Gamtinė žemdirbystė

Dalinamės patirtimi apie gamtai draugiškus ūkininkavimo būdus
Dabar yra Sek Lap 17, 2019 3:01 am

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: Ket Sau 30, 2014 8:57 am 
Atsijungęs

Užsiregistravo: Ant Bir 12, 2012 6:42 pm
Pranešimai: 3280
Miestas: Ukmergės raj.
Mano klausimas yra toks: kuom "blogas" yra šiltnamis? Suprantu, kad jis iš dalies izoliuoja augalus nuo aplinkos, bet iš kitos pusės tai yra kaip ir bandymas "kopijoti gamta": jei augalui netinka mūsų klimatas (šalnos, rūkas), sukurti jam sąlygas artimesnes tai aplinkai, iš kurios jis kilęs.
Ir dar vienas: tavo požiūris į skiepijimą, ar tu skiepiji savo medžius?


Kuom blogas šiltnamis:
viewtopic.php?f=7&t=108

O jei vis tiek randate šiltnamio pliusų, tai auginkite šiltnamyje.

Mes neskiepijam medelių. Gamtoje skiepijimo nėra. Mano požiūris čia:
viewtopic.php?f=14&t=266&hilit=skiepyjimas

1. Kodėl kurmiai blogai? Ką jie tokio daro tradicine žemdirbystės forma užsiimantiems ūkininkams ir ar to paties nedaro gamtine žemdirbyste užsiimantiems?

Nežinau kodėl jiems blogai, o gamtinėje žemdirbystėje jie nieko blogo nedaro. Pas mus lysvėse tunelių tuneliai, bet kad žalos padarytų, tai nemačiau.

2. Minėjai, kad pradinukams geriausia pirmiau susikasti žemę, o ne pūdyti. Ar sunkiau pūdyti? Kodėl susikasti lengviau? Aš, pvz., nežinau, nei vienos, nei kitos procedūros, tad man turbūt būtų tas pats, kurį variantą pasirinkti pradedant užsiimti apskritai bet kokia žemdirbyste. Ar aš klystu?

Nupūdyti sunkiau. Sukasti labai paprasta. Jei nori sodinti pavasarį, tai sukasi ir pasodini. O jei nori pūdyti, tai tada pavasarį negalėsi nieko sodinti. Turėsi prišienauti, išdžiovinti žolę, sudėti ant žemės, visą sezoną prižiūrėti, galbūt papildyti mulčio ir sodinti tik kitą pavasarį galėsi.

4. Kažkur girdėjau, kad laistant nereikėtų šlapinti mulčiaus. Nediskutuojant apie tai, kad užsiimant GŽ laistyti idealiu atveju išvis nereiktų, noriu paklausti, ar tiesa ir kodėl? Ir kaip tada kai lyja - juk viskas ir taip sušlampa...

Netiesa. Mulčių galima šlapinti. Tik nestipriai, kad mikroorganizmų sukurtos naudingos medžiagos neišsiplautų į podirvį. Laistyti ne stipriau kaip lietus laisto. O geriau išvis nelaistyti ir palikti viską gamtai.

5. Ar permakultūra turi kokį nors ryšį su GŽ? Ar tai tas pats? Ar skiriasi ir kiek?

Panašūs dalykai, bet yra ir skirtumų. Permakultūroje gali būti žemė ariama, gali būti pridedama trąšų, naudojamas kompostas, mėšlas, šiltnamiai, trąšos, dirbtinis laistymas, gydymas nuo ligų, apsaugos priemonės nuo ligų. Viso šito gamtinėje žemdirbystėje nenaudojame. Vėliau gal plačiau panagrinėsime šią temą. Priminkit.

6. Dar girdėjau, kad GŽ neturi tokios sąvokos kaip piktžolė, nes viskas, kas užauga, yra reikalinga. Berods, Jasionio žodžiai, jei teisingai juos supratau. Gali pakomentuoti?

Vienintelis dalykas ką piktžolės gali daryti blogo, tai turbūt tik auginamų augalų užtamsinimas. Štai kada jos jau pradeda tamsioti augalus, tada jas reikia pašalinti. O šiaip jos gali augti ir teikti naudą.

Sunku suskaičiuoti kiek gėrio gali teikti piktžolės, o visos gerosios savybės be to dar ir nežinomos. Štai keletas:

Piktžolės ilgomis giluminėmis šaknimis - usnys, liucernos - gali būti naudojamos darže kaip mineralų šaltinis. Jos pasiekia gilius klodus, iš ten paima mineralus ir atneša ant žemės paviršiaus. Be šių piktžolių panašų vaidmenį atlieka medžiai, bet medžių darže neauginsi. Tai belieka tempti į daržą lapus, medieną iš kur nors arba tiesiog džiaugtis giliašaknėmis piktžolėmis, kurios atlieka tą pačią funkciją.

Lapinės piktžolės - gargždeniai, barkūnai, varnalėšos, barščiai, dilgėlės, liucernos, lubinai, skudučiai, garšvos, gurgždžiai - gali būti naudojamos sode, kur reikia pašalinti velėną. Nes velėna medžiams kenkia, o minėtos piktžolėssavo lapais užstoja šviesą smilginėms žolėms ir jas naikina, taip gelbėdamos nuo velėnos medžius.

Visos piktžolės sugeria saulės šviesą ir tampa mulčiu, savo mirusiais kūnais yra visų kitų gyvų augalų maistas.

Įvairios piktžolės sukaupia iš atmosferos, žemės ir vandens skirtingų medžiagų. Taigi įvairesnis mulčias reiškia, kad auginamiems augalams mityba įvairesnė ir be trūkumų.

Aukštos piktžolės apsaugo nuo šalnų ar vėjo. Pvz. pas mus paliktos piktžolės apsaugo pupeles. O ten kur nėra piktžolių, tai nušąla. Po šalnų pavojaus tas piktžoles galima pašalinti.

Piktžolės gina auginamus augalus pritraukdamos ant savęs kenkėjus.

Piktžolės išskiria visokias medžiagas, kurios atbaido nereikalingus kenkėjus nuo auginamų augalų.

Daug piktžolių yra valgomos. Auginti nereikia, o teikia tiesioginės naudos.

Sudarydamos įvairovę, piktžolės stabilizuoja ekosistemą. Nusistovėjusioje ekosistemoje mažiau streso ir augalų ligų, kenkėjų protrūkių.

Piktžolės skatina kultūrinių augalų mikorizę dėl kurios ir atsiranda vitaminai, hormonai ir kitos bioaktyvios medžiagos auginame augale.

Piktžolių nemėgsta tradicinėje žemdirbystėje, nes jos atima maistą iš kultūrinių augalų. Gamtinėje žemdirbystėje mulčiuojame, todėl maisto yra pakankamai ir piktžolės negali atimti maisto. Jos kaip tik priešingai, prikaupia maisto iš oro ir sumulčiuotos atiduoda visas savo medžiagas mūsų auginamiems augalams.

1. Norint sukurti naują daržą, bet kokiu atveju, be kastuvo vis tiek neišsiversime? Dirvos perkasimas vis tiek būtinas prieš sodinant daržoves į pievą?

Mūsų daržams gal dešimt metų ir nė karto nesam jų kasę. Atėję radome dvimetrinę žolę, nupjovėme ją ir sudėjome ant žemės suformuodami lysves. Velėna nupuvo ir kitais metais į ją pasodinome ką norėjome.

Pirmą kartą sukasti siūlau tik pradinukams, kuriems psichologiškai sunku persilaužti. Arba žmonėms, kurie negali laukti kol velėna nupus, kurie nori sodinti jau šį pavasarį, o neturi nupūdytos žemės.

2. Kur galima įsigyti sėklų tokiems daržams, nes jau iš patirties- tikrai dauguma iš prekybos centruose pirktų sėklų neatlaiko išbandymo ...

Savos sėklos kiek geresnės, bet kad parduotuvinės neatlaiko išbandymo, tai nepasakyčiau. Gerai auga ir pirktinės. Mes sėklas perkam Kaune, Taikos 92, parduotuvėje „Sėklelė“, nes jie turi įvairių rusiškų sėklų, kurios yra originalios ir tinka mūsų klimatui. Vilniečiai perka pas Štarolį, gal kas į mes jo telefoną. Taip pat siunčiamės internetu iš įvairių šalių. Dar perkam paprastas parduotuvines ir jos gerai auga. Turguose dar būna rusiškų sėklų arba močiutės turi pupelių priauginę senoviškų. Ir jau daug sėklų užsiauginam savo.

3. Na gal tai jau daugiau moteriškas pasiūlymas. GŽ propaguoja auginti ir rinkti "senovines", tradicines daržoves ir augalus. Bėda, kad net užauginus ir surinkus tokius, ne visada žinai, ką toliau su jais daryti. Kaip saugoti? Kaip skaniai ir sveikai suvalgyti -paprastų, sveikų receptų ir idėjų bankas būtų pagalba ir paskata..

Taip, suvalgymo problemą pastebi jau daug žmonių. Receptų ir idėjų banką jau atidarėm, tik jis dar skurdus:
viewforum.php?f=23

Žemės plotas,kuriame ruošiuosi kurti GD dirbamas tradiciškai, kai jį paruošti GD ūkininkavimui?

Darykite viską kaip darėte, sėkite taip pat, tik mulčiuokite. Ir paskui domėkitės toliau kaip galit paprogresuoti.

Kaip apsaugoti plotą nuo šalutinio poveikio, t.y.kaimynų purškiamų chemikalų?

Chemikalus gerai stabdo medžių ir krūmų juosta, o geriausia susidraugauti su kaimynais taip, kad nebepurkštų.

Kokios bazinės laukinių augalų rūšys išgyvenimui gamtoje? Turime daug pievų, tai gal mums tiesiog reikia geriau mokytis maitintis laukiniais augalais vietoj mokymosi kurti daržus? :)

Labai geras klausimas. Reikėtų kada prisėsti ir sudaryti pilną sąrašą. Dabar surašysiu kiek prisiminsiu iš galvos. Pirma, nebūtinai tai bus augalai. Grybai labai svarbus maistas. Uogos. Vaisiai (obuoliukai, kriaušikės). Lazdyno riešutai. Varnalėšos – šaknys ir lapkočiai. Pastarnokas. Pūtelis. Švendras. Dilgėlės, kiaulpienės, garšvos, builis. Liepų lapai, blindžių lapai, klevo lapai, jauni baltojo gluosnio lapai (kaip bambukas), sibirinis barštis, meškinis česnakas, plautė, taukė, miškinė žliūgė, krūmokšninė žliūgė, kitos žliūgės, nakvišos, eglių ūgliai, kmynų lapai... Pradžiai tiek, o vėliau reikės tuo rimčiau užsiimti. Gegužės mėnesį vedu laukinių augalų pažinimo kursus tai parodau labai daug. Taip pat eikite į Giedriaus Vaivilavičiaus seminarus mokytis pažinti valgomus augalus.

Is buvusiu sodybos seiminiku as paveldejau milziniskus kiekius siferio lakstu. Va man ir kilo klausimas ar verta panaudoti tuos lakstus velenos nupudymui, juos dedant ant augmenijos?

Taip, galima ir tokiu būdu nupūdyti.

Ar yra svarbu kokius vaismedžius tarp kokių medžių sodini? Tarkim ten, kur norėčiau sodinti aš yra pieva užžėlusi maždaug 2m pušelėmis, ar ten tinkama vieta vaismedžiams? Kokiems?

Žiūrint ką jūs norite padaryti. Yra du variantai. Pirmas, normalus sodas. Antras, miško sodas. Pirmu atveju sodiname bet kokius vaismedžius tarp pušelių. Kai pušelės pradeda trukdyti jas kertame ir galiausiai gauname vien sodą. Antras variantas – pušeles paliksime. Augs sodas pomiškyje. Tada žiūrim ką ten gamta sodina. Po pušim auga lazdynai, šermukšniai, medlievos, putinai, raugerškiai, obelys, raudonieji serbentai, kalniniai serbentai, avietės, žemuogės, grybai, meškinis česnakas, plautės... Visa kita sodiname prieš pušeles į labiau apšviestą vietą. Taip pat ir išvardintus galima į labiau apšviestą, nors jie ir gali pakęsti pušų pavėsį, bet geriau derės kai gaus daugiau saulės.
Dar jums reikėtų pažiūrėti dirvožemį kas kokiems medeliams geriau tinka. Jau rašiau, kad vieni sausiau mėgsta, kiti drėgniau, vieni molį, kiti smėlį. Ir aišku, kiekvienam sklype sprendžiamas atskiras variantas kur ką sodinti ar nesodinti.

puikiai suprantu ekosistemos svarbą, kad visi jos nariai reikalingi ir
pan., ir t.t., bet ką teigiamo rasti skruzdėlių buvime darže? Jos
švariai surenka sėklas, turbūt nemažą dalį ir vabaliukų reikalingų
sunaikina, ir akivaizdžiai visą daržą taip pakeičia, kad niekas
normaliai neauga. Ką su jom daryti?


Skruzdėlės nieko blogo daržui nedaro. Pas mus irgi yra skruzdėlių, bet nieko blogo nepastebėjau. Sėklos uždera ir jos jų nepavagia, vabaliukų pilna, nemačiau, kad muštųsi ir, kad pakeistų daržą irgi nepastebėjau. Galbūt pas jus mažai gamtos ir skruzdės neturi ką veikti, teisingiau jos kaip tik turi ką veikti – daug joms dirbti reikia, tvarkyti viską, kad atstatyt gamtinę tvarką. Tradiciniuose daržuose, girdėjau, skruzdėlės kenkia. Nors jiems ten viskas kenkia – nuo kurmio iki varlės, saulė net jiems kenkia, nes per daug kaitina augalus. Bet tradiciniam darže augalai nėra tokie stiprūs, juos amarai pradeda pulti, tada skruzdėlės padeda tiems amarams. Tradiciniam darže nėra piktžolių ir šliužai, sraigutės ir vabaliukai neturi ko valgyti, tai jie valgo vienintelį dalyką likusį – daržoves. Pas mus gi pilna maisto visiems ir jokios žalos nesimato. Gal ir skruzdėlės surenka sėklas, todėl, kad nėra ko joms daugiau rinkti? Pas mus užauga smulkios sėklos – morkos, petražolės, salierų ir nieko nepavagia. Salierų sėklos dar dabar kabo kur nenurinkau. Pabandykit daugiau gamtos palikti ir pastebėti ką skruzdės darys.

http://laukinespievos.blogspot.com/
Tai as neparasiau, ka norejau parasyti.
Rasydama ar nenukencia, turejau galvoje stai ka:
Su siuo zmogumi susirasineju, uzklausiau del seklu, dave uzsienietiskas nuorodas atsisiusti seklu, o kai ka pats gali duoti..
Va cia mano ir klausimas - ar tikrai tie augalai uzsenyje tokie kaip musu? Ar neuznesime kokiu modifikuotu seklu, iskreiptos genetines informacijos ar pan.?
Siaip si veikla ziauriai idomi, tik dar tamsus miskas - juk reikia zinoti ir kokiame dirvozemyje kas megsta augti ir kokia kaiminyste kitu augalu jiems draugiska ar ne?


Norint genetiškai modifikuoti augalą reikia didelės laboratorijos ir daug pinigų. Todėl modifikuojami tik tokie augalai iš kurių galėsi gauti naudos. Tai daugiausiai žemdirbystės kultūros arba dekoratyviniai augalai, arba augalai medienai sparčiai augantys. O šiame projekte matau tik laukinius augalus. Tokių neapsimoka modifikuoti, nes retai kas su jais užsiima. Todėl greičiausiai jie nėra modifikuoti ar kaip kitaip pakeisti.

Ar skiriasi jų genetika? Žinoma skiriasi. Skiriasi ir šalia jūsų sklypo augančių augalų genetika. Bet labai nežymiai. Augalas prisitaiko prie vietos sąlygų. Todėl tie parsisiųsti burbuliai gali būti šiek tiek kitokie, bet vėlgi, augdami jūsų sklype jie vėl prisitaikys prie jūsų sklypo mikroklimato. Kai kurie augalai patys keliauja, sėklas sulesa paukščiai ir paukščiai migruoja, ir nuneša sėklas tūkstančius kilometrų ir pasėja. Kitos sėklos nemigruoja.

Žinoma, geriausia nesisiųsti iš užsienio sėklų, o imti iš gamtos, tada jau bus garantija, kad gerai darom. Nes, pavyzdžiui, plačiai auginamas kultūras – dobiliukus ar liucerną – jau vokiečiai kažką su jais daro ir parduotuviniai dobiliukai kažkokie kitokie nei mūsiškiai.

- Kaip GŽ požiūriu žiūrima į bites natūraliame sode/darže, nes aviliai tam tikra prasme jau yra "dirbtinis" ne netūralus dalykas?

Taip, dirbtinis. Kaip ir inkilėliai. Natūraliai bitės gyventų didelių medžių drevėse. Didžiulį ąžuolą galima per šimtą metų užauginti jį gerai tręšiant. Tad nors savo vaikams galėtume tokius medžius pasodinti ir jie jau laikytų tikras gamtines bites. Bet aš iš to problemos nedaryčiau. Gyvename tokiu laikotarpiu kai turime daryti kompromisus. Jei taip visai sąžiningai, tai nėra neužterštos vietos pasaulyje, nes ir plastiko pilna toliausiai vandenyne ir Arkties ledynuose suodžių nuo kaminų ir neprieinamoje taigoje lyja rūgštiniai lietūs. Grynos gamtos neturime. Visi mūsų miškai sodinti. Europoje vienintelė sengirė nesodinta yra Belovežo giria. Visa kita gamta – nenatūrali. Taigi, darome kompromisą ir su bitėmis. Dar su bitėmis yra kita problema. Šitos bitės yra netikros bitės ir neša netikrą medų. Net jei jos apsigyvens medžio drevėje, vis tiek jos neš netikrą medų. Mes turėjome vietines pilkas bites, o šitos yra atvežtos iš Ukrainos ir kalnų. Jos prisitaikę gyventi stepėje, jų strablelis kitoks ir ima medų jos iš kitų augalų. Net sakoma, kad ant mūsų miškų rudeninio medaus jos negali peržiemoti, todėl dedamas cukrus vietoje jų nuosavo medaus. Tai kas čia per bitės? O vietines pilkąsias galima laikyti tik rezervatuose kur aplink septynių kilometrų spinduliu nėra tradicinių bičių, nes kiekvienais metais bičių motina skrenda poruotis ir gali susiporuoti su atvežtinėmis.

Trumpai tariant, mums dar taip toli iki gamtos, tiek mes visko negamtiškai darom, kad bičių avilys esminio skirtumo nesudaro.

- Mūsų 5a sklypas yra ant pelkės (jau 1-1,5m gylyje randamas durpingas sluoksnis), todėl čia dažniausiai visada šlapia. Todėl klausimas būtų labai platus kaip auginti daržoves (ne visos daržovės mėgsta drėgmę, o dabar ypač sunku auginti šakniavaisius) ir kaip užveisti sodą (nes dabar esantys medžiai labai skursta) šlapioje dirvoje? Susiaurinant klausimą būtų įdomu sužinoti kokį daržo veisimo principą pasirinkti, nes mulčias sulaiko drėgmę, o jos ir taip pakanka; kaip padėti medžiams?

Penki arai labai mažai, tai nelabai pakontroliuosi. Bet kita vertus – labai nedaug, galima atsivežti žemės ir užpilti. Jei iš vietinių medžiagų, tada siūlyčiau visgi išsikasti prūduką. Mažiuką, aro dydžio. Gautas žemes paskleisite po sklypą ir žemė pasikels. Vanduo dar subėgs į prūdą ir greičiau garuos, reiškia turėsite sausesnį dirvožemį. Kitas variantas, ką jūs ten veikiat su tokiu sklypuku. Pasiimkit hektarą, žemės Lietuvoje kol kas pilna ir hektare jau galėsit gerai atsipūsti, daug vietos ir ekosistemai kurti.

Mulčius drėgmę saugo, tas tiesa. Jo kiekį padidina. Bet šlapiuose dirvožemiuose – atvirkščiai – sumažina. Taip atsitinka todėl, kad po mulčiu veisiasi visokie sliekai ir vabaliukai ir žemė darosi struktūruota, puri ir pralaidi vandeniui. Ir vanduo lengviau nuteka žemyn, prieina oras ir dirvožemis pasausėja.

- Estetiniu požiūriu GŽ sodas nėra labai patrauklus ir dažniausiai būna panašus į bardakėlį. Gyvenant ir turint mažą sklypą estetikos vis tiek norisi. Ką patarsit?

Aš pažiūriu į tradicinį sodą ir man labai negražu. Medžiai susodinti eilėmis, vienodi. Matosi, kad su traktoriais arta, sklypas lygiai išlygintas kaip asfaltas. Kaip svetimkūnis tarp Lietuvos pievų. O nueini į mišką, kur įvairovė – siela atsigauna nuo to natūralumo. Kažkokia gamtos jėga užburia. To niekada nepatirsi nuskustoje pievelėje su tujomis aplinkui. Šiandieninis mūsų estetinis skonis labai sugadintas, bet jei patyrinėtume savo jausmus, tai gamtos šabakštyne jaučiamės kur kas geriau, nei nuskustoje ir sutvarkytoje aplinkoje.

Kitas dalykas, jums turbūt nėra tekę matyti gražaus GŽ sodo. Sodą galima sukurti gražų, o galima ir negražų. Japonijoje yra tokia meno rūšis – visą aplinką sutvarkyti taip, kad žmogus neatskirtų ar čia gamta, ar žmogaus pasodinta. Aukščiausias laipsnis yra tada kai lankytojai neatskiria. Tokie sodai yra labai gražūs. Kaip gamta. Todėl stenkitės sodinti kuo gražiau, kopijuokite gamtą ir tada GŽ sodas bus gražus. Tuo labiau mažame sklype jūs turite sąlyginai daug darbo jėgos, galit kaip tie japonai susitvarkyti, nes nedidelę erdvę reikia prižiūrėti.

Kalbate apie tai, kad sodą reikėtų kurti miško pavyzdžiu. O ar nebūtų tikslinga (ar būtų galima) kurti sodą pamiškėje ar net miške? Logiškai mąstant brandūs medžiai turėtų nustelbti tik ką pasodintus. O galbūt praktiškai susidūrėte ar žinote iš patirties, kad sodas gali augti ir miške?

Pamiškėje kurti sodą yra labai geras ir patogus variantas. Ten jau didelė miško įtaka ir reikės mažiau pastangų, kad medeliai gerai augtų. Ten ir vėjas jau sustabdytas ir fauna medžiams priimtina. O su mišku bus ta problema, kad nedaug medžių augs miške. Prieš keletą klausimų viršuje išvardinau kas augs miške. O tokio sodo mažai kas norės. Mums reikia derlingo sodo ir dar svetimšališko, kuriame auga slyvos, abrikosai, pietinės obelys ir kriaušės, trešnės. Šitas pasiekiama ne miško zonoje. Be to, atkreipkite dėmesį, kad rūpintis medeliais reikia tik kol jie maži. Būtent tada sudarom jiems miško sąlygas, o kai jie dideli ir patys gali pastovėti už save, tada jau galime nesirūpinti. Bet tada jau jiems reikės šviesos. Miške to nepadarysi. O jei sodini plynam lauke ar pamiškėje, tai sodini tankiai, imituoji jauną mišką, sodas paauga, o paskui iškerti pagalbinius medžius ant malkų bei mulčio, ir gauni apšviestą derantį suaugusį didelių stiprių medžių sodą.

2. Užsimenate apie daržo ir sodo pritaikymą prie landšafto ir šiuo metu turiu tris sklypus, kuriuose galėčiau vystyti GŽ. Jie yra vienas gana toli nuo kito, tad norėčiau visą veiklą (daržas ir sodas) vystyti viename sklype. Pirmas yra nekultivuotoje žemėje pamiškėje. Antras yra pievoje. Trečias yra prieš porą metų dar kultivuotoje žemėje (netoli miškas). Kuris, jūsų nuomone, sklypas tiktų geriausiai?

Aišku geriau tiktų tas, kuriame aplinkui daugiau gamtos. Bet siūlyčiau rinktis tą, kuris arčiausiai širdies. Į kurį yra galimybė persikraustyti ir laimingai gyventi. Žmogus yra svarbiausias, o žemę galima imti bet kokią ir padaryti iš jos Rojaus sodą. Žmogus tą gali.

3. O kaip su GŽ drėgnoje žemėje? Ar iš viso įmanoma tai daryti gana žemoje vietoje, kurioje dažnai būna drėgna. Tai ne pelkė, bet žema drėgna vieta.

Mūsų ketvirtadalis daržo būdavo apsemtas pavasarį. Iškasus prūdą šiek tiek pasitaisė situacija. Gruntiniai vandenys už pusmetrio, kitur – metro gylyje. Viskas auga labai puikiai. Tokioje vietoje auga ir derlingiausia Lietuvos pieva – dviejų metrų aukščio per vienerius metus užauga. Obelys pačios pasisėjo ir auga, dera šitoje žemėje. Gal bus trumpaamžiškesnės, bet jaunos obelys labai patogios, šakos žemai, lengva prisiskinti obuolių. Mandžiūriniai riešutai auga, gudobelės auga, abrikosas ir tas šlapžemėje auga.

Taip pat stenkitės prisitaikyti prie gamtos. Yra šlapia vieta – sodinam ir auginam drėgnamėgius, turit sausą smėlio kalniuką – puikiai augs kvapnios vaistažolės. Nereikia norėti turint šešis arus šlapžemės sukurti ten Rojaus sodą su visais kaulavaisiais ir sausamėgių augalų įvairove. Ne. Bet jei sklypas hektaro dydžio ir yra erdvės apsisukti, tai ten iš bet kokio varianto galima Rojų sukurti.

Aš jau keletą metų auginu kai kurias daržoves šiltnamyje. Pastoviai jas mulčiuoju nupjauta žole, kartais palaistau "raugintų dilgėlių" vandeniu , prie pomidorų kartais įkasu žuvų, pavasarį dar paberiu pelenų. Daržoves nurinkus, kai kurias jų šaknis palieku dirvoje, dar kartais pabarstau šiaudais. Žiemą prinešu sniego, kad žemė gautų drėgmės. Sekantį pavasarį, prieš sodinant naujus daigus neperkasu žemės, tiesioj įsodinu/sėju augalą į jam skirtą vietą. Taip sluoksniuoju kelis metus. Augalai būna sveiki ir išvaizdūs, derlius geras.

Gal galite pakomentuoti mano klaidas ir ar elgiuosi teisingai neperkasdama dirvos? Kiek suprantu GŽ remiasi tuo principu, kad neturi būti jokio "arimo/kasimo". Ar vis dėlto šiltnamyje taisyklės kitokios?


Klaidų nėra. Jeigu jums patinka taip kaip yra, jei užtenka to, kad derlius geras ir gražus, tada viskas tvarkoje. Jokių klaidų.

O jeigu norite gamtiškai ūkininkauti, tada klaidos yra visur. Pirma, šiltnamis yra uždara negamtinė aplinka. Antra, gamtoje niekas nelaisto dilgėlių raugu, trečia, niekas gamtoje neužkasinėja žuvų, nebarsto pelenų, nededa šiaudų, nenešioja sniego.

Užkasta žuvis po žeme – galimas nitratų perteklius augale. Pats augalas išbujoja gavęs daug azoto iš žuvies, atrodo gražiai, lapai dideli, bet vaisiuje gali būti kenksminga dozė nitratų. Šiauduose gali būti pesticidų likučių. Augalai viską kas dirvožemyje paima į save – sunkiuosius metalus, kenksmingas medžiagas. Dilgėlės raugintos geros tik tol, kol kvepia. Rūgdamos pirmas tris dienas jos kvepia, nes gaunasi panašus dalykas kaip gira, veikia aerobinės bakterijos ir daro gerą veiklą. Tų bakterijų prisidaugina rauge. Ir tas geras anaerobines bakterijas paleidžiame į daržą ir jos daro gerą darbą darže. Jei dilgėles paliekame ilgiau, deguonies pritrūksta ir prasideda blogi procesai. Išsiskiria toksinės medžiagos. Gamta duoda signalą – neik, neliesk, smirda, neliesk, kenkia. Pelenų perteklius irgi gali būti kenksmingas. Be to, reikia stengtis į krosnį dėti tik švarią medieną. Nedėti jokių kitų dalykų – laminuoto popieriaus, popieriaus su kenksmingais dažais, plastikų, lakuotų ir dažytų medienos gabalų. Aš tai manau, kad degant net natūraliai medienai, ypač jai smilkstant išsiskiria kenksmingos medžiagos ir ne visos jos išskrenda į orą, kai kurios lieka kartu su pelenais. Be to, įdedate daug savo darbo. Jei nebūtų šiltnamio, tai nereikėtų tąsyti sniego, jis pats nukristų ant žemės.

Štai ką darot gerai, tai kad nekasat, kad mulčiuojat, kad natūralaus sniego prinešat irgi gerai, šaknis paliekat žemėje. Nors kiek pagal gamtą.

Bet aš nesakau, kad blogai darote. Jei jums taip patinka, tai taip ir darykite. Ne visi gali išeiti į mišką ir valgyti garšvas su varnalėšom. Kiti visai kitokiose sąlygose ir patalpintum į natūralias, tai numirtų pirmą dieną. O kitų sąmonė jau tokia, kad jis mieste prie šiltnamio miršta ir negali gyventi be garšvų. Į gamtą reikia eiti po truputį. Dabar turit šiltnamį, auginat, vis galvokit kaip jį pagerinti. Gerai augalai auga, puiku, bet gal galima dar geriau? Augalų įvairovę praplėsti, gal skonį pagerinti, aromatą, užauginti labai skanius ir vitaminingus vaisius. Yra kur tobulėti.

Kokio storio mulčo sluoksnis turi būti darže.
Ar skirtingiems augalams skirtingas storis mulčo sluoksnio.


Apie mulčio storį jau parašyta anksčiau. Skirtingiems augalams reikia skirtingo sluoksnio. Jauniems augalams reikia mažesnio sluoksnio, tai pačiai morkai, suaugusiai jau reikia didesnio sluoksnio, o kol ji jauna negali uždėti daug. O kai jau normalaus dydžio daržovės, tada visoms panašaus kiekio reikia. Bulvėms galima dėti daug mulčio, tačiau galima dėti ir nedaug, bet dažnai. Ridikėliams daug neuždėsi, nes jie paskęs mulčiuje, o štai pomidorui gali pridėti bet kiek. Nėra taisyklės, kad morkai dedam penkis centimetrus, o burokui šešis. Yra pateikti mulčiavimo kriterijai ir kiekvienoje situacijoje mąstome ir orientuojamės pagal esamą situaciją.

Aplink daržą didelęs pievos ar jų žolė tinkama mulčui.
Kas dar gali būti naudojama mulčui.


Žolė tinka. Dar tinka bet kokios augalinės atliekos. Vėlgi, žiūrėkit į gamtą. Vienur vienokios tiks, kitur kitokios. Taip pat žiūrėkit į patogumą. Kai kuriais lapais patogu mulčiuoti, kitus – didelius lapus, sunku sukontroliuoti, jie sudaro plutą.

Žiemojimui daržas užmulčiuojamas ar ne?

Galima mulčiuoti, galima nemulčiuoti. Žiūrint kokio rezultato norite.

„Todėl gamtinė žemdirbystė dar vadinama tinginio daržais nes stengiamės kuo daugiau atiduoti gamtai auginti ir kuo mažiau auginti patys. Kuo daugiau rankioti ir kuo mažiau auginti.“
Tai tik kad vadinasi,bet norint gaut derlių tenka rankeles pridėti.


Turbūt neteisingai supratote. Kuo daugiau priartėjame prie gamtos, tuo mažiau darbo. Jei auginate varnalėšas ir garšvas, tai jums nereikia jokio darbo. Jei esate pradinuko stadijoje ir sodinate toli nuo gamtos nutolusias kultūras ir dar nemokate auginti, darote klaidas, tada taip, jums reikės įdėti labai daug darbo. Nes esate toli nuo gamtos ir nežinia ar tokius daržus galima vadinti GŽ. Gal tiesiog reikėtų vadinti mulčiuotais daržais.

Kita vertus, yra žmonių, kurie perėjo iš tradicinės žemdirbystės į paprastus mulčiuotus daržus ir sako, jog pastaruosiuose darbo mažiau. Tad galbūt kažką negerai darote arba gal keliate sau ir daržui per didelius reikalavimus?

Pirmaisiais metais šienu mulčiavau sukastas lysves. Vasaros gale kai kurios lysvės sužėlė tankia žole (ne piktžolėmis).Vietomis buvo prižėlę ir varpučio, todėl rudenį neiškenčiau ir vėl perkasiau lysves, iškračiau žolių šaknis. Įtariu, jog mulčiuojant kartu su šienu pribyrėjo ir žolių sėklų. Taigi, kokia žole, ar šienu galima mulčiuoti? Matyt, reikia nušienauti tuomet, kai žolė skirta mulčiui dar nesubrandino sėklų. O gal nekreipti dėmesio ir mulčiuoti toliau?

Jei geras mulčio sluoksnis, tai žolių sėklos nesudygsta, nes ant mulčio paviršiaus joms trūksta drėgmės, o po mulčiu jos irgi negali sudygti, nes mulčius trukdo. O varputis sugeba įlysti savo šakniastiebiais į mulčią. Ne sėklomis. Iš šono ateina. Bet tai reikia ravėti. Nereikia norėti, kad bet kaip pamulčiavai ir išsisprendė visos problemos. Po to, kai įgusite mulčiuoti ir daržai nusistovės, tada ravėjimo bus mažiau. Pirmais metais po sukasimo dar reikia daržui įsivažiuoti. Dar nėra dirvožemio struktūros, tai ir augalai auga prasčiau. O kai augalai augs gerai, tai dar ir jie padės kovoti su žolėm. Kelis metus mulčiuojamoje dirvoje jau irgi žolėms bus sunkiau įsikurti. Dabar tai jos ką tik čia buvo, jos yra šalia ir jos labai stiprios. O kai ilgai mulčiuosite, tai jos susilpnės ir ne taip paprasta joms bus ant mulčio užsikarti. Be to, išmoksite tinkamą mulčio sluoksnį palaikyti, kad tokios žolės neitų. O pradžioje tikrai sunku būna. Mulčiui tinka ir žolė su sėklytėmis. Nemaišo jos. Daug žmonių naudoja šieną su sėklomis ir problemų neturi. Kitus dalykus reikia sutvarkyti. Su praktika viskas išsispręs.

Ryšium su žemės lopinėliu, gal Jūs turitę minčių nuo ko pradėti sklypo paieškas ir galėtumėte jomis pasidalinti? Suprantu, kad galiausiai viskas remiasi į norus ir finansus. Bet, net ant popieriaus, kur galima pasikiauti fantazija, man atvirai, sunkiai gaunasi įsivaizduoti ir aprebti tą plotą. Nes baisu pridaryti kažkokių nepataisomų klaidų, bet vėlgi ar įmanoma visiškai suklysti perkant žemę? Ir ar galima sukurti gamtinę žemdirbystę pradžiai negyvenant savam sklype? Jūs taip pat rašėte, kad rašytina informacija tuščia, iki kol pradedi apie ją mastyti, daryti savas išvadas. O nuo ko pradėti mastyti, kai nėra žemės ir patirties gyvenant už miesto ribų, o norisi viską, apie dirvą, augalus, sėjas, medžių skiepyjimą ir pan. žinoti iš karto?

Žemę rinkitės pagal širdį, pagal žmogų. Ir tada iš bet kokios žemės padarysit Rojų. Nebijokit. Nepataisomų klaidų nėra. Didžiausią medį galima išpjauti ir pasodinti vietoje jo naują medį. Arba galima kažkaip išnaudoti besimaišantį medį saviems tikslams. Žodžiu, kiek klaidų bepadarysite, tiek galima ištaisyti. Atidžiau reikėtų tik su sunkiai keičiamais dalykais, pavyzdžiui, prūdu. Bet jo vietos neparinksi ant popieriaus. Reikia rinkti pagal konkretų sklypą. Taigi, pirmiausiai siūlyčiau nebijoti, nusipirkti patinkantį sklypą ir tada galvoti kur tą prūdą iškasti, kur pirmuosius medžius sodinti. Nes visi sklypai skirtingi.

Pirmus metus ten negyvensit? Na, gamtai nuo to tik geriau. Štai kultūrinės daržovės be jūsų augs prasčiau, nes yra tam tikras laikas kada reikia prie jų prieiti ir apravėti ir jei tuo metu jūsų nėra šalia, tada jos blogiau augs. Todėl prie daržo reikia gyventi. Bet prie medžių nebūtina. Gyvatvorė, mediena baldams, įrankiams, grybams, malkoms puikiai augs be jūsų. Pieva formuosis gerai be jūsų. Sodas irgi gali augti tik pasodintas. Daug gamtos elementų gali augti be priežiūros. Priežiūros reikės tik daržui, nes jis labai nutolęs nuo gamtos. Jį reikia artinti prie gamtos, tada jis reikalaus mažiau priežiūros.

Ką galima padaryti mieste, neturint sklypo? Aš labai nemėgstu teorinės informacijos, mėgstu, kad būtų praktiška. Todėl ir šie kursai sugalvoti tokie, kad būtų labiau praktiški, išskyrus pirmą pamoką. Bet kitose pamokose mes skaičiuosime praktiškus dalykus, t.y. ko konkrečiai man, kaip valgytojui reikia. Kokios kultūros man patinka? Kokias aš auginsiu? Kiek auginsiu? Kiek suvalgau? Kaip susiplanuoti daržą, kaip išdėlioti lysves. Visa tai galima daryti ant popieriaus ir namuose. Ir tai praktinė veikla. Nors ir mentalinė. Tai štai tokius dalykus ir galite daryti dabar, kol neturite žemės. Sėklas rinkite, ieškokite sklypo, mažiau gilinkitės į teorinę medžiagą ir knygas, nes praktikoje visa tai nublanks.

Kita vertus, galite piešti. Nupieškite savo sklypą ir išdėliokite ką kaip norite. Ir tai išsipildys praktikoje. Mums taip buvo. Visai netyčia, bet taip įvyko.

Darzas buvo paruostas is rudens, su kartonu, kazkiek seno meslo, ir siaudais, pavasari kartono jau nebuvo, meslas liko, siaudai baiginejosi, prisodinau visko, net nevardinsiu, ir sudaigintu darzoviu. Po keliu savaiciu, daigintu nieko neliko, net supuvusios, ar nudziuvusios dalies, vaizdas, lyg kas viska isrove :), nuskabe, nuede. O daigeliai kurie isaugo is seklu, ir dingo :) Ir visur daug sliuzu, tu tokiu rudu, cia ju laaaabai daug, ir jausmas lyg visi pas mane i darza persikele, pajaute geresnes salygas. Beje, uzaugo tik cesnakai.

Kiek skaiciau, suprantu, kad turi nusistoveti balansas, tarp kenkeju ir plesrunu, ir pan., bet tokiu atveju, kai sliuzu mases, ir dar kokiu nors kenkeju, tai nezinau kiek metu reikes laukti, kol atsiras juos edantys eziai ar kiti gyviai. Bandyti ikurti eziui nameli?

Tai noreciau paklausti, kaip elgtis, kai jegos nelygios :) ? Suprantu, kad gamtoje nera kenkeju ir ligu, bet patys suprantate.


Gamtoje vienas koks nors organizmas susijęs su kitais ne vienu būdu, o keliasdešimčiai. Konkrečiai, vienas geras vabzdys naikina ne vieną, o keliasdešimt rūšių kenkėjų. Nėra taip, kad tik ežys ar rupūžė ėda šliužus. Šliužus kontroliuoja daug kas. Ir jų problema labai greitai gali būti išspręsta. Mes šliužus turėjome vienais metais. Dar tik kraustėmės į sklypą. Buvo daug darbo prie namo ir mažai laiko daržams. Todėl sugalvojau nusipirkti ekologiškų šiaudų. Turėjau jų daug, viską užmulčiavau. Gavosi labai gražus ir tvarkingas daržas. Miestiečiams patiktų, lygu kaip asfaltas, tarsi su liniuote daryta. Piktžolių nėra, nes storas vienodas šiaudų sluoksnis. Bet užtat šliužai įsisiautėjo ir viską nugriaužė tais metais. Prieš tai negriauždavo, ir dabar nebegriaužia, bet tais metais buvo toks antplūdis kaip pas jus. Kas įvyko? Ogi mano gležni augalėliai buvo palikti mulčio dykumoje tarp gausybės šliužų. O ką šliužui daryti? Jis ėmė ką tik rado. O kai kitais metais užaugo piktžolės, tai šliužai persimetė ant jų ir mano augaliukų neliečia. Mes niekaip nenaikinom šliužų, juos gamta labai staigiai per vienerius metus sutvarkė.

Geras pastebėjimas jūsų. Kai pradedi ūkininkauti ir padedi pirmą mulčią ant žemės, tai sulekia iš visos aplinkinės pievos visokiausi gyviai. Suprantama. Padėjai maisto. Nemokamo! Tai visi ir sušoka į jį iš visų pakampių. Pirmais metais plika akimi matomas mulčio valgytojų pagausėjimas. Antrais metais kas atsitinka? Labai daug yra prisidauginusių mulčio valgytojų. Todėl ateina mulčio valgytojų valgytojai ir beveik visus juos suvalgo. Trečiais ketvirtais metais jau sistema balansuojasi. Nusistovi svarstyklės, kad visų yra, bet nė vieno nėra per daug.

Todėl pirmais metais nesitikėkit ir nenorėkit, kad bus labai fantastiška. Net jei ateinat į tyrą gamtą kur visi gyvūnų kiekiai jau subalansuoti, tai nesitikėkit, kad nepuls jie daržo. Puls, nes jūs padedat jiems maisto, nemokamo ir didelį kiekį. Ir sistemai reikia iš naujo balansuotis. Bet neužilgo susibalansuos. Jei kitais metais vėl ekosistemai kokio nors naujo šoko nepadarysit.

Nuo ko pradėti kurti eko sistemą, jei nupirktas sklypas buvo suartas, po to 2 metus neliestas ir dabar apaugęs 1,5 m. aukščio žole? Ir nuo suarimo žemė yra labai nelygi, duobėta vietomis - ar reikia žemę sulyginti?

Ekosistemą kuria ne žmogus, o gamta. Žmogus tiesiog turi leisti jai tai daryti ir pasistengti netrukdyti. Pirmais metais po arimo gamta iškelia piktžoles. Tokia stadija. Paskui po penkių dešimties metų visa tai virs į normalią pievą be piktžolių, tada pievą vystysis į drėgnesnę užsitrauks krūmais ir galiausiai pereis į mišką. Žmogus negali tiek laukti, todėl gali anksčiau pasodinti medžius. Nebus labai gamtiška, gamta netgi prieštaraus ir bandys nužudyti jūsų medelius, todėl reikės padėt jiems išgyventi, bet ką darysi, žmogui reikia čia ir dabar, o ne tada kai gamta sugalvos.

Apie sklypo planavimą reikia atskiros temos. Nebent labai trumpai dabar. Rinkitės vietą prūdui, namui, sodą ir daržą išdėliokite. Paskui labai geras dalykas apsisodinti visą sklypą gyvatvore. Kol suprotingėsit ir nuspręsit kaip sutvarkyti sklypo vidų, tai gyvatvorė jau augs ir neš jums visokeriopą naudą, nuo kvapų iki malkų ir vėjo užstojimo. Gyvatvorė gi nelabai svarbu kokia turi būti. Ji gera visokia. O štai prie sodo ar likusio sklypo išplanavimo jau galima pasukti galvą metus, du ar tris. Sodini gyvatvorę ir suki galvą. Tiek trumpai iš praktikos.

Norint i duobutes sodinti jau ugtelejus daigus pavasari, daigai auginami namie pagal iprastos mums zemdirbystes principus vazoneliuose pirktoje/prisikastoje zemeje?

Taip, jei negalit išsiversti be daigų, tada sodinam namuose. Imam labai gerą žemę, purią, iš miško, su spygliais ir augalų liekanom, kad daug oro prieitų. Oras skatina dygimą. Taip pat bakterijų ten daug, jos irgi skatina dygimą. Taip pat šilumos reikia didelės. Šaltame bute viskas žymiai sunkiau, o jei oras šiltas, tai dygsta lengviau.

Sosnovskio barsciai. Kaip atsikovoti ar neleisti jiems uzimti naudingu plotu ir GZ galimybes ju uzimtuose plotuose?

Šienauti, uždengti kartonais. Taip pat jie neauga miške. Tiesiog sodinti medžius. Kaip augalas Sosnovkio barštis yra labai geras ir labai gerai su juo ūkininkauti. Tik žmogui kenkia, nudegina, todėl jo reikia arba atsikratyti arba auginti kur nors sklypo gale kur retai lankaisi ir nėra galimybės nusideginti. Neplis barštis, jei bus stipri pieva ar miškas. Juk daug pievų Lietuvoje ir jų neužima barštis. Jis plinta pažeistose vietose. O jei gerai susitvarkote sklypą, tai galima ir Sosnovkio barštį auginti. Dar aišku reikia, kad ir kaimynai susitvarkytų.

Ar didelis skirtumas tarp vaiskrumiu/vaismedziu sodinimo pavasari/rudeni mastant apie ju sekminga prigijima ir spartu augima naujoje vietoje?

Pasodinus rudenį, medelis ar krūmelis dar turi mėnesį ar du po žeme formuoti savo šaknis kol ateis įšalas. Taip pat dar kažkiek laiko jis turi šaknims formuoti pavasarį kai įšalas giliau jau išėjęs, o paviršiuje dar yra ir jūs negalite kasti. Todėl beveik visus medžius geriau sodinti rudenį. Spygliuočius geriau sodinti vasaros pabaigoje, kada jie baigia augti. Tada jie turės daugiau laiko iki žiemos prigyti. O kai kuriuos kultūrinius kaulavaisius geriau sodinti pavasarį, nes jie lepūs ir nelabai spėja iki žiemos sustiprėti. Tai tik vyšnias, slyvas, trešnes, abrikosus geriau sodinti pavasarį. Bet prigyja ir rudenį. Daugiau dvasios įdėkit, tai ir vasarą galėsit sodinti ir žiemą, viskas vis tiek prigis.

"Mulčiuojant visada reikia turėti tai galvoje ir arba dėti tokį mulčią, kuris šildo dirvą (tamsų)." Iš ko susideda tamsus mulčas?

Lapai būna tamsūs, kai kurios žolės būna tamsios, pavyzdžiui, dilgėlės tamsios, garšvos, gurgždžiai, grikių lukštai tamsūs... Žemėmis galima apibarstyti tamsiomis.

Ar galima pievą mulčuoti komposto žemėmis (į kibirėlį pilame kasdien maisto atliekas ir pilame į kompostavimui skirtą vietą, vasarą ten taip pat pilame žoliapjovės nupjautą žolę)?

Galima nedaug, bet tai ne mulčiavimas, o komposto pabarstymas, o mulčią iš augalų liekanų vis tiek reikia dėti ant tokio komposto. Mirusius nesupuvusius augalus. Šieną, stagarus, šiaudus. Būtent tai yra mulčias, jame daug CO2 ir tas atsveria komposto trūkumus ir galimą žalą. Bet geriau komposto išvis nenaudoti. Maisto atliekas pilkite po medeliais ir ten kompostuokite. Visas susidaręs gėris iš karto atiteks medeliams ar krūmeliams. Kompostuojant krūvoje daug medžiagų išlekia į orą, kitos išsiplauna su vandeniu į podirvį ir tai kas lieka komposte yra maža dalis ko reikia augalams. Daug azoto, nuo to gali būti nitratų perteklius augaluose. Todėl ir reikia dėti ant viršaus komposto dar mulčią, kad mulčias panaikintų azoto pertekliaus pavojų.

Kaip atgaivinti nualintą daržą, kuris buvo kasamas, ravimas? Mulčuoti? Ir ar galima tuo pat metu sodinti daržoves?

Taip, mulčiuoti, palikti šaknis, nekasti. Galima tuo pat metu sodinti ir sėti.

„Iš pradžių darykite paprastai – sukasat, pasėjat, kai išdygsta – užmulčiuojat. Ravėt reikės mažiau nei tradiciniame darže, nes mulčius dalį piktžolių panaikina. Bet ravėt reikės. O pažengusieji jau gali galvoti apie sistemas kur arba visai nereikia ravėti arba reikia ravėti labai mažai.“ Čia kalbate apie pievą? Tiesiog pavasarį galima sukasti, pasėti ir tik tada mulčuoti?

Taip, pievą.

Gyvename šalia miškelio (liepos, beržai), kuris yra ant šlaito, apačioje teka upelis, kaip supratau pagal GŽ ten būtų idealu sodinti putinus, gudobeles. Ką dar patartumėte ten maistingo pasisodinti?
Gudobelės kaulavaisis ir mėgsta sausiau, tik parašiau kaip keistenybę, kad net gudobelės pačios kartais pasisėja drėgnoje žemėje. Drėgnoje tiks juodieji serbentai. Jau vardinau kas tinka. Be to, reikia dar pažiūrėti ar jūsų šlaitas drėgnas. Būna taip, kad visas šlaitas sausas, o drėgna tik metras prie upelio.
Sodyboje turime plotą, kuriame auga obelys, agrastai, serbentai, slyvos, bei gervuogės, ar būtų įmanome toje vietoje įterpti ir daržo gabalėlį, ar jau būtų per mažai saulės?


Tai jūs ir pažiūrėkit ar ten užtenka saulės. Aš nematau kaip tankiai ten viskas auga. Jei saulės spinduliai didžiąją laiko dalį krenta be šešėlio, tada gerai.

Sveiki, noreciau uzduoti gal nevisai protinga klausima: tarkim jeigu nenoriu tiek ilgai 10-20 metu laukti, kol vaismedziai uzaugs, ar imanoma jau duodancius medzius parsivezti is kazkur ir juos pasodinti savo sklype? Aciu

Taip, galima. Tik brangiai kainuos. Yra parduodama medelynuose jau didelių medžių. Du trys šimtai kainuoja vienas medis, plius tiek pat atvežimas ir pasodinimas. Vienas medis atsieis apie šešis šimtus litų. Taip pat jei tinka skiepyti vaismedžiai, tai jie jau pardavinėjami su kabančiais obuoliais. Galima nusipirkti po 30 litų mugėse. Arba medelyne kokiam paprašyti, kad būtinai jau derantį duotų. Aišku tada reikės pasirūpinti, kad šaknys gerai prigytų.

Ar apmulčiavus vaismedžius ir vaiskrūmius graužikai nesiveisia? Griaužia šaknis?

Šaknų graužikai negriaužia. Gali apgriaužti kamieną. Bet apgriaužia ir nemulčiuotus medžius. Galbūt tikimybė apsigyventi graužikams prie mulčiuoto medžio didesnė, o gal ir ne. Nėra tokių tyrimų, tai negaliu pasakyt. Hektare pelių būna šimtas- du šimtai vienetų. Piko metais 300-400 nežiūrint ar dedat mulčią ar ne.

Kaip suprantu Kalifornijos sliekus geriau paleisti į "laisvę"?

Po ledyno Amerikoje sliekų nebuvo. Juos atvežė europiečiai po Kolumbo kelionių. Mūsų europietiški sliekai Kalifornijoje prisitaikė prie šiltų sąlygų ir truputį pakito. Paleidus juos į laisvę, tai jie miršta, nes jau nebemoka gyventi mūsų klimate. Arba, jei paleidinėji po truputį, tai tada jie vėl po truputį tampa mūsų sliekais. Ten ne kitoks sliekas, jis tiesiog treniruotas ėsti daug ir greitai. Galima ir mūsų vietinius treniruoti, reikia jiems suteikti sąlygas šiltas ir su daug maisto. Bet kokia esmė? Jie veiks tik virtuvėje su maisto atliekomis, o paleidus į laisvę vėl sulaukės. Tai gamtinėje žemdirbystėje nepritaikoma.

gal yra kokie nurodymai dėl medžių (ąžuolų, liepų, beržų ir t.t.) sodinimo sklype t.y. vietos parinkimo

Augs jie bet kurioje vietoje, bet jei sodybą darote, tai pirmiausiai sodinkite plačią dešimties dvidešimties metrų pločio gyvatvorę. Sodinkite tankiai, kaip miškininkai. Suarkite prieš tai. Jei yra galimybė pamulčiuokite, pridėkite medienos ant žemės paviršiaus. Įsėkite kokius dobilus ar liucerną. Beržai ir klevai iš karto maus į viršų, o ąžuolai lėčiau. Bet po dešimt dvidešimt metų galima retinti beržus malkoms ir ąžuolus palikti augti.


Į viršų
 Aprašymas  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Ši tema užrakinta, jūs negalite redaguoti pranešimų arba atsakinėti į juos.  [ 1 pranešimas ] 

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 0 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
POWERED_BY
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007