne varpines). Ne visos žolės kenksmingos medeliams. Aukšta salierinė pieva kaip tik yra paruošiamasis žingsnis medeliams. Po aukštos salierinės pievos sekanti stadija gamtoje – krūmynas, dar vėliau – miškas. Varpinė velėna kenkia. O medelis gerai jausis gaudomečiuose, lubinuose ar kitoje aukštoje lapotoje kultūroje, kuri stabdo vėją, meta šešėlį, sulaiko drėgmę...

- daug visur randu informacijos kaip išsaugot drėgmę darže, kad kuo mažiau reiktų laistyt, bet ką daryt, kai dirva molinga ir aukšti gruntiniai vandenys? Nudrenuot kažkaip ne itin gamtiškas sprendimas atrodo.

Tokiu atveju gerai tinka pakeltos lysvės. Pasidomėkite internete yra Kęstutis Laukys. Jis ūkininkauja ant gryno molio. Iš ten galit pasisemti patarimų. Dar yra Emilia Hazelip. Ji kaip tik siūlė drėgnose dirvose daryti pakeltas lysves. Pakeltos lysvės nėra labai didelis įsikišimas į gamtą. Melioracija didesnis įsikišimas. O pakeltas lysves palikai keletą metų neprižūrėtas ir jos susilygina su dirvožemio paviršiumi, gamta lengvai atsistato.

Jei daržą pradedi auginti pievoje, ar reikia pirmais metais perkasti, suardyti velėną. Ar galima augalą tiesiog sėti, sodinti į velėnoje padarytą duobutę? O dar ir mano pieva nebegraži, pastaruoju metu builiais užsitraukė...

Į velėnoje padarytą duobutę galima sodinti tik didelius augalus – pomidorų daigus, kopūstų daigus, agurkų, moliūgų daigus, bulves… Jie pakonkuruoja su velėna. Morkų ir burokėlių į velėną nepasėsi. Jei padarysi duobutę, tai ją greitai aptrauks žolės ir morkas pražudys. Tokiu atveju reikia arba sukasti arba nupūdyti velėną.

Kaip yra su kompostu, ar kažkur kompostuojama, ar tinka kompostui visokios maisto gaminimo atliekos, ar jos užkasamos kur prie augalų, ar tiesiog sudedamos kaip mulčas?

Kompostavimo procesas gamtinėje žemdirbystėje vyksta tiesiai šalia augalų. Jei lysvėse nesinori atliekų, tada dedi po medeliais ir krūmeliais, ir dar pridengi šieneliu, kad gražiai atrodytų ir nesklistų blogas kvapas.

Kodėl kompostuojam prie pat augalų aprašyta čia:
viewtopic.php?f=8&t=181

Tiesiog įdomu: ką sako gž apie javų auginimą?

Javai labai negamtinė kultūra. Daugiau apie javus čia:
viewtopic.php?f=16&t=47

Man patinka laukinės pievos ir norėčiau, kad tokios būtų sodyboje, tačiau pievos yra išsigimę, užaugę vien builiais ir panašiomis aukštomis žolėmis, kurios padaro tas pievas beveik nepraeinamas. Klausimas būtų toks, ar įmanoma kažkaip natūraliai pakeisti pievoje augančias nenaudingas ir viską nustelbiančias piktžoles į kitus augalus. Ar tai galima būtų padaryti tik naudojant chemiją, turiu omeny herbicidus.

Pievos ne išsigimę, o išsivystę. Gamtoje pradžioje būna žemos žolės, sausos. Jos kaupia energiją iš saulės ir kasmet palieka po savęs dirvožemyje daugiau nei prieš tai. Taip dirvožemis gerėja ir gerėja, organikos jame daugėja, pieva darosi tankesnė, drėgnesnė ir paruošia dirvožemį naujai, labiau pažengusiai, produktyvesniai sistemai – būtent salierinei pievai su builiais, vingiorykštėmis, skudučiais ir kitais dideliais augalais. Po to, ta drėgna aukšta pieva paruoš dirvožemį krūmams, o krūmai – medeliams. Taigi, jūsų nemėgstama pieva yra labiau pažengusi, nei mėgiama švelni varpinė žolelė su gėlytėmis. Be to, šioje aukštoje drėgnoje pievoje ir valgomų augalų daug. Trumpai tariant, ji visuom kuom geresnė, tik žmonių nemėgstama, nes nepatogu per ją vaikščioti ar sėdėti joje.
Norint pakeisti šią gerą žolę į prastesnę, reikia ją nualinti. Du paprasti būdai – šienavimas ir nuganymas. Geriau šienavimas. Tik reikia būtinai išnešti šieną iš pievos. Taip ji skurs skurs ir galiausiai gausis žydinti smilgų pieva po kurią malonu vaikščioti.

O mulčią, kurį išnešite iš pievos kaip tik panaudosit savo daržams.

Ar galma mulcavimui naudoti dilgeles?

Mulčiavimui tinka visos žolės. O kiek jų dėti ir kada labai neblogai nupasakota čia:
viewforum.php?f=11

Beje, musu sklypas - dilgeliu rojus, koks geriausias budas jas is ten isgyvendinti? Sklypas tokioje vietoje, kad traktoriu sunkiai prisisauksi, tenka mosuot dalgiu. Vasara sklype zoles aukstis - virs galvos. Norisi tas dziungles siek tiek apmazint. GAl kanapem apsodint? :)

Mano viena draugė turėjo sklype daug dilgėlių ir išdavė paslaptį kaip jų atsikratyti. Ogi, reikia jas pradėti valgyti, t.y. naudoti maistui. Tada jų norisi vis daugiau, o jos nyksta ir nyksta. O jei rimtai, tai padės šienavimas. Galima ir kanapėm apsodinti.

Ar gamtinė žemdirbystė numato sėjomainą?

Sėjomaina reikalinga tada kai žemė nualinama. Viena kultūra iš žemės ištraukia kokias nors medžiagas, pavyzdžiui, magnį, cinką ir po kurio laiko dirvožemyje trūksta šių medžiagų ir tie patys augalai jau negali augti. Reikia pridėti į dirvožemį šių elementų. Padarius sėjomainą, jie atsistato. Taip daroma tradicinėje žemdirbystėje.

Gamtinėje žemdirbystėje sėjomainos nereikia, nes žemė nenusialina. Nenusialina, nes mes dedame mulčią, o mulčiuje yra visos reikiamos medžiagos. Taigi su mulčiumi gražiname į dirvožemį paimtas su derliumi medžiagas ir sėjomainos nereikia.

Ar praktikuojamos žaliosios trąšos, sideratų auginimas dirvos struktūros gerinimui?

Žaliosios trąšos ir sideratai yra naudojami tradicinėje ar ekologinėje žemdirbystėje. Užauginus sideratus jie nupjaunami ir apariami. Dirvos struktūros tas negerina, tiesiog prideda papildomų trąšų. Gamtinėje žemdirbystėje neariam ir tokio proceso nenaudojam. Galima auginti pagalbines kultūras, tačiau jų neaparti, o paversti jas mulčiu. Bando kai kurie žmonės praktikuoti tokį būdą. Aš taip pat bandžiau kelis metus, bet kadangi pas mus daržuose lysvės užimtos nuo pat pavasario iki rudens, tai nėra nė kada ir kur sėti tuos sideratus. Priedo pas mus sideratų vaidmenį atlieka piktžolės. Jos geriau auga už sideratus, nereikia jų sėti, nereikia sėklos gauti. Jei kas praktikuoja gamtinę žemdirbystę be piktžolių, štai tada galima pagalvoti kaip įkomponuoti sideratus į tokią ūkininkavimo sistemą.

Kiek "negamtiško" naudojama gamtinėje žemdirbystėje, pavyzdžiui, skiepyti vaismedžius (skaičiau atsakymuose) ar genėti?

Nelygu ką laikysi gamtine žemdirbyste. Vienam gamtinė apima skiepyjimą, kitam – neapima. Nėra parašyto reglamento, kad toks dalykas GŽ, o toks jau nebe. Orientuojamės kiekvienas pagal savo sąžinę. Aš galvoju, kad skiepijimo gamtoje nėra, todėl šis veiksmas nėra gamtiškas. Visada reikia žiūrėti į gamtą. Jei gamta tai daro, tada tai gamtiška, jei ne, tai reikėtų stengtis to nedaryti. Pažiūrėję į gamtą kiekvienas ir nuspręskime sau ar konkretus veiksmas GŽ ar ne.

Ar įmanoma Lietuvoje sukurti savaime pasisėjantį daržą, labai kruopčiai jį suplanavus., tai yra sukūrus palankią ekosistemą, mikroklimatą kiekvienai norimai kultūrai.

Idealus daržas yra gamtos daržas. Jis pats pasisėja. Bet jis sudarytas iš varnalėšų, pastarnokų, laukinių morkų, skudučių, čiužučių, lazdynų, obelų, liepų, blindžių, švendrų ir kitų valgomų augalų. Žmogus juos vartodavo maistui ir išgyvendavo. Dabar mes nemokame iš to gyventi ir sėjame kitokius daržus. Sėjame pomidorus, agurkus, kopūstus. Tai – kultūriniai augalai ir gamtoje patys jie neauga. Gamta bando juos sunaikinti. Taigi, Lietuvoje pasisėjančio daržo iš tokių augalų negalima sukurti, nes jie yra ne šios vietos augalai.

Tačiau galime keisti savo mitybos įpročius ir artinti savo skonį prie vietos gamtos. Valgykime varnalėšas. Jos pasisėja. Pūteliai pasisėja. Lazdynai pasisėja. Pastarnokai pasisėja. Yra ir keletas kultūrinių daržovių, kurioms reikia panašaus klimato į Lietuvos. Iš tokių augalų galima konstruoti pasisėjantį daržą. Pavyzdžiui, Lietuvoje pats auga smidras. Taip pat gali pasisėti česnakas. Išgyvena pievoje laiškinis svogūnas. Gyvena rabarbaras. Savaime plinta topinambai. Prie Ariogalos jau keli metai pasisėja mažiukai pomidoriukai. Pabėga į pievas braškės. Darže, kur žemė judinama pasisėja krapai, pastarnokai, salotos, ridikėliai, pasisėja pavieniai žirniai, pupos, morkos, burokėliai, cukinijos, dumplainiai, pomidorai... Bet reikia žemę šiek tiek judinti. Galbūt tai galėtų daryti šernai. Ir be to, išdygsta pavieniai egzemplioriai, kuriuos labai sunku prižiūrėti, surinkti derlių. Bet jeigu tokios įvairovės užtenka, tai galima bandyti įsiveisti tokį daržą. Jis nebus labai produktyvus, bet labai įdomus.

Tekste paminėtas ėjimas nuo daržo link sodo-miško ir rankiojimo. Tačiau aš pritariu nuomonei, kad būti žaliavalgiu vegetaru nėra sveikiausias gyvenimo būdas žmogui. Pirminiame klausimyne berods buvo užsiminti ir apie gyvulininkystę. Gal reikėjo ir šią vietą paminėti ar aš vienintelis iš šimto apie tai rašiau ir kitiems tai neaktualu? :)

Mokslininkai sako, kad didžiąją žmonijos egzistavimo laikotarpio dalį žmogus užsiėmė rankiojimu. Ugnis nežinoma kada atsirado, spėjama, kad apie milijoną metų atgal. Kaip ten buvo – sunku pasakyt. Duomenų mažai. Dėl mitybos sveikumo tai nežinau ir nesiginčysiu. Bet tas faktas, kad žmogus išgyveno milijonus metų iš gamtos ir nenumirė man suteikia tikėjimą gamta, kad ji ir toliau mumis rūpinsis ir teiks mums naudingą, nenuodingą maistą, neišnaikins mūsų. Todėl aš galvoju, kad gamtinis maistas yra geriausias ir žmogui skirtas, nes žmonija ant jo užaugus yra.

GŽ gyvulininkystė yra labai diskutuotinas dalykas. Išeikime į gamtą ir pažiūrėkime kiek ten yra gyvūnų. Kiek gamta laiko gyvūnų? Kiek stirnų, kiek briedžių viename hektare? Štai tokį kiekį turėtume laikyti ir mes. Aš laikausi tokio požiūrio ir bandau jį gvildenti čia:
viewforum.php?f=17

Yra ir kitas požiūris. Jį bando vystyti Saulius Jasionis. Tai jeigu kam priimtinesnis jo požiūris, tada kreipkitės į jį.

Dar praktinį klausimą norėčiau užduoti. Iš po žiemos po mulčiumi žemė lėčiau šyla. Ar tikslinga nudengti mulča ir saulės pagalba papildomai pašildyti? Iš ko spręsti ar žemė jau pakankamai įšilusi, kad sodinti?

Taip, kai kurioms kultūroms galima nuimti mulčią ir žemę pašildyti ant saulutės porą dienų. Bet ne visoms kultūroms ir ne visada. Šildyti dirvožemį reikia tik anksti pavasarį, tada sėjasi tik dalis daržovių, o kai sėjamos kitos, tai dirvožemis jau ir po mulčiu būna pakankamai įšilęs ir jau nebereikia atidenginėti.

Ar žemė pakankamai įšilus spręskite pagal termometro parodymus. Įkiši termometrą į žemę ir matai kokia temperatūra. Žinai, kad morkoms reikia 11 laipsnių, tai ir padarai tokią temperatūrą. Pasitreniravus termometro nebereikia, galima nustatyti su ranka. Yra dar ir gamtos kalendorius pagal kurį orientuojamės. Kai būna tam tikra dirvožemio ir oro temperatūra, tada pasirodo šaltpusniai, kitose temperatūrose pasirodo ievų lapeliai. Ir jei pamatei šaltpusnius, reiškia dirvožemis maždaug tokios temperatūros ir jau žinai kokius kultūrinius augalus tuo metu sėti galima. Tas vadinasi fenologinis kalendorius ir jį galima rasti čia:
viewtopic.php?f=43&t=81

Turime sklypelį, jame auga keletas obelų. Norėčiau pasisodinti krūmų - serbentų, agrastų. Ar galima sodinti tarp obelų? ar taip formuosis "miško zona"? ar netruks uogoms saulės šviesos, jeigu virš jų augs didesni medžiai?

Taip, galima sodinti tarp obelų. Kai kurie krūmai mėgsta pavėsį, pavyzdžiui, sausmedžiai, tai juos galima ten ir palikti. Tačiau daugumai krūmų, kad geriau derėtų reikia saulės. Todėl jiems reikia parinkti saulėtą vietą. Kol vaismedžiai maži, tai galima visame sode susodinti vaiskrūmius, kai medžiai paauga ir pradeda mesti šešėlį, tai vaiskrūmius galima prilenkti prie žemės ir „nuvesti“ į kitą, saulėtesnę vietą. Galima net persodinti, nes krūmai lengvai prigyjanti kultūra. Kam nepatinka vaiskrūmių „pervedimo“ į kitą vietą idėja, tada suplanuokite sodą taip, kad krūmų nereikėtų persodinti. Sodinkite pietinėje medelio pusėje kur jis visada gaus saulės. O kitose pusėse galima sodinti techninius pagalbinius krūmus, kurių negaila išpjauti su laiku arba kurie patys numirs kai obelis užtamsios jiems šviesą.
Kad įsivaizduoti kaip atrodo sodas su krūmais pažiūrėkite šį videoįrašą:
http://www.youtube.com/watch?v=IBQCKK4sLhg

Arba paieškokite dar filmukų pagal raktinius žodžius „forest gardening“. Pažiūrėjus bus lengviau suprasti.

ar galima 6 arų sklype turėti ir sodą ir daržą?

Galima, to pavyzdys sodų bendrijos. Ten dauguma turėdavo po šešis arus ir tilpdavo ir sodas, ir daržas. Kitas klausimas ar jums to užteks. Čia jums spręsti.

Ar kuriant daržą turi būti laisvas plotas be jokių medžių, krūmų?

Daugumai daržovių reikia saulės, todėl turi būti atvira erdvė, be šešėlio. Bet krūmai meta nedidelį šešėlį, todėl juos galima sodinti jau vos keli metrai nuo daržo. Paprastai skaičiuojasi, kad medis meta du kart tokį šešėlį, kokio aukščio jis yra. Jei pietuose auga 4 metrų medis, tai už aštuonių metrų nuo jo į šiaurę jau galima sodinti daržus. Čia iš pietų. O jei medžiai ar krūmai iš šiaurinės pusės, tai jie gali būti prie pat daržo, nes saulės neužstoja.

Ar darže gali būti auginamos vynuogės?

Vynuogė iš esmės yra lijana ir ji mėgsta lipti į medžius, bet ją galima auginti ir darže. Tada vietoje medžio reikės atramų. Turbūt visi matė vynuogių laukus, bent jau per televizorių. Tai štai panašiai galima daryti ir darže. Gaunasi tokia kaip gyvatvorė. Tik su vynuogėm kita problema – jos pietietiškos ir apšąla, todėl dažniau sodinamos šalia namo ar kitos sienos, mūrinės tvoros, kad būtų šilčiau.

Ar kuriant GŽ būtina naudoti tik spec. sėklas?

Gamtinė žemdirbystė būna įvairių lygių. Kas kiek galime, tiek priartėjame prie gamtos. Pradinukai perka sėklas parduotuvėje ir sėja, mulčiuoja. Pažengusieji pasigamina savo sėklų. Savos sėklos geresnės, nes jos prisitaikę prie vietos sąlygų ir išmokę gintis nuo kenkėjų.

Kaip paruošti mulčių, ar atskirai nuo daržo, ar tiesiog būsimo daržo vietoje?

Mulčias yra šienas, lapai, šiaudai ar panaši augalinė medžiaga, kuri padedama ant žemės paviršiaus šalia augalų. Kokį sluoksnį dėti paaiškinta čia:
viewforum.php?f=11

Žolę galima šienauti ir toliau nuo daržo, bet tada ją reikės atnešti, o tai jau yra sunkus darbas. Geriau yra susiplanuoti taip, kad žolė augtų šalia daržo. Žolę pjauname ir iš karto šalia mulčiuojame, t.y. dedam ant lysvės. Taip paprasčiau nei atnešti mulčią iš toliau.

Ar galima mulčiui naudoti organines maisto atliekas?

Plonu sluoksniu maisto atliekas galima naudoti darže, bet nelabai estetiška. Paskui pačiam nemalonu kapstytis po atliekas kai reikia prižiūrėti daržoves. Todėl patogiau vasarą maisto atliekas pilti po medeliais ir krūmeliais. Ten nevaikštome ir neravime, todėl jos ten nekliudo. Dar galima pridengti šienu, kad nesimatytų ir musės nesiveistų. O kai daržai nuimami, rudenį, tada ten galima dėti maisto atliekas. Iki pavasario supūna ir nereikia knaisiotis po atliekas ir žemė „pasitręšia“.

Ar būtinas daržui gyvuliniai ekskrementai?

Nebūtina. Išeikite į gamtą ir pažiūrėkite kiek gyvūnų mėšlo yra pievoje. Va tiek galima į daržą pridėti.

Kiek sluoksniu lapu, žolės galima dėti vienas ant kto, kad gautusi sveikas mulčius?

Mulčio storis aprašytas čia:
viewforum.php?f=11

Ir ar būtina komposto vietą uždengti dangčiu?

Nebūtina. Komposto siūlyčiau nenaudoti. Čia paaiškinta kodėl:
viewtopic.php?f=8&t=181

pas mus sodyboj yra mišrus miškas, kurio pakrašty auga ąžuolas. Virš jo didelė rimta pušis – tai tas vargšelis, vietoj to kad augti tiesiai, vos ne ant žemės gulasi, kad saulės gauti. Todėl lyg ir logiška, kad kiekvienam augalui (jei nori, kad jis būtų stiprus) reikalinga erdvė ir viršuj ir apačioje.. (O kaip tie ąžuolai kurie auga vidury ariamų laukų ir yra tokie didžiuliai ir gražūs?)

Jūsų ąžuolas auga pakraštyje miško, todėl stiebiasi į saulę. O miške pažiūrėkit, ten ąžuolai auga normaliai į viršų, tiesiai. Laukuose kur matote didžiulius medžius, tai jie jau stiprūs, giliai įleidę šaknis ir sugeba pakovoti su žole. Tokių didelių jau mulčiuoti nereikia, jie patys susitvarko. O jei pažiūrėsite į mažiukus medelius, žmogaus ūgio augančius pievoje, tai pamatysite, kad jie auga prastai, žolė juos spaudžia. Todėl galima pašalinti velėną ir medelis augs geriau, o kai paūgės ir sustiprės, tada jau žolė bus nebaisi, tada galima bus nemulčiuoti ir nesirūpinti.

Šalia yra jaunas pušynas – tai reikėtų vaismedžius sodinti jame? – atrodo neįtikėtina...

Kad medeliai gerai derėtų jiems reikia saulės. Todėl reikėtų sodinti ne pušyne, o pušyno aikštelėje, kur saulės yra pakankamai.

kai galvoju apie daržą-pievą – lyg ir paprasčiau – juk aišku, kad morkos po egle, ar kuo kitu neauga, bet kaip tai reikia daryti praktikoje - bandyti kišti morkų sėklas į jau susiformavusią pievą, kurioje žolė man iki kelių net žiemą?

Pradinukams patariu susikasti lysvę ir pasėti sėklas į įprastą žemę. Tada užmulčiuoti. Ir taip auginti. O pažengusieji gali jau pradėti ieškoti būdų kaip įsėti kai kuriuos augalus į pievą. Taip pat pradinukams siūlau nuvažiuoti pažiūrėti į mulčiuojamus daržus. Pamatysit ir suprasit, kad nieko čia ypatingo ir stebuklingo, ir paprastai pasidaro.

Pvz. lysvės – kaip supratau, geriausia, kad jų nebūtų, kad dirvožemis išliktų struktūruotas...

Lysvė yra vieta kur augini daržoves. Sukasei velėną – štai tau ir lysvė. Nupūdei velėną – dar viena lysvė. Sukastoje lysvėje iš pradžių nebus struktūruoto dirvožemio, bet kitais metais jau nekasime ir čia likę augalų mirusios šaknys jau suformuoja dirvožemio struktūrą – kanalėlius. Taigi antrais metais jau turime šiokią tokią struktūrą. O nupūdytoje velėnoje jau pirmais metais turime daug šaknų ir kanalėlių.

auginant darzoves sezono metu mirusios saknys ir negyvos augalu dalys, jeigu atsiranda, tai ju nera daug? Ar cia po derliaus nuemimo sis procesas aktyviausias?
Ta prasme, kai pvz. auga kokia morka, tai tuo metu ir negyvu augalu daliu ar saknu lyg nera daug.
Kaip labiau pamaitinti tada tuos mikroorganizmus?


Sukastoje dirvoje šaknų nėra. Bet antrais metais jau nekasat. Ir lysvėje jau pilna šaknų. Taip pat uždedat papildomo mulčio. Vasarą kai mulčių suvalgo, tai dar naujo pridedat. Reikia dėti tiek, kad mikroorganizmams užtektų. Kokį mulčio sluoksnį dėti pasiskaitykit plačiau čia:
viewtopic.php?f=11&t=30

Ir ar tai reiskia, kad nuemus derliu ar vartojant pavienes darzoves vasaros metu, mes turime visko kuo daugiau palikti darze: pvz. tos pacios morkos lapu, stiebu ir pan.
(Viska išmėžiu, ypac rudeni, nes valdo mitas, kad uznesiu ligu).


Taip, visas atiekas paliekam, o jei trūksta, tai dar atnešam iš kitur. Ligų visai nebijom.

"Pirma, gamta augina daug augalų vieną šalia kito" - ar tai galioja ir piktzolems?
Ir man yra galvosukis, kaip auginti GŽ principu darzoves, kurios turi ypac smulkias seklas ar gleznus daigelius, kai juos pradeda gozti piktzoles. Tada tiesiog imi ir ravi jas. Ar GŽ raveti nereikia?


Iš pradžių darykite paprastai – sukasat, pasėjat, kai išdygsta – užmulčiuojat. Ravėt reikės mažiau nei tradiciniame darže, nes mulčius dalį piktžolių panaikina. Bet ravėt reikės. O pažengusieji jau gali galvoti apie sistemas kur arba visai nereikia ravėti arba reikia ravėti labai mažai.

> Nuo daržo link sodo. Nuo vienmečių link daugiamečių kultūrų. Nuo kultūrinių prie laukinių augalų.
Tai reiškia, kad atsisakome vienų kultūrų, pakeičiame jas kitomis. Bet ar yra pakankamai platus GŽ kultūrų pasirinkimas, ar viskam yra pamaina? Kaip pvz. su grūdinėmis kultūromis? Ar įmanoma pagal GŽ užsiauginti rugių? Bandau įsivaizduoti, kaip tai galėtų atrodyti, bet nelabai gaunasi :)


Pamaina yra, nes gamta milijonus metų maitina žmogų. Problema tik tame, kad mes nebemokame rasti tos pamainos. Turime išmokti iš naujo. Reikia neskubėti. Eikite jau pramintais keliais. Pirmais antrais metais pakeiskite salotas laukiniais augalais. Jau yra taip darančių ir tai įmanoma. Trečiais ketvirtais pabandykite valgyti varnalėšų lapkočius, šaknis. Nereikia visko iš karto pakeisti. O po truputį pakeisti nėra sunku.

Javus galima auginti lygiai taip pat kaip daržoves. Pasėji eilutėmis ir užmulčiuoji. Arba galima nupūdyti plotą ir į jį pasėti ne eilutėmis. Taip pat yra dar vienas būdas, bet Lietuvoje jo dar niekas nepadarė. Sėjami dobilai, kai jie užauga, tai į augančius dobilus įsėjami javai. Kai javai sudygsta, tada šienauji dobilus. Javai gauna šviesos ir staigiai auga į viršų ir pralenkia visas piktžoles, ir užauga. Prieš nuimant javus analogiškai įsėji dobilus. Tokį būdą taikė Masanobu Fukuoka. Jam pavykdavo. Bet mes tokios praktikos dar neturime.

nežinau, ar tai būtų klausimas į temą, bet mane dažnai atakuoja su klausimu (jis ir man kirba) - kodėl mūsų senoliai nebuvo atradę tokio ūkininkavimo būdo? Mulčiavimo, pvz.

Kai kurie senoliai mulčiuodavo. Buvau radęs kažkokiame kalendoriuje apie tai informacijos, kad mulčiuodavo. Bet dauguma nemulčiuodavo. Kodėl atsirado tokia žemdirbystė kur nemulčiuojama sunku pasakyti. Mokslininkams irgi keista, kad atsirado žemdirbystė. Bet ji atsirado. Yra graikų mitas apie Medėją, kuri patekusi į svetimus kraštus kažkur prie Juodosios jūros išgelbėjo vietinius nuo bado. Vietiniai jau užsiiminėjo žemdirbyste ir nebemokėjo valgyti laukinių augalų. Atėjus nederliui ir badui, Medėja išmokė juos valgyti laukinius augalus ir jie išgyveno. Reiškia senovėje žmonės mokėjo pramisti iš gamtos, o tie, kurie užsiėmė žemdirbyste tas žinias prarado. Mūsų senoliai yra nesenas reiškinys. Žmonija gyvena milijonus metų, o mūsų senoliams tik tūkstantis metų. O milijonus metų žmogus nearė ir nesodino taip kaip mūsų senoliai.

Yra pasaulyje primityvių genčių, kurios sodina gamtiškai. Dar geriau už mus. Ne mūsų senoliai, bet vis tiek žmonės. Galima mokytis iš jų arba tiesiai iš gamtos.

Kai nereikia laistyti, dirva neišdžiūva, mažesnis pavojus derliui sausrų metu. Ir gausesnis derlius dėl mikroorganizmų veiklos. Literatūroj kiek paskaitom, tai vos ne badu mirdavo, jei tik blogesni metai, pusbadžiu žiemą gyvendavo...

Literatūroje aprašomi laikai nėra labai seni. Ir dar reikia turėti omenyje, kad iš žmogaus daug atimdavo. Bažnyčia atimdavo, kunigaikščiai atimdavo, caras, kolūkiai atimdavo. Ateidavo pas tave ir išsivesdavo karves, atimdavo dalį derliaus, net pastatą ateidavo nuardydavo ir išsiveždavo. Likdavai be tvarto.

O tie iš kurių nelabai atiminėdavo, tai nelabai supranta kaip galima badauti. Mano draugas klausia savo močiutės – ar badaudavot. Tai ji net nesupranta kaip galima badauti. Juk užsiaugini maisto kiek reikia. Badas nelabai susijęs su auginimu. Jei nori, tai užsiaugini. Badas atsiranda iš kitur.

Kita vertus, yra duomenų, kad badai atsirado išradus žemdirbystę. Galbūt dėl to, kad žemdirbystė naudoja labai mažai augalų. Ir jei blogi metai, tai nebeturi ko valgyti. Žemdirbys sodina dvidešimt kultūrų. Dabar tai mes turim daugiau jau išsivedę, bet pradžioje buvo mažiau. O primityvios tautos net pusdykumėse naudoja maistui šimtą rūšių augalų. Jei vienos neužderėjo, tai valgo kitas, o jei tradicinėje žemdirbystėje neužderėjo, tai negali persimesti ant kitų kultūrų.

Pažiūrėkim ką konkrečiai praeitais metais užaugino Lietuva:
Grūdiniai 5000 tūkstančių tonų
Runkeliai 1000 tūkstančių tonų
Rapsai 600 tūkstančių tonų
Bulvės 550 tūkstančių tonų
Daržovės 283 tūkstančių tonų

Tai kyla klausimas ką mes valgome? Ir kas atsitiktų, jei viena kultūra neužderėtų? Šiais laikais mes turime logistiką ir jei neuždera atsivežam iš kitų šalių. Bet seniau kai neužderėdavo, tai iš niekur neatsiveždavo.

Gamtinėje žemdirbystėje auginame visai ne tokius kiekius kultūrų kaip paprasti ūkininkai. Ateity gal turėsim progos paskaičiuoti.

Kaip rašote "gamta yra siekimybė". Įmanoma tai padaryti mieste, mažame sklype?

Mulčiuoti galima jau šiltnamyje. Dar daugiau gamtos bus, jei auginsime ne šiltnamyje. Dar daugiau gamtos, jei aplinkui bus ne miestas, o gamta, dar daugiau gamtos, jei bus ne sodinti miškai, o natūralūs. Mieste galima užsiimti gamtine žemdirbyste, bet tokios geros kokybės kaip kaime nesukursite.

Koks skruzdžių vaidmuo ekosistemoje?

Skruzdėlės viską tvarko. Mirusius vabzdžius išneša, trupinius išneša. Taip pat skruzdėlės prižiūri amarus, kad jų neužpultų plėšrūnai. Bet mums nereikia žinoti ką veikia kiekvienas vabaliukas. Jų yra tūkstančiai rūšių ir neįmanoma kiekvieno nė pavadinimo žinoti. Mums tiesiog reikia daugiau gamtos palikti, o gamta jau pasirūpins visais vabaliukais ir kirmėliukais, ir užmegz tarp jų ekosistemos ryšius. Ekosistema gins mūsų augalus, nors mes ir nežinosim, kad šitas vabaliukas gina nuo tokių kenkėjų, šitas mikrobas nuo tokių kenkėjų ir ligų.

Ir dar: ar GŽ naudojamas augalų (daržovių, vaismedžių) tręšimas?

Kaip gamtoje – geriausia trąša nukritęs lapas arba sudžiūvus žolė. Jokio kito tręšimo nenaudojam.

“Sode darom panašiai, tik kopijuojam dėsnius ne nuo pievos, o nuo miško” – citata .
Laba diena!
Gal pakomentuokite plačiau...Bandau įsivaizduoti , bet ...


Nueinam į mišką ir žūrime kokia ten situacija. Medžiai auga tankiai, ant žemės nėra žolės, užtat yra prikritę lapų ir spyglių, šakelių, auga krūmai, avietės ir panaši miško augmenija. Štai tokį panašų variantą bandome padaryti sode. Pažūrėkite vaizdo įrašą apie Forest gardening. Nuoroda aukščiau.

1) Kaip supratau, daržo mulčiuoti smulkinta mediena ar medžių lapais nėra labai gerai (jei vadovautis miško-sodo ir pievos-daržo principu), bet ar galima takelius tokiame darže išmulčiuoti smulkinta mediena, kad lengviau būtų prieiti prie auginamų kultūrų? Ar medžio mulčias tarplysvėse nepakenks daržovėms?

Galima, nepakenks.

kada pradėti mulčiuoti? ar tik pasodinus sėklas/sodinukus ar sėklas/sodinukus į mulčą?

Daugumą daržovių pasėjam ir iš karto užmulčiuojam. Retkarčiais dirvožemis per drėgnas, per šaltas, tada aš nemulčiuoju, palaukiu kol sudygs ir tada užmulčiuoju. Bet čia niuansai. Pagrindinė taisyklė – užmulčiuoti pasėjus.

Ką panaudoti mulčiui darže, sode ir šiltnamyje turint omenyje, kad reikia imituoti skirtingas sąlygas (daržas - pieva, sodas - miškas)?

Geriausia: darže ir šiltnamyje – pievos atliekas, sode – miško atliekas. Iš bėdos: galima bet ką, bet kur naudoti.

2. viename iš atsakymų rašote, kad nepageidaujamas piktžoles darže galima išrauti, bet ar GŽ neturėtų viskas draugauti kartu? t. y. nėra nereikalingų žolių sąveikoje su auginamais augalais?

Pažengusioje gamtinėje žemdirbystėje viskas turėtų draugauti kartu. Tada ravėti nereikia. Tačiau pradinukams ravėti reikia. Piktžolės naikinamos tik tada kai šviesą užstoja. Kitais būdais jos nemaišo.

Kaip suprantu, gamtinės žemdirbystės tikslas - gauti maistą ir kt. resursus iš kuo natūralesnės aplinkos, kuo mažiau į ją kišantis. Tai reiktų rasti būdą, kaip bet kurią aplinkos biomasę paversti žmonių maistu. Iš principo klausimas tampa, ne ką ir kaip auginti, o ką ir kaip paversti maistu. Ir suprantama, kad tai transformacijai užtektų tipinių namų ukio priemonių.Pamenu kažkada esu skaitęs Ar čia vis dar gamtinės žemdirbystės tema?

Rusijos oligarchas Berezovskis sako, kad jei Rusija atiduos jam jo pinigus, tai jis visus juos investuos į geras veiklas naudingas žmonijai ir Rusijai. Viena iš tokių veiklų yra būdas bet kokią organiką paversti maistu. Tiksliai nepasakė kaip tai padaryti, bet sakė yra žmonės, kurie jau atrado tai ir reikia tik finansavimo, kad paleisti į mases. Mintis tokia, kad užpili, pavyzdžiui, medžio pjuvenas bakterijomis ir jos padaro žmogui naudingą maistą iš jų. T.y. galėsime valgyti pjuvenas ir pasisotinti jomis. Išgelbėsime pasaulį nuo bado. Yra video youtube galit pasižiūrėti. Kai pamačiau, tai pagalvojau – gerai, kad jam neduoda pinigų Rusija, nes jei Žmonija pradės valgyti pjuvenas, tai mes suvalgysime visą planetą. Gamtoje ne visi augalai valgomi. Dauguma yra nevalgomų. Gal kaip tik dėl to, kad žmonės visko nesuvalgytų?

Kita vertus, tą aplinkos būdą kaip bet kokią organiką paversti maistu mes jau esame atradę ir naudojame savo daržuose. Duokite man bet kokią organiką, aš ja užmulčiuoju daržovių sėklas ir gaunasi maistas. Šis būdas nepavojingas planetai.

Mano klausimas: Gamta - pati geriausia mokytoja. Į ką pirmiausiai vertėtų atkreipti dėmesį leidžiant laiką gamtoje, stebint ir bandant pažinti gamtos dėsnius? (pvz. aplinkos sąlygos, kur auga tam tikri augalai: drėgmė dirvožemio tipas, kiti augalai?)

Klausiu apie tai, ką pirmiausiai galėtume pritaikyti GŽ (galime viską, bet pradžiai paprasčiausi dalykai, kurie padėtų suprasti/išmokti/pastatyti ant kojų GŽ srityje))


Čia kaip su mokymais – betikslis teksto skaitymas nieko neduoda. Jei nori ką nors gauti iš teksto, turi iškelti klausimą. Gamtos betikslis stebėjimas irgi nieko neduoda. Reikia užduoti jai klausimą. O klausimas užduodamas paprastai. Imi į ranką morkų sėklas ir klausi savęs ir gamtos: „o kaip gamta pasodintų morkas? Kaip jas prižiūrėtų?“ Ir tada stebi gamtą ir lauki ką ji atsakys į tavo konkretų klausimą. Ji atsakys tik į konkrečius klausimus, kurie tau kils praktikoje. Todėl reikia pradėti daržus, pradėti praktiką ir tada žiūrėti į gamtą.

Ką daryti, jeigu žemę jau suarėme prieš metus, kaip ją paruošti daržui, kad vėl būtų tinkama GŽ?

Arba vėl suarkite ir sodinkite, mulčiuokite. Arba, jeigu jau vėl atsirado velėna ir negalite į ją pasėti, tada nupūdykite tą velėną uždėdami didelį mulčio sluoksnį.

Pernai sodinau ant pievos po šiaudais, tačiau nedidelę dalį - pabandymui. Deja, rezultatai buvo prastoki :( Ar bandyt kitą vietą ar tiesiog ne viskas gali augti taip? Bandžiau auginti svogūnus ir braškes.

Pernai buvo labai karšta ir sausoka, tai svogūnams ir braškėms trūko drėgmės. Gali būti, kad kitais metais viskas bus gerai darant tą patį. Arba galbūt ką nors negerai darote. Sunku pasakyti nematant. Nelabai suprantu kaip pasodinot ant pievos. Vis tiek padarėt duobutes velėnoj ar pas jus žolė tokia silpna, kad nereikia kasti?

Kol kas savo darže mėginau mulčiuoti tik kopūstus, pomidorus, agurkus ir panašias daržoves, kurios sodinamos į daržą jau sodinukais - pasodinau sodinukus ir juos apmulčiavau, bet nelabai dar suprantu, kaip, pavyzdžiui, mulčiuoti morkas, kurios tokį ilgą laiką būna labai smulkios ir mažytės, kaip jas ar panašias kultūras sėti ir prižiūrėti pagal GŽ principus, kad pačių augalų neužgožti?

Morkos ar burokėliai lysvėje sėjamos eilutėmis. Ten kur pasėta – nemulčiuojame. Mulčiuojame tik tarp eilučių. Kai morkos ar burokėliai išdygsta ir paauga, tada galima pridėti daugiau mulčio ir pritraukti jį prie pat augalų kaip kad darėt su kopūstais ir pomidorais.

1. Norėčiau išsamesnio paaiškinimo kas tos gamtinės sėklos? Ar tai reiškia pirktinių sėklų iš kokio prekybcentrio atsisakymą?

Sėklas geriausia darytis savo. Jūsų pasigamintos sėklos bus į savo genetiką surinkę informaciją apie jūsų sklypą ir jo klimatą. Ir jos geriau augs, nes žinos kaip augti. Kitas dalykas, jūsų augintos sėklos mokės apsiginti nuo vabzdžių kenkėjų. Parduotuvinės to nemoka, nes jie sėklas augina steriliai, šiltnamiuose arba nupurkštuose laukuose, augalai augdami nemato jokių kenkėjų per visą savo augimo sezoną ir neišmoksta nuo jų gintis ir neįrašo to į savo genetiką. Todėl pirktinės sėklos nemoka gintis nuo kenkėjų.

Taip pat gamtinės sėklos reiškia ir prisitaikymą prie mūsų gamtos. Pavyzdžiui, pomidorų yra visokiausių veislių, bet vienos jų geriau augs gamtoje Lietuvoje, kitos – visai neaugs. Pirmąsias vadinsime gamtinėmis arba labiau gamtinėmis.

pavyzsdziui jus paminejote Gamtines seklas. gal galite placiau pakomentuoti kokios tai seklos? mastant logiskai, as galiu klysti, todel pataisykite, tai seklos, kurias susirenki is jau tureto derliaus. kiek esu girdejusi, tokios seklos bendraja prasme yra peikiamos, kaip veliau ne tokios derlingos, jos issigimsta, neatsparios ligoms ir tt…zodziu blogis ir reikia pirkti brangias ir kokybiskas is parduotuviu.

Taip, reikia mokėti pasigaminti sėklas. Parduotuvėje kartais parduodami hibridai. Iš jų gaunam sėklas, kurios paskui gali duoti kitokius vaisius. Bet jei parduotuvėje nusiperki ne hibridą, tada jo sėklas gali dauginti ir visada gauni tą patį, niekas „neišsigimsta“. Čia plati tema, reikės kada ją aptarti atskirai. Trumpai, tai savos sėklos geresnės, tik reikia mokėti jas pasigaminti.

2. Ką daryt su tuo lietuvio noru turėt šviežių daržovių ištisus metus? :))) Ar verta visiškai atsisakyti šiltnamio idėjos? Juk jeigu pavyksta išspręsti šaltuoju metų laiku šilumos problemą(Kurdiumovo pateikti pavyzdžiai rodo, kad tai įmanoma) tai gal įmanoma bent jau kažkokią dalinę ekosistemėlę tam šiltnamyje sukurt. Gal tos daržovės ir nebus visiškai visavertės, bet bent jau ne iš parduotuvės, ne konservuotos ir t.t.

Galima maitintis šviežiomis daržovėmis ir be šiltnamio. Tiesiog valgai kitas tuo metu lauke užaugusias daržoves. Šiltnamis nedaug pailgina auginimo vegetaciją. Dar geriau šildomas šiltnamis. Tada galima auginti ištisus metus. Bet šiltnamyje auginta produkcija toli nuo gamtos, labai jame dirbtinė aplinka ir geros kokybės nesukursi. Bet jei negalit kitaip, tai auginkit šiltnamyje. Jau geriau šiltnamyje, nei pirkti iš kitur. Bet yra žmonių, kurie išsiverčia be šiltnamio. Galbūt pasidomėkit jais, gal ir jums nereikės?

3. Dėl tų lysvių paaukštinimų. Ar verta juos daryt, ar nenukenčia per daug nuo jų pati gamtinė žemdirbystė? Juk tai užtvaros visokiom varlėm ir kt. Kita vertus labai padeda apsigint nuo žolių.

Jei norite daugiau gamtos, tai nedarykite paaukštinimo.

Daržą pataikiau į tokią vietą, kur praeina požeminė vandens gysla, maždaug 3m pločio. Toj zonoj pūdoma jau trečius metus, bet varputis nenugalimas. Kadangi tai praeina per pati daržo vidurį, ką patartumėt daryt su šia zona?

Manau labai gera zona. Sodinkite daržus ir dėl drėgmės bus geresnis derlius. Varputį teks ravėti.

sioje medziagoje jus rasote apie gamtines zemdirbystes siekemybe: “Kiekvienais metais vartokime vis daugiau daugiamečių augalų, vis daugiau sodo kultūrų, vis daugiau laukinių augalų, kurie auga ir taip, be jokios priežiūros.” perskaicius kaip ir viskas aisku, bet man noretusi platesnio ir konkretesnio aprasymo, kaip tas galutinis tikslas turetu atrodyti ?

Galutinis tikslas – rankiojimas. Eini į mišką, prisirenki uogų, grybų, prisidžiovini. Pievoje prisirenki šaknų. Miške prisirenki riešutų. Vasaros metu prisirenki žolių. Jų irgi prisidžiovini. Dar prisirenki vaisių – obuoliukų, kriaušiukų, jų irgi prisidžiovini. Gali konservuoti viską. Nežinau ar užtenka tokio aprašymo?

Mane sudomino perėjimas prie daugiamečių augalų. Aplink mano daržo sklypą daugybė varnalėšų, su kuriomis sunkiai susidoroju. Reiškia, mano pastangos čia nereikalingos ar jas tiesiog šiek tiek kitur reikia nukreipt?

Varnalėšų valgomos šaknys. Kasamos pavasarį arba rudenį. Kasti reikia tik pirmametes. Tos kur su sėklomis jau netinka. Supjaustomos griežinėliais ir valgomos žalios arba džiovinamos. Taip pat galima kepti ar virti. Taip pat valgomi varnalėšų lapkošiai. Supjaustomi griežinėliais ir pakepami su bulvėmis.

Dar viena problema - galinsogos, juodosios kiauliauogės ir asiūkliai. Ar perėjus prie GŽ šitos viešnios ir svečiai pasitrauks iš mano lysvių, ar leisti visiems draugiškai gyventi?

Galinsogos yra viena skaniausių piktžolių. Asiūkliai užaugina riešutėlius, bet jie labai giliai po žeme, neapsimoka kasti. Kiauliaguogės nevalgomos. Svečius raukite tik tada, jei jie šviesą užstoja arba jei nepatogu dirbti su augalais.

Dar kyla klausimas apie užtvaras nuo vėjo. Daržas labiausiai išpučiamas iš pietų ir pietvakarių pusės. Pasodinus aukštus augalus, užstos daug šviesos. Kokiu atstumu nuo lysvių galima sodinti užtvaras, kad jos atliktų savo funkciją? O gal čia jau galima pereiti prie sodo dalies ir užsodinti vaiskrūmių juostą? Bet čia ir vėl - GŽ vizijos laikantis lyg ir nematau juostomis ar eilėmis susodintų kultūrų.

Galima bet kuo užstoti vėją. Sodinti reikia per du kartus tiek, kiek užtvaros aukštis.

Labai ačiū už įvadinę paskaitą/medžiagą. Aš norėčiau papolemizuoti dėl atsakymo, kad nėra svarbu ką šalia ko sodinti. Labai laukiu antro turo atsakymu, kuriuose ta tema bus nagrinėjama plačiau. Bet mano nuomone, labai svarbu ką sodinti šalia ko, bent jau tiek pagal tai ką augalai mėgsta ir t.t.

Papolemizuokime. Mano požiūris išdėstytas štai čia:
viewtopic.php?f=16&t=51

Parašykit savo pastebėjimus.

Mano klausimas : mulčo sudėtis. Pvz.,man trūksta žolės/šieno mulčui. Mąstau, gal tam būtų galima panaudoti metus išlaikytus šiaudus. Kodėl išlaikytus- todėl, kad "pramoninėje" žemdirbystėje naudojami fungicidai dažniausiai turi pusėjimo trukmę iki 40 dienų, tai reiškia, kad per metus suskils visa ten supilta chemija.

Taip, šiaudai irgi tinka. Tik šienas yra vertingesnis, daugiau medžiagų gerų turi. Fungicidai suskyla per 40 dienų, bet nepasakoma į ką suskyla. O tie skilimo produktai irgi gali būti kenksmingi. Geriau nenaudot šiaudų. Bet galima ir naudot.

Trumpai tariant, norint ūkininkauti gamtiškai, reikia padaryti taip, kad ir sklype, ir aplink jį būtų kuo daugiau gamtos.
Kaip tą padaryti? Kaip pagaminti daugiau gamtos?


Pradžiai savo sklype darykite, kad būtų kuo daugiau gamtos. Apsidairykite. Galbūt jūsų sklype šiltnamis stovi – šalinam. Galbūt trinkelės suklotos, pavėsinė. Šalinam. Gal garažas. Šalinam. Gal šienaujamas didelis plotas ar, neduok Dieve, skutama pievutė. Iš karto apleidžiam gamta, pasodinam medžius. Gal dar kokių šalintinų negamtiškų dalykų turit savo sklype? Visus juos pašalinus ir leidus gamtai ten pasireikšti galima turėti daug gamtos. Jeigu savo sklypą jau idealiai susitvarkėte, bet už sklypo ribų ne gamta, o asfaltas, namai, šiltnamiai, tai visą tą irgi turite pakeisti. Pagalvokite kaip.

Matome, kad lapų pievoje nėra, todėl lapais ir pjuvenomis nemulčiuosime daržo.
Nes lapai ir pjuvenos rūgština dirvą? Kodėl negalima to daryti, juk yra augalų – rūgščios terpės mėgėjų?


Čia idealiu atveju daržą mulčiuojame šienu, o sodą – lapais. Nes taip daro gamta. O jei nenorit idealaus atvejo, tada galit mulčiuoti daržą lapais, o sodą – šienu.

Sodas, konkrečiai medeliai, pradeda derėti vidutiniškai po dešimties metų nuo pasėjimo.

Kokias sėklas galima sėti? Ar pasėjus įprastų (dabar valgomų) obuolių sėklas neišdygsta laukinė obelis (juk tokių obuolių nevalgome – jie l. rūgštūs), kurią vėliau reikia akiuoti/skiepyti (norint sulaukti valgomų obuolių derliaus)?

Svarbu nuo ko apsidulkino žiedas. Lietuvoje jau beveik neliko laukinių obelų, todėl jei nuo obels paimsite obuolį ir jį pasėsite, greičiausiai išdygs kultūrinė obelis. Apie tai išsiplėsim vėliau.

O kokio gylio dirvožemio struktūra reikalinga? Ar nereikia dėl to sukti galvos?
Smėlis išlaiko struktūrą?
Augalai sugeba struktūrizuoti molį?


Nereikia sukti galvos. Gamta padaro kiek reikia. Tiek smėlyje, tiek molyje. Struktūrą kuria šaknys ir vabaliukai, kirmėliukai. Pabandykit pakasinėti, pamatysit kaip šaknų išvarpyta žemė. Tai ir yra struktūra.

Kaip sužinoti kokia pas mane žemė? Kiek sodinau tai kastuvo gylio juodžemis gyliai kažkas kietoko ir šviesesnio. Kur daržas ariamas storiau / daugiau juodžemio.

Paimi drėgnos iškastos žemės. Ir suspaudi delne. Jei sulimpa, tai priemolis, jei subyra kaip smėlis, tada priesmėlis.

Nupudoma uždėjus sluoksį iš pavasario? Aš rudenį kelias lysves dariau - pievoje dėjau kartono ir ant viršaus šiaudų 15cm. Kitur tik šiaudai. Ar gali spėti nuputi kažkas ar tiks tik bulvėms?

Žiūrint kokia velėna. Kai kur užteks, kai kur ne. Pažiūrėsit pavasarį.

Galima dėti šviežią žolę (ką tik nupjovus)?

Galima, bet nedidelį sluoksnį, kad saulei pašvietus jis išdžiūtų, o ne surūgtų.

Gž mėnulio kalendoris naudojamas?
Pagal ką sprendžiama kada ką sodinti


Naudojamas. Mėnulio kalendorių ir fenologinį kalendorių rasite čia:
viewforum.php?f=43

Tankus sodas - panašus į miška. Koks medžių tankis turėtu buti? Tokiam sodui tinkami bet kokie vaismedžiai? Ar šviesos užteks? Ar gž genimi medžiai (tai juk atrodo taip negamtiškai)?

Šviesos neužteks, geriau miško aikštelė. Tinka bet kokie vaismedžiai. Tankis su medžių augimu skiriasi. Iš pradžių gali būti kas pusmetrį, paskui kai paauga, kas metrą, paskui dar išretėja, dar. Pažiūrėkite miške, jaunuolyne. Paskaičiuokite centimetrus ir daug kas paaiškės. Medžiai gamtoje negenimi, tai jei galite, negenėkite. Gyvūnai apkramto apatines medžių šakeles.

Norint daržui sukurti veiksmingą ekosistemą aplinkui jį kokia turėtu būti logiškiausiai laukinės pievos juosta? Aš galbūt netinkamai suprantu ekosistemą. Galbūt ją reikia kurti darže ir to pakanka... aš įsivaizduoju aplinkui daržą laukinė pieva. Vaiskrūmiai vėjo barjerui ir papildomam derliui.

Taip ir dar toliau miškas.

O visų medžių lapai tinkami daržui? Ar yra kokių 'nuodingų' daržui? Lapai gali rūgstinti dirvą? Ar gž principu reikia reguliuoti daržo rūgštingumą?

Daržui geriau šienas. Bet jei naudoti lapus, tai po nedaug. Daugelis lapų neutralūs ir dirvos nerūgština. Yra keletas agresyvių lapų – beržo, ąžuolo, graikinio riešutmedžio. Jie turi pavojingų medžiagų, tai su jais reikėtų atsargiau. Bet nedideliais kiekiais galima ir juos naudot.

GŽ nekreipia dėmesio į rūgštingumą, nes naudojamas mulčias, po mulčiu gyvena labai daug bakterijų, kurių fermentai yra stiprūs ir pramuša rūgštingumą, praskiedžia jį.

Krūmams gerai augto po medžiais ar jiems tinkamiau yra 'pamiškėje'?

Kai kurie krūmai auga pavėsyje, kitiems labiau patinka saulė. Bet daugelis vaiskrūmių geriau derės, jei bus apšviesti saulės.

O pagal GŽ gyvenančio žmogaus kokia mityba? Visavalgis ar vegetaras?

Šito nežinau.

kodel kaip svarbus dalykas paminetas prudas? Cia del vandens ar daugiau del ekosistemos ivairoves?

Ir dėl įvairovės, ir dėl to, kad kai kuriems gyvūnams tiesiog reikia atsigerti.

As planuoju kitamet pradeti seti/sodinti darza, bet visai nenoriu arti/kasti/lupti velenos (veiksmas vyks pievoj), turbut iseitis butu daryti pakeltas lysves? Ar mokysimes jas daryti?

Arba sukasat, arba nupūdot. Pakeltos lysvės tik šilumamėgiams, pavyzdžiui, agurkams. Pakeltą labai lengva padaryti. Tiesiog atneši žemės ir pripili kokia Arba sukasat, arba nupūdot. Pakeltos lysvės tik šilumamėgiams, pavyzdžiui, agurkams. Pakeltą labai lengva padaryti. Tiesiog atneši žemės ir pripili kokia 20-30 centimetrų. Ir sodini, mulčiuoji.

Dar man kiek neaisku del mulco sluoksnio storio. Teoriskai zinau, kad jo turi buti tiek, kad po sluoksniu butu visada dregna, jis butu is leto "valgomas", bet neputu, ar ne? As rudeniop negailedama apkroviau visus medzius nusienauta pievos zole (toj pacioj pievoj jie ir auga), paskui prasidejo lietus ir man sunku buvo suprasti ar tas sluoksnis tinkamas.

Medeliams ne taip svarbu storis. Iš akies galima užmesti pagal vasaros praktikas. Manau uždėjot gerai. Sunku yra medelius neteisingai pamulčiuoti. 

...vietinis sodas buvo praretintas ... shakos ir pan mediena buvo susmlkintos smulkintuvu tad gavosi nemaza kruva organikos… nusprendem daly darzo uzmulciuoti shia orgnika vardan paziureti kas gausis… o gi kas gausis? ar toje dalyje apskritai augs pievines kulturos? kaip suprantu toks mulcas letas maistas augalijai ir labiau tiktu mishkui/sodui juolab turbut ir mikro/makro flora/fauna apsigyvena mishkui budingesne, tad kaip elgtis atejus metui darziniu kulturu seklu dejimui toje vietoje, gal zinoma ko tiketis ar gal tuoj pat imti taisyti situacia vienokiu kitokiu budu. Na nemaza darzo dalis taip uzmulciuota tad nesinoretu prarasti galimybes derliui uzsiauginti vardan eksperimento tame plote…( na del praktinio pazinimo vis viena paliksim kampely eksperimentui, stebejimams…)

Augs ir taip. Tik kitą kartą daryk gamtiškiau.

Pradedant nauja darzo vieta pievoje. gal but nebutina sukasti, suarti pievos kad nesunaikinti dirvos strukturos, ar uztektu tiesiog velena nukasti, apversti ir uzmulciuoti ant virsau - cia galvoju kaip pavasary pradeti darza naujoje vietoje. Toky varianta dariau rugpjucio menesy ropems, burokams vardan kad tureciau norimu valgomu lapu iki salnu, patys sakniavaisiai, lapai buvo menki, krapai, pankoliai apie 10-15 cm uzaugo… cia buvo eksperimentas velyvam darzui. kokia zinoma patirtis tokio darzo pradejimo is pavasario? ir kaip apie velyvus darzus, arba kokias kulturas veliausiai dar galima pasisodinti, kad sulaukti ,,padoriu,, darzoviu...

Taip, nuimam tik velėną, giliau kasti nereikia. Velėna trukdo, tai ją pašalinam. Tik pavasarį iš velėnos labiau žolė augs. Bet jei susitvarkei rudenį, tai ir pavasarį tas pats. Apie vėlyvą sodinimą kalbėsim vėliau.

hmmm … gal cia nelab i tema :) bet visgi nelabai aisku… kaip yra su tom DARZOVEM… kas jos tokios nes jos visgi ir lapai, ir saknys, ir uogos, ir visa tai kartu vaisiai… ar tai tik isvestines augalu rusys is ju pirmtaku… ar po kurio laiko, kada dabartiniu Darzoviu darze nebeauginsim ir pereisim prie naturaliai auganciu aplinkoje, vis dar vadinsime kulturas darzovemis, pvz ar piens, dilgeles darzoves? tokia suvelta mintis, bet neiseina jos man sudeti protingai nes pacios darzoves neturi man aiskumo gal todel taip :))

Kai kurios daržovės paimtos iš gamtos ir pervežtos į kitus klimatus, pavyzdžiui, kai kurios bulvės, pomidorai, kukurūzai. Bet yra ir išvestų šitų. O kai kurios tai taip išvestos, kad gamta taip nesusiprotėtų. Pavyzdžiui, brokolis yra smidro ir kopūsto palikuonis. Kaip vadinti augalus nesvarbu, daržovėmis ar ne. Svarbu, kad gerai augtų ir žmogus būtų sotus ir laimingas.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007